Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)

Konservavimo darbų metu bus atstatyti bažnyčios bokštai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Konservavimo darbų metu bus atstatyti bažnyčios bokštai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Šiuo metu Bartninkų kaime (Vilkaviškio r. sav.) vyksta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios išsaugojimo (konservavimo) darbai. Nors ši bažnyčia karo metu buvo gerokai apgriauta (likusios sienos be stogo netgi įprastai vadinamos griuvėsiais), tai yra vienas reikšmingiausių Sūduvos krašto ir netgi Lietuvos paveldo objektų. Prieš kelerius metus bažnyčia buvo paskelbta gražiausiais Lietuvos griuvėsiais.
Apgriuvusi bažnyčia traukia turistus, tarp jos sienų vykdavo koncertai, buvo rodomi kino filmai, tačiau pastaruosius kelerius metus dėl avarinės būklės renginiai jau būdavo organizuojami šalia bažnyčios.
Didinga, XVIII a. menanti bažnyčia buvo statoma beveik dešimtmetį. Suprojektuotas didingas statinys kone 10 metų stovėjo be lubų, stogo ir tik 1790 m. statyba buvo baigta. Tuo pasirūpino tuometinis Bartninkų dvaro sodybos administratorius kunigaikštis Vincentas Puzinas.
Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia buvo labai apgriauta. Jai atstatyti tuometinė valdžia nedavė leidimo. 1945 m. netoli apgriuvusios įrengta laikina bažnyčia, kuri veikia iki šiol. Laikinojoje bažnyčioje vyksta pamaldos, o didingieji griuvėsiai liko pasigėrėjimui ir kitokiai veiklai…
Bažnyčios griuvėsių konservavimo darbus atlieka Marijampolės įmonė, turinti licenciją restauruoti paveldo objektus, UAB „Vidara“. Šiuos darbus inicijavo ir didžiąją dalį lėšų jiems skyrė Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos.
Paveldo objekto konservavimo darbai dažnai (ir būtent šiuo atveju) nėra skirti vien tik apsaugoti statinį nuo sunykimo. Stengiamasi, kiek įmanoma, ir atkurti, atstatyti, kad bažnyčia taptų dar įdomesnė turistams, vėl tiktų koncertams, kitiems jos grožio ir sakralumo vertiems renginiams. Ateityje netgi planuojama uždengti stogą.
Apie tai, kokie darbai bus atlikti ir kuo įdomi ši bažnyčia, kalbamės su Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūte.
– Bartninkų bažnyčia, nors gerokai apgriauta – vertingas paveldo objektas. Kokios savybės – architektūriniai sprendimai, detalės – lemia jos vertę? Kada ji paskelbta paveldo objektu? Kokią vietą ši bažnyčia užima mūsų krašto, šalies kontekste?

Išlikę apgriuvusios bažnyčios architektūros elementai: iš jų matyti, kad tai įdomus, vertingas paveldo objektas.

Išlikę apgriuvusios bažnyčios architektūros elementai: iš jų matyti, kad tai įdomus, vertingas paveldo objektas.

– Kaip išsaugoti Bartninkų miestelyje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, esančią įstabaus grožio ir didingumo bažnyčią, suprojektuotą architekto Dž. De Sako, o pastatytą 1790 m., praeityje buvo tartasi ne vieną kartą. Deja, karo metais ji buvo labai apgriauta. Bažnyčios bokštai tapo taikiniais. Juose kareiviai buvo užėmę šaudymo pozicijas.
Vis dėlto, nors ir gerokai apgriauta, bažnyčia visada traukė žmones, joje vykdavo įvairūs susibūrimai. Tai – sakralinis kultūros paveldo objektas, jo savybes atitinkantys bruožai gana gerai matyti iš vis dar išlikusių apgriautų bokštų, kryžiaus.
Iki šių dienų išlikę vertingi pastato elementai: kapitalinių sienų fragmentai, smailiaarkės langų angos, vakarų fasado centre – frontonėlis su reljefiniu kryžiumi, metalinės langų konstrukcijos. Vertinga ir pati architektūrinių sprendimų visuma. Bažnyčia 2005 m. kultūros ministro įsakymu buvo paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Tai – didingas kultūros paveldo objektas, prie kurio prisilietėme su didele pagarba. Kadangi vietos seniūnija, klebonas Alvydas Dvareckas ir bendruomenė rūpinasi šios bažnyčios aplinka, ji traukia ir turistus, lankančius mūsų kraštą, ir ieškančius gražių vaizdų vestuvinėms nuotraukoms. Vasaros vakarais organizuojami klasikinės muzikos koncertai sukviesdavo gausų būrį žymių atlikėjų ir dar didesnį būrį norinčių pasigrožėti nuostabia ir įkvepiančia aplinka bei muzika.
Išlikę apgriuvusios bažnyčios architektūros elementai: iš jų matyti, kad tai įdomus, vertingas paveldo objektas.Deja, dėl vis blogėjančios bažnyčios būklės pastaruoju metu neįmanoma organizuoti koncertų statinio viduje, žmonės neįleidžiami apžiūrėti įspūdingų akmeninių bažnyčios sienų ir didingos architektūros.
– Nuspręsta griuvėsius konservuoti, tad bažnyčios atstatymas, matyt, reikalauja milžiniškų lėšų, kurių šiuo metu neįstengiama skirti. O kiek kainuoja konservavimo darbai, kas jų metu bus padaryta? Kiek jie truks? Kokius fragmentus, detales siekiama išsaugoti?
– Kai dar 2018 metais atvykome pas kleboną aptarti bažnyčios konservavimo darbų, reikia pripažinti, kad jis buvo gana nusivylęs ir jau nebeturėjo vilties išvysti statinį restauruotą. Per tuos dvejus metus buvo daug susitikimų su klebonu A. Dvarecku, su Vilkaviškio rajono savivaldybės, Bartninkų seniūnijos atstovais, aukšto meninio lygio renginius bažnyčioje organizuojančia Vilkaviškio kultūros centro komanda.
Kadangi bažnyčia yra valstybės saugomas objektas, buvo nuspręsta kreiptis į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos ir teikti paraišką siekiant gauti lėšų, dalyvaujant paveldotvarkos programoje.
2019 metais klebonas pateikė paraišką Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriui, kad būtų skirta lėšų konservavimo darbams. Konservavimo darbų projekto parengimą klebonas finansavo pats.

