Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis – spaustuvininkas ir kultūros veikėjas

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Vasario 16-osios Aktą pasirašė dvidešimt Nepriklausomybės Akto signatarų. Tarp jų ir iš Šakių rajono kilęs Saliamonas Banaitis, kurio parašas antras, po daktaro Jono Basanavičiaus. Signataro veikla daugiausia buvo siejama su jo įkurta lietuviška spaustuve Kaune, įsteigta pirmąja lietuviška gimnazija Kaune, lietuvybės puoselėjimu, knygnešio dalia. Šio žmogaus, paskyrusio savo gyvenimą modernios ir kultūringos Lietuvos kūrimui, vardas ilgus dešimtmečius buvo pamirštas.

Nepriklausomybės Akto signataras Saliamonas Banaitis.

Nepriklausomybės Akto signataras Saliamonas Banaitis.

Gyva lietuviška dvasia
Daug medžiagos apie šį signatarą galima rasti dr. Viliaus Užtupo išleistose knygose „Saliamono Banaičio spaustuvė“, „Saliamonas Banaitis: spaustuvininkas, kultūros veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras“, taip pat Povilo Baršio knygoje „Vasario 16-osios akto signataras Saliamonas Banaitis“.
Kaip rašoma šioje knygoje, signataras gimė 1866 m. liepos 15 d. ūkininkų Ievos Liover ir Simono Banaičio šeimoje, Šakių apskrities Sintautų valsčiaus Vaitiekupių kaime. Saliamono motina Ieva Liover dalyvavo 1863 m. sukilime, buvo Sintautų parapijos sukilėlių būrio narė. Tėvas – suvalkietis ūkininkas. Deja, anksti miręs. S. Banaičiui tuomet tebuvo treji metai, našlaičiai liko keturi vaikai: dvi seserys ir du broliai.
Pirmieji Saliamono mokslai buvo pas kaimo daraktorių, iš senų elementorių ir maldaknygių. Trejus metus vaikas mokėsi Sintautų pradžios mokykloje, o 1879 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją, kuri buvo įkurta 1867 metais.
Gimnazijoje mokėsi daug Lietuvos kultūrininkų ir šviesuolių – Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Kazys Grinius, Pranas Mašiotas, Pranas Vaičaitis, Justinas Staugaitis, Pranas Dovydaitis ir daugelis kitų įžymių žmonių. Kaip rašo Povilas Baršys, nors tuometinė gimnazijos aplinka lietuvybei plisti nebuvo palanki, tačiau lietuviška dvasia joje buvo gyva. Prie lietuviškos veiklos gimnazijoje svariai prisidėjo ir S. Banaitis, raginęs moksleivius domėtis Lietuvos istorija, priešintis brukamai kirilicai. Beje, S. Banaitis mokėsi vienoje klasėje ir net sėdėjo viename suole su būsimuoju Lietuvos prezidentu K. Griniumi.
1883 m. baigęs trečią gimnazijos klasę, Saliamonas buvo priverstas nutraukti mokslus, nes mirus broliui reikėjo motinai padėti ūkio darbuose. Be to, jam pačiam buvo diagnozuota džiova, mama tikėjosi, kad kaimo aplinka padės sūnui greičiau pasveikti.

Aktyvus knygnešys
S. Banaitis priskirtinas prie vienų aktyviausių knygnešių Šakių apylinkėse. Būdamas vos septyniolikos, jau platino pirmą lietuvišką laikraštį „Aušra“ (beje, „Aušrą“ užsisakinėdavo ir skaitydavo jo motina) ir knygnešių atgabentas lietuviškas knygas, kurias išvežiodavo po gretimus kaimus. S. Banaičio namai Vaitiekupiuose vienu metu buvo tapę tarpine stotimi į Prūsiją ir iš Prūsijos keliaujantiems knygnešiams ir žymiems lietuvių visuomenės veikėjams. 1886 m. jis susipažino su žymiu aušrininku ir spaustuvininku Martynu Jankumi, priklausė jo vadovaujamai Mažojoje Lietuvoje veikusiai „Birutės“ draugijai. Nuo 1888 m. S. Banaičiui didelę įtaką darė V. Kudirka ir skatino dar aktyviau darbuotis skleidžiant lietuvybės idėjas.
S. Banaitis dalyvavo 1905 m. gruodžio 4–5 d. Vilniuje vykusiame Didžiajame Seime, su J. Basanavičiumi ir kitais lietuvių visuomenės veikėjais įkūrė Draugiją lietuvių kalbos teisėms Lietuvos bažnyčiose ginti, buvo jos valdybos narys.

 

Pastatas Kaune, kuriame buvo Saliamono Banaičio spaustuvė.

Pastatas Kaune, kuriame buvo Saliamono Banaičio spaustuvė.

Įkūrė pirmą lietuvišką spaustuvę
Bene pati reikšmingiausia S. Banaičio veiklos sritis buvo jo įkurta pirma lietuviška spaustuvė Kaune. 1905 m. vasarą jis kreipėsi į carinės Rusijos švietimo ministrą su prašymu leisti Kaune atidaryti lietuvišką spaustuvę. Leidimas buvo gautas, ir tų pačių metų rudenį spaustuvė pradėjo darbą, o 1906 m. pradžioje išėjo pirmosios knygos. Kad išlaikytų spaustuvę ir jos darbuotojams sumokėtų algas, S. Banaitis užstatė savo ūkį Vaitiekupiuose. Dar mokydamasis Peterburge, jis susipažino su poligrafijos technika, tad pats dažnai ėjo ir raidžių rinkėjo, ir korektoriaus pareigas.
„…Pirmąją plokščią, ranka sukamą su dideliu smagračiu spausdinimo mašiną „Konig und Bauer“, S. Banaitis parsigabeno iš Peterburgo, iš to paties pavadinimo firmos. Iš kitos Peterburgo firmos „Franz Mark und Co“ buvo nupirkta įvairių šriftų“, – pasakojama Viliaus Užtupo knygoje. 1914 m. spaustuvė jau turėjo keturias spausdinimo mašinas ir vieną linotipą, joje dirbo daugiau nei 30 darbininkų, buvo spausdinama dešimties pavadinimų laikraščių ir daug knygų. Per dešimt metų nuo lietuviškos spaudos atgavimo buvo išleista 300 knygų, kurių tiražas siekė 1 mln. 300 tūkst. egzempliorių, ir daugiau kaip 1 mln. 700 tūkst. egzempliorių laikraščių. Norėdamas šviesti kaimo žmones, kad jiems būtų prieinamas rašytas žodis, S. Banaitis savo lėšomis 75 tūkst. egzempliorių tiražu išleido sodiečiams skirtą kalendorių, kuris kainavo vos tris kapeikas. Spaustuvėje buvo spausdinama tiems laikams daug vertingų leidinių: „Lietuvos balsas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Ateitis“, „Vienybė“, „Pavasaris“, „Viensėdis“, „Garnys“, „Lietuvaitė“, išleista kun. Antano Aleknos „Lietuvos istorija“, „Trumpas lietuvių kalbos vadovėlis“ ir kt. Daug vietos buvo skiriama religinės ir blaivybės literatūros leidybai.

 

S. Banaičio spaustuvės kanklininkų ansamblis.

S. Banaičio spaustuvės kanklininkų ansamblis.

Atviras kultūrai, savišvietai, mokslui
S. Banaičio namuose vykdavo lietuvių susibūrimai. Jis organizuodavo teatro vaidinimus, su spaustuvės darbininkais įkūrė kanklininkų ansamblį, rengė koncertus.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, spaustuvės darbą reikėjo priderinti prie naujų, gerokai pasunkėjusių sąlygų. Okupacinei vokiečių valdžiai davus leidimą, 1915 m. vasarą S. Banaitis ėmė leisti laikraštį „Kauno žinios“ trimis – lietuvių, lenkų ir vokiečių – kalbomis, tačiau išėjo tik keli jo numeriai.
S. Banaičio rūpesčiu 1915 m. rudenį Kaune buvo įsteigtas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, taip pat buhalterijos kursai. Rugsėjį mieste pradėjo veikti pirmoji lietuviška gimnazija. Taip pat jo dėka buvo organizuojami gimnazijos vakariniai kursai suaugusiems. Signataro iniciatyva Kaune dar buvo įsteigta 12 pradžios mokyk­lų, kurias inspektavo pats Saliamonas Banaitis.

 

Laikraščio „Žemdirbių balsas“, kurį redagavo S. Banaitis, pirmasis numeris.

Laikraščio „Žemdirbių balsas“, kurį redagavo S. Banaitis, pirmasis numeris.

