Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis – spaustuvininkas ir kultūros veikėjas

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Vasario 16-osios Aktą pasirašė dvidešimt Nepriklausomybės Akto signatarų. Tarp jų ir iš Šakių rajono kilęs Saliamonas Banaitis, kurio parašas antras, po daktaro Jono Basanavičiaus. Signataro veikla daugiausia buvo siejama su jo įkurta lietuviška spaustuve Kaune, įsteigta pirmąja lietuviška gimnazija Kaune, lietuvybės puoselėjimu, knygnešio dalia. Šio žmogaus, paskyrusio savo gyvenimą modernios ir kultūringos Lietuvos kūrimui, vardas ilgus dešimtmečius buvo pamirštas.

Nepriklausomybės Akto signataras Saliamonas Banaitis.

Nepriklausomybės Akto signataras Saliamonas Banaitis.

Gyva lietuviška dvasia
Daug medžiagos apie šį signatarą galima rasti dr. Viliaus Užtupo išleistose knygose „Saliamono Banaičio spaustuvė“, „Saliamonas Banaitis: spaustuvininkas, kultūros veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras“, taip pat Povilo Baršio knygoje „Vasario 16-osios akto signataras Saliamonas Banaitis“.
Kaip rašoma šioje knygoje, signataras gimė 1866 m. liepos 15 d. ūkininkų Ievos Liover ir Simono Banaičio šeimoje, Šakių apskrities Sintautų valsčiaus Vaitiekupių kaime. Saliamono motina Ieva Liover dalyvavo 1863 m. sukilime, buvo Sintautų parapijos sukilėlių būrio narė. Tėvas – suvalkietis ūkininkas. Deja, anksti miręs. S. Banaičiui tuomet tebuvo treji metai, našlaičiai liko keturi vaikai: dvi seserys ir du broliai.
Pirmieji Saliamono mokslai buvo pas kaimo daraktorių, iš senų elementorių ir maldaknygių. Trejus metus vaikas mokėsi Sintautų pradžios mokykloje, o 1879 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją, kuri buvo įkurta 1867 metais.
Gimnazijoje mokėsi daug Lietuvos kultūrininkų ir šviesuolių – Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Kazys Grinius, Pranas Mašiotas, Pranas Vaičaitis, Justinas Staugaitis, Pranas Dovydaitis ir daugelis kitų įžymių žmonių. Kaip rašo Povilas Baršys, nors tuometinė gimnazijos aplinka lietuvybei plisti nebuvo palanki, tačiau lietuviška dvasia joje buvo gyva. Prie lietuviškos veiklos gimnazijoje svariai prisidėjo ir S. Banaitis, raginęs moksleivius domėtis Lietuvos istorija, priešintis brukamai kirilicai. Beje, S. Banaitis mokėsi vienoje klasėje ir net sėdėjo viename suole su būsimuoju Lietuvos prezidentu K. Griniumi.
1883 m. baigęs trečią gimnazijos klasę, Saliamonas buvo priverstas nutraukti mokslus, nes mirus broliui reikėjo motinai padėti ūkio darbuose. Be to, jam pačiam buvo diagnozuota džiova, mama tikėjosi, kad kaimo aplinka padės sūnui greičiau pasveikti.

Aktyvus knygnešys
S. Banaitis priskirtinas prie vienų aktyviausių knygnešių Šakių apylinkėse. Būdamas vos septyniolikos, jau platino pirmą lietuvišką laikraštį „Aušra“ (beje, „Aušrą“ užsisakinėdavo ir skaitydavo jo motina) ir knygnešių atgabentas lietuviškas knygas, kurias išvežiodavo po gretimus kaimus. S. Banaičio namai Vaitiekupiuose vienu metu buvo tapę tarpine stotimi į Prūsiją ir iš Prūsijos keliaujantiems knygnešiams ir žymiems lietuvių visuomenės veikėjams. 1886 m. jis susipažino su žymiu aušrininku ir spaustuvininku Martynu Jankumi, priklausė jo vadovaujamai Mažojoje Lietuvoje veikusiai „Birutės“ draugijai. Nuo 1888 m. S. Banaičiui didelę įtaką darė V. Kudirka ir skatino dar aktyviau darbuotis skleidžiant lietuvybės idėjas.
S. Banaitis dalyvavo 1905 m. gruodžio 4–5 d. Vilniuje vykusiame Didžiajame Seime, su J. Basanavičiumi ir kitais lietuvių visuomenės veikėjais įkūrė Draugiją lietuvių kalbos teisėms Lietuvos bažnyčiose ginti, buvo jos valdybos narys.