Bažnyčios griuvėsiai savo architektūra, sakralumu traukia ir žavi turistus.

Bažnyčios griuvėsiai savo architektūra, sakralumu traukia ir žavi turistus.

Konservavimo darbų metu numatyta visiškai atstatyti buvusius bažnyčios bokštus, pritaikyti juos apžvalgai, taip pat konservuoti bažnyčios sienas, išgriuvusias vietas išmūryti ten esančiais akmenimis ir taip jas iškelti iki buvusio lygio. Bus įrengta betoninė juosta, kad pastatas būtų apsaugotas nuo kritulių.
Konservavimo darbų vertė – 107 tūkst. eurų. Prie šių darbų 20-čia procentų prisideda Vilkaviškio rajono savivaldybė ir 10-čia – Bartninkų parapijos klebonas.
Šiais metais buvo gauta lėšų, ir darbai pajudėjo. Dar šiemet juos ketinama ir baigti. Tačiau pasitaiko, kad atliekant darbus atsiranda poreikis didesnėms jų apimtims, nes pradėjus objekto konservavimą, paaiškėja ir tikslesnė reikalingų darbų apimtis.

UAB „Vidara“ darbuotojai darbus stengsis pabaigti dar šiais metais.

UAB „Vidara“ darbuotojai darbus stengsis pabaigti dar šiais metais.

– Ar pasibaigus konservavimo darbams bažnyčią bus galima vėl lankyti turistams? Ar joje galės būti rengiami rimtosios muzikos koncertai?
– Renginių ir bažnyčios griuvėsių lankymo tradicijos – įsigalėjusios, tačiau pastaruoju metu Bart-ninkų parapijos klebonui būdavo gana sunku apsaugoti žmones, kad šie neitų į vidų, nesiartintų prie bažnyčios sienų, nuo kurių bet kuriuo metu galėjo atitrūkti ir nusiridenti akmenys. Bažnyčia itin patraukli, todėl noras patekti į jos vidų gerai suprantamas. Konservavimo tikslas ir yra – sustabdyti irimą ir leisti lankytis turistams, atnaujinti galimybę rengti koncertus ir nesibaiminti, kad gali įvykti nelaimingas atsitikimas.
– Galbūt numatoma ateityje bažnyčią atstatyti?
– Dabar atliekami darbai atitinka konservavimo metodiką, tačiau rengiant projektą buvo numatyta, kad ateityje būtų galima uždengti ir stogą. Juolab kad pagal išlikusius ikonografinius duomenis galima jį atkurti visiškai autentiškų formų, pritaikant autentiškas medžiagas.
Dar noriu priminti, kad ši bažnyčia – nepaprastai svarbus turistinio maršruto, kurio metu lankoma 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus gimtinė, objektas. Mat šioje bažnyčioje J. Basanavičius buvo krikštytas.

Naujausia informacija

  • Suvalkų koridorius: istorija ir galimos grėsmės

    2022-10-01Suvalkų koridorius: istorija ir galimos grėsmės
    Siekdamas skatinti regiono gyventojų pasitikėjimą savo šalimi, Lietuvos kariuomene bei NATO pajėgomis, „Suvalkietis“ parengė ir pradeda įgyvendinti projektą „Suvalkų koridorius: vakar, šiandien, rytoj“, kurį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Iki šių metų pabaigos savo publikacijose atskleisime termino „Suvalkų koridorius“ priešistorę, pasitelkę autoritetingus ekspertus sieksime objektyviai nušviesti dėl galimų Rusijos provokacijų Suvalkų koridoriaus regione kylančias grėsmes, skatinsime skaitytojus kritiškai vertinti Rusijos ir Baltarusijos informaciniuose kanaluose platinamą informaciją ir, žinoma, atskleisime, kas daroma, kad mūsų kraštas ir visa šalis būtų saugesnė. Taigi, rašysime ir apie adaptuotus Lietuvos kariuomenės, taip pat ir NATO gynybinius planus, apie Lietuvos kariuomenės vienetų stiprinimą ir ...
  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.