Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)

Konservavimo darbų metu bus atstatyti bažnyčios bokštai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Konservavimo darbų metu bus atstatyti bažnyčios bokštai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Šiuo metu Bartninkų kaime (Vilkaviškio r. sav.) vyksta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios išsaugojimo (konservavimo) darbai. Nors ši bažnyčia karo metu buvo gerokai apgriauta (likusios sienos be stogo netgi įprastai vadinamos griuvėsiais), tai yra vienas reikšmingiausių Sūduvos krašto ir netgi Lietuvos paveldo objektų. Prieš kelerius metus bažnyčia buvo paskelbta gražiausiais Lietuvos griuvėsiais.
Apgriuvusi bažnyčia traukia turistus, tarp jos sienų vykdavo koncertai, buvo rodomi kino filmai, tačiau pastaruosius kelerius metus dėl avarinės būklės renginiai jau būdavo organizuojami šalia bažnyčios.
Didinga, XVIII a. menanti bažnyčia buvo statoma beveik dešimtmetį. Suprojektuotas didingas statinys kone 10 metų stovėjo be lubų, stogo ir tik 1790 m. statyba buvo baigta. Tuo pasirūpino tuometinis Bartninkų dvaro sodybos administratorius kunigaikštis Vincentas Puzinas.
Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia buvo labai apgriauta. Jai atstatyti tuometinė valdžia nedavė leidimo. 1945 m. netoli apgriuvusios įrengta laikina bažnyčia, kuri veikia iki šiol. Laikinojoje bažnyčioje vyksta pamaldos, o didingieji griuvėsiai liko pasigėrėjimui ir kitokiai veiklai…
Bažnyčios griuvėsių konservavimo darbus atlieka Marijampolės įmonė, turinti licenciją restauruoti paveldo objektus, UAB „Vidara“. Šiuos darbus inicijavo ir didžiąją dalį lėšų jiems skyrė Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos.
Paveldo objekto konservavimo darbai dažnai (ir būtent šiuo atveju) nėra skirti vien tik apsaugoti statinį nuo sunykimo. Stengiamasi, kiek įmanoma, ir atkurti, atstatyti, kad bažnyčia taptų dar įdomesnė turistams, vėl tiktų koncertams, kitiems jos grožio ir sakralumo vertiems renginiams. Ateityje netgi planuojama uždengti stogą.
Apie tai, kokie darbai bus atlikti ir kuo įdomi ši bažnyčia, kalbamės su Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūte.
– Bartninkų bažnyčia, nors gerokai apgriauta – vertingas paveldo objektas. Kokios savybės – architektūriniai sprendimai, detalės – lemia jos vertę? Kada ji paskelbta paveldo objektu? Kokią vietą ši bažnyčia užima mūsų krašto, šalies kontekste?

Išlikę apgriuvusios bažnyčios architektūros elementai: iš jų matyti, kad tai įdomus, vertingas paveldo objektas.

Išlikę apgriuvusios bažnyčios architektūros elementai: iš jų matyti, kad tai įdomus, vertingas paveldo objektas.