Įvairiapusė veikla
S. Banaitis dalyvavo 1917 m. rugsėjo 18–22 d. vykusioje Vilniaus lietuvių konferencijoje ir iš 222 delegatų buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. Pasirašant 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktą, pagal abėcėlę turėjęs teisę pasirašyti pirmas, užleido šią garbingą vietą tautos patriarchui J. Basanavičiui.
Vykstant Nepriklausomybės kovoms, S. Banaitis, ėjęs Šakių apskrities viršininko pareigas, suorganizavo 120 savanorių būrį ir pasiuntė į Kauną, lėšomis rėmė Lietuvos kariuomenę.
1919 m. S. Banaičio iniciatyva buvo įkurta Ekonominė ir politinė Lietuvos žemdirbių sąjunga. Jos laikraštį „Žemdirbių balsas“ jis pats redagavo ir leido.
Pablogėjus sveikatai, 1932 m. pradžioje S. Banaitis perėjo į ramesnį darbą – Kauno savivaldybės buvo paskirtas Kauno užmiesčio autobusų stoties viršininku. Signataro pastangomis autobusų stočiai buvo išrūpinta patogi vieta Vytauto prospekte. S. Banaitis daug prisidėjo kuriant Lietuvos garlaivių bendrovę.
S. Banaitis mirė 1933 m. gegužės 4 d. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Saliamono Banaičio nuopelnus Lietuvai labai vertino jo amžininkai. 1928 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Iš tiesų šio žmogaus indėlis į Lietuvos kultūrinį, visuomeninį gyvenimą, mokslą, pramonę, laivininkystę, žemės ūkį – didžiulis. S. Banaičio atminimui 1996 metais sodybos vietoje Vaitiekupių kaime atidengtas koplytstulpis, pastatytas paminklinis akmuo. Prie namo Kaune (Rotušės a. 23), kuriame leidėjas gyveno, yra memorialinė lenta. Jo vardu pavadintos gatvės Romainiuose ir Šakiuose. Atminimo lenta Saliamonui Banaičiui yra ir Kauno autobusų stotyje.

Nuotraukos iš Povilo Baršio knygos „Vasario 16-osios akto signataras Saliamonas Banaitis“

Naujausia informacija

  • Manto Bartuševičiaus „žalioji kelionė“ – nuo žmonių su priklausomybėmis integracijos iki daiktų prikėlimo antram gyvenimui

    2020-12-10Manto Bartuševičiaus „žalioji kelionė“ – nuo žmonių su priklausomybėmis integracijos iki daiktų prikėlimo antram gyvenimui
    Lietuvoje gausu verslų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios geba sujungti ekologijos ir socialinės atsakomybės svarbą. Žinomas Lietuvos komikas Mantas Bartuševičius tuo įsitikino gyvai ir virtualiai bendravęs su Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Kaune įsikūrusių verslų, taip pat Žemaitijos nacionalinio parko atstovais. Gerai žmonėms, gerai ir mūsų planetai M. Bartuševičius dvi savaites itin daug dėmesio skyrė ekologijos ir socialinėms temoms, leisdamasis į pažintinę kelionę po Lietuvą gyvai ir virtualiai, laikydamasis visų saugumo reikalavimų. „Džiaugiuosi, kad net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu pavyko susisiekti su įdomiais verslais bei NVO atstovais, kurie man padėjo plačiau kalbėti apie ekologiją ir tvarumą. Susitikau ar internetu kalbėjau su žmonėmis, kurie savo veiklą grindžia ne tik ekologiška, bet ir socialiai atsakinga praktika. Jie parodė, kaip padeda vietos bendruomenėms, atranda naujus darbo modelius. Šių iniciatyvų dėka laimingi ir žmonės, ir planeta“, – pasakoja M. Bartuševičius apie savo keliones tarptautinio „Ding Dong“ projekto metu. Žmonių su priklausomybėmis integracija Anot Manto, labai įdomu atrasti projektus, kurie susiję ne tik su ekologija, bet ir atkreipia dėmesį į socialines problemas. „Susitikę ...
  • Kodėl „šešėlis“ taip vilioja nusikaltėlius?