 

Pastatas Kaune, kuriame buvo Saliamono Banaičio spaustuvė.

Pastatas Kaune, kuriame buvo Saliamono Banaičio spaustuvė.

Įkūrė pirmą lietuvišką spaustuvę
Bene pati reikšmingiausia S. Banaičio veiklos sritis buvo jo įkurta pirma lietuviška spaustuvė Kaune. 1905 m. vasarą jis kreipėsi į carinės Rusijos švietimo ministrą su prašymu leisti Kaune atidaryti lietuvišką spaustuvę. Leidimas buvo gautas, ir tų pačių metų rudenį spaustuvė pradėjo darbą, o 1906 m. pradžioje išėjo pirmosios knygos. Kad išlaikytų spaustuvę ir jos darbuotojams sumokėtų algas, S. Banaitis užstatė savo ūkį Vaitiekupiuose. Dar mokydamasis Peterburge, jis susipažino su poligrafijos technika, tad pats dažnai ėjo ir raidžių rinkėjo, ir korektoriaus pareigas.
„…Pirmąją plokščią, ranka sukamą su dideliu smagračiu spausdinimo mašiną „Konig und Bauer“, S. Banaitis parsigabeno iš Peterburgo, iš to paties pavadinimo firmos. Iš kitos Peterburgo firmos „Franz Mark und Co“ buvo nupirkta įvairių šriftų“, – pasakojama Viliaus Užtupo knygoje. 1914 m. spaustuvė jau turėjo keturias spausdinimo mašinas ir vieną linotipą, joje dirbo daugiau nei 30 darbininkų, buvo spausdinama dešimties pavadinimų laikraščių ir daug knygų. Per dešimt metų nuo lietuviškos spaudos atgavimo buvo išleista 300 knygų, kurių tiražas siekė 1 mln. 300 tūkst. egzempliorių, ir daugiau kaip 1 mln. 700 tūkst. egzempliorių laikraščių. Norėdamas šviesti kaimo žmones, kad jiems būtų prieinamas rašytas žodis, S. Banaitis savo lėšomis 75 tūkst. egzempliorių tiražu išleido sodiečiams skirtą kalendorių, kuris kainavo vos tris kapeikas. Spaustuvėje buvo spausdinama tiems laikams daug vertingų leidinių: „Lietuvos balsas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Ateitis“, „Vienybė“, „Pavasaris“, „Viensėdis“, „Garnys“, „Lietuvaitė“, išleista kun. Antano Aleknos „Lietuvos istorija“, „Trumpas lietuvių kalbos vadovėlis“ ir kt. Daug vietos buvo skiriama religinės ir blaivybės literatūros leidybai.

 

S. Banaičio spaustuvės kanklininkų ansamblis.

S. Banaičio spaustuvės kanklininkų ansamblis.

Atviras kultūrai, savišvietai, mokslui
S. Banaičio namuose vykdavo lietuvių susibūrimai. Jis organizuodavo teatro vaidinimus, su spaustuvės darbininkais įkūrė kanklininkų ansamblį, rengė koncertus.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, spaustuvės darbą reikėjo priderinti prie naujų, gerokai pasunkėjusių sąlygų. Okupacinei vokiečių valdžiai davus leidimą, 1915 m. vasarą S. Banaitis ėmė leisti laikraštį „Kauno žinios“ trimis – lietuvių, lenkų ir vokiečių – kalbomis, tačiau išėjo tik keli jo numeriai.
S. Banaičio rūpesčiu 1915 m. rudenį Kaune buvo įsteigtas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, taip pat buhalterijos kursai. Rugsėjį mieste pradėjo veikti pirmoji lietuviška gimnazija. Taip pat jo dėka buvo organizuojami gimnazijos vakariniai kursai suaugusiems. Signataro iniciatyva Kaune dar buvo įsteigta 12 pradžios mokyk­lų, kurias inspektavo pats Saliamonas Banaitis.

 

Laikraščio „Žemdirbių balsas“, kurį redagavo S. Banaitis, pirmasis numeris.

Laikraščio „Žemdirbių balsas“, kurį redagavo S. Banaitis, pirmasis numeris.

