Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Jaunoms šeimoms Norvegijoje gyventi lengviau

Trisdešimtmetis marijampolietis Evaldas Babeckas pirmą kartą migranto duoną išbandė būdamas devyniolikos metų. Ją valgo ligi šiol. Pirmą kartą išvyko padirbėti į Airiją. „Nesinorėjo visą laiką prašyti tėvų pinigų, svajojau įsigyti automobilį, todėl nusprendžiau išvažiuoti užsidirbti“, – taip savo sprendimą grindžia Evaldas. 

Evaldas atvirai kalba, kodėl jaunos šeimos renkasi emigraciją.

Evaldas atvirai kalba, kodėl jaunos šeimos renkasi emigraciją.

Grįžęs į Lietuvą jis pradėjo studijuoti universitete, tačiau po kelis kartus, kad turėtų pakankamai lėšų, vis vyko į Norvegiją užsidirbti studijoms, pragyvenimui. Evaldui tekdavo dirbti įvairius sezoninius darbus: dažyti namus, pjauti žolę.
2012 metais Lietuvoje Evaldas susipažino su būsima žmona, pavasarį pora susituokė, o po metų jau abu su Jolita išvyko į Norvegiją. Evaldas atvirai sako, kad kelionės tikslas buvo kuo daugiau užsidirbti, kad Lietuvoje galėtų įsigyti būstą, turėti geras gyvenimo sąlygas. Su Jolita įsikūrė Frojos saloje, išsinuomojo namą, įsidarbino lašišų fabrike, kur apdorojama, paruošiama ir užšaldoma ši žuvis.
Šeima Norvegijoje tebegyvena ligi šiol. Į Lietuvą grįžta, kai tik gauna atostogų. Abu Norvegijoje dirba, turi nuolatinius kontraktus. Jolita šiuo metu augina vaikučius.
„Esi garantuotas, kad gausi atlyginimą, tau priklauso atostogos, todėl jautiesi saugus“, – apie tvarką Norvegijoje pasakojo Evaldas. Emigracijoje jie su žmona susilaukė dukros Amelijos ir sūnaus Armando. Dukrai dabar beveik pustrečių metukų, sūnui – devintas mėnuo. „Jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, ten daug lengviau gyventi, puikios socialinės garantijos“, – pasakoja Evaldas, iš uždarbio Norvegijoje per ketverius metus nusipirkęs ir įsirengęs Marijampolėje butą naujos statybos name.
Jolita, augindama vaikus, gauna dideles išmokas. „Jos kartais net būna didesnės už mano atlyginimą“, – juokiasi Evaldas. Tad finansine prasme jaunos šeimos šioje šalyje gali gyventi laisvai. Būtiniausios prekės, ypač vaikams, pigesnės, o pašalpos, uždarbiai, gerokai didesni negu Lietuvoje. Paklaustas, ar jie nebijo su žmona Norvegijoje po išviešintų vaikų atėmimo skandalų auginti du mažylius, Evaldas tikina dėl to esantis ramus. „Iš normalių tėvų neatima vaikų, tokiam žingsniui turi būti rimtos priežastys, tokios, kaip smurtas vaiko atžvilgiu ir panašiai. Visi tokie signalai tikrinami“, – sako jis.
Neseniai pora įsigijo Norvegijoje nuosavą namą. „Neleisime pinigų nuomai, kol gyvensime ten, o nusprendę grįžti į Lietuvą, išnuomosime. Atvykėlių Frojos saloje visada daug, nebus problemų būstą išnuomoti“, – įsitikinęs Evaldas.

Frojos saloje daug mažų laivų prieplaukų. Čia gyvenantys lietuviai laisvalaikiu mėgsta žvejoti.

Frojos saloje daug mažų laivų prieplaukų. Čia gyvenantys lietuviai laisvalaikiu mėgsta žvejoti.

Vyras neslepia, kad jie pasiilgsta savo krašto, artimųjų, vaikus norėtų leisti į lietuvišką mokyklą, bet kol kas Norvegijoje juos laiko finansiniai svertai. „Lietuvoje dirbdamas tokį būstą, kokį įsigijome mes, padirbėję vos ketverius metus Norvegijoje, nežinia kada būtume įstengę nusipirkti, jei iš viso įstengę. O iš uždarbio Norvegijoje galėjome tai padaryti per palyginti trumpą laiką. Finansinis saugumas ir galimybės jaunam žmogui labai svarbu. Juk pradedi gyvenimą nuo nulio, tau visko norisi, auga vaikai, jiems visko reikia. O ir jaunimas dabar kitoks. Mums reikia visko daug ir greitai“, – pasakoja vyras.
Anot Evaldo, nuo vienų iki dvejų metų, jei nevedi į darželį, už vaiką kiekvieną mėnesį jaunai šeimai mokama 7500 kronų, tai būtų apie 750 eurų, jeigu nevedi pirmus metus vaiko į darželį. Plius vaikų reikmėms nuo gimimo iki 18 metų kiekvieną mėnesį skiriama 980 kronų išmoka, jeigu bent vienas iš tėvų oficialiai gyvena ir dirba Norvegijoje. Be to, jeigu dirbi atsakingai, tai visuomet turi darbą, už kurį gauni jo vertą atlyginimą ir socialines garantijas.
„Aš nebijau darbo, 14 valandų kartais tenka dirbti, tačiau už tai sumoka, be to, darbo sąlygos palankios darbuotojams, daromos pertraukėlės, per kurias gali pailsėti, užkąsti. Lietuvoje viso šito nėra: yra įmonių, kur žmonės vergiškomis sąlygomis dirba 15 valandų per parą, gaudami 500 eurų atlyginimą. Todėl jaunimas emigruoja, tiesiog priverstas emigruoti, kad galėtų stabiliai finansiškai, oriai gyventi“, – sako Evaldas.
Anot jo, Frojos saloje daug lietuvių, ir visi iš pradžių sakosi atvykę tik trumpam užsidirbti, o paskui pasilieka keleriems metams. Aišku, gyventi ir dirbti svetimoje šalyje, kai tavo šeima gyvena atskirai, labai sunku. Evaldui šia prasme daug lengviau, nes jis Norvegijoje yra su šeima, jo akyse auga vaikai.
Pasak Evaldo, jų šeimos planuose – dar keletą metų padirbėti Norvegijoje, kad išsimokėtų paskolą už namą, o po to grįžti gyventi į Lietuvą. Turėdami materialinį pagrindą, galės ir savo šalyje bandyti rasti vietą po saule.

Naujausia informacija

  • Konstitucinis Teismas: pernai daugiausia bylų – pagal fizinių asmenų pateiktus skundus

    2022-04-25Konstitucinis Teismas: pernai daugiausia bylų – pagal fizinių asmenų pateiktus skundus
    Kovo 31-ąją Konstitucinio Teismo svetainėje buvo paskelbtas aštuntasis metinis veiklos pranešimas, kuriame apžvelgta šio Teismo veikla 2021 metais. Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė. Nuotrauka iš Konstitucinio Teismo internetinio puslapio. Pasak 2021 m. birželio mėn. pradėjusios eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas Danutės Jočienės, vienas svarbiausių Konstitucinio Teismo veiklos tikslų – Lietuvos teisinėje sistemoje 2019 metais įdiegtą individualaus konstitucinio skundo institutą matyti kaip efektyvią teisinės gynybos priemonę, padedančią veiksmingai ginti pažeistas konstitucines asmens teises ir laisves. Vadovaujantis šiuo prioritetu, praėjusiais metais buvo stengiamasi bylas pagal individualius konstitucinius skundus nagrinėti kuo sparčiau. – Šios pastangos davė konkrečių rezultatų – 2021 metais pirmą kartą Konstitucinio Teismo veiklos ...
  • Krovinių gabenimas jūra, ką reikia žinoti?

    2022-04-21Krovinių gabenimas jūra, ką reikia žinoti?
    Jūrų transportas buvo naudojamas labai ilgą laiką kroviniams ir žmonėms gabenti dideliais atstumais. Jūrų transportas sudaro apie 60% viso pasaulio krovinių pervežimo. Tai reiškia, kad nepaisant šimtmečių gyvavimo šio prekių gabenimo būdo, jis neprarado savo populiarumo, nes turi nemažai privalumų. Dauguma pasaulio šalių turi priėjimą prie jūros, todėl daugeliui jų prekių pristatymas jūra yra labai patogus. Taigi, kokie yra prekių gabenimo jūra pranašumai? Jei palygintume krovinio pervežimo sausuma, oru ir jūra kainą, pastebimai laimi pastarasis. Krovinių gabenimas jūra yra gana nebrangus būdas pristatyti krovinį. Šiuolaikiniame pasaulyje jūrų laivai turi įspūdingą keliamąją galią ir talpą. Kuo daugiau laive yra krovinių, tuo pigiau jį išeina pristatyti. Nei sausumos, ...
  • Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų?

