Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Tradicijos gimsta iš noro bendrauti

Rašyti apie bendruomenes būtų nelengva, jei jaustume, kad jos „popierinės“. O jei matai, kad tai grynas kūnas ir kraujas, ir dar ne bet koks, bet „verdantis“, tai rašyti iš viso nesinori – geriau jau sėdėti su tais žmonėmis ant žolės, iš lėto mėgautis prancūzišku šampanu ir amerikietišku „brownie“ pyragu ir klausytis istorijų. Bet paskui apsigalvoji – rašyti reikia. Net ir dėl to, kad šioje gatvėje prie namų nemačiau nė vieno užrašo: „Piktas šuo. O šeimininkas dar piktesnis“.

Tradicija yra tradicija

Paskutinę liepos dieną Kazlų Rūdoje esančios Algirdo gatvės gyventojai šventė tradicinę (jau šeštąją) kaimynų dieną. Nuo ryto gatvėje vyko visokie smagumai: sendaikčių turgus, kur buvo galima ir pirkti, ir mainyti, ir dovanoti. Vėliau – šv. Mišios už kaimynus, išėjusius Amžinybėn. Po to – „Metų kaimyno“ rinkimai, ir – kaipgi be šito – vaišės.
Algirdo gatvė turbūt vienintelė mieste likusi grįsta akmenimis. Ir – tik pagalvokit – visi dėl to laimingi, niekam nei mašinos lūžta, nei kas pas merą eina asfalto prašyti. Atvirkščiai – sako, „brukas“ – geriausias tramdytojas mėgstantiems paskraidyti automobiliais. Be to, kaip sakė gyventojai, tai yra oficialus paveldas ir niekas dabar jau jo neužpils asfaltu.

Ant „bruko“ užaugę, ant „bruko“ gyvena

Beveik visi gatvės gyventojai ar jų vaikai, anūkai tikrai yra užaugę ant šio „bