Pirmąją personalinę savo darbų parodą Kalvarijos viešojoje bibliotekoje praėjusią savaitę pristatęs Arvydas Matulevičius nustebino produktyvumu. Parodoje – tik nedidelė dalis to, ką vyras laisvu nuo tiesioginio darbo metu sukūrė. Namuose Asavos kaime gimstantys medžio kūriniai puošia kitų sodybas, namus, o vienkiemyje sunkiai telpa darbai ir iš akmens, metalo, taip pat ir šeimininko nuo jaunystės sukauptos senovinių spynų, senų radijo aparatų, televizorių, plokštelių kolekcijos.
Kai apie neįprastas Arvydo kolekcijas, kurios taip pat vertos ne vienos parodos, per medžio drožinių pristatymą bibliotekoje užsiminė jo draugas Antanas Lastauskas, A. Matulevičius tik šyptelėjo ir tyliai, tarsi teisindamasis, išsitarė: „Kitiems tie daiktai atrodo nieko verti, o man įdomūs, taip ir susikaupė“.
Ir apie savo medžio darbus Arvydas kalba mažai. „Pradėjau drožinėti gal prieš 7–8 metus, o paskatino pažintis su Sauliumi Lisausku ir Antanu Lastausku. Matydavau, kaip jie dirba, ir kilo noras pačiam pabandyti“.
Lig tol niekada nemėginęs drožinėti Arvydas parduotuvėje prisipirko paprasčiausių kaltukų, gręžtukų, kitokių, kaip pats sako, „knibinėjimui“ reikalingų įrankių, ir laisvadieniais ar vakarais, po darbo „Kalvarijos komunalininke“, užmiršdamas laiką drožė, o vėliau ir pjūklu pjaustė, kirviu tašė medį. Visi darbai, pasak autoriaus, iš medienos atliekų – lentų galų, medžių šakų, į kurias atidžiau pažvelgęs Arvydas įsivaizduoja būsimą figūrą.
– Ilgai savo darbų niekam nerodžiau, bet Antano padrąsintas išsijudinau. Su kitais kūrėjais dalyvavau Marijampolės kultūros centre organizuotoje „Aukso vainiko“ parodoje, važiavome į Rokiškį, į respublikinę medžio drožėjų parodą Liongino Šapkos premijai laimėti. Dabar daugiausia į kaimų šventes su savo darbais važiuoju. Žmonės pagiria, vieną kitą darbelį nuperka, – kukliai apie save pasakoja A. Matulevičius.
Išsikalbėjus, paaiškėja, kad iš pradžių tik savo malonumui medį kalbinęs, dabar jau ir užsakovų pageidavimu medines sodybų puošmenas gamina. Nė pats nesuskaičiuoja, kiek šulinio rentinių medžiu „aprengęs“, žirgų galvomis papuošęs, kiek pagaminęs kontrabosų, atkartojančių moters figūrą, su grojančiojo veidu ir rankomis, kiek portretų išdrožęs, kryžių išdailinęs. Netrukus dar nauji iškils Santakos ir gimtajame kaime – čia gyvenusiems atminti.
Į parodą A. Matulevičius atvežė tik nedidelę dalį savo kūrinių. Yra čia ir vienas pirmųjų darbų – originalus šaukštas, kurio atsiradimo istorija prajuokino susirinkusius. Ir patys naujausi darbai iš to paties kelmo – širdys, viena kitą priverčiančios plakti smarkiau, ir susimąstęs veidas, ir angelai – pirmieji pjūklu pjaustyti darbai, kurie pačiam autoriui labiausiai patinka.
– Kiekvieną darbą reikia įsivaizduoti, – atkreipia dėmesį į ant sparno stovintį vanagą autorius. Ir į savo Zodiako ženklą – Žuvys, ir į šmaikščią šypseną, linkinčią gero garo, ir į kitus parodos eksponatus.
A. Matulevičius dėkingas už žmonių dėmesį, teigiamus atsiliepimus, kurie paglosto širdį ir skatina kurti. Kad Mūza dažnai aplankytų, kad mintys virstų darbais, o jų autorių lydėtų Laimės paukštė, linkėjo ir kolegos – Kalvarijos krašto menininkai: Antanas Lastauskas, Danutė Saukaitienė, Virgilijus Bespalovas, Vytautas Kalinauskas, kurio tapybos darbų paroda „Zodiako ženklai“ taip pat eksponuojama bibliotekoje. Kalvarijos literatų vardu autorių sveikino ir į klubo veiklą įsijungti kvietė Vilija Vilkelienė. O gražiomis melodijomis susirinkusius pasveikino „Dainų dainelės“ dalyvė Laura Kisieliūtė.
Marija BURBIENĖ