    2022-04-21Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų?
    Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų? Svarbiausias kūno rengybos tikslas yra jaustis gerai. Suvokti savo sugebėjimus, nuolat tobulinti save, jaustis saugiai ir pasitikėti savimi visose gyvenimo srityse. Esant tokiam įtemptam gyvenimo būdui, neabejotinai svarbų vaidmenį atlieka sąmoninga ir sisteminga fizinė veikla, kuri gali būti atliekama įvairiais pratimais, visapusiškai veikiančiais mūsų psichosomatinę asmenybę. Jie – tarsi „įrankiai“ siekiant sveikos ir aktyvios gyvensenos tikslų. Ir kaip darbo efektyvumas priklauso nuo tinkamai parinktų ir naudojamų priemonių, taip mūsų veiklos efektyvumas rūpinantis sveikata ir fiziniu pasirengimu didele dalimi priklauso nuo tinkamai parinktų fizinio aktyvumo formų. Todėl verta susipažinti su gausiu klubų ir sveikatingumo ...
  • Žmonių nuomonė taip pat yra labai svarbi

    2022-04-20Žmonių nuomonė taip pat yra  labai svarbi
    Lietuvos istorikas, profesorius, televizijos laidų vedėjas Alfredas Bumblauskas savo mintimis šiuo klausimu pasidalijo neseniai viešėdamas Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje biblio­tekoje, kur buvo surengtas susitikimas „Kur ieškoti lietuviškos tapatybės pagrindų: Suvalkijoj, Sūduvoj ar..?“. – Neslėpsiu, kad aš asmeniškai esu Suvalkijos pavadinimo šalininkas. Kita vertus, reikia atsižvelgti ir į žmonių nuomonę – jei jiems labiau patinka Sūduvos pavadinimas, tai gali būti Sūduva, juolab kad ir Sūduvos metus šiemet minime. Nieko per prievartą daryti nereikia ir tos nuomonės keisti. Mano nuomone, nereikėtų ginčytis dėl tų vardų. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas dar 1420 metais mini „sūduvių arba jotvingių žemę“. Šios teritorijos vakarinė dalis vadinama Sūduva, pietinė ...
  • Profesorius Alfredas Bumblauskas Marijampolėje išgirdo ir kitą nuomonę

    2022-04-20Profesorius Alfredas Bumblauskas  Marijampolėje išgirdo ir kitą nuomonę
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje neseniai apsilankęs ir susitikime „Kur ieškoti Užnemunės tapatybės pagrindų: Suvalkijoj, Sūduvoj ar..?“ dalyvavęs žinomas Lietuvos istorikas, profesorius, ilgametis televizijos laidų vedėjas Alfredas Bumblauskas sulaukė didelio žiūrovų būrio. Į anksčiau dėl jo ligos atidėtą susitikimą šįsyk susirinko tikrai daug žmonių, ir pats svečias jautėsi ir elgėsi šiek tiek kaip šoumenas, mėgavosi dėmesiu ir džiaugėsi jam skirtais plojimais. Viso susitikimo metu istorikas negailėjo pagyrų šiam kraštui, kuriam jis mieliau naudoja Suvalkijos pavadinimą, nors pastaruoju metu girdisi vis daugiau balsų įteisinti Sūduvos pavadinimą. Pasak A. Bumblausko, jei su pačia Marijampole viskas paprasčiau ir aišku, tai su Sūduva yra sudėtingiau, ...
  • Ar bus įstatymu įtvirtintas Sūduvos pavadinimas?

    2022-04-20Ar bus įstatymu įtvirtintas Sūduvos pavadinimas?
    Atsiliepdama į Sūduvos regiono tarybos siūlymą įstatyminiu lygmeniu keisti Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono pavadinimą ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros kvietimą šiuo klausimu pareikšti nuomonę, Etninės kultūros globos taryba balandžio pradžioje surengė Regionų kultūros politikos grupės posėdį. Šiame posėdyje buvo pritarta Sūduvos regiono tarybos siūlymui. Remiantis šiuo nutarimu, Lietuvos Respublikos Prezidentūrai išsiųstas raštas, kuriame siūloma „keisti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintą etnografinio regiono pavadinimą Suvalkija (Sūduva) į pavadinimą Sūduva, arba bent Sūduva (Suvalkija)“. Teikdama šį siūlymą EKGT pastebėjo, kad jau prieš 20 metų kuriant EKGT padalinius etnografiniuose regionuose aptariamo regiono atstovai siekė, kad būtų įtvirtintas Sūduvos pavadinimas. ...
  • Galima siūlyti ir kitą variantą

    2022-04-20Galima siūlyti  ir kitą variantą
    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pakalbintas „Suvalkiečio“, išsakė tokią nuomonę:– Dar 2005 metais Kalbos komisijos išsamiai nagrinėta ir nutarta, kad pagrindinis etnografinio regiono pavadinimas vis dėlto Suvalkija, o vietovardis Sūduva vartotinas daugiausia istoriniame kontekste. Pagrindinis tokio nutarimo motyvas buvo tas, kad Suvalkija ir Sūduva nesutampa nei chronologiškai, nei geografiškai. Tačiau jei keliama tokia iniciatyva, manau, kad visuomenė ir jai atstovaujančios institucijos galėtų pasiūlyti ir kitą variantą. O kalbiniu požiūriu abu pavadinimai taisyklingi.
  • Akcija „Darom‘22“ kviečia šviesti, burti, kurti ir atkurti gamtai padarytą žalą

    2022-04-20Akcija „Darom‘22“ kviečia šviesti, burti, kurti ir atkurti gamtai padarytą žalą
    Kasmetinė viešųjų erdvių tvarkymo akcija šiemet vyks balandžio 23 d. ir skatins gyventojus visoje Lietuvoje ne tik rinkti atliekas, tačiau ir jas rūšiuoti bei pristatyti į regioninius atliekų tvarkymo centrus. Akcijoje gali dalyvauti pavieniai asmenys, šeimos, miestų ir miestelių bendruomenės, organizacijos, verslo įmonės ir visi, kam rūpi aplinkosauga. Dalyvių registracija šiemet nebus vykdoma, o surinktas ir išrūšiuotas atliekas į regioninius ir apskričių aplinkos tvarkymo centrus (RATC) arba stambiagabaričių atliekų tvarkymo centrus (ATC) pristatys patys akcijos dalyviai.VŠĮ „Mes darom“ vadovė Toma Buivydaitė, komentuodama akcijos formato pasikeitimus, teigė, kad tokia tvarka siekiama didesnio žmonių sąmoningumo ne tik surenkant, rūšiuojant, bet ir sutvarkant atliekas ...
  • Kas nugalėjo Metų renovacijos projekto rinkimuose?

    2022-04-20Kas nugalėjo Metų renovacijos projekto rinkimuose?
    Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informuoja apie Metų renovacijos projekto rinkimų rezultatus. Daugiausia visuomenės balsų pelnė du daugiabučiai iš Klaipėdos – Vingio g. 35 ir Veterinarijos g. 29 bei daugiabutis iš Telšių, Vilniaus g. 24. Rinkimuose dalyvavo 15 daugiabučių iš įvairių Lietuvos miestų. Po renovacijos – lyg naujos statybos namas Klaipėdoje, Vingio g. 35, daugiabučio butų savininkai norėjo būti pirmieji, kurie savo rajone gyvens atnaujintame daugiabutyje. To rezultatas – patogus, gražus ir gerokai energiškai efektyvesnis daugiabutis, kuris traukia ne tik klaipėdiečių, bet ir miesto svečių žvilgsnius. Namo sienos nudažytos Klaipėdai būdingomis spalvomis, įrengti modernūs balkonai. Nors po atnaujinimo namas atrodo lyg naujai ...
  • Pasėlių deklaravimas – naujovės, apie kurias verta žinoti ūkininkams

