Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Aldonas Pupkis: Kazluose gimęs kalbininkas dešimtmečius skyrė kalbai puoselėti

2009 m. pavasarį Kazlų Rūdoje pristatytas vienas „Kazlų Rūdos šnektos žodyno“ tomas.

2009 m. pavasarį Kazlų Rūdoje pristatytas vienas „Kazlų Rūdos šnektos žodyno“ tomas.

Žinomas kalbininkas, pedagogas Aldonas Pupkis (gim. 1939 m. Kazlų Rūdoje) neveda kalbos valandėlių, Vilniaus universitete oficialiai nedirba nuo 2000 m. Šiuo metu jis susitelkęs prie kalbotyros istorijos darbų, netrukus turi išeiti nauja knyga. A. Pupkis sutiko atsakyti į kelis klausimus.

 

– Vyresnieji Suvalkijos krašto žmonės Jus prisimena iš Lietuvos radijo ir televizijos kalbos valandėlių ir laidų. Ilgus metus buvote jų vedėjas, dabar iš ten Jūsų negirdėti…
– Dabar jau kiti laikai ir tokio pobūdžio kalbos populiarinimo nei mokymo ten nebėra. Antra vertus, kai gerai pagalvoju, tai tas anuometinis buvimas eteryje, nors teikė nemaža pasitenkinimo ir džiaugsmo, nežmoniškai ėsdavo laiką, – prisėsti prie kitų darbų beveik nelikdavo laisvų minučių.
– Palikote kalbos švarinimo darbus kitiems?
– Bet tai nebuvo tik kalbos švarinimas. Radijuje ir televizijoje stengėmės daugiau mokyti, ne švarinti, o šviesti kalbos klausimais, nes mąstydavome, kad žmonės patys iš tų laidų turėtų susivokti, kokia kalba gera, graži, kokia nešvari, netaisyklinga. Juk ne švarumas sudaro geros kalbos esmę – tai gebėjimas laisvai reikšti mintis, mokėjimas naudotis kalbos ištekliais, tinkamai sieti sakinius, gražiai intonuoti, taisyklingai kirčiuoti ir t. t. Gražaus kalbėjimo menas tai kaip gerai atliekama muzika ar puikiai nutapytas paveikslas. Apie tokį kultūringą kalbėjimą galima tikėtis daugiau išgirsti ateinančiais Naujais metais, paskelbtais Kalbos kultūros metais.
Ir dabar per radiją ir televiziją yra kalbos laidelių. Jos irgi duoda naudos klausytojams ir žiūrovams, bet galėtų būti įvairesnės, įtaigesnės. Manau, reikėtų daugiau atsižvelgti į pakitusį kalbos vartojimo būvį – šiais laikais jis daug kuo skiriasi nuo anų priespaudos metų, kai reikėjo tiesiog gintis, kovoti už teisę laisvai vartoti savo kalbą, ne kartą girdėti vietinius rusus reikalaujant kalbėti „čeloviečeskim jazykom“, t. y. žmonių, kitaip sakant, jų, rusų, kalba.
– Be radijo ir televizijos, dėstėte Vilniaus universitete, buvo ir knygų bei straipsnių, nors sakėte, kad mažai likdavo laisvesnių minučių kitiems darbams.
– Tai buvo jaunystės metai, pilni entuziazmo ir į galvą plūstančių idėjų. Padėjo ir kolegų energija, ypač tada, kai bendromis jėgomis sumanėme gelbėtis nuo gimtosios kalbos nuopuolio, vartosenos išklibimo, pradėjusio šiepti dantis dviejų kalbų kryžminimo. Atėjus vadinamajam chruščioviniam atlydžiui, ryžomės atkurti prieš karą dirbusią Lietuvių kalbos draugiją, bet Maskva neleido (rusai gi savo tokios neturėjo). Tada sugalvojome steigti kalbos brangintojų sambūrį ir mėginti prisišlieti