    2020-12-09Kodėl „šešėlis“ taip vilioja nusikaltėlius?
    Apie tai, kaip Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kovoja su kontrabanda, pasakoja laikinai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko funkcijas atliekantis Elanas JABLONSKAS. Pirmauja cigaretės Pasak E. Jablonsko, neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių, dar kitaip vadinamų „kontrabandinių“ prekių, ypač cigarečių, alkoholinių gėrimų, patekimas į Lietuvos rinką ir toliau išlieka Marijampolės apskr. VPK prioritetinė veiklos sritis kovojant su „šešėliu“. Tai reziumuoja 2020 metais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, sulaikytas didelis kiekis kontrabandinių prekių (šiemet registruota daugiau nusikalstamų veikų, kvalifikuojamų pagal LR BK 199-2 str. (kontrabanda). Policijos komisariato viršininko teigimu, 2019 metais per 10 mėnesių buvo registruota 9 nusikalstamos veikos (toliau – NV): 1 NV – dėl LR BK 199 str. 3 d. ir 8 NV dėl LR BK 199-2 str.Šiais metais per tokį patį laikotarpį registruota 14 nusikalstamų veikų dėl kontrabandos. „Iš akcizais apmokestinamų prekių, kurios neteisėtai (kontrabanda) patenka į Marijampolės apskr. VPK aptarnaujamą teritoriją, pirmauja cigaretės. Sulaikytų prekių vertė per 2020 m. 10 mėn. siekia beveik 700 tūkst. eurų. Taip pat ...
  • Kontrabandos keliai vis platesni: nuo dangaus ligi žemės

    2020-12-09Kontrabandos keliai vis platesni: nuo dangaus ligi žemės
    Kontrabanda turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai ir visuomenės saugumui. Valstybė kasmet dėl to praranda milijonus, dedamos didžiulės pastangos, tačiau įveikti šešėlinio verslo vis dar nepavyksta. Apie tai, kaip sekasi kovoti su kontrabanda, kokios šešėlinio verslo priežastys, kalbamės su Vitu VOLUNGEVIČIUMI. – Kaip apibrėžtumėte, kas yra kontrabanda? – Kontrabandos apibrėžimas ir atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnyje. Jame sakoma, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą. Jeigu privalomų muitinei pateikti daiktų vertė didesnė, didėja baudos, gresia ir baudžiamoji ...
  • Vilkaviškio jaunimui padeda svajonę sukurti savo verslą paversti realybe: mokėsi iš patyrusių verslininkų

    2020-12-09Vilkaviškio jaunimui padeda svajonę sukurti savo verslą paversti realybe: mokėsi iš patyrusių verslininkų
    Apie savą verslą svajoja ne vienas – vis tik sėkmingai jį sukurti nėra taip paprasta. Norėdami paskatinti ir padrąsinti jaunus, ekonomiškai neaktyvius Vilkaviškio gyventojus imtis savo verslo įkūrimo, VšĮ „Jaunimo ambasadoriai“ nusprendė įgyvendinti projektą „Veiklus. Verslus. Veržlus.“. Kaip sako projekto vadovė Mingailė Ružytė, jo metu visi dalyviai uoliai ir nuoširdžiai dirbo su savo verslo idėjomis, o dalis jų šiandien pamažu virsta realybe. Rajone trūksta galimybių M. Ružytė sako, kad Vilkaviškis yra nedidelis miestelis, kuriame auga daug motyvuotų jaunų žmonių. Vis tik jie neturi tokių tobulėjimo galimybių, kaip didmiesčiuose gyvenantis jaunimas.„Dauguma jaunų žmonių po mokyklos baigimo iškeliauja į didžiuosius miestus, o pajutę, kiek daug gali ten, nebenori grįžti į gimtuosius mažus miestelius. Mūsų organizacija jau penkerius metus dirba būtent su Vilkaviškio rajono jaunimu, taigi puikiai žinome, kokių puikių jaunuolių auga šiame krašte. Žinoma, ne visi išvyksta, nemažai jaunimo lieka ir savo gimtajame krašte, nes nori tęsti šeimos ūkinę veiklą ar dar tiesiog nėra atradę savo gyvenimo kelio. Todėl norime juos įtraukti į projektą, kuriame ...
  • Kontrabandininkų automobilis buvo specialiai paruoštas šiai veiklai

    2020-12-09Kontrabandininkų automobilis buvo specialiai paruoštas šiai veiklai
    Marijampolės apskrities VPK pareigūnai, kovodami su kontrabandininkais, susiduria su įvairiausiais išradimais, pasipriešinimo būdais. Šių metų spalio 23 d. pareigūnai pranešė sulaikę tranzitu per Lietuvą gabentą cigarečių kontrabandą. Marijampolės apskr. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai turėjo informacijos, kad per Kalvarijos savivaldybę bus gabenami dideli kiekiai akcizinių prekių, t. y. cigarečių. Atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo nustatyta, kad cigaretės vežamos automobiliu „Škoda Superb“ su lietuviškais valstybiniais numeriais. Išsiaiškinta, kad numeriai suklastoti ir nepriklauso šiai transporto priemonei. Šią transporto priemonę lydi automobiliai – „Peugeot 307“ bei „VW Passat“. Cigarečių krovinys gabenamas keliu Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis. Nedelsiant buvo nuspręsta surengti sulaikymo operaciją. Spalio 22 d., apie 19 val., kelyje Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis (Jurgežerių k.) buvo pastebėtas automobilis „Peugeot 307“, jį lydėjo automobiliai „Škoda Superb“ ir „VW Passat“. „Škoda Superb“ automobilio vairuotojas nepakluso pareigūno reikalavimui sustoti, staiga sustabdė transporto priemonę, apsisuko, padidino greitį. Policija panaudojo priverstinio stabdymo priemonę – „ežį“. Automobilis pervažiavęs „ežį“, dar lėkė toliau. Jo nesustabdė nė kelio blokavimas. „Škoda Superb“ automobilio vairuotojas pervažiavo dar vieną „ežį“, ...
  • Grūdų augintojai ir perdirbėjai: be paramos už sertifikuotą sėklą grūdų kokybė prastės, o derlius ir eksportas mažės

    2020-12-09Grūdų augintojai ir perdirbėjai: be paramos už sertifikuotą sėklą grūdų kokybė prastės,  o derlius ir eksportas mažės
    Lietuvos grūdų augintojai, tik maždaug penktadalį kviečių plotų apsėdami sertifikuota sėkla, pagal šį rodiklį kelis kartus atsilieka nuo Vakarų Europos bei Skandinavijos šalių ūkininkų, kurie tokia sėk­la apsėja 60–80 proc. pasėlių.  Siekiant, kad būtų daugiau naudojama specialiai tam tikslui išaugintos ir paruoštos sėklos, nuo 2017 metų Lietuvoje taikoma susietoji parama: dabar išmoka už sertifikuota sėkla apsėtą hektarą siekia 14,2 Eur. Grūdų augintojams bei perdirbėjams itin didelį nerimą kelia Žemės ūkio ministerijos planai neberemti išmokomis javų iš sertifikuotos sėklos auginimo. Tai numatoma ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, planuojant, kaip bus skirstoma parama naujame finansiniame laikotarpyje. „Sertifikuotos sėklos naudojimas jau kelerius metus didėja, tai atėjo su parama. Nors ši sėkla 80–100 eurų už toną brangesnė nei paprasta, tos susietosios išmokos beveik ir užtenka kainos skirtumui  kompensuoti. Aštrėjant konkurencijai grūdų rinkoje, tokios sėklos  poreikis auga, vis daugiau ūkininkų nori auginti gerą produkciją rinkai, yra pritaikę technologijas. Tikimės, kad prie sertifikuotos sėklos populiarinimo prisidės ir perdirbėjai, ir sėklos platintojai.  Tačiau be paramos proveržio mes nepadarysime, ...
  • Kai ugnis tampa pikčiausiu priešu

    2020-12-08Kai ugnis tampa pikčiausiu priešu
    Dažnai nelaimei įvykti pakanka minutės ar net sekundės, kuri mūsų įprastus gyvenimus apverčia aukštyn kojomis, atnešdama didžiulių negandų. Ne veltui sakoma, kad ugnis, kuri mums tokia reikalinga, kartais tampa pikčiausiu priešu. Piktesniu už vagį. Šis bent sienas palieka ir stogą virš galvos, o ugnis sunaikina viską. Loreta TUMELIENĖ Sudegė namai Tokią nelaimę lapkričio 25-ąją išgyveno Liudvinavo miestelio gyventojai. Parko gatvėje kilus gaisrui liepsnose pražuvo jų namas ir visas užgyventas turtas. Žmonės liko taip, kaip tuo metu spėjo išbėgti iš namų. Be namų, be baldų, visų reikalingiausių daiktų, drabužių, batų. Namų šeimininkė Nijolė, kalbėdama apie šią nelaimę, sako, kad jos gyvenime tai didžiausias košmaras, kokio sapne nesapnavusi. Trečiadienio rytmetį ji kūrė krosnį. Kad malkos geriau įsidegtų, moteris įpylė degaus skysčio. Jo netyčia prisiliejo ant grindų. Uždegus degtuką ugnis krosnyje tvokstelėjo akimirksniu, liepsnos metėsi iš krosnies į patalpą. Užsidegė ant grindų prilietas skystis, liepsnos ėmė ristis kamuoliais. Namo gyventojai vos spėjo išbėgti į lauką. Pasiimti su savimi jau nieko nebuvo įmanoma. Lyg tyčia likę praviros durys dar ...
  • Gal dviejų žmonių žūtis paskatins valdininkus imtis veiksmų

