Konservavimo darbų metu bus atstatyti bažnyčios bokštai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Šiuo metu Bartninkų kaime (Vilkaviškio r. sav.) vyksta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios išsaugojimo (konservavimo) darbai. Nors ši bažnyčia karo metu buvo gerokai apgriauta (likusios sienos be stogo netgi įprastai vadinamos griuvėsiais), tai yra vienas reikšmingiausių Sūduvos krašto ir netgi Lietuvos paveldo objektų. Prieš kelerius metus bažnyčia buvo paskelbta gražiausiais Lietuvos griuvėsiais.
Apgriuvusi bažnyčia traukia turistus, tarp jos sienų vykdavo koncertai, buvo rodomi kino filmai, tačiau pastaruosius kelerius metus dėl avarinės būklės renginiai jau būdavo organizuojami šalia bažnyčios.
Didinga, XVIII a. menanti bažnyčia buvo statoma beveik dešimtmetį. Suprojektuotas didingas statinys kone 10 metų stovėjo be lubų, stogo ir tik 1790 m. statyba buvo baigta. Tuo pasirūpino tuometinis Bartninkų dvaro sodybos administratorius kunigaikštis Vincentas Puzinas.
Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia buvo labai apgriauta. Jai atstatyti tuometinė valdžia nedavė leidimo. 1945 m. netoli apgriuvusios įrengta laikina bažnyčia, kuri veikia iki šiol. Laikinojoje bažnyčioje vyksta pamaldos, o didingieji griuvėsiai liko pasigėrėjimui ir kitokiai veiklai…
Bažnyčios griuvėsių konservavimo darbus atlieka Marijampolės įmonė, turinti licenciją restauruoti paveldo objektus, UAB „Vidara“. Šiuos darbus inicijavo ir didžiąją dalį lėšų jiems skyrė Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos.
Paveldo objekto konservavimo darbai dažnai (ir būtent šiuo atveju) nėra skirti vien tik apsaugoti statinį nuo sunykimo. Stengiamasi, kiek įmanoma, ir atkurti, atstatyti, kad bažnyčia taptų dar įdomesnė turistams, vėl tiktų koncertams, kitiems jos grožio ir sakralumo vertiems renginiams. Ateityje netgi planuojama uždengti stogą.
Apie tai, kokie darbai bus atlikti ir kuo įdomi ši bažnyčia, kalbamės su Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūte.
– Bartninkų bažnyčia, nors gerokai apgriauta – vertingas paveldo objektas. Kokios savybės – architektūriniai sprendimai, detalės – lemia jos vertę? Kada ji paskelbta paveldo objektu? Kokią vietą ši bažnyčia užima mūsų krašto, šalies kontekste?
Išlikę apgriuvusios bažnyčios architektūros elementai: iš jų matyti, kad tai įdomus, vertingas paveldo objektas.
– Kaip išsaugoti Bartninkų miestelyje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, esančią įstabaus grožio ir didingumo bažnyčią, suprojektuotą architekto Dž. De Sako, o pastatytą 1790 m., praeityje buvo tartasi ne vieną kartą. Deja, karo metais ji buvo labai apgriauta. Bažnyčios bokštai tapo taikiniais. Juose kareiviai buvo užėmę šaudymo pozicijas.
Vis dėlto, nors ir gerokai apgriauta, bažnyčia visada traukė žmones, joje vykdavo įvairūs susibūrimai. Tai – sakralinis kultūros paveldo objektas, jo savybes atitinkantys bruožai gana gerai matyti iš vis dar išlikusių apgriautų bokštų, kryžiaus.
Iki šių dienų išlikę vertingi pastato elementai: kapitalinių sienų fragmentai, smailiaarkės langų angos, vakarų fasado centre – frontonėlis su reljefiniu kryžiumi, metalinės langų konstrukcijos. Vertinga ir pati architektūrinių sprendimų visuma. Bažnyčia 2005 m. kultūros ministro įsakymu buvo paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Tai – didingas kultūros paveldo objektas, prie kurio prisilietėme su didele pagarba. Kadangi vietos seniūnija, klebonas Alvydas Dvareckas ir bendruomenė rūpinasi šios bažnyčios aplinka, ji traukia ir turistus, lankančius mūsų kraštą, ir ieškančius gražių vaizdų vestuvinėms nuotraukoms. Vasaros vakarais organizuojami klasikinės muzikos koncertai sukviesdavo gausų būrį žymių atlikėjų ir dar didesnį būrį norinčių pasigrožėti nuostabia ir įkvepiančia aplinka bei muzika.
Deja, dėl vis blogėjančios bažnyčios būklės pastaruoju metu neįmanoma organizuoti koncertų statinio viduje, žmonės neįleidžiami apžiūrėti įspūdingų akmeninių bažnyčios sienų ir didingos architektūros.
– Nuspręsta griuvėsius konservuoti, tad bažnyčios atstatymas, matyt, reikalauja milžiniškų lėšų, kurių šiuo metu neįstengiama skirti. O kiek kainuoja konservavimo darbai, kas jų metu bus padaryta? Kiek jie truks? Kokius fragmentus, detales siekiama išsaugoti?
– Kai dar 2018 metais atvykome pas kleboną aptarti bažnyčios konservavimo darbų, reikia pripažinti, kad jis buvo gana nusivylęs ir jau nebeturėjo vilties išvysti statinį restauruotą. Per tuos dvejus metus buvo daug susitikimų su klebonu A. Dvarecku, su Vilkaviškio rajono savivaldybės, Bartninkų seniūnijos atstovais, aukšto meninio lygio renginius bažnyčioje organizuojančia Vilkaviškio kultūros centro komanda.
Kadangi bažnyčia yra valstybės saugomas objektas, buvo nuspręsta kreiptis į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos ir teikti paraišką siekiant gauti lėšų, dalyvaujant paveldotvarkos programoje.
2019 metais klebonas pateikė paraišką Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriui, kad būtų skirta lėšų konservavimo darbams. Konservavimo darbų projekto parengimą klebonas finansavo pats.
Bažnyčios griuvėsiai savo architektūra, sakralumu traukia ir žavi turistus.
Konservavimo darbų metu numatyta visiškai atstatyti buvusius bažnyčios bokštus, pritaikyti juos apžvalgai, taip pat konservuoti bažnyčios sienas, išgriuvusias vietas išmūryti ten esančiais akmenimis ir taip jas iškelti iki buvusio lygio. Bus įrengta betoninė juosta, kad pastatas būtų apsaugotas nuo kritulių.
Konservavimo darbų vertė – 107 tūkst. eurų. Prie šių darbų 20-čia procentų prisideda Vilkaviškio rajono savivaldybė ir 10-čia – Bartninkų parapijos klebonas.
Šiais metais buvo gauta lėšų, ir darbai pajudėjo. Dar šiemet juos ketinama ir baigti. Tačiau pasitaiko, kad atliekant darbus atsiranda poreikis didesnėms jų apimtims, nes pradėjus objekto konservavimą, paaiškėja ir tikslesnė reikalingų darbų apimtis.
UAB „Vidara“ darbuotojai darbus stengsis pabaigti dar šiais metais.
– Ar pasibaigus konservavimo darbams bažnyčią bus galima vėl lankyti turistams? Ar joje galės būti rengiami rimtosios muzikos koncertai?
– Renginių ir bažnyčios griuvėsių lankymo tradicijos – įsigalėjusios, tačiau pastaruoju metu Bart-ninkų parapijos klebonui būdavo gana sunku apsaugoti žmones, kad šie neitų į vidų, nesiartintų prie bažnyčios sienų, nuo kurių bet kuriuo metu galėjo atitrūkti ir nusiridenti akmenys. Bažnyčia itin patraukli, todėl noras patekti į jos vidų gerai suprantamas. Konservavimo tikslas ir yra – sustabdyti irimą ir leisti lankytis turistams, atnaujinti galimybę rengti koncertus ir nesibaiminti, kad gali įvykti nelaimingas atsitikimas.
– Galbūt numatoma ateityje bažnyčią atstatyti?
– Dabar atliekami darbai atitinka konservavimo metodiką, tačiau rengiant projektą buvo numatyta, kad ateityje būtų galima uždengti ir stogą. Juolab kad pagal išlikusius ikonografinius duomenis galima jį atkurti visiškai autentiškų formų, pritaikant autentiškas medžiagas.
Dar noriu priminti, kad ši bažnyčia – nepaprastai svarbus turistinio maršruto, kurio metu lankoma 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus gimtinė, objektas. Mat šioje bažnyčioje J. Basanavičius buvo krikštytas.