Įvairiapusė veikla
S. Banaitis dalyvavo 1917 m. rugsėjo 18–22 d. vykusioje Vilniaus lietuvių konferencijoje ir iš 222 delegatų buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. Pasirašant 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktą, pagal abėcėlę turėjęs teisę pasirašyti pirmas, užleido šią garbingą vietą tautos patriarchui J. Basanavičiui.
Vykstant Nepriklausomybės kovoms, S. Banaitis, ėjęs Šakių apskrities viršininko pareigas, suorganizavo 120 savanorių būrį ir pasiuntė į Kauną, lėšomis rėmė Lietuvos kariuomenę.
1919 m. S. Banaičio iniciatyva buvo įkurta Ekonominė ir politinė Lietuvos žemdirbių sąjunga. Jos laikraštį „Žemdirbių balsas“ jis pats redagavo ir leido.
Pablogėjus sveikatai, 1932 m. pradžioje S. Banaitis perėjo į ramesnį darbą – Kauno savivaldybės buvo paskirtas Kauno užmiesčio autobusų stoties viršininku. Signataro pastangomis autobusų stočiai buvo išrūpinta patogi vieta Vytauto prospekte. S. Banaitis daug prisidėjo kuriant Lietuvos garlaivių bendrovę.
S. Banaitis mirė 1933 m. gegužės 4 d. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Saliamono Banaičio nuopelnus Lietuvai labai vertino jo amžininkai. 1928 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Iš tiesų šio žmogaus indėlis į Lietuvos kultūrinį, visuomeninį gyvenimą, mokslą, pramonę, laivininkystę, žemės ūkį – didžiulis. S. Banaičio atminimui 1996 metais sodybos vietoje Vaitiekupių kaime atidengtas koplytstulpis, pastatytas paminklinis akmuo. Prie namo Kaune (Rotušės a. 23), kuriame leidėjas gyveno, yra memorialinė lenta. Jo vardu pavadintos gatvės Romainiuose ir Šakiuose. Atminimo lenta Saliamonui Banaičiui yra ir Kauno autobusų stotyje.

Nuotraukos iš Povilo Baršio knygos „Vasario 16-osios akto signataras Saliamonas Banaitis“

Naujausia informacija

  • Savanorių pajėgas turi daugelis valstybių

    2020-12-02Savanorių pajėgas turi daugelis valstybių
    Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 104 pėstininkų kuopos Marijampolėje kapitonas Andrius Kubilius papasakojo apie savo karjerą ir darbą. – Kaip atsidūrėte savanorių gretose, kas nulėmė tokį sprendimą? – Esu kilęs iš Kaišiadorių. Į Krašto apsaugos savanorių pajėgas įsiliejau dar 2010-aisiais, kai vasaros sporto stovykloje su komanda vykome į KASP XX sporto žaidynes palaikyti savo trenerio, kuris tuo metu būdamas savanoriu dalyvavo šiose žaidynėse. Tada ir kilo noras pačiam įstoti į savanorių gretas. Taip ir padariau. Tai buvo KASP 2-oji rinktinė, kur tuo metu buvo dauguma mano draugų. Išvykus mokytis pagal bazinį kario savanorio įgūdžių kursą manyje tik dar labiau sustiprėjo patriotiškumas, meilė ir noras ginti Tėvynę – visa tai, ko mane ir brolį nuo mažų dienų mokė tėvai. Pabuvęs eiliniu kariu pajutau, kad mane tai „veža“, todėl nusprendžiau nesustoti ir judėti toliau – įstojau į Lietuvos karo akademiją. Po akademijos baigimo gavęs pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį buvau paskirtas tarnauti į LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną, o ...
  • Karo prievolininkai mokymuose atnaujina žinias ir įgūdžius