    2020-12-04Gal dviejų žmonių žūtis paskatins valdininkus imtis veiksmų
    Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai ne kartą skundėsi dėl jų savivaldybėje esančio pavojingo kelio Kazlų Rūda – Bagotoji. Iš pirmo žvilgsnio kelias pavojingu neatrodo, asfaltuotas, kelkraščiai dar irgi ne kažin kiek ištrupėję ar nuvažinėti. Tikrai yra blogesnių kelių. Tačiau šiame kelyje kiekvienais metais registruojami eismo įvykiai. Daugiausia techninių avarijų, bet būta ir skaudesnių. Pati skaudžiausia įvyko šių metų spalį, kuomet Kazlų kaime, ties sankryža, nesuvaldžiusi automobilio į priešingą eismo pusę nuslydusi vairuotoja atsitrenkė į vilkiką. Ji pati žuvo vietoje, keleivis mirė ligoninėje. Po šios avarijos Kazlų Rūdos savivaldybės vadovai pradėjo ieškoti priemonių, kaip sumažinti kelio Kazlų Rūda – Bagotoji avaringumą. Bet kol kas nesėkmingai. Loreta TUMELIENĖ Kelio posūkiai – spąstai vairuotojams Į „Suvalkiečio“ redakciją, kad kelyje Kazlų Rūda–Bagotoji tam tikrose atkarpose įvyksta daug eismo nelaimių, gyventojai kreipėsi dar 2016 metų lapkritį. Anot jų, yra kelyje kelios atkarpos, kur dažnai į griovį toje pačioje vietoje virsta automobiliai. Vieniems baigiasi laimingai, kitiems – ne. Vieni įsitikinę, kad tai kažkokia mistika, kiti sako, jog taip nutinka dėl ...
  • Neįgalieji mūsų visuomenėje: atverti langai, bet uždarytos durys

    2020-12-04Neįgalieji mūsų visuomenėje: atverti langai, bet uždarytos durys
    Gruodžio 3-ioji – Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Minint šią dieną tradiciškai atsigręžiame į praėjusius metus ir juos įvertiname. Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei, kalbamės su Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoju Artūru VISOCKIU. – Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei? – 2020-ieji – iššūkių pilni metai visiems gyventojams, tačiau pandemija ypač palietė rizikos grupės asmenis. Žmonių, kurių kontaktai dažnai būna riboti, karantino laikotarpiu socialiniai ryšiai dar labiau susiaurėjo. Neįgalius asmenis vienijančios organizacijos turėjo perorganizuoti veiklą, paslaugas teikti nuotoliniu būdu, palaikyti ryšius su organizacijų nariais. Savivaldybėje plečiama socialinių paslaugų neįgaliesiems įvairovė: teikiamos asmeninio asistento paslaugos, daugiau organizacijų įtraukiama pagalbos į namus ar dienos socialinės globos paslaugų teikimą. Šiais metais veiklą pradėjo vaikų dienos centras, ypač didelį dėmesį skiriantis vaikams su raidos sutrikimais. Marijampolės savivaldybės administracija kasmet organizuoja konkursą neįgaliųjų socialinės integracijos priemonėms įgyvendinti. Šiais metais finansuota 26 organizacijų veikla, projektų ir idėjų įgyvendinimui skirta 64 tūkst. eurų. Įgyvendinamos veiklos labai įvairios: nuo pavėžėjimo paslaugų iki specialistų mokymų, kaip dirbti ...
  • AIKIDO – ne tik sporto salėje

    2020-12-03AIKIDO – ne tik sporto salėje
    Turbūt nėra žmogaus, negirdėjusio apie rytų kovos meną AIKIDO. Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos regione šį meną skleidžia Marijampolės aikido aikikai mokykla „Aikivaras“. Tai nuolatiniai užsiėmimai, ieškantiems nuolatinės fizinės veiklos, harmonijos savyje ir su aplinka. Užsiėmimus lanko vaikai nuo trejų metų, suaugusieji, vyrai ir moterys, sveiki ir turintys negalią jaunuoliai… Jokių apribojimų lankyti užsiėmimus nėra, yra tik viena sąlyga – noras tobulėti, o rezultatai pasiekiami atkakliai ir nuolat treniruojantis. Užsiėmimuose stiprinamas kūnas, dvasinės, moralinės vertybės, drausmės samprata. AIKIDO yra įvairiapusė veikla: nuolatiniai užsiėmimai, stovyklos mieste, prie jūros, pasirodymai įvairiose erdvėse, seminarai, atestacijos, išvykos.Šie metai daugeliui iškėlė naujų iššūkių. Abiejų karantinų metu uždraudus vykdyti tiesioginius užsiėmimus, „Aikivare“ užsiėmimai vyksta nuotoliniu būdu. Smagiausia, kad jie gausiai lankomi – ir vaikai, ir suaugusieji sugebėjo būti lankstūs, pakeitus aplinką ir formatą neprarado noro treniruotis. Vasarą vyko drauge su Marijampolės aikido klubu surengta stovykla „Vasara su aikido“, kurią kartu finansavo Marijampolės savivaldybė. Taip pat su Aikido aikikai asociacija AIDAS įgyvendintas valstybės bendrai Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamas ...
  • Vėl kvietė budinti ir patiems nesnausti

