Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)

Konservavimo darbų metu bus atstatyti bažnyčios bokštai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Konservavimo darbų metu bus atstatyti bažnyčios bokštai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Šiuo metu Bartninkų kaime (Vilkaviškio r. sav.) vyksta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios išsaugojimo (konservavimo) darbai. Nors ši bažnyčia karo metu buvo gerokai apgriauta (likusios sienos be stogo netgi įprastai vadinamos griuvėsiais), tai yra vienas reikšmingiausių Sūduvos krašto ir netgi Lietuvos paveldo objektų. Prieš kelerius metus bažnyčia buvo paskelbta gražiausiais Lietuvos griuvėsiais.
Apgriuvusi bažnyčia traukia turistus, tarp jos sienų vykdavo koncertai, buvo rodomi kino filmai, tačiau pastaruosius kelerius metus dėl avarinės būklės renginiai jau būdavo organizuojami šalia bažnyčios.
Didinga, XVIII a. menanti bažnyčia buvo statoma beveik dešimtmetį. Suprojektuotas didingas statinys kone 10 metų stovėjo be lubų, stogo ir tik 1790 m. statyba buvo baigta. Tuo pasirūpino tuometinis Bartninkų dvaro sodybos administratorius kunigaikštis Vincentas Puzinas.
Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia buvo labai apgriauta. Jai atstatyti tuometinė valdžia nedavė leidimo. 1945 m. netoli apgriuvusios įrengta laikina bažnyčia, kuri veikia iki šiol. Laikinojoje bažnyčioje vyksta pamaldos, o didingieji griuvėsiai liko pasigėrėjimui ir kitokiai veiklai…
Bažnyčios griuvėsių konservavimo darbus atlieka Marijampolės įmonė, turinti licenciją restauruoti paveldo objektus, UAB „Vidara“. Šiuos darbus inicijavo ir didžiąją dalį lėšų jiems skyrė Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos.
Paveldo objekto konservavimo darbai dažnai (ir būtent šiuo atveju) nėra skirti vien tik apsaugoti statinį nuo sunykimo. Stengiamasi, kiek įmanoma, ir atkurti, atstatyti, kad bažnyčia taptų dar įdomesnė turistams, vėl tiktų koncertams, kitiems jos grožio ir sakralumo vertiems renginiams. Ateityje netgi planuojama uždengti stogą.
Apie tai, kokie darbai bus atlikti ir kuo įdomi ši bažnyčia, kalbamės su Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūte.
– Bartninkų bažnyčia, nors gerokai apgriauta – vertingas paveldo objektas. Kokios savybės – architektūriniai sprendimai, detalės – lemia jos vertę? Kada ji paskelbta paveldo objektu? Kokią vietą ši bažnyčia užima mūsų krašto, šalies kontekste?

Išlikę apgriuvusios bažnyčios architektūros elementai: iš jų matyti, kad tai įdomus, vertingas paveldo objektas.

Išlikę apgriuvusios bažnyčios architektūros elementai: iš jų matyti, kad tai įdomus, vertingas paveldo objektas.

– Kaip išsaugoti Bartninkų miestelyje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, esančią įstabaus grožio ir didingumo bažnyčią, suprojektuotą architekto Dž. De Sako, o pastatytą 1790 m., praeityje buvo tartasi ne vieną kartą. Deja, karo metais ji buvo labai apgriauta. Bažnyčios bokštai tapo taikiniais. Juose kareiviai buvo užėmę šaudymo pozicijas.
Vis dėlto, nors ir gerokai apgriauta, bažnyčia visada traukė žmones, joje vykdavo įvairūs susibūrimai. Tai – sakralinis kultūros paveldo objektas, jo savybes atitinkantys bruožai gana gerai matyti iš vis dar išlikusių apgriautų bokštų, kryžiaus.
Iki šių dienų išlikę vertingi pastato elementai: kapitalinių sienų fragmentai, smailiaarkės langų angos, vakarų fasado centre – frontonėlis su reljefiniu kryžiumi, metalinės langų konstrukcijos. Vertinga ir pati architektūrinių sprendimų visuma. Bažnyčia 2005 m. kultūros ministro įsakymu buvo paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Tai – didingas kultūros paveldo objektas, prie kurio prisilietėme su didele pagarba. Kadangi vietos seniūnija, klebonas Alvydas Dvareckas ir bendruomenė rūpinasi šios bažnyčios aplinka, ji traukia ir turistus, lankančius mūsų kraštą, ir ieškančius gražių vaizdų vestuvinėms nuotraukoms. Vasaros vakarais organizuojami klasikinės muzikos koncertai sukviesdavo gausų būrį žymių atlikėjų ir dar didesnį būrį norinčių pasigrožėti nuostabia ir įkvepiančia aplinka bei muzika.
Išlikę apgriuvusios bažnyčios architektūros elementai: iš jų matyti, kad tai įdomus, vertingas paveldo objektas.Deja, dėl vis blogėjančios bažnyčios būklės pastaruoju metu neįmanoma organizuoti koncertų statinio viduje, žmonės neįleidžiami apžiūrėti įspūdingų akmeninių bažnyčios sienų ir didingos architektūros.
– Nuspręsta griuvėsius konservuoti, tad bažnyčios atstatymas, matyt, reikalauja milžiniškų lėšų, kurių šiuo metu neįstengiama skirti. O kiek kainuoja konservavimo darbai, kas jų metu bus padaryta? Kiek jie truks? Kokius fragmentus, detales siekiama išsaugoti?
– Kai dar 2018 metais atvykome pas kleboną aptarti bažnyčios konservavimo darbų, reikia pripažinti, kad jis buvo gana nusivylęs ir jau nebeturėjo vilties išvysti statinį restauruotą. Per tuos dvejus metus buvo daug susitikimų su klebonu A. Dvarecku, su Vilkaviškio rajono savivaldybės, Bartninkų seniūnijos atstovais, aukšto meninio lygio renginius bažnyčioje organizuojančia Vilkaviškio kultūros centro komanda.
Kadangi bažnyčia yra valstybės saugomas objektas, buvo nuspręsta kreiptis į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos ir teikti paraišką siekiant gauti lėšų, dalyvaujant paveldotvarkos programoje.
2019 metais klebonas pateikė paraišką Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriui, kad būtų skirta lėšų konservavimo darbams. Konservavimo darbų projekto parengimą klebonas finansavo pats.

Bažnyčios griuvėsiai savo architektūra, sakralumu traukia ir žavi turistus.

Bažnyčios griuvėsiai savo architektūra, sakralumu traukia ir žavi turistus.

Konservavimo darbų metu numatyta visiškai atstatyti buvusius bažnyčios bokštus, pritaikyti juos apžvalgai, taip pat konservuoti bažnyčios sienas, išgriuvusias vietas išmūryti ten esančiais akmenimis ir taip jas iškelti iki buvusio lygio. Bus įrengta betoninė juosta, kad pastatas būtų apsaugotas nuo kritulių.
Konservavimo darbų vertė – 107 tūkst. eurų. Prie šių darbų 20-čia procentų prisideda Vilkaviškio rajono savivaldybė ir 10-čia – Bartninkų parapijos klebonas.
Šiais metais buvo gauta lėšų, ir darbai pajudėjo. Dar šiemet juos ketinama ir baigti. Tačiau pasitaiko, kad atliekant darbus atsiranda poreikis didesnėms jų apimtims, nes pradėjus objekto konservavimą, paaiškėja ir tikslesnė reikalingų darbų apimtis.

UAB „Vidara“ darbuotojai darbus stengsis pabaigti dar šiais metais.

UAB „Vidara“ darbuotojai darbus stengsis pabaigti dar šiais metais.

– Ar pasibaigus konservavimo darbams bažnyčią bus galima vėl lankyti turistams? Ar joje galės būti rengiami rimtosios muzikos koncertai?
– Renginių ir bažnyčios griuvėsių lankymo tradicijos – įsigalėjusios, tačiau pastaruoju metu Bart-ninkų parapijos klebonui būdavo gana sunku apsaugoti žmones, kad šie neitų į vidų, nesiartintų prie bažnyčios sienų, nuo kurių bet kuriuo metu galėjo atitrūkti ir nusiridenti akmenys. Bažnyčia itin patraukli, todėl noras patekti į jos vidų gerai suprantamas. Konservavimo tikslas ir yra – sustabdyti irimą ir leisti lankytis turistams, atnaujinti galimybę rengti koncertus ir nesibaiminti, kad gali įvykti nelaimingas atsitikimas.
– Galbūt numatoma ateityje bažnyčią atstatyti?
– Dabar atliekami darbai atitinka konservavimo metodiką, tačiau rengiant projektą buvo numatyta, kad ateityje būtų galima uždengti ir stogą. Juolab kad pagal išlikusius ikonografinius duomenis galima jį atkurti visiškai autentiškų formų, pritaikant autentiškas medžiagas.
Dar noriu priminti, kad ši bažnyčia – nepaprastai svarbus turistinio maršruto, kurio metu lankoma 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus gimtinė, objektas. Mat šioje bažnyčioje J. Basanavičius buvo krikštytas.

Naujausia informacija

  • „Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“

    2021-09-01„Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“
    Taip vadinasi prieš penketą metų išleista knygelė, skirta mūsų kraštiečiui, kurio šaknys – Kazlų Rūdos apylinkėse, o jo paties, artimųjų vaikystės, jaunystės takeliai vingiavo per Veiverius, Marijampolę, kitas vietas. Deja, apie jį, manyčiau, daugelis mūsų nelabai ką težino… Tenka pripažinti: jei ne skambutis į redakciją iš Kauno, kažin ar būtume atkreipę dėmesį, kad rugpjūčio 15 dieną sukako 150 metų žmogui, kuris buvo pirmasis lietuviškų vadovėlių autorius ir nuveikė daug kitų darbų, kurdamas švietimo pagrindus Lietuvoje, puoselėdamas lietuvybę – plačiąja prasme. Skambino Birutė Bytautienė, Juozo Damijonaičio sesers Natalijos anūkė (tai ji minėto leidinio autorė), sauganti, puoselėjanti šio Lietuvos šviesuolio atminimą. Ir neretai ...
  • Sergate katarakta? Nedelskite

    2021-09-01Sergate katarakta? Nedelskite
      Kiekvienas žmogus turi rūpintis savo akimis, nes rega – vienas svarbiausių žmogaus jutimų. Tačiau yra tokių akių ligų, kurios regėjimą gali atimti. Viena iš jų – katarakta. Kas yra katarakta ir kodėl ji išsivysto? Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta gali būti klasifikuojama į senatvinę, trauminę, toksinę ir kt. rūšis. Didžiausią dalį sudaro įgytoji – taip vadinamoji senatvinė katarakta. Pastebėta, jog dažniausiai liga pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims, labiau paplitusi moterų tarpe. Jaunesniems žmonėms katarakta gali išsivystyti kaip kitų ligų komplikacija (pvz.: diabeto), pasireikšti asmenims, vartojantiems kortikosteroidus, patyrusiems akies traumą, dirbantiems kenksmingomis ...
  • Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų

    2021-09-01Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų
    Lietuvos Respublikos (LR) Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 17 įstatymu Nr. I-958) buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 1998 m. pavadinimas pakeistas į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP). Švenčiant SKAT (dabar KASP) įkūrimo trisdešimtmetį 2021 08 21 Vilniuje Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Mišių aukoje paminėti žuvusieji už Tėvynės laisvę savanoriai, taip pat ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. prie Parlamento žuvęs SKAT Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas. Joms pasibaigus prie Krašto apsaugos ministerijos esančio paminklo generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui surengta SKAT kūrusių etatinių darbuotojų ir savanorių rikiuotė (apie 250 savanorių). Joje dalyvavo SKAT štabo, Vilniaus, ...
  • Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu

    2021-08-31Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu
    Šiais laikais internete galima rasti labai daug patarimų, idėjų, kurios turėtų padėti Jums sumažinti kūno apimtis, žinoma, ne tik gražiau atrodyti, tačiau taip pat ir gerai jaustis. Mitybos pasiūlymus teikia ne tik dietologai, tačiau ir specialistais save vadinantys asmenys, kurių išsilavinimas neturi nieko bendro su dietologija. Natūralu, kad tokiu atveju dažnai žmonės savo sveikatai padaro dar daugiau problemų, kurių galima buvo išvengti suderinus sveiką santykį su maistu. Apie tai kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu, kuris dalinasi praktiškais svorio metimo patarimais. Su kokiais pacientais Jums dažniausiai tenka dirbti? Mano specializacija yra tie pacientai, kurie sveria ne keliais kilogramais daugiau nei rodo KMI, tačiau tie, ...
  • „Menas – visada terapija“

    2021-08-28„Menas – visada terapija“
    Taip į grafikos ir tapybos parodos „Įžūlus apsinuoginimas“ atidarymą susirinkusiems marijampoliečiams sakė jos autorė Laimutė Širvydienė, akcentuodama, kad net mažiausiai pastangų reikalaujantis kūrybos procesas veikia pozityviai. Tarkime, tai gali būti kad ir koliažai, dėliojami iš karpomų žurnalų… Nijolė LINIONIENĖ Atėjusieji į Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galeriją gal ir buvo nustebinti, pamatę daugybę mažo formato piešinių, pirmiausia kritusių į akis (esame įpratę prie didokų formatų) – kiekvienas dar ir su tekstu. Tai – įspūdžio ar konkretaus vyksmo apibūdinimas. Ką atskleidė pirma pažintis? Kad autorė daug keliauja – ir labai dažnai būna išskirtiniuose koncertuose… Kai Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė ją pristatė, ...
  • Literatūriniai pietūs su kraštiečiu

    2021-08-28Literatūriniai pietūs su kraštiečiu
    Rugpjūtį užplūdusi vasariška šiluma, saulė, dangaus žydrynė dar labiau skatino norą ištrūkti iš karantino ir virtualios erdvės į tikrą, visais pojūčiais patiriamą pasaulį. Daukšiečiai buvo pakviesti į bibliotekos kiemelį pasimėgauti literatūriniais pietumis su kraštiečiu, dvylikos knygų autoriumi, aistringu gamtininku, kolekcininku, medžiotoju, ichtiologu ir gausybės titulų savininku Algimantu Zubavičiumi, šiuo metu gyvenančiu Dauguose. Kraštietis visus pradžiugino ne tik „desertu“ – unikalia trofėjų ir daiktų iš tolimosios Afrikos kolekcija, bet ir nuoširdžiu, atviru bendravimu, kuris pakylėjo ir užliejo šviesiausiomis, gražiausiomis emocijomis! Kalbėdamas dažnai pabrėždavo, kad gyvenimas ir kūryba nėra du skirtingi pasauliai, jų santykis labai glaudus – kūryba kyla iš gyvenimo ir yra ...
  • Želsva kvietė į širdis vasaros žydėjimą

    2021-08-28Želsva kvietė į širdis  vasaros žydėjimą
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka šiais metais švenčia bibliotekos šimtmetį. Vienas iš renginių, skirtų šiam jubiliejui, „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“ vyko Želsvos bibliotekoje. Jis skirtas lietuvių poetui Vytautui Mačerniui paminėti. Šiais metais sukanka 100 metų nuo kūrėjo gimimo (1921–1944). Jaunas poetas paliko žymų pėdsaką lietuvių poezijos kloduose. Apie jo talentą ir poeziją kalbėjo aktorė ir režisierė Virginija Kochanskytė, pristačiusi poezijos almanachą „Apnuogintos širdies vizijos“, skirtą Vytautui Mačerniui. Poetui savo eiles skyrė Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos poetai atvykę iš Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės. Jų pirmininkė, poetė gydytoja Dalia Milukaitė-Buragienė, dėkojo už galimybę supažindinti poezijos mėgėjus su Rašytojų sąjungos poetais ir ...
  • Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime

    2021-08-27Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime
    Kol šalies žiniasklaidoje skaitome, kad vis gerėja sąlygos prekybos centrų darbuotojams ir sparčiai kyla jų atlyginimai bei gerėja darbo sąlygos, tikrovė kartais parodo kitą pusę – nepakėlę sunkių darbo sąlygų ir pasipiktinę dėl mažų atlyginimų ketvirtadienį į darbą Kazlų rūdoje neišėjo visa „Maximos“ parduotuvės darbuotojų pamaina – dvylika žmonių. Vienas vyriškis bei vienuolika moterų būriavosi lauke prie parduotuvės ir sakė, kad kantrybės taurę perpildė prieš kelias dienas gauti atlyginimai – žmonės nesitikėjo, kad už sunkias darbo sąlygas, ilgas darbo valandas gaus tiek mažai pinigų. Nepasitenkinimas atlyginimu ir darbo sąlygomis brendo ilgą laiką – Ši mūsų akcija nėra spontaniška, ji brendo jau kurį ...
  • Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?

    2021-08-26Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?
    Jeigu bet kuriame kitame kambaryje mes galime gyventi be veidrodžio, tai vonios veidrodžiai – neatsiejama vonios kambario detalė. Jie gali būti įvairių dydžių, montuojami atskirai arba integruoti kartu su pakabinama vonios spintele. Taip pat gali būti įrėminti arba be rėmų – viskas priklauso tiek nuo jūsų pasirinkimo, tiek ir nuo vyraujančio vonios kambario interjero. Kaip pasirinkti tinkamą veidrodį vonios kambariui? Net jeigu ir atrodo labai paprasta, išsirinkti veidrodį voniai gali pasirodyti nelengva. Renkantis vonios veidrodį reikia atsižvelgti į tam tikrus aspektus ir laikytis keleto taisyklių. Labai svarbu išlaikyti proporcijas atsižvelgiant į vonioje esančius baldus bei keramiką, todėl reikėtų vengti pernelyg didelių ar ...
  • Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką

    2021-08-25Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką
    Rugpjūčio 19-ąją Marijampolės kultūros centre buvo atidaryta šio miesto metraštininku vadinamo fotografo Romo Linionio fotografijų paroda „Mano miesto žmonės“, kurioje – 1976–2021 metais užfiksuoti Sūduvos sostinės daugiau ar mažiau žinomi, daugeliui pažįstami žmonės. Algis VAŠKEVIČIUS Parodą lydi nemažai sutapimų – ji ir jubiliejinė, nes šį pirmadienį fotografui R. Linioniui sukako 70 metų, ji buvo surengta tą dieną, kai minima Pasaulinė fotografijos diena ir tą pačią dieną savo 80-ąjį gimtadienį minėjo vienas žinomiausių ir R. Linionio labai vertinamų Lietuvos fotografų Romualdas Rakauskas. Be to, jau penkiasdešimt metų, kai Romas dirba šį darbą. Pasaulinė fotografijos diena pasirinkta neatsitiktinai – 1837 metais prancūzai Lui Dageras (Louis ...
  • Kurti grožį ir dalintis juo su kitais

    2021-08-25Kurti grožį ir dalintis juo su kitais
    Netoli Marijampolės esančioje rezidencijoje „Grįžulo ratai“ veikia Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje gyvenančios dailininkės Birutės Jakštienės-Šniaukštienės dailės darbų paroda. Jos atidarymas į šią rezidenciją priviliojo gausų būrį menininkės talento gerbėjų. Didelė jo dalis atvyko iš Zanavykų krašto. Algis VAŠKEVIČIUS B.Jakštienė-Šniaukštienė – gerai žinoma šio krašto menininkė, o jos spalvingi, šviesūs, optimizmu alsuojantys darbai eksponuoti jau daugelyje parodų, ji ne kartą yra dalyvavusi respublikinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“. Menininkės karjeroje buvo labai kūrybingas laikotarpis, buvo ir pauzių, o šiuo metu ji vėl liejasi puikiose drobėse, kur kiekviena detalė, kiekvienas paukštelis rūpestingai ir širdingai ištapyti ir turi savo vietą. Būtent dėl tų paukštelių menininkė ...
  • Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų

    2021-08-25Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų
    Praėjusią savaitę Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos mažojoje salėje savo kurtus originalius paveikslus, „nutapytus“ su vinimis ir siūlais, pristatė marijampolietė Jovita Dabašinskienė. Marija BURBIENĖ „Styginių menu“ vadinamais paveikslais J. Dabašinskienė susidomėjo tik prieš metus, pernai pavasarį užklupus pirmajam koronaviruso pandemijos karantinui. – Prieš Motinos dieną susirūpinau, kuo galėčiau nudžiuginti savo močiutę ir vyro mamą. Benaršydama internete aptikau nematyta technika sukurtus paveikslus ir pabandžiau pati tokius padaryti. Pirmi paveikslėliai – kavos puodelis ir gėlių vaza – patiko močiutei ir anytai, o mane „užkabino“ kūrybai, – susirinkusiems į parodos pristatymą gerbėjams pasakojo Jovita. Begalinė Jovitos kantrybė ir kūrybinė fantazija, pasak pristatyme dalyvavusios pirmosios mokytojos, ją lydėjo visą ...
  • Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)

    2021-08-25Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)
    Tik netingėkime pavaikščioti mūsų miestelio gatvėmis ir pasigėrėti gražiai tvarkomomis sodybomis. Visos jos turi vieną bruožą: rūpestingai, išmaniai tvarkomos, įdedant ne tik daug laiko, darbo, pastangų, bet ir lėšų. Nors visos ir labai skirtingos… Miestelio pradžioje esanti nedidelė, jauki Miško gatvelė pagaliau išasfaltuota, nutiesti šaligatviai, tačiau pirmieji jos gyventojai naujakuriai to jau nesulaukė… Šioje gatvėje beveik prieš 30 metų įsikūrė darbšti ir draugiška Nijolės ir Sauliaus Dagių šeima. Nijolė labai mėgsta gėles, įvairius augalus, krūmus, gyvūnus, o turėdama dailininko talentą juos realistiškai atvaizduoja. Šiemet žiemą aliejumi tapyti nuostabūs paveikslai – natiurmortai kabo svetainėje. Nijolė turi gabumų ne tik tapyti, bet ir ...
  • Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?

    2021-08-25Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?
    Artėjantis šildymo sezonas kainomis nebeprimins prieš tai buvusių – biokuro ir dujų kainų šuolis lems didesnius mokesčius už šildymą. Deja, bet tai labiausiai pajaus energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai – šiuose pastatuose didžioji dalis brangstančios energijos išgaruoja per nesandarius langus, neapšiltintą stogą bei sienas. Tai gali lemti išaugusį visuomenės susidomėjimą daugiabučių modernizacija. Svarbu paminėti, jog net 75 proc. šilumai naudojamo kuro sudaro biokuras, 17 proc. dujos ir 4 proc. – komunalinės atliekos. Lyginant su pernai metų šildymo sezonu, biokuro kainos išaugo net 30–40 proc., gamtinių dujų – du kartus, būtent šie faktoriai lems sąskaitų už šildymą padidėjimą. Prognozuojamas nuoseklus šildymo kainų augimas Prieš kelerius ...
  • „Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)

    2021-08-21„Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)
    Taip kažkada įvardintą būseną (nuostatą) vėl patvirtino Gintarė Baltuškaitė. Muzikė – atlikėja ir pedagogė – jau seniai gyvenanti Italijoje, šio sugrįžimo metu kartu su Arnoldu Jasevičiumi padovanojusi marijampoliečiams puikų fortepijoninį koncertą, dalyvavusi ir akcijos „Atrakink kultūrą“ koncerte Kalvarijoje. Nesijaučia nutolusi nuo Lietuvos ar susvetimėjusi, nes nuolat bendrauja su Liudvinave gyvenančiais tėvais, sese Jurga Jasevičiene, palaiko ryšius su buvusiais bendramoksliais, kai tik gali, atvyksta. Kuo per devynetą metų po praėjusio pokalbio gyveno, kuo šiandien džiaugiasi mūsų kraštietė Gintarė iš Florencijos? Nijolė LINIONIENĖ Apie koncertą Kai praėjusį kartą kalbėjome, pašnekovė sakė nesanti tikra, kada išgirsime ją Lietuvoje, Marijampolėje, nes atvažiuoti ir „pagroti tik šiaip sau“, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.