    2020-12-02Karo prievolininkai mokymuose atnaujina žinias ir įgūdžius
    Martynas Karpavičius, futbolo entuziastas ir treneris, buvęs marijampolietis, bet kaip pats sakė, širdyje juo ir išlikęs, su šeima dabar gyvena Ringaudų kaime, Kauno rajone. Neseniai M. Karpavičius buvo pakviestas į rezervinių karių mokymus. Teko atsitraukti nuo tiesioginio darbo Lietuvos masinio futbolo asociacijoje, kur dirba vadybininku, organizuoja futbolo žaidynes, įvairius čempionatus vaikams ir suaugusiems, ir kelias savaites palikus šeimą vykti į mokymus. Aktyvusis kariuomenės rezervas – karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengimą, kurių turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose. Kai 2002 metais M. Karpavičius buvo pašauktas atlikti privalomąją karinę tarnybą, jis pasirinko tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose ir užsitarnavo grandinio laipsnį. Dabar po 10 metų sudalyvavęs mokymuose Martynas sužinojo, kad pasikeitė laipsnių sistema: žemiausias yra jaunesniojo eilinio, tada seka eilinis, vyresnysis eilinis ir taip toliau. M. Karpavičiui buvo suteiktas eilinio laipsnis. Krašto apsaugos savanorių pajėgose M. Karpavičius ištarnavo 9 metus, nors buvo privaloma ištarnauti 5 metus, kad būtų įskaityta privalomoji tarnyba. Visgi praėjus penkeriems metams vyras nepaliko KASP, o pratęsė tarnybą dar ...
  • Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?

    2020-12-02Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?
    Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuojantis dviem būdais. Organizmo apsauga atsiranda natūraliai persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama vakcinacijos būdu. Skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją vis dar žiūrima dviprasmiškai. Saugiausi preparatai naudojami medicinoje Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi tokie mikroorganizmai kaip bakterijos ir virusai ar jų dalys. Vakcinacija mokslininkų pripažįstama kaip veiksmingiausia priemonė mažinant sergamumą, kovojant su užkrečiamosiomis ligomis, jų komplikacijomis ir mirtimis, kurią įskiepijus žmogaus organizme susidaro apsauginiai imuniniai mechanizmai ir imuninė atmintis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė akcentuoja, kad galima naudoti tik saugias, kokybiškas ir tarptautinius standartus atitinkančias vakcinas, laikomas saugiausiais preparatais medicinoje. „Kadangi vakcina yra vaistinis preparatas, tad, kaip ir vartojant bet kokius vaistus, pasiskiepijus gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos ir šalutinis poveikis, bet tai nėra pavojinga ...
  • Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga

    2020-11-28Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga
    Vis daugiau gyventojų prisijaukina internetą – atranda, kaip paprasta keliais mygtuko paspaudimais apmokėti sąskaitas, susisiekti su artimaisiais ar pasidalinti nuotraukomis. Jau porą metų interneto galimybėmis besinaudojantis 78 metų Antanas džiaugiasi, kad sutaupo ir laiko, ir pinigų. Tačiau vyras įspėja – jeigu jau esate internete, bent žinokite, kaip naudotis dviejų žingsnių autentifikavimu – pasirūpinkite savo saugumu. Pasakodamas apie savo patirtį, kaunietis Antanas prasitaria: „Dar, regis, visai neseniai net susapnuoti negalėjau, kad maisto prekes užsisakinėsiu iš namų, švęsiu šventes ne prie stalo, o prie kompiuterio ekrano. Ir nereikės vaikščioti į polikliniką, laukti eilėje prie gydytojo kabineto. Sunku buvo net įsivaizduoti. Ypač pavasarį, pirmąjį karantiną, supratau, kokią naudą gali suteikti technologijos“. Dvigubą prisijungimo apsaugą rekomenduoja visiems   Pensininko teigimu, per karantiną jam į pagalbą atskubėjo anūkas Liudas. Jis per pokalbius „Skype“ nuolat aiškino, kaip saugiai atlikti įvairius veiksmus, pavyzdžiui, apsipirkti interneto parduotuvėje. Padėjo net susikurti paskyrą „Facebook“ tinkle ir sekti giminaičių gyvenimą. „Žinoma, Liudas įspėjo, kad visada būčiau atsargus, nespausčiau nuorodų, kurios siūlo labai pigiai įsigyti vaistų ar ...
  • Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį

    2020-11-28Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį
    Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska. Į ką atkreipti dėmesį? Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių infekcinių susirgimų. Dažniausiai užsikrečiama nesaugaus lytinio kontakto metu, dažnai keičiant partnerius. Netinkamai gydomos arba visiškai nepastebimos ligos gali sukelti nevaisingumą, impotenciją, o nėštumo ir gimdymo metu gali užkrėsti dar negimusį kūdikį. Dažnas šlapinimasis, atsiradęs dirginimo ar deginimo jausmas, neįprastos išskyros iš lytinių organų, skausmas lytinių santykių metu, žaizdelės ar pūslelinės ant lytinių organų gleivinių signalizuoja apie infekcijos atsiradimą, todėl vertėtų sunerimti ir tinkamai išsitirti. Tokiais atvejais, jei pastebėjote bėrimą lyties organų srityje, jaučiate skausmą pilvo apačioje ar kapšelyje, padidėja kirkšnies limfmazgiai, iš lyties ir šlapinimosi organų ...
  • Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)