    2022-04-16Pasėlių deklaravimas – naujovės, apie kurias verta žinoti ūkininkams
    Artėjant pasėlių deklaravimo pradžiai ūkininkams verta žinoti apie svarbiausius šių metų pasikeitimus. Anot Žemės ūkio ministerijos, palyginti su praėjusių metų deklaravimu naujovių nėra daug, tačiau pokyčiai dėl valstybinės žemės deklaravimo, dėl leidimo nuimti derlių žaliajame pūdyme, palengvinimų deklaruojantiems pievas ir ganyklas, bet nelaikantiems gyvulių – svarbūs. Taigi, ką reikėtų žinoti? 1. Žemės ūkio ministerija primena, jog pasėlių deklaravimas prasideda balandžio 19 dieną ir jis truks iki birželio 14 dienos. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki liepos 8 d., tačiau vėluojantiems ūkininkams bus taikoma nuoskaita po 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną. 2. Šiemet valstybinę žemę deklaruoti galės tik tie pareiškėjai, ...
  • Oranžinės Velykos

    2022-04-15Oranžinės Velykos
    Priešvelykinė savaitė keliuose miesteliuose buvo margesnė už margučius 😊Balandžio 11-14 dienomis asociacija “Sūduvos regiono kultūros ir sporto centras” krepšinio kamuolio ritmu “įsirideno” į kelių miestelių kiemus. Vaikai buvo sutelkti ne tik sportinėms rungtims, bet ir intelektualioms kovoms. Žiūrėjo vaizdo siužetus, žaismingai gvildendami “grupės” ir “komandos” skirtumus. Pusdieniai vainikuoti rimta pamoka, išlydint vaikus su klasikine žinute, kad gabiausių visų laikų krepšininkų sėkmės paslaptis: pirmiausiai svarbu būti atviriems mokslui, žinioms, vertybėms, tik tada lengviau perprantami deriniai ir strategijos.Kad nepamirštų sveiko laisvo laiko leidimo malonumų – vaikams įteikta sporto inventoriaus: kamuoliai, lankai.Primename, kad 2020-2022 m. laikotarpiu MKML dalyvauja projekte, kurio metu modernizuojamos lygos veiklos, ...
  • Duris atvėrusi Suvalkijos medicinos klinika suteiks didesnes galimybes gyventojams

    2022-04-15Duris atvėrusi Suvalkijos medicinos klinika suteiks didesnes galimybes gyventojams
    Kovo pirmosiomis dienomis Marijampolės savivaldybės Mokolų kaime duris atvėrusi Suvalkijos medicinos klinika Marijampolės regiono ir aplinkinių vietovių gyventojams žada naujas galimybes sveikatos priežiūros srityje. Klinika turi naują modernų magnetinio rezonanso aparatą, gyventojams nebereikės dėl šių tyrimų vykti į Druskininkus, Kauną ar Vilnių. Taip pat klinikoje įrengti gydytojų konsultaciniai kabinetai, aprūpinti šiuolaikine medicinos diagnostikos įranga. Nuo kitos savaitės darbą čia turėtų pradėti dr. gyd. kardiologė, turinti aukštą kompetencijos lygį ir naujausią diagnostikos aparatūrą. Modernioje klinikoje – pažangiausia gydymo įranga Suvalkijos medicinos klinika – tai naujas diagnostikos centras Marijampolėje, kuriame kiekvieną mėnesį daugiau kaip penkiems šimtams pacientų galės būti atliekami pažangiausi magnetinio rezonanso tomografijos ...
  • Karo ekonomika: tikroji rusiškos naftos ir dujų kaina

    2022-04-15Karo ekonomika: tikroji rusiškos naftos ir dujų kaina
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys „Ar iš tikrųjų vertybės, kurios po Antrojo pasaulinio karo tapo Europos pagrindu, dar yra gyvos? Ar jos jau atgyveno ir tegali būti muziejaus eksponatas turistams?“, – dėkodamas Lietuvai už paramą ir jau suteiktą pagalbą Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šią savaitę Seimui priminė apie problemas, kurių ignoruoti karo sąlygomis tiesiog neįmanoma. V. Zelenskis paaiškino, ką turi galvoje: kremlius tikisi, kad Europa, Vakarų šalys netrukus pamirš agresoriaus nusikaltimus, tebevykdomus Ukrainoje. „Jie (rusai) yra tikri, kad nebus nubausti, jie žino, kad pasaulis ir Europa padarys taip, kad tai būtų pamiršta, ...
  • Jubiliejiniai Rygiškių Jono gimnazijos metai gimnazistų akimis

