Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Aldonas Pupkis: Kazluose gimęs kalbininkas dešimtmečius skyrė kalbai puoselėti

2009 m. pavasarį Kazlų Rūdoje pristatytas vienas „Kazlų Rūdos šnektos žodyno“ tomas.

2009 m. pavasarį Kazlų Rūdoje pristatytas vienas „Kazlų Rūdos šnektos žodyno“ tomas.

Žinomas kalbininkas, pedagogas Aldonas Pupkis (gim. 1939 m. Kazlų Rūdoje) neveda kalbos valandėlių, Vilniaus universitete oficialiai nedirba nuo 2000 m. Šiuo metu jis susitelkęs prie kalbotyros istorijos darbų, netrukus turi išeiti nauja knyga. A. Pupkis sutiko atsakyti į kelis klausimus.

 

– Vyresnieji Suvalkijos krašto žmonės Jus prisimena iš Lietuvos radijo ir televizijos kalbos valandėlių ir laidų. Ilgus metus buvote jų vedėjas, dabar iš ten Jūsų negirdėti…
– Dabar jau kiti laikai ir tokio pobūdžio kalbos populiarinimo nei mokymo ten nebėra. Antra vertus, kai gerai pagalvoju, tai tas anuometinis buvimas eteryje, nors teikė nemaža pasitenkinimo ir džiaugsmo, nežmoniškai ėsdavo laiką, – prisėsti prie kitų darbų beveik nelikdavo laisvų minučių.
– Palikote kalbos švarinimo darbus kitiems?
– Bet tai nebuvo tik kalbos švarinimas. Radijuje ir televizijoje stengėmės daugiau mokyti, ne švarinti, o šviesti kalbos klausimais, nes mąstydavome, kad žmonės patys iš tų laidų turėtų susivokti, kokia kalba gera, graži, kokia nešvari, netaisyklinga. Juk ne švarumas sudaro geros kalbos esmę – tai gebėjimas laisvai reikšti mintis, mokėjimas naudotis kalbos ištekliais, tinkamai sieti sakinius, gražiai intonuoti, taisyklingai kirčiuoti ir t. t. Gražaus kalbėjimo menas tai kaip gerai atliekama muzika ar puikiai nutapytas paveikslas. Apie tokį kultūringą kalbėjimą galima tikėtis daugiau išgirsti ateinančiais Naujais metais, paskelbtais Kalbos kultūros metais.
Ir dabar per radiją ir televiziją yra kalbos laidelių. Jos irgi duoda naudos klausytojams ir žiūrovams, bet galėtų būti įvairesnės, įtaigesnės. Manau, reikėtų daugiau atsižvelgti į pakitusį kalbos vartojimo būvį – šiais laikais jis daug kuo skiriasi nuo anų priespaudos metų, kai reikėjo tiesiog gintis, kovoti už teisę laisvai vartoti savo kalbą, ne kartą girdėti vietinius rusus reikalaujant kalbėti „čeloviečeskim jazykom“, t. y. žmonių, kitaip sakant, jų, rusų, kalba.
– Be radijo ir televizijos, dėstėte Vilniaus universitete, buvo ir knygų bei straipsnių, nors sakėte, kad mažai likdavo laisvesnių minučių kitiems darbams.
– Tai buvo jaunystės metai, pilni entuziazmo ir į galvą plūstančių idėjų. Padėjo ir kolegų energija, ypač tada, kai bendromis jėgomis sumanėme gelbėtis nuo gimtosios kalbos nuopuolio, vartosenos išklibimo, pradėjusio šiepti dantis dviejų kalbų kryžminimo. Atėjus vadinamajam chruščioviniam atlydžiui, ryžomės atkurti prieš karą dirbusią Lietuvių kalbos draugiją, bet Maskva neleido (rusai gi savo tokios neturėjo). Tada sugalvojome steigti kalbos brangintojų sambūrį ir mėginti prisišlieti prie kurios nors visuomeninės organizacijos. Šitaip tapome Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos padaliniu, kuriame viena iš komisijų (pačioje pradžioje – vilniečių sekcija) buvo Respublikinė kalbos komisija. Vilniečių sekcijos pavyzdžiu kūrėsi tokie sambūriai visoje Lietuvoje ir greitai jie pradėjo tikrą lietuvių kalbos sąjūdį. Svarbu pabrėžti, kad tame darbe aktyvūs buvo ne tik kalbininkai ir redaktoriai bei lietuvių kalbos mokytojai, bet reiškėsi ir daug kitų profesijų žmonių: žurnalistų, aktorių, medikų, net geologų, matematikų, inžinierių… Kai kur dirbta ypač energingai, pavyzdžiui, Marijampolėje (tada vadinosi Kapsukas), Kaune, Šakiuose, Šiauliuose, Joniškyje, Vilkaviškyje ir daug kur kitur. Ne visos sekcijos darbavosi taip išradingai, bet vis tiek jos paliko pėdsakus žmonių sąmonėje: daugelį paskatino labiau rūpintis savo pačių ir artimiausios aplinkos kalba, įsitraukti į kalbos paveldo rinkimo talką (nuosekliai buvo užrašinėti Lietuvos vietovardžiai, kiti kalbos turtai). Tų darbų buvo įvairiausių. Pavyzdžiui, daug kur laikraščiuose ir žurnaluose atsirado kalbos skyrelių (kampelių, skiltelių), kur populiariai aiškinti kalbos dalykai, taisytos kalbos klaidos, mokyta gero stiliaus. Rūpintasi savo miestų ir miestelių viešaisiais užrašais ir skelbimais (prekių etiketėmis, reklamos dalykais), stengtasi padėti tinkamai rašyti dalykinius raštus ir t. t. Gražios būdavo rajonuose rengiamos Gimtosios kalbos dienos, kur, be pranešimų apie gimtosios kalbos grožį ir turtingumą, jos kultūrą ir puoselėjimą, skambėdavo geriausių Lietuvos folkloro ansamblių muzika. Tarp visų darbų buvo ir periodinis leidinys (žurnalas) „Mūsų kalba“, ir daugumai žmonių gerai žinomi „Kalbos praktikos patarimai“, ir kita.
– Apie „Kalbos praktikos patarimus“ neseniai pasakojote žiniasklaidoje, mat knygai sukanka 40 metų. Iš mūsų pokalbių supratau, kad tą darbą Jūs pats labai vertinate ir esate pasiryžęs rengti naujus jo leidimus.
– Ta knyga buvo žymus proveržis visoje sekcijų veikloje, pačios bendrinės kalbos vartosenoje. Pavyzdžių iš prieškario laikų turėjome nedaug, be to, buvo pasikeitusios kalbos vartojimo aplinkybės, tad teko daug naujai dirbti: ne tik svarstyti teorinius kalbos norminimo klausimus, bet ir atlikti daug kūrybinio ir techninio darbo. Patarimų tada išėjo du leidimai: 1976 ir 1985 m. Jau šiame tūkstantmetyje pradėjome rengti trečiąjį, jis leistas kiek kitokiu pavadinimu („Kalbos patarimai“), jų išėjo 5 knygelės. Parašius dar 2–3 knygeles tikėtasi parengti atskiras knygas „Leksikos patarimai“ ir „Gramatikos patarimai“, bet darbas prieš 12 metų buvo nutrauktas ir iki šiol stovėjo niekieno nedirbamas. Tik dabar vėl susizgribta grįžti, bet tai, kas liko nepadaryta, užims nemaža laiko. Norėtume, kad šitie Patarimai būtų gerai suderinti su rengiamo „Bendrinės kalbos žodyno“ normomis ir mokyklinių kalbos reikalavimų bei vertinimo nuostatomis.

A. Pupkis nemėgsta, kai prie pavardės rašomi kokie titulai, jis nori būti minimas tiesiog kaip kalbininkas.

A. Pupkis nemėgsta, kai prie pavardės rašomi kokie titulai, jis nori būti minimas tiesiog kaip kalbininkas.

– Rengiantis šiam pokalbiui užsiminėte, kad apie „Kalbos praktikos patarimų“ pirmuosius du leidimus plačiau pasakojate naujausioje savo knygoje, kuri turėtų išeiti netrukus. Kokio žanro tai knyga, ar tai atsiminimai?
– Anaiptol, tai monografija iš lietuvių kalbotyros istorijos apie kalbos sekcijų sąjūdį 1968–1988 m. Joje pasakojama apie Vilniaus miesto lietuvių kalbos sekcijos, kitų miestų ir rajonų sekcijų darbus, minėtus leidinius, kalbos ekspedicijas, šventes, apie kalbos sekcijų atliktą norminamąjį darbą, stilistikos plėtrą, ideologiją, santykius su tuometinės valdžios institucijomis.
Jūsų laikraščio skaitytojams galbūt bus įdomu prisiminti, kad tais laikais labai veikli buvo marijampoliečių kalbos sekcija. Ji susikūrė vienu metu su Vilniaus kalbos sekcija, o jos kūrėjas buvo legendinis mokytojas Jonas Kvederaitis. Jo pėdsakai Marijampolėje ne tik švietimo, bet ir kalbos sekcijos baruose, manau, niekada nebus užmiršti. Kai 1972 m. Mokytojas išvažiavo dirbti į Kauną, sekcijos veikla kiek apsilpo, bet netrukus į darbą įsitraukė buvę Pedagoginės mokyklos lituanistai Kazimieras Akelis ir Alfonsas Tiešis. Su jais daug susirašinėjau, bendravau su Akelių šeima, tebeturiu Alfonso Tiešio laiškų, rankraštinį jo sudarytą taisyklingų prekių pavadinimų sąrašą. Prisimenu dvi gražias kalbos šventes gimtojoje Kazlų Rūdoje, kur lankėmės su žinomu J. Kvederaičio mokiniu, žymiu lituanistu akademiku Algirdu Sabaliausku (1929–2016), kitą kartą šventėme vaikų darželyje su Jauniaus Vyliaus folkloro ansambliu.
– Kada knyga turėtų išeiti iš spaudos? Tai turbūt ne vienintelis Jūsų darbas iš lietuvių kalbotyros istorijos?
– Manau, po Naujųjų metų netrukus ir turėtų pasirodyti. Šia proga galėčiau pakviesti į knygos pristatymą Vilniaus knygų mugėje vasario 27 d.
O lietuvių kalbotyros istorijos klausimai domina nuo pat studijų pradžios. Atsimenu, pirmą rimtesnį mokslo darbą parašiau 1962 m. Tai buvo straipsnis apie Jono Jablonskio rankraštinį palikimą. Bet daugiau koncentruotis prie tos kalbotyros krypties teko gerokai vėliau. Pirmiausia tai susiję su žymaus kalbininko, didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ redaktoriaus, profesoriaus Juozo Balčikonio darbų palikimu. 1978 ir 1982 m. iš spaudos išėjo mano parengti rinktiniai Balčikonio raštai (2 tomai), 2013 m. išleidau monografiją „Juozas Balčikonis ir didysis „Lietuvių kalbos žodynas“. Neseniai paskelbti straipsniai apie Balčikonio bendradarbiavimą su žymiu lenkų lituanistu Janu Otrembskiu ir Balčikonio bei Būgos redaguotų žodynų santykius. Tik ką išėjo graži Panevėžio kolegijos parengta knyga apie savo mokymo įstaigos – buvusios Mokytojų seminarijos istoriją. Joje irgi yra mano straipsnis – kaip Balčikonis dirbo tos seminarijos direktoriumi. Ypač pastarieji darbai man pačiam yra labai brangūs.
Kitas pamėgtas kalbininkas (taip pat pedagogas, publicistas) – Andrius Ašmantas (1906–1941). Esu išleidęs keturias jo palikimui skirtas knygas ir monografiją „Andrius Ašmantas: gyvenimas ir kūryba“ (2010). Įvairiuose mokslo rinkiniuose esu paskelbęs straipsnių apie daugelio kitų kalbininkų darbus.
– Tarp visų darbų įsiterpia du „Kazlų Rūdos šnektos žodyno“ tomai (2008 ir 2009 m.).
– Tai grįžimas prie savo šaknų. Ypač vyresnio amžiaus žmones traukia prisiminti jaunystėje matytus žmones, girdėti jų žodžius, o kai daugiau įsikalbi, atsiveria tokie kalbos lobiai, kad kalbininkui telieka imtis plunksnos. Žinau, kad gimtojo miesto ir jo apylinkių žmonėms tas žodynas patinka, kitur esu girdėjęs net pavydo žodžių, kodėl jie neturintys savo tarmės žodyno…
Dabar, mano amžiuje, sąlytis su tėviške yra įgijęs naują, kone sakralinę prasmę. Net mintis apie vaikystės vietas atgaivina, suteikia jėgų ir dirbti, ir svajoti. O kad ir trumpas apsilankymas Kazluos išaugina tokius sparnus, kad net negalėjai įsivaizduoti.
– Ačiū už pokalbį.

Ne vienas miestas ar miestelis gali pavydėti Kazlų Rūdai tokio žodyno. 1976 m. pasirodė „Kalbos praktikos patarimai“. Tai antrojo leidimo viršelis. Mūsų skaitytojai pirmi gali pamatyti, kaip atrodys tuojau pasirodysianti knyga, nes nuotrauka skelbiama pirmą kartą. Viršelio dailininkas – Alfonsas Žvilius.

Naujausia informacija

  • Gyvenimas – lyg medis

    2022-06-08Gyvenimas – lyg medis
    Saulėtą popietę Igliaukos kaimo bibliotekoje ypatingą šviesą skleidė ir ryškiaspalvės fantazijos, jausmingumo ir poetinių vaizdų sklidini iš Kalnynų kaimo kilusios, dabar Šventragio kaime gyvenančios Augonitos Bubnienės kvilingo technika sukurti paveikslai. Kvilingas – gana populiarus šiuolaikinis pomėgis, jo esmė – iš suktų popieriaus juostelių kurti kompozicijas ir figūras. Tai angliškas žodis („quilling“), kilęs iš „quill“ – „paukščio plunksna“. Iš pirmo žvilgsnio technika gana paprasta: svarbiausia susukti tokio paties pločio popieriaus juosteles į tankias arba laisvas spirales, iš kurių vėliau bus surinktas paveikslas ar koks nors daiktas. …Medžiai visur – miestuose, kaimuose, medžiai – tylios skulptūros. Užtenka atsiriboti nuo suvokimo, kad tai tiesiog ...
  • Suvalkiečiai ar sūduviai?

    2022-06-08Suvalkiečiai ar sūduviai?
    Etnokultūrininkai išreikalavo 2022 metus skelbti Sūduvos metais. Bet kokią Sūduvą ir kokius sūduvius šiandien pagerbiame? Gyvenime turime tikrų pavyzdžių, kai negrįžtamai išnykus tautoms, gentims, dabartinėse valstybėse jų vardu toliau yra vadinama buvusi jų etninė teritorija. Antai, seniai išnykus normandų tautai, Prancūzijoje yra Normandijos regionas. Keli tūkstantmečiai kaip nėra umbrų, bet regionas su tokiu vardu Italijoje yra. Seniai nebėra prūsų, bet Prūsijos žemės vardas liks amžiams. Pagerbiant istorijoje buvusią ir tragiškai žuvusią narsią sūduvių gentį, tam tikrą teritoriją galime vadinti Sūduva. Atmenant sūduvius taip pat išmintinga yra sporto, meno saviveiklos kolektyvams, įmonėms, laivams, prekių ženklams suteikti Sūduvos arba Sūduvio vardą. Prasminga ...
  • Parama daugiabučių modernizacijai – kokia ji?

    2022-06-04
    Modernizuojantiems savo daugiabutį gyventojams valstybė skiria finansinę paramą. Taip pat butų savininkai gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui. O gyventojams, turintiems teisę gauti kompensaciją už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc. 30 proc. parama renovacijai suteikiama tais atvejais, jeigu po jos yra pasiekiama ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė – t. y. sutaupoma 40 proc. ir daugiau šildymui reikalingų energijos sąnaudų. Visiems daugiabučius modernizuojantiems gyventojams valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas. Taip pat gyventojams suteikiama 10 proc. parama, kai daugiabutyje ...
  • „CIE LT Forge“ tobulėja: nuo birželio – dar viena robotizuota linija

    2022-06-04„CIE LT Forge“ tobulėja: nuo birželio – dar viena robotizuota linija
    Jeigu turite automobilį, tikėtina, kad jo „organizme“ yra Marijampolėje pagamintų detalių. Dvidešimt penkerius metus čia veikianti įmonė UAB „CIE LT Forge“ – viena iš 90 stambios pasaulinės gamybinės grupės „CIE Automotive“ valdomų gamyklų. Paklaustas, kaip atsitiko, kad Baltijos šalys, o tiksliau – Lietuva pasirodė tinkama vieta dar vienai gamyklai, įmonės generalinis direktorius Darius Masionis paaiškino gana paprastai: „Čia jau buvo bazė. O ir geografiškai tai buvo patogi vieta“. UAB „CIE LT Forge“ – šiuolaikiška metalo apdirbimo įmonė. Paprasčiau kalbant, tai kalvė, kuri specializuojasi gaminti automobilių komponentus, reikalaujančius specialaus gamybos proceso, ir aukštos kokybės apdirbimo, konstrukcinės įrangos ir mechanizmų dalis. Pagrindinis gamybos ...
  • „Muzika – kaip tiltas į širdį…“

    2022-06-01„Muzika – kaip tiltas į širdį...“
    Marijampolės kultūros centro Sasnavos skyriaus vokalinis ansamblis „Melodija“ gražų 30-ies metų veiklos jubiliejų paminėjo koncertu „Dainų tiltai“. Nes, kaip vėliau pakalbinta sakė šio kolektyvo vadovė Marija Grybienė, tiltas visada yra tai, kas jungia. Tuos tiltus kiekvienas mūsų, dažnai nė nesusimąstydamas, tiesia visą gyvenimą, nes ėjimas – nuolatinė mūsų būsena: einame į tikslą, šviesą, viltį… O kaipgi be tilto pasiekti kitą krantą ar pereiti tarpeklį – link dar aukštesnio kalno? Tų tiltų per tris dešimtmečius nutiesta šimtai – jei kiekvieną ansamblio atliktą dainą laikytume kad ir mažu liepteliu kur nors per linksmą upokšnį kaime. Arba romantišku tiltu tarptautiniame festivalyje, kur kitų šalių ...
  • Greičiau ir efektyviau: žemės ūkio produktų perdirbėjams parama atveria naujų galimybių

    2022-06-01Greičiau ir efektyviau: žemės ūkio produktų perdirbėjams parama atveria naujų galimybių
    Žemės ūkyje dirba verslūs ir kūrybingi žmonės, kuriems netrūksta inovatyvių idėjų, tačiau kartais finansinės galimybės procesus gerokai sulėtina. 2,5 tūkst. ha ploto ūkį valdančios žemės ūkio bendrovės „Tetirvinai“ valdybos pirmininkas Rytis Sologubas užtikrintai teigia – tokiais atvejais gelbsti Europos Sąjungos investicijos, kurios padeda plėsti bendrovę. Pasvalio rajone esančiuose Tetirvinuose pienininkystės ir augalininkystės veikla užsiimanti žemės ūkio bendrovė gyvuoja jau 30 metų. Norėdama efektyvinti savo veiklą ir sulaukti didesnės grąžos, įmonė kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) dėl paramos pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Gavę finansavimą „Tetirvinai“ įsigijo laboratorinę grūdų įrangą, mobilų pašarų ruošimo ...
  • Marijampolės dramos teatre – jaunųjų premjera

    2022-06-01Marijampolės dramos teatre – jaunųjų premjera
    Marijampolės dramos teatro jaunimo dramos studija neseniai pakvietė į premjerą – spektaklį „Akropolis“ pagal Marijos Korenkaitės pjesę „Pabėgimas į Akropolį“. Pirmieji atsiliepimai apie šį jaunųjų spektaklį tikrai geri, o tie, kas jo dar nematė, tai galės padaryti birželio 3-ąją, kai jis vėl bus rodomas dramos teatro scenoje. Dažniausiai sakoma, kad teatras atsirado VI–V a. prieš Kristų senovės Graikijoje. Pasak antropologinės teorijos šalininkų, teatras yra pirmasis žmogaus išradimas. Jis atsirado tada, kai pirmykštis žmogus pamatė savo atvaizdą veidrodiniame paviršiuje – pavyzdžiui, baloje – ir suvokė, kad gali save stebėti. Mes stebime kitą ir jame pamatome savo paties atspindį. Tai giliai siejasi su ...
  • Kataraktos operacija – vienintelis būdas pagyti

    2022-05-31Kataraktos operacija - vienintelis būdas pagyti
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. – Katarakta – kokia tai liga? – Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pratęsta išimtis – smulkūs ūkiai ką tik pamelžtą pieną galės pristatyti neatšaldytą

    2022-05-28Pratęsta išimtis – smulkūs ūkiai ką tik pamelžtą pieną galės pristatyti neatšaldytą
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, įvertinęs aplinkybes, kurios lemia, kad dalis smulkiųjų ūkininkų nepasinaudoja valstybės parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, nusprendė pieno tiekėjams dar bent ketveriems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį – per dvi valandas nuo melžimo pristatant pieną jo atšaldyti nereikės. Siekiant išsaugoti pieno kokybę, pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 laipsnių temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 laipsnių temperatūros, jei surenkamas ne kasdien. Tai numatyta ES reglamentuose. Tačiau Lietuvoje taikoma išimtis, kai pienas pristatomas per 2 valandas po melžimo. Pereinamasis laikotarpis ES nuostatoms įgyvendinti turėjo baigti galioti šių metų pabaigoje. „Pieno žaliavos kokybė ...
  • Namų meistro paieška, nuo ko pradėti?

    2022-05-27Namų meistro paieška, nuo ko pradėti?
    Nori permainų ir nusprendi, kad bute reikia pertvarkyti baldus, pakabinti naują gražų sietyną, o seną negailestingai išmontuoti? Ne vienas kosmetinis patalpų remontas neapsieina be smulkaus buitinio remonto. Bet ką daryti, jei sutuoktinis išvyko, o jūs per laimingą atsitiktinumą įsigijote naują šviestuvą, tačiau kuklių dailiosios lyties atstovių jėgų jam sumontuoti aiškiai neužtenka? Tokiu atveju jums tereikia užsisakyti namų meistro paslaugą. Meistro teikiamos paslaugos, tokios kaip baldų remontas ar jų surinkimas, lempų pakeitimas ar pakabinimas yra nuolat reikalingos. Ir beje, potencialios klientės yra ne tik vienišos moterys, kurios neturi kam atlikti visų šių atrodytų ir nesunkių buitinių darbų. Dažnai šeimose, kuriose yra vyras, ...
  • Kokius personalizuotus aksesuarus rinktis vyrams?

    2022-05-27Kokius personalizuotus aksesuarus rinktis vyrams?
    Vyrai – aksesuarų nešioja kur kas mažiau, nei mes moterys, todėl mums išrinkti vyrams kažką dovanų be galo sunku. Ne kiekvienas vyras nešioja laikrodį, ir ne kiekvienas vyras nori ir nešioja grandinėles ar kitus papuošalus. Taigi, artėjant mylimo vyro gimtadieniui misija išrinkti jam dovaną ir likti įvertintai – labai sunki. Geriausia dovana – gerai praleistas laikas ir geros emocijos, tačiau jei norite padovanoti kažką, kad būtų kartu su vyru kiekvieną dieną ir primintų jus, tai labai sunku. Nėra situacijos be išeitis, – ir čia mes skubame Jums į pagalbą ir pabandysime patarti, bei padėti apsispręsti dėl dovanos Jūsų vyrui. Vienas iš ...
  • Kokie maisto papildai reikalingi katėms?

    2022-05-27Kokie maisto papildai reikalingi katėms?
    Vienas iš geriausių būdų išlaikyti kates sveikas ir laimingas – gerai jas maitinti. Katėms reikia visų reikiamų maistinių medžiagų tinkamomis proporcijomis, kad jos augtų, išlaikytų savo kūną, būtų aktyvios, išvengtų ligų ar traumų ir atsigautų nuo jų. Kadangi sveika mityba yra labai svarbi, naminių gyvūnėlių tėvai turi žinoti, kas yra maistingas kačių maistas. Štai ką reikia žinoti apie kačių mitybą. Kačių mityba: kokios yra pagrindinės kačių maistinės medžiagos? Maistingosios medžiagos yra dietos sudedamosios dalys, kurios atlieka tam tikras kūno funkcijas. Katės gali gauti reikalingų maistinių medžiagų iš įvairių ingredientų. Pavyzdžiui, kalcio (maistinės medžiagos) gali gauti iš tokių ingredientų kaip kaulai, kaulų ...
  • Ekologiški įpakavimai, tvarus sprendimas ar laikina mada?

    2022-05-27Ekologiški įpakavimai, tvarus sprendimas ar laikina mada?
    Jei esate el. prekybos prekybininkas, kuris nori būti ekologiškesnis, viena didžiausių sričių, į kurią galite atkreipti dėmesį, yra jūsų pakuotė. Internetinės prekybos augimas paskatino elektroninės prekybos pakuočių bumą ir daugiau atliekų sąvartynuose. „Oceana“ atliktas tyrimas atskleidė, kad vien „Amazon“ 2019 m. susidarė 465 mln. svarų plastikinių pakuočių atliekų, o vien oro pagalvių skaičius gali apskrieti pasaulį 500 kartų. Ši statistika rodo, kad įmonėms darosi vis skubiau taikyti ekologiškesnę praktiką. Siekdami padėti jums tai padaryti, sudarėme patogų aplinkai nekenksmingų pakavimo medžiagų sąrašą. Peržiūrėkite juos toliau ir sužinokite, kurios parinktys geriausiai tinka jūsų verslui. Kompostuojama pakuotė Kompostuojamas reiškia medžiagos gebėjimą natūraliai suirti atgal į žemę, idealiu ...
  • Kaip pasirinkti patikimą veterinarą šuniui?

    2022-05-27Kaip pasirinkti patikimą veterinarą šuniui?
    Turėtumėte atidžiai apsvarstyti, kaip pasirinkti tinkamą veterinarijos gydytoją savo šuniui. Tai asmuo, kuris potencialiai gali išgelbėti jūsų augintinio gyvybę ir išlaikyti jį sveiką. Abu ir jūsų augintinis turėtų susitarti dėl šio asmens, prieš įsipareigodami su juo dirbti ilgalaikėje perspektyvoje. Štai keletas dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis veterinarijos gydytoją. Klauskite asmeninių rekomendacijų Vienas geriausių būdų rasti tinkamą veterinarijos gydytoją – paprašyti draugų ir šeimos narių rekomendacijų. Kitos jūsų vietovėje gyvenančios šeimos, turinčios naminių gyvūnėlių, gali žinoti keletą gerų veterinarijos gydytojų, todėl pirmiausia turėtumėte ieškoti patarimo. Raskite veterinarijos gydytoją, turintį šunų gydymo patirties Veterinarai ne visi yra lygūs. Yra įvairių tipų veterinarijos gydytojų, kurie specializuojasi ...
  • Kokiomis savybėmis turi pasižymėti vasarinės padangos?

    2022-05-27Kokiomis savybėmis turi pasižymėti vasarinės padangos?
    Vasarinės padangos yra specialiai sukurtos užtikrinti optimalų našumą vasaros sąlygomis ir šiltu klimatu. Palyginti su kitų sezoninių padangų tipais (pvz., žieminėmis), vasarinės padangos savybės gali būti ne iš karto aiškios. Galų gale, ar ne kiekviena padanga skirta veikti esant šiltoms sąlygoms, o keliams esant sausiems ar šlapiems? Tiesa, kad dauguma padangų užtikrina tokį pradinį našumą, tačiau vasarinės padangos yra išskirtinai orientuotos į optimalų veikimą tik tokiomis sąlygomis. Iš inžinerijos ir dizaino lygties pašalinus kitas sezonines sąlygas, padangų gamintojai gali maksimaliai padidinti padangų eksploatacines savybes ir charakteristikas tik vasaros sąlygomis, o tai gali būti nemažas pranašumas.Nors šiuolaikinės padangų technologijos leidžia užtikrinti puikias padangų ...
  • Sūduvos džiazo orkestras sukėlė ovacijas Kauno Laisvės alėjoje

    2022-05-26Sūduvos džiazo orkestras sukėlė ovacijas Kauno Laisvės alėjoje
    Praėjusį savaitgalį Kaune vyko šio miesto gimtadienio šventė, kuri buvo ir vienas pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių. Tris dienas miestas ūžė ir ošė, dešimtims tūkstančių žiūrovų padovanojęs daugybę nepamirštamų akimirkų. Džiugu, kad tarp daugybės renginių ryškia gaida penktadienį skambėjo ir Sūduvos vardas – puikų, ugningą ir spalvingą pasirodymą pačioje Kauno širdyje, Laisvės alėjoje prie Centrinio pašto, padovanojo Sūduvos džiazo orkestras, pasirodęs kartu su Kauno šokio teatru „Aura“, trimitininku Audriumi Zalcu ir marijampoliečiams puikiai pažįstama soliste Neringa Nekrašiūte, dabar gyvenančia Kaune. Tą penktadienio pavakarę Laisvės alėjoje buvo surengta Kiemų šventė – apie 900 metrų per šią alėją nusidriekė marga­spalvių ...
  • Celiulito atsiradimo priežastys ir gydymas

    2022-05-25Celiulito atsiradimo priežastys ir gydymas
      Apie celiulitą sklando daug klaidingos informacijos. Labai didelė dalis žmonių interpretuoja šią diagnozę tik kaip odą ir kūną paveikiantį estetinį niuansą. Tačiau problemos sukėlėjai – visai kiti. Bene kiekvienas žmogus gali būti paveiktas celiulito ir jo sukeliamas diskomfortas tikrai nėra pageidautinas. Laimei, yra įvairių korekcijos bei gydymo metodų. Apžvelkime, kokios yra panikulito (taip dar vadinamas celiulitas) atsiradimo priežastys bei gydymas. Celiulitas – kaip jis atsiranda? Celiulitas nėra būtinai dėl viršsvorio atsirandanti kondicija. Celiulitas yra dažnai pasitaikanti, bakterinės kilmės odos infekcija. Ji plinta tuomet, kai į kūną patenka sukeliančios bakterijos. Tose vietose atsiranda patinimai, gali išmušti raudonis, nuolat skaudėti ar net jaustis karštis ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.