prie kurios nors visuomeninės organizacijos. Šitaip tapome Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos padaliniu, kuriame viena iš komisijų (pačioje pradžioje – vilniečių sekcija) buvo Respublikinė kalbos komisija. Vilniečių sekcijos pavyzdžiu kūrėsi tokie sambūriai visoje Lietuvoje ir greitai jie pradėjo tikrą lietuvių kalbos sąjūdį. Svarbu pabrėžti, kad tame darbe aktyvūs buvo ne tik kalbininkai ir redaktoriai bei lietuvių kalbos mokytojai, bet reiškėsi ir daug kitų profesijų žmonių: žurnalistų, aktorių, medikų, net geologų, matematikų, inžinierių… Kai kur dirbta ypač energingai, pavyzdžiui, Marijampolėje (tada vadinosi Kapsukas), Kaune, Šakiuose, Šiauliuose, Joniškyje, Vilkaviškyje ir daug kur kitur. Ne visos sekcijos darbavosi taip išradingai, bet vis tiek jos paliko pėdsakus žmonių sąmonėje: daugelį paskatino labiau rūpintis savo pačių ir artimiausios aplinkos kalba, įsitraukti į kalbos paveldo rinkimo talką (nuosekliai buvo užrašinėti Lietuvos vietovardžiai, kiti kalbos turtai). Tų darbų buvo įvairiausių. Pavyzdžiui, daug kur laikraščiuose ir žurnaluose atsirado kalbos skyrelių (kampelių, skiltelių), kur populiariai aiškinti kalbos dalykai, taisytos kalbos klaidos, mokyta gero stiliaus. Rūpintasi savo miestų ir miestelių viešaisiais užrašais ir skelbimais (prekių etiketėmis, reklamos dalykais), stengtasi padėti tinkamai rašyti dalykinius raštus ir t. t. Gražios būdavo rajonuose rengiamos Gimtosios kalbos dienos, kur, be pranešimų apie gimtosios kalbos grožį ir turtingumą, jos kultūrą ir puoselėjimą, skambėdavo geriausių Lietuvos folkloro ansamblių muzika. Tarp visų darbų buvo ir periodinis leidinys (žurnalas) „Mūsų kalba“, ir daugumai žmonių gerai žinomi „Kalbos praktikos patarimai“, ir kita.
– Apie „Kalbos praktikos patarimus“ neseniai pasakojote žiniasklaidoje, mat knygai sukanka 40 metų. Iš mūsų pokalbių supratau, kad tą darbą Jūs pats labai vertinate ir esate pasiryžęs rengti naujus jo leidimus.
– Ta knyga buvo žymus proveržis visoje sekcijų veikloje, pačios bendrinės kalbos vartosenoje. Pavyzdžių iš prieškario laikų turėjome nedaug, be to, buvo pasikeitusios kalbos vartojimo aplinkybės, tad teko daug naujai dirbti: ne tik svarstyti teorinius kalbos norminimo klausimus, bet ir atlikti daug kūrybinio ir techninio darbo. Patarimų tada išėjo du leidimai: 1976 ir 1985 m. Jau šiame tūkstantmetyje pradėjome rengti trečiąjį, jis leistas kiek kitokiu pavadinimu („Kalbos patarimai“), jų išėjo 5 knygelės. Parašius dar 2–3 knygeles tikėtasi parengti atskiras knygas „Leksikos patarimai“ ir „Gramatikos patarimai“, bet darbas prieš 12 metų buvo nutrauktas ir iki šiol stovėjo niekieno nedirbamas. Tik dabar vėl susizgribta grįžti, bet tai, kas liko nepadaryta, užims nemaža laiko. Norėtume, kad šitie Patarimai būtų gerai suderinti su rengiamo „Bendrinės kalbos žodyno“ normomis ir mokyklinių kalbos reikalavimų bei vertinimo nuostatomis.

A. Pupkis nemėgsta, kai prie pavardės rašomi kokie titulai, jis nori būti minimas tiesiog kaip kalbininkas.

A. Pupkis nemėgsta, kai prie pavardės rašomi kokie titulai, jis nori būti minimas tiesiog kaip kalbininkas.

– Rengiantis šiam pokalbiui užsiminėte, kad apie „Kalbos praktikos patarimų“ pirmuosius du leidimus plačiau pasakojate naujausioje savo knygoje, kuri turėtų išeiti netrukus. Kokio žanro tai knyga, ar tai atsiminimai?
– Anaiptol, tai monografija iš lietuvių kalbotyros istorijos apie kalbos sekcijų sąjūdį 1968–1988 m. Joje pasakojama apie Vilniaus miesto lietuvių kalbos sekcijos, kitų miestų ir rajonų sekcijų darbus, minėtus leidinius, kalbos ekspedicijas, šventes, apie kalbos sekcijų atliktą norminamąjį darbą, stilistikos plėtrą, ideologiją, santykius su tuometinės valdžios institucijomis.
Jūsų laikraščio skaitytojams galbūt bus įdomu prisiminti, kad tais laikais labai veikli buvo marijampoliečių kalbos sekcija. Ji susikūrė vienu metu su Vilniaus kalbos sekcija, o jos kūrėjas buvo legendinis mokytojas Jonas Kvederaitis. Jo pėdsakai Marijampolėje ne tik švietimo, bet ir kalbos sekcijos baruose, manau, niekada nebus užmiršti. Kai 1972 m. Mokytojas išvažiavo dirbti į Kauną, sekcijos veikla kiek apsilpo, bet netrukus į darbą įsitraukė buvę Pedagoginės mokyklos lituanistai Kazimieras Akelis ir Alfonsas Tiešis. Su jais daug susirašinėjau, bendravau su Akelių šeima, tebeturiu Alfonso Tiešio laiškų, rankraštinį jo sudarytą taisyklingų prekių pavadinimų sąrašą. Prisimenu dvi gražias kalbos šventes gimtojoje Kazlų Rūdoje, kur lankėmės su žinomu J. Kvederaičio mokiniu, žymiu lituanistu akademiku Algirdu Sabaliausku (1929–2016), kitą kartą šventėme vaikų darželyje su Jauniaus Vyliaus folkloro ansambliu.
– Kada knyga turėtų išeiti iš spaudos? Tai turbūt ne vienintelis Jūsų darbas iš lietuvių kalbotyros istorijos?
– Manau, po Naujųjų metų netrukus ir turėtų pasirodyti. Šia proga galėčiau pakviesti į knygos pristatymą Vilniaus knygų mugėje vasario 27 d.
O lietuvių kalbotyros istorijos klausimai domina nuo pat studijų pradžios. Atsimenu, pirmą rimtesnį mokslo darbą parašiau 1962 m. Tai buvo straipsnis apie Jono Jablonskio rankraštinį palikimą. Bet daugiau koncentruotis prie tos kalbotyros krypties teko gerokai vėliau. Pirmiausia tai susiję su žymaus kalbininko, didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ redaktoriaus, profesoriaus Juozo Balčikonio darbų palikimu. 1978 ir 1982 m. iš spaudos išėjo mano parengti rinktiniai Balčikonio raštai (2 tomai), 2013 m. išleidau monografiją „Juozas Balčikonis ir didysis „Lietuvių kalbos žodynas“. Neseniai paskelbti straipsniai apie Balčikonio bendradarbiavimą su žymiu lenkų lituanistu Janu Otrembskiu ir Balčikonio bei Būgos redaguotų žodynų santykius. Tik ką išėjo graži Panevėžio kolegijos parengta knyga apie savo mokymo įstaigos – buvusios Mokytojų seminarijos istoriją. Joje irgi yra mano straipsnis – kaip Balčikonis dirbo tos seminarijos direktoriumi. Ypač pastarieji darbai man pačiam yra labai brangūs.
Kitas pamėgtas kalbininkas (taip pat pedagogas, publicistas) – Andrius Ašmantas (1906–1941). Esu išleidęs keturias jo palikimui skirtas knygas ir monografiją „Andrius Ašmantas: gyvenimas ir kūryba“ (2010). Įvairiuose mokslo rinkiniuose esu paskelbęs straipsnių apie daugelio kitų kalbininkų darbus.
– Tarp visų darbų įsiterpia du „Kazlų Rūdos šnektos žodyno“ tomai (2008 ir 2009 m.).
– Tai grįžimas prie savo šaknų. Ypač vyresnio amžiaus žmones traukia prisiminti jaunystėje matytus žmones, girdėti jų žodžius, o kai daugiau įsikalbi, atsiveria tokie kalbos lobiai, kad kalbininkui telieka imtis plunksnos. Žinau, kad gimtojo miesto ir jo apylinkių žmonėms tas žodynas patinka, kitur esu girdėjęs net pavydo žodžių, kodėl jie neturintys savo tarmės žodyno…
Dabar, mano amžiuje, sąlytis su tėviške yra įgijęs naują, kone sakralinę prasmę. Net mintis apie vaikystės vietas atgaivina, suteikia jėgų ir dirbti, ir svajoti. O kad ir trumpas apsilankymas Kazluos išaugina tokius sparnus, kad net negalėjai įsivaizduoti.
– Ačiū už pokalbį.