    2022-04-13Jubiliejiniai  Rygiškių Jono gimnazijos metai gimnazistų akimis
      Šiemet Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija mini 155 metų jubiliejų. Per šitiek metų būta visokių mokinių – ir gabių, ir aktyvių, ir kuklių bei energingų. Visais jais gimnazija didžiuojasi kaip motina vaikais. Šiandien supažindiname su dviem ją garsinančiais gimnazistais – Agne Žitkauskaite ir Gustu Mickumi.   Rinkosi geriausią regiono gimnaziją Iš Vilkaviškio kilusiai Agnei Žitkauskaitei ši gimnazija atrodė kaip geriausias pasirinkimas baigus aštuntą klasę. Ji sakė ieškojusi geros bendruomenės, kuri motyvuotų tobulėti, siekti žinių. „Čia ją radau, labai tuo džiaugiuosi. Klasė draugiška, palaiko vieni kitus. Tiesą sakant, pati sau išsikeliu didžiausius lūkesčius, o ne su kitais varžausi. Kol kas nenuviliu savęs“, – sako mergina.Abiturientė ...
  • Žmogus vis dairėsi į paukštį…

    2022-04-13Žmogus vis dairėsi į paukštį...
    Nuo senų senovės. Ar todėl, kad pavydėjo laisvo skrydžio? Nes galvojo, kad gyvena paukštis be jokio rūpesčio, lėkdamas, kur nori, ir sustodamas, kada jam pačiam norisi: nutūpdamas ant žydinčios ar rudenio uogų pilnos šakos, ant prašmatnaus namo kraigo ar net pačios pilies bokštelio – o gal ant pasvirusio koplytstulpio atbrailos šalia jau užžėlusio kelio… Žmogus vis dairėsi į paukštį, lydėjo jį akimis, nors vėliau suprato: ne toks jau paprastas ir be rūpesčių jo gyvenimas, nes lizdą reikia sukti, maisto ieškoti, nuo pikta linkinčių saugotis. Kaip ir visiems po šia saule… Tad pakvietė jį pas save. Tikrai ne vien paukščiai gyvena tik ...
  • Kalbėti suvalkiečių tarme – ne gėda, o privalumas

    2022-04-13Kalbėti suvalkiečių tarme – ne gėda, o privalumas
    Šiemet minime Sūduvos metus ir tai puiki proga pakalbėti apie kalbą bei suvalkiečių tarmę. 2006 m. buvo išleista akademiko Zigmo Zinkevičiaus knyga „Lietuvių tarmių kilmė“, kurioje jis teigia, kad dabartinės lietuvių kalbos tarmės pradėjo formuotis dar IX-X amžiuose. Jau tuomet lietuvių kalbos klodas buvo suskilęs į du protodialektus: rytinį ir vakarinį. Knygoje „Lietuvių bendrinė kalba, jos kilmė ir raida“ akademikas rašo ir apie dažnai minimą faktą, jog lietuvių bendrinė kalba atsirado iš suvalkiečių tarmės XIX a. pabaigoje, nors, pasak jo, jau pačiuose pirmuose XVI a. rankraščiuose pastebime tam tikrus norminimo reiškinius. „Žmonės stengėsi prisiderinti prie kitų tarmių. Man rūpėjo ištirti ir ...
  • TV laidų vedėja Ugnė Siparė didžiuojasi savo suvalkietiška tarme

    2022-04-13TV laidų vedėja  Ugnė Siparė didžiuojasi  savo suvalkietiška tarme
    Kalbėti tarmiškai yra tikrai gerai ir tai jokiu būdu nereiškia prasto išsilavinimo ar nekultūringumo, įsitikinusi gerai žinoma Lietuvos televizijos laidų vedėja žurnalistė Ugnė Galadauskaitė-Siparė. Iš Marijampolės kilusi moteris papasakojo „Suvalkiečiui“, kad prieš keturiolika metų atvykusi studijuoti į Vilniaus universitetą žurnalistikos ir po kurio laiko pradėjusi dirbti televizijoje ji tikrai nesigėdijo savo suvalkietiškos tarties ir tarmiškų žodžių, o bendrakursiai ir draugai greitai pagal jos kalbą nustatydavo, iš kur Ugnė yra kilusi. – Aš manau, kad išlaikyti tarmę yra puikus dalykas ir tuo didžiuojuosi. Tai vertybė, išsaugota mūsų tėvų ir protėvių, ir mes ją taip pat turime saugoti bei perduoti savo vaikams. Kai ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.