    2020-12-02Vėl kvietė budinti ir patiems nesnausti
    Šiemet jau ketvirtą kartą Marijampolės kultūros centras kvietė į etnokultūrinio projekto „Sūduvių ugnys – budinam svietą“ renginius. Organizatorių planuose jų visiems metams buvo numatyta daug ir įvairių, tačiau kaip ir visur dėl ypatingos situacijos kai ko nepavyko įgyvendinti. Vis dėlto, metams artėjant link pabaigos, verta peržvelgti tai, kas įvyko, nes projektas, nors ir tęstinis, nekartoja ankstesniųjų – be jau tradicinio vyksmo, buvo ir nemažai naujų dalykų. Nijolė LINIONIENĖ Kaip sakė projekto vadovė, Marijampolės kultūros centro vyr. specia-listė etnokultūrai Dalia Venckienė, „šiais metais budinome ne tik visą svietą, bet ir kiekvieną žmogų, jo jausmus. Meilė, šeima, vaikai – šis leitmotyvas keliavo per visus projekto renginius: vyko seminarai, edukaciniai užsiėmimai, parodos, susitikimai. Pagrindinis tikslas, kaip ir anksčiau – ne tik atskleisti baltų kultūrinį paveldą, supažindinti su juo, bet ir įtraukti pačius žmones į įvairias veiklas, kad jie taptų dalyviais. Todėl stengėmės, kad temos būtų įdomios, jas pristatytų savo sričių žinovai, įsigilinę į vieną ar kitą temą ir dirbantys praktiškai. Apžvelgiant tai, kas ir ...
  • Sūduvos krašto juosta – ant garažų sienos

    2020-12-02Sūduvos krašto juosta –  ant garažų sienos
    Marija BURBIENĖ Gatvės meno tapyba pagarsėjusi marijampolietė Ieva Olimpija Voroneckytė praėjusią savaitę pabaigė dar vieną savo darbą gimtajame mieste. Spalvomis nušvito atsinaujinusio Pašešupio parko pakrantėje stovintys garažai.   – Ir Degučių bendrabutis, ir šalia jo esantys garažai, manau, tikrai nepuošia miesto. Kadangi gyvenu šiame kvartale, čia pat ir mano mokykla, į apipaišytą garažų sieną seniai atkreipiau dėmesį. Kai pernai su Marijampolės kultūros centru sumanėme projektą „Gatvės meno mokykla“ ir kartu su menininku iš Indonezijos Andres Busrianto, pasaulyje žinomo Anagard slapyvardžiu, piešiniais spalvinome elektros pastotę Kokolos gatvėje, esančią tarp Saulės pradinės mokyklos ir Sūduvos gimnazijos, prie mūsų dažnai prisijungdavo vaikai ne tik iš Moksleivių kūrybos centro, bet ir gyvenantys šiame bendrabutyje. Jiems tai buvo unikali proga įsitikinti, kaip apleistas pastatas transformuojasi į spalvingą, akį traukiančią vietą. Su tokia pat mintimi ir šiemet ėmiausi naujų erdvių gražinimo. Su Marijampolės kultūros centro finansavimu projektui „Gatvės meno mokykla“ sujungiau ir man skirtą individualią Lietuvos kultūros tarybos stipendiją projektui „Tautinės juostos motyvai gatvės mene“. Deja, šiemet dėl užklupusio ...
  • Visi valstybės piliečiai yra ta svarbiausia sudedamoji dalis, nuo kurios priklauso valstybės saugumo užtikrinimas (Interviu su ekspertu)

    2020-12-02Visi valstybės piliečiai yra ta svarbiausia sudedamoji dalis, nuo kurios priklauso valstybės saugumo užtikrinimas (Interviu su ekspertu)
    Į klausimus apie mūsų šalies saugumą sutiko atsakyti pulkininkas Eugenijus VOSYLIUS. – Kaip tapote kariškiu? Kaip tampama pulkininku? – Esu „grynakraujis“ marijampolietis. Visi mano proseneliai, seneliai ir tėvai yra kilę iš Marijampolės ir apylinkių. Seneliai ir tėvai pokariu buvo aktyvūs antisovietinio pasipriešinimo dalyviai. Baigęs 5-ąją vidurinę mokyklą (dabartinė Jono Totoraičio progimnazija) 1980 metais išvykau į Kauną. Ten Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar VDU žemės ūkio akademija) 1985 metais įgijau hidrotechnikos inžinieriaus išsilavinimą. 1986–1988 m. teko tarnauti sovietinėje kariuomenėje. Kai 1988 metų rudenį grįžau į Lietuvą, čia jau plevėsavo mūsų Trispalvė… Dar tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje savo draugams sakydavau, kad jeigu kada nors Lietuva taps nepriklausoma (tuomet dar nežinojau, kad bus iškovota Nepriklausomybė 1990 metais), būtinai eisiu tarnauti į jos kariuomenę. Dabar suprantu, jog šie pamąstymai neatsirado iš niekur. Tai buvo senelių ir tėvų palikimas: pasąmonėje jau seniai buvo įsitvirtinusi mintis, tik reikėjo palankių aplinkybių, kad svajonės taptų realybe – nuo 1992 iki 2015 metų tarnavau Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje. Per 23 tarnybos metus teko ne tik ...
  • Savanorių pajėgas turi daugelis valstybių

    2020-12-02Savanorių pajėgas turi daugelis valstybių
    Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 104 pėstininkų kuopos Marijampolėje kapitonas Andrius Kubilius papasakojo apie savo karjerą ir darbą. – Kaip atsidūrėte savanorių gretose, kas nulėmė tokį sprendimą? – Esu kilęs iš Kaišiadorių. Į Krašto apsaugos savanorių pajėgas įsiliejau dar 2010-aisiais, kai vasaros sporto stovykloje su komanda vykome į KASP XX sporto žaidynes palaikyti savo trenerio, kuris tuo metu būdamas savanoriu dalyvavo šiose žaidynėse. Tada ir kilo noras pačiam įstoti į savanorių gretas. Taip ir padariau. Tai buvo KASP 2-oji rinktinė, kur tuo metu buvo dauguma mano draugų. Išvykus mokytis pagal bazinį kario savanorio įgūdžių kursą manyje tik dar labiau sustiprėjo patriotiškumas, meilė ir noras ginti Tėvynę – visa tai, ko mane ir brolį nuo mažų dienų mokė tėvai. Pabuvęs eiliniu kariu pajutau, kad mane tai „veža“, todėl nusprendžiau nesustoti ir judėti toliau – įstojau į Lietuvos karo akademiją. Po akademijos baigimo gavęs pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį buvau paskirtas tarnauti į LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną, o ...
  • Karo prievolininkai mokymuose atnaujina žinias ir įgūdžius

    2020-12-02Karo prievolininkai mokymuose atnaujina žinias ir įgūdžius
    Martynas Karpavičius, futbolo entuziastas ir treneris, buvęs marijampolietis, bet kaip pats sakė, širdyje juo ir išlikęs, su šeima dabar gyvena Ringaudų kaime, Kauno rajone. Neseniai M. Karpavičius buvo pakviestas į rezervinių karių mokymus. Teko atsitraukti nuo tiesioginio darbo Lietuvos masinio futbolo asociacijoje, kur dirba vadybininku, organizuoja futbolo žaidynes, įvairius čempionatus vaikams ir suaugusiems, ir kelias savaites palikus šeimą vykti į mokymus. Aktyvusis kariuomenės rezervas – karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengimą, kurių turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose. Kai 2002 metais M. Karpavičius buvo pašauktas atlikti privalomąją karinę tarnybą, jis pasirinko tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose ir užsitarnavo grandinio laipsnį. Dabar po 10 metų sudalyvavęs mokymuose Martynas sužinojo, kad pasikeitė laipsnių sistema: žemiausias yra jaunesniojo eilinio, tada seka eilinis, vyresnysis eilinis ir taip toliau. M. Karpavičiui buvo suteiktas eilinio laipsnis. Krašto apsaugos savanorių pajėgose M. Karpavičius ištarnavo 9 metus, nors buvo privaloma ištarnauti 5 metus, kad būtų įskaityta privalomoji tarnyba. Visgi praėjus penkeriems metams vyras nepaliko KASP, o pratęsė tarnybą dar ...