    2020-11-25Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)
    Spalio pradžioje LRT paskelbė atlikusi tyrimą, kuris atskleidė, kad kinų žvalgyba renka duomenis apie Lietuvos gyventojus. Skandalingi faktai į dienos šviesą iškilo, kai neaiškiomis aplinkybėmis kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“ nutekino kinų surinktos informacijos rinkinius JAV akademikui, kuris juos perdavė Australijos kibernetinio saugumo įmonei. LRT skelbia, kad iškodavusi kinų surinktą informaciją Australijos įmonė ja pasidalijo su įvairiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis, apie kurių piliečius kinai buvo surinkę informaciją. Duomenys buvo persiųsti ir LRT tyrimų skyriui, kuris išsiaiškino, kad nutekintoje informacijoje – apie 500 lietuvių pavardžių. Duomenis renka ne šiaip – su tikslu LRT tyrimo duomenimis, kinų akiratyje atsidūrė Seimo nariai, ministrai, politikai, dirbantys savivaldybėse, verslo atstovai, diplomatai ir karininkai. Informacijos apie lietuvius rinkiniuose – ne tik tautiečių vardai ir pavardės, bet ir jų, taip pat jų artimųjų pavardės, nuotraukos ir asmens duomenys. LRT išsiaiškino, kad kinų apie lietuvius surinkti duomenys – prieinami viešai. Tai – socialinių tinklų, žiniasklaidos ir valstybės institucijų pateikiama informacija. Dainius Gaižauskas, dabar jau buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ...
  • Nenustebo, kad sudomino kinų žvalgybą

    2020-11-25Nenustebo, kad sudomino  kinų žvalgybą
    Į sąrašą asmenų, apie kuriuos kinų žvalgyba rinko informaciją, pateko Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovas Albertas Dapkus ir buvęs žemės ūkio ministras, premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, neseniai Sūduvos šiaurinėje apygardoje į Seimą išrinktas Giedrius Surplys. „Suvalkietis“ susisiekė su A. Dapkumi ir G. Surpliu ir pasiteiravo, kaip jie reagavo sužinoję, kad kinai kaupia apie juos įvairius viešai prieinamus duomenis. Domėjomės, ar ši žinia juos labiau nustebino, ar išgąsdino, taip pat klausėme jų nuomonės, kodėl jie galėjo patekti į asmenų, apie kuriuos buvo renkama informacija, sąrašą. Pasiteiravome, ar sužinoję tokią naujieną jie ėmė kaip nors kitaip ar galbūt atsargiau skelbti informaciją socialiniuose tinkluose. Matote, aš esu karininkas ir manęs tokie dalykai visiškai nestebina – esame ruošiami tokioms situacijoms. Mūsų krašto apsaugos specialiosios tarnybos kartu su valstybės specialiosiomis tarnybomis analizuoja saugumo situaciją pasaulyje ir pateikia savo rekomendacijas, kuriomis mes vadovaujamės. Tai, kad kitos šalys domisi ir renka informaciją apie savo oponentus, nėra paslaptis. Siekiant įgyvendinti nacionalinio saugumo tikslus ir užtikrinti savo šalies visapusišką saugumą, reikia žinoti ...
  • Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“

    2020-11-25Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“
    Šalies Valstybės saugumo departamentas (VSD) Kiniją, kaip galimą grėsmę nacionaliniam saugumui, įvardijo du kartus: pirmą – 2019-ųjų, antrą – 2020-ųjų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. Pernykščiame dokumente tiesiog paminėjęs šalį, šių metų ataskaitoje VSD teigia, kad „Kinija plečia savo įtaką visame pasaulyje, ekonominiais svertais užsitikrindama ir kitų valstybių paramą Pekinui svarbiais politiniais klausimais“, ir pateikia schemas, kaip Kinija šį tikslą bando įgyvendinti Lietuvoje. VSD ataskaitoje rašoma, kad Kinijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje taikinių ieško per socialinį tinklą „LinkedIn“. VSD ataskaitoje nurodoma, kad „priešiškos užsienio žvalgybos tarnybos vis aktyviau naudoja interneto socialinius tinklus šaltiniams užsienyje ieškoti ir jiems verbuoti. Ypač agresyviai šioje srityje veikia Kinijos žvalgybos tarnybos, jos daugiausia naudojasi socialinio tinklo „LinkedIn“ galimybėmis“. VSD duomenimis, verbuodama asmenis socialiniame tinkle „LinkedIn“, Kinija naudoja tokią schemą: • „LinkedIn“ platformoje gaunama žinutė iš Kinijos įmonės, tyrimų centro ar darbuotojų samdos kompanijos. • Paskyros savininko vardas dažniausiai būna vakarietišku vardu ir kiniška pavarde, su netikra, kartais dirbtinio intelekto sugeneruota nuotrauka; paskyroje galima pastebėti netaisyklingą anglų kalbą. • Siunčiamas pasiūlymas teikti ...
  • Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

    2020-11-25Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
    Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais. Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas eina į pabaigą. Taigi technologijų pažanga palengvina žmonių gyvenimą. Aplink daugėja kompiuterių „Būtų sunku rasti šiuolaikinį įrenginį ar prietaisą, kurio viduje nebūtų kompiuterio, – sako programavimo paslaugų bendrovės „Devbridge“ technologijų direktorius Rimantas Benetis, – Apskritai, kalbant apie kompiuterio sąvoką reikia turėti mintyje, kad į ją patenka ir maršrutizatorius, ir vaizdo stebėjimo kameros, ir net mikrobangų krosnelė“. Pasak eksperto, jeigu prietaisai yra prijungti prie interneto, kaip, tarkime, robotas dulkių siurblys, teoriškai į juos galima įrašyti kenkėjišką programą ir piktybiškai naudotis. R. Benečio teigimu, pastebėti tokio tipo įsilaužimus ir apkrėstas sistemas ...
  • Senjorų atgarsiai iš projektų: užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje

    2020-11-25Senjorų atgarsiai iš projektų:  užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje
    „Dabar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais. Apie Senjorų užimtumo centre įgyvendintus projektus – „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ – dalyvė Vida atsiliepia tik teigiamai. Tokie projektai, jos įsitikinimu, svarbūs senjorų užimtumui. „Projektų metu ėjau visur, kur galėjau. Labai patiko tai, kad į veiklas susirenka daug moterų, mes pasėdime, pasikalbame, pasidalijame valgių receptais, pasportuojame“, – projektus įvertina pašnekovė. Projekto veiklos pareikalavo drąsos Paklausta, kuri projekto veikla įsiminė labiausiai, Vida nesudvejoja – aerobikos treniruotes, kurių metu reikėjo avėti specialius „Kangoo Jumps“ batus, įvardija kaip netikėčiausią ir drąsos pareikalavusį užsiėmimą. „Netikėta buvo tai, kad išdrįsau, apsiaviau ir atsistojau ant „Kangoo Jumps“ batų. Su jais net pavaikščiojau, pašokinėjau. Čia buvo didžiausias iššūkis. ...
  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ir ateiname pas jus. Tikslių vietų, kur gimtadienio šventės dovanos lauks laimėtojų, neišduosime, joms įminti reikės išnarplioti kiekvienai savivaldybei skirtą užuominą. Suklusti turėtų Anykščių, Kauno ir Vilkaviškio rajonų, Marijampolės, Palangos ir Vilniaus miestų savivaldybių gyventojai“, – ragina žaidimo organizatorė, Jono Basanavičiaus gimtinės muziejininkė Agnė Brazaitienė. Organizatoriai prasitaria, jog ieškant atsakymų pirmiausia reikia galvoti apie Joną Basanavičių ir su jo gyvenimu ar veikla susijusias vietas. Dalyviai kviečiami žaisti atsakingai – į žaidimo vietas vykti pėsčiomis vieni arba tik su savo šeimos nariais, nesibūriuoti, laikytis saugaus atstumo ir ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos grupę patenka asmenys, buvę prie užsikrėtusio asmens be apsaugos priemonių, arčiau negu 2 metrai. Taip pat ir tie, kurių bendravimo laikas uždaroje patalpoje buvo ilgesnis negu 15 min. Kiekvieno žmogaus situacija vertinama individualiai. Registruotis koronaviruso tyrimui galima karštosios linijos numeriu 1808 nuo 8 iki 20 val. kasdien arba internetu 1808@greitojipagalba.lt“, – teigia NVSC specialistė. Asmenys, kurie labiausiai rizikuoja užsikrėsti, prioriteto tvarka tiriami nemokamai. Pirmiausia tai koronaviruso židinyje esantys ir sąlytį turėję žmonės – šeimos nariai ir kiti, artimai bendraujantys su užsikrėtusiaisiais ar sergančiaisiais. Taip pat ir ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, kaip dažnai ji diagnozuojama kūdikiams, kalbamės su Mindaugu Jasiukevičiumi, VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės ortopedu-traumatologu. Gydytojas dirba ir Marijampolėje, Lino Bieliausko šeimos klinikoje, kuri įsikūrusi Uosupio gatvėje 5X. Pas šį specialistą jau konsultavosi tikrai nemažai marijampoliečių mamų. Telefonas registracijai: 8 343 57785. – Kas yra klubų displazija? – Neišsivystęs, nestabilus klubo sąnarys. Kliniškai išskiriamos trys grupės: šlaunikaulio galva ne visiškai apgaubiama gūžduobės ir tai galima pastebėti tik echoskopijos metu. Antroji grupė – šlaunikaulio panirimas, trečioji – visiškas šlaunikaulio išnirimas. – Ar ši liga dažna? – Ji nustatoma iki ...
  • Generalinės prokuratūros komentaras