– Kaip išsaugoti Bartninkų miestelyje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, esančią įstabaus grožio ir didingumo bažnyčią, suprojektuotą architekto Dž. De Sako, o pastatytą 1790 m., praeityje buvo tartasi ne vieną kartą. Deja, karo metais ji buvo labai apgriauta. Bažnyčios bokštai tapo taikiniais. Juose kareiviai buvo užėmę šaudymo pozicijas.
Vis dėlto, nors ir gerokai apgriauta, bažnyčia visada traukė žmones, joje vykdavo įvairūs susibūrimai. Tai – sakralinis kultūros paveldo objektas, jo savybes atitinkantys bruožai gana gerai matyti iš vis dar išlikusių apgriautų bokštų, kryžiaus.
Iki šių dienų išlikę vertingi pastato elementai: kapitalinių sienų fragmentai, smailiaarkės langų angos, vakarų fasado centre – frontonėlis su reljefiniu kryžiumi, metalinės langų konstrukcijos. Vertinga ir pati architektūrinių sprendimų visuma. Bažnyčia 2005 m. kultūros ministro įsakymu buvo paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Tai – didingas kultūros paveldo objektas, prie kurio prisilietėme su didele pagarba. Kadangi vietos seniūnija, klebonas Alvydas Dvareckas ir bendruomenė rūpinasi šios bažnyčios aplinka, ji traukia ir turistus, lankančius mūsų kraštą, ir ieškančius gražių vaizdų vestuvinėms nuotraukoms. Vasaros vakarais organizuojami klasikinės muzikos koncertai sukviesdavo gausų būrį žymių atlikėjų ir dar didesnį būrį norinčių pasigrožėti nuostabia ir įkvepiančia aplinka bei muzika.
Išlikę apgriuvusios bažnyčios architektūros elementai: iš jų matyti, kad tai įdomus, vertingas paveldo objektas.Deja, dėl vis blogėjančios bažnyčios būklės pastaruoju metu neįmanoma organizuoti koncertų statinio viduje, žmonės neįleidžiami apžiūrėti įspūdingų akmeninių bažnyčios sienų ir didingos architektūros.
– Nuspręsta griuvėsius konservuoti, tad bažnyčios atstatymas, matyt, reikalauja milžiniškų lėšų, kurių šiuo metu neįstengiama skirti. O kiek kainuoja konservavimo darbai, kas jų metu bus padaryta? Kiek jie truks? Kokius fragmentus, detales siekiama išsaugoti?
– Kai dar 2018 metais atvykome pas kleboną aptarti bažnyčios konservavimo darbų, reikia pripažinti, kad jis buvo gana nusivylęs ir jau nebeturėjo vilties išvysti statinį restauruotą. Per tuos dvejus metus buvo daug susitikimų su klebonu A. Dvarecku, su Vilkaviškio rajono savivaldybės, Bartninkų seniūnijos atstovais, aukšto meninio lygio renginius bažnyčioje organizuojančia Vilkaviškio kultūros centro komanda.
Kadangi bažnyčia yra valstybės saugomas objektas, buvo nuspręsta kreiptis į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos ir teikti paraišką siekiant gauti lėšų, dalyvaujant paveldotvarkos programoje.
2019 metais klebonas pateikė paraišką Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriui, kad būtų skirta lėšų konservavimo darbams. Konservavimo darbų projekto parengimą klebonas finansavo pats.

Bažnyčios griuvėsiai savo architektūra, sakralumu traukia ir žavi turistus.

Bažnyčios griuvėsiai savo architektūra, sakralumu traukia ir žavi turistus.

Konservavimo darbų metu numatyta visiškai atstatyti buvusius bažnyčios bokštus, pritaikyti juos apžvalgai, taip pat konservuoti bažnyčios sienas, išgriuvusias vietas išmūryti ten esančiais akmenimis ir taip jas iškelti iki buvusio lygio. Bus įrengta betoninė juosta, kad pastatas būtų apsaugotas nuo kritulių.
Konservavimo darbų vertė – 107 tūkst. eurų. Prie šių darbų 20-čia procentų prisideda Vilkaviškio rajono savivaldybė ir 10-čia – Bartninkų parapijos klebonas.
Šiais metais buvo gauta lėšų, ir darbai pajudėjo. Dar šiemet juos ketinama ir baigti. Tačiau pasitaiko, kad atliekant darbus atsiranda poreikis didesnėms jų apimtims, nes pradėjus objekto konservavimą, paaiškėja ir tikslesnė reikalingų darbų apimtis.

UAB „Vidara“ darbuotojai darbus stengsis pabaigti dar šiais metais.

UAB „Vidara“ darbuotojai darbus stengsis pabaigti dar šiais metais.

– Ar pasibaigus konservavimo darbams bažnyčią bus galima vėl lankyti turistams? Ar joje galės būti rengiami rimtosios muzikos koncertai?
– Renginių ir bažnyčios griuvėsių lankymo tradicijos – įsigalėjusios, tačiau pastaruoju metu Bart-ninkų parapijos klebonui būdavo gana sunku apsaugoti žmones, kad šie neitų į vidų, nesiartintų prie bažnyčios sienų, nuo kurių bet kuriuo metu galėjo atitrūkti ir nusiridenti akmenys. Bažnyčia itin patraukli, todėl noras patekti į jos vidų gerai suprantamas. Konservavimo tikslas ir yra – sustabdyti irimą ir leisti lankytis turistams, atnaujinti galimybę rengti koncertus ir nesibaiminti, kad gali įvykti nelaimingas atsitikimas.
– Galbūt numatoma ateityje bažnyčią atstatyti?
– Dabar atliekami darbai atitinka konservavimo metodiką, tačiau rengiant projektą buvo numatyta, kad ateityje būtų galima uždengti ir stogą. Juolab kad pagal išlikusius ikonografinius duomenis galima jį atkurti visiškai autentiškų formų, pritaikant autentiškas medžiagas.
Dar noriu priminti, kad ši bažnyčia – nepaprastai svarbus turistinio maršruto, kurio metu lankoma 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus gimtinė, objektas. Mat šioje bažnyčioje J. Basanavičius buvo krikštytas.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...