Ne vienas miestas ar miestelis gali pavydėti Kazlų Rūdai tokio žodyno. 1976 m. pasirodė „Kalbos praktikos patarimai“. Tai antrojo leidimo viršelis. Mūsų skaitytojai pirmi gali pamatyti, kaip atrodys tuojau pasirodysianti knyga, nes nuotrauka skelbiama pirmą kartą. Viršelio dailininkas – Alfonsas Žvilius.

Naujausia informacija

  • Kryptis – į regionus

    2022-07-20Kryptis – į regionus
    Vis daugiau iššūkių kelianti klimato kaita, augantis visuomenės ir rinkos dalyvių sąmoningumas, siekis dirbti ir gyventi tvariau veda į neišvengiamus pokyčius. Šiems pokyčiams kurti ir valdyti trūksta kvalifikuotų bioekonomikos verslo vadybos specialistų. Apie aplinką tausojančias inovatyvias idėjas, atvirą rinką, pokyčių neišvengiamumą bei svarbą pradedančius suprasti verslus, būsimų specialistų laukiančius iššūkius kalba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai. Tikimės, kad, skaitydami jų išsakytas idėjas, pagalvosite: „O gal ir aš tai galiu?“. Nes mokslininkai akcentuoja, kad didžiulės verslo perspektyvos yra būtent regionuose, ypač kaimuose. Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis: „Bioekonomika – perspektyvi ateities tendencija“ Doc. dr. ...
  • Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo

    2022-07-20Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo
    Prof. dr. V. Aleknevičienė: „Bioekonomika gali sukurti didesnę pridėtinę vertę“. VDU Žemės ūkio akademijos nuotrauka VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vilija Aleknevičienė, su VDU Žemės ūkio akademijos kolegomis rengusi Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, atkreipia dėmesį į ekonomikoje vykstančius pokyčius. Anot jos, šie pokyčiai būtini siekiant tvaraus ekonomikos augimo. „Iškastiniai ištekliai turi būti keičiami biologiniais ištekliais, kurie atsinaujina. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Dalis jų iš karto yra sunaudojama maistui ir pašarams, dalis – perdirbami. Biologiniai ištekliai kaip žaliava yra naudojami ne tik maisto ir gėrimų pramonėje, bet ...
  • „Grįžulo ratuose“ – naujos parodos

    2022-07-20„Grįžulo ratuose“ – naujos parodos
    Žinia, kad rezidencijoje „Grįžulo ratai“ vėl nauja paroda, nelabai ir benustebinsi: tie, kas domisi, yra ten buvęs, žino, kad ekspozicijos tiek viduje, tiek lauko galerijoje keičiasi nuosekliai. Pastaruoju metu (po pandemijos) viena kitą keičia Šakių krašto kūrėjų ekspozicijos. Tai – lyg du pasauliai po tuo pačiu dangumi. Abu iš pirmo žvilgsnio tarsi skirtingi: moteriška, jautri, tarsi sakmę sekanti Lolitos Rūgytės tapyba ir santūri, briaunuota, kampuota Egidijaus Šimatonio keramika. Tačiau ir viena, ir kita, kaip atidaryme pripažins autoriai (o jiems paantrins pasveikinti atvykę kolegos), yra kilę iš tų pačių gilumų, semta iš tų pačių šaltinių. Šios žemės, jos amžinumo ir nuolatinio ...
  • Marijona Sinkevičienė: „Laiškai, parašyti ranka, – tai sielos ir širdies kalba“

    2022-07-20Marijona Sinkevičienė: „Laiškai, parašyti ranka, – tai sielos ir širdies kalba“
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje atidaryta dailininkės Marijonos Sinkevičienės projekto „Prikelta į būtį“ trečiosios dalies, pavadintos „Laiškai“, tekstilės darbų paroda. Savo parodas dailininkė yra rengusi Indijoje, Graikijoje, Estijoje, Latvijoje ir kai kuriuose mūsų šalies miestuose. Šįkart savo kūrinius pristatė ir Marijampolėje. Ši paroda – trečioji tęstinio projekto „Prikelta į būtį“ dalis. Iš viso projekte yra trys dalys: „Prikelta į būtį“, „Atmintis“ ir „Laiškai“. Tekstilės kūrinių kolekciją sudaro fototekstilės, gobeleno ir siuvinėjimo technika sukurti darbai. Šiame cikle šiuolaikinės technologijos naudojamos kartu su klasikinėmis tekstilės technikomis. O pagrindinis tekstilės darbų „Laiškai“ sumanymas – ranka rašyto laiško svarba ir reikšmė. Kolekcijos darbai simbolizuoja laiško kelionę ...
  • Kodėl atnaujinant būstą svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu?

    2022-07-20Kodėl atnaujinant būstą svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu?
    Gyvenamosios patalpos – vieta, kurioje kiekvienas praleidžia daug laiko ir yra veikiamas jose esančio oro: kai šis užterštas, gali užklupti įvairios sveikatos problemos. Jų išvengti padeda tinkamas patalpų vėdinimas, kurį užtikrina renovacijos metu įrengtos vėdinimo sistemos ar individualūs rekuperatoriai. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos Gintarės Baštunovos teigimu, dėl tinkamo vėdinimo vykstanti oro cirkuliacija namuose yra būtina, nes ji užtik-rina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus, oro teršalų, dulkių, mikroorganizmų pašalinimą. Be to, patalpose, kuriose oro kaita prasta, dažniau kaupiasi drėgmė, dėl kurios gali atsirasti pelėsis. G. Baštunova prideda, kad namų aplinka, kurioje trūksta ...
  • Kviečiame dalyvauti

    2022-07-20
    Liepos 21 d., ketvirtadienį, 10 val. kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano aktualijų pristatyme. Pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodą galite rasti čia Jus dominančius klausimus apie Strateginį planą prašome siųsti iš anksto, taip pat ir pristatymo metu el. paštu strateginis.planas@zum.lt.   Nuotrauka iš www.mediakatalogas.lt
  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2022-07-20Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Žalioji ekonomika skatina darbo rinkos transformaciją – kokių įgūdžių reikės darbuotojams?

    2022-07-20Žalioji ekonomika skatina darbo rinkos transformaciją – kokių įgūdžių reikės darbuotojams?
    Pixabay nuotrauka Perėjimas prie žaliosios ekonomikos užimtumui turės teigiamą poveikį. Tarptautinė darbo organizacija prognozuoja, kad dėl to bus sukurta daugiau darbo vietų nei panaikinta. Didžioji dalis darbuotojų, kurių darbo vietos išnyks, įsidarbins pagal tą pačią profesiją kitose srityse. Ir tik santykinai nedidelė išnykusių darbo vietų dalis neturės alternatyvų. „Pirmiausia daugumai darbuotojų reikės įgyti naujų įgūdžių. Tarkim, stogdengys galės tapti saulės kolektorių montuotoju, o pastatų priežiūros administratorius – energijos vartojimo auditoriumi. Tereikės prie jau turimų gebėjimų įgyti papildomų įgūdžių“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos vykdomo tarptautinio projekto „Intercept“ veiklų koordinatorė Indrė Laučienė. Žaliosios ekonomikos paveikta darbo rinka iš darbuotojų reikalaus prisitaikyti prie naujų iššūkių. ...
  • Nuo kelionių iki barbekiu. Bet svarbiausia – Duona.

    2022-07-18Nuo kelionių  iki barbekiu. Bet svarbiausia – Duona.
      Šiais laikais rasti darbuotoją, kuris daugiau kaip dvi dešimtis metų dirba vienoje įmonėje – ko gero, nėra dažnas atvejis. Teko malonumas tokią „išimtį“ pakalbinti – tai Kęstutis Košuba, 21-us metus dirbantis UAB „Mantinga“. Pradėjęs nuo budinčio mechaniko pareigų, vėliau tapo technikos direktoriumi. Šiuo metu Kęstutis – plėtros projektų grupės techninės dalies vadovas. Kuklusis pašnekovas mūsų susitikimo metu net neužsiminė apie svarbų profesinės karjeros įvykį – už antrosios „Mantinga“ gamyklos pirmojo plėtros etapo sėkmingą įgyvendinimą Kauno pramonės ir amatų rūmai Kęstutį Košubą ir du jo kolegas apdovanojo „Darbo žvaigždės“ medaliais, o tai nėra dažnas įvykis pramonės srityje. Bet šį kartą kalbėjomės beveik ...
  • Jaunosios solistės kelias svajonės link

    2022-07-16Jaunosios solistės kelias svajonės link
    Pokalbį su atostogų iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) į Ąžuolų Būdą sugrįžusia Estela Aleknavičiūte pradėjome nuo netikėto prisipažinimo: „Aš visada buvau „plaukiojanti“, tai man labai tiko ir viskas atrodė paprasta. Kitaip, aišku, mano tą „plaukiojimą“ vertina mama. Ji svajojo, kad būčiau gydytoja, bet mano norai buvo kitokie“. Apie tai, kaip kelias nuo Suvalkijos miškų nusidriekė iki piečiausio Afrikos taško, su kokiais iššūkiais tenka susidurti šalyje, kur susitinka Indijos ir Atlanto vandenynai, kaip sekasi skintis kelią svajonės link, ir kalbamės su Estela. Per tris mėnesius išmoko latvių kalbą Estelos istorija – įkvepiantis pavyzdys, kad jaunatviškas entuziazmas ir kūrybiškumas atveria kelius svajonėms ir siekiams realizuoti. Besimokydama ...
  • Avarinis auto durų atrakinimas. Kada ieškoti pagalbos?

    2022-07-14Avarinis auto durų atrakinimas. Kada ieškoti pagalbos?
    Kad ir kaip atrodo, kad stengiamės „nepamesti“ galvos, tačiau kartais pasitaiko tokių atvejų, kad ji mus palieka, kai to labiausiai nereikia. Dažnai automobilis užsirakina dėl mažos mūsų klaidos, dėl žioplumo. Tačiau kaip taip nutinka – tenka ieškoti pagalbos, kadangi bandydami atrakinti patys – galime padaryti dar daugiau problemų. Galiausiai, juk automobilio atrakinimas reikalauja ne tik žinių, tačiau ir specialios įrangos, kuri garantuoja, kad viskas bus pagal Jūsų poreikius. Skubios paslaugos Žinoma, avarinis atrakinimas dažniausiai reikalingas skubiu, ekstra atveju. Kodėl? Kadangi kai yra laiko – žmonės pirmiausia bando patys atrakinti. Kartais pavyksta, o kartais yra padaroma dar daugiau klaidų, tačiau dažniausiai kai laiko ...
  • Kur valgyti pietus?

    2022-07-14Kur valgyti pietus?
    Dirbate biure ir per kiekvienus metus dažniausiai stengiatės valgyti mieste? Taip daro daugelis Vilniaus bei Kauno gyventojų, kadangi taip dažniau ne tik pigiau nei gaminti pačiam, tačiau ir paprasčiau. Apskritai poreikis valgyti pietus viešojo maitinimo įstaigose ik auga, tad džiugu, kad atsiranda vis daugiau vietų, kurios siūlo tokias galimybes. O kadangi šiuo metu pasiūla yra tokia plati – ne visada paprasta rasti geriausią variantą. Greitos paieškos – remiantis tam tikrais kriterijais, kuriuos nurodysime žemiau. Daugeliui žmonių svarbios kainos ir tai yra normalu. Juk norisi valgyti ne tik skaniai bei sočiai, tačiau taip pat ir ne per brangiai. Ypač tokiu atveju, kai valgoma ...
  • Ar reikia šalinti protinius dantis?

    2022-07-13Ar reikia šalinti protinius dantis?
    Protiniai dantys paprastai šalinami tik tuo atveju, jei sukelia problemas arba dėl tam tikrų priežasčių jų tikimasi ateityje. Jei šie dantys sveiki, nėra moksliškai įrodytos informacijos, kad juos reikėtų pašalinti. Be to, protinių dantų šalinimas paprastai yra nemalonus ir gali sukelti šalutinį poveikį.   Daugeliui žmonių protiniai dantys nepraeina pro dantenas. Iki 80 % europiečių susiduria su šia problema. Tai dažniau pasireiškia apatiniame žandikaulyje. Priežastis yra ta, kad žandikaulyje protiniams dantims nepakanka vietos, taigi jie pasilieka po dantenomis arba išauga kreivi ir formuoja netaisyklingą sąkandį.   Pro dantenas neprasikalę protiniai dantys ne visada sukelia burnos problemas. Tačiau gali sukelti skausmą, patinimą, dantų ėduonį bei ...
  • Gauta pagalba padėjo atsitiesti ir net planuoti plėtrą

    2022-07-13Gauta pagalba padėjo atsitiesti ir net planuoti plėtrą
    Pamaryje, Drevernos kaime, Petras Vasiliauskas sėklines bulves augina jau daugiau nei 20 m. Šeimos puoselėjamas verslas prieš porą metų pateko į sudėtingą situaciją: užklupus pandemijai, nemažą dalį užaugintos produkcijos teko paprasčiausiai utilizuoti. Ūkio atstovė džiaugiasi, kad sunkiais laikais buvo sulaukta Europos Sąjungos paramos, kuri padėjo įveikti iššūkius. Ūkininkai ir privatūs juridiniai asmenys jau kviečiami ir šiemet teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ (Priemonė). Paraiškos bus renkamos iki rugpjūčio 31 d. Šiemet žemės ūkio ministro įsakymu pakeistose įgyvendinimo taisyklėse padidinti įkainiai ir paramos ...
  • „Daug reiškia ir vienas žmogus“

    2022-07-13„Daug reiškia  ir vienas žmogus“
    Įvertinimas, kuriuo pašnekovas apibūdino ne vieną dešimtmetį pažįstamą, daug savo kraštui nuveikusį žmogų, bendramintį, labai tinka ir jam pačiam. Žinia: visai vienas didžiulio akmens gal ir nepajudinsi, tačiau pasitelkęs bendraminčių, nuosekliai dirbdamas, per ilgesnį laiką gali pasiekti labai daug. Kai pirmą kartą išgirdau apie Kupiškio krašto enciklopediją ir ją išvydau (3 solidūs tomai, trečiasis, pavyzdžiui, sveria 2,3 kilogramo!), 20 metų leidžiamą almanachą bei kitus, giliausius šio krašto istorijos, kultūros klodus bei žmones nušviečiančius leidinius – tūkstančiai faktų, tūkstančiai dokumentų ir nuotraukų – ištiko nemažas šokas. Ir pasidarė liūdnoka, nes sunku buvo įsivaizduoti, jog kažkas, kad ir mažesnio formato – galėtų ...
  • Iš gamtos, praeities – gyvenimo…

    2022-07-13Iš gamtos, praeities – gyvenimo...
    „Pinavojimai“ – taip vadinasi tautodailininkių Laimutės Kraukšlienės ir Danutės Saukaitienės bendra paroda, Valstybės dienos išvakarėse atidaryta Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje (rūsyje, Vytauto g. 29). Ekspozicijoje – vytinės juostos ir šieno skulptūros. Abi autorės gerai pažįstamos ne vien marijampoliečiams. Būta autorinių ir bendrų parodų Lietuvoje – jų maršrutai siekia ir mažus miestelius, ir Vilnių, ne kartą dalyvauta Lenkijos lietuvių renginiuose. O pastaraisiais metais daug kur ne tik kūryba eksponuota, bet ir šventėse betarpiškai demonstruota: kaip be didelių investicijų ar įmantrių įrenginių gali gimti unikalūs darbai. Danutė Saukaitienė tikslaus savo šieno skulptūrų parodų skaičiaus ir nepasakytų – per dešimtis metų ...
  • Paminėjo narsaus kraštiečio jubiliejų

    2022-07-13Paminėjo narsaus kraštiečio jubiliejų
    Sakmė apie partizaną Giedrį Laisvoje Lietuvoje jis augo žaliajame Padovinio kaime, Sūduvos krašte. Darnioje šeimoje globojamas šešių sesučių. Į taikų ir laimingą kraštą įsiveržė nuožmieji priešai bolševikai. Ir prasidėjo taikių lietuvių tremtys ir žudynės. Viena sesučių su vaikeliu pateko į žiaurią tremtį Sibiro krašte – jos vyras buvo mokytojas. Pokariu, vos prasidėjus tautos ginkluotai kovai su okupantu, Jonas Lapata priklausė partizanų Tauro apygardos rinktinei. Jo slapyvardis – Giedris. O priešai jį Eglės slapyvardžiu žymėjo. Artėjo 1948-ųjų Vasario 16-oji – diena, brangiausia kiekvienam lietuviui. Kovos draugai nusprendė ją paminėti iškeldami Trispalvę. Jonas ryžosi iškelti ją virš aukšto Marijampolės cukraus fabriko kamino. Jis atsisveikino ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.