    2020-11-18Generalinės prokuratūros komentaras
    (Komentaras prie straipsnio „Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško“) Ikiteisminį tyrimą dėl migracijos darbuotojų kyšininkavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, papirkimo atliko Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai, vadovaujami Kauno apygardos prokuratūros prokurorų. Todėl Prokuratūros atstovų paprašėme pakomentuoti, kaip atsitiko, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nustačiusi tiek daug pažeidimų šioje byloje, priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Ar, įvertinus šią bylą ir jos aplinkybes, mes visi galime tikėtis, kad su prokuroro palaiminimu bus leista metus ar pusę metų, be realaus pagrindo mus sekti, klausytis pokalbių ir t. t. Juk taip pažeidžiamos žmogaus teisės. Tenka susidurti ne su pirmu atveju, kai garsiai pranešus apie sulaikymą, vėliau byla subliūkšta. Ar neturėtume visi laikytis Nekaltumo prezumpcijos. Taip pat įdomu būtų išgirsti, kas atlygins buvusiems nuteistiesiems žalą. Komentarą pateikė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Simona SNITKAITĖ-KAREIVIENĖ – Patiksliname, kad viena iš Migracijos skyriaus darbuotojų bei įmonės vadovė, įsiteisėjusiu 2018-06-13 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu, pripažintos kaltomis ir nuteistos ir dėl kitos korupcinės nusikalstamos veikos – grynųjų pinigų kyšio ...
  • Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško

    2020-11-18Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško
    2017 metų balandžio 26-ąją Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai išplatino pranešimą, kad Imuniteto skyriaus pareigūnai sulaikė keturis Marijampolės migracijos skyriaus darbuotojus, kurie įtariami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Tarp sulaikytųjų – šio skyriaus viršininkė, vyresnysis specialistas, dar dvi specialistės. Visi jie buvo uždaryti į areštinę. Tyrimas truko beveik dvejus metus. 2019 metų vasario 14-ąją Marijampolės apylinkės teismas, paskelbė nuosprendį. Dar vėliau jį pakoregavo Kauno apygardos teismas. Visi kaltinamieji buvo nuteisti piniginėmis baudomis, jiems atimta teisė dirbti ankstesnį darbą.Tik po daugiau nei trejų metų, lapkričio 3-iąją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartimi teisiamieji išteisinti, panaikinti visi ankstesnių Marijampolės ir Kauno teismų nuosprendžiai. LAT Teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje atskyrus ikiteisminius tyrimus buvo esmingai apsunkinta kaltinamųjų teisė į gynybą, jų atžvilgiu neproporcingai ilgai ir intensyviai taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, kas yra vertinama kaip esminiai BPK pažeidimai. Buvę nuteistieji sako, kad dėl Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnų persekiojimo ir noro žūtbūt įrodyti, kad migracijos skyriaus darbuotojai kalti, daugiau nei trejus metus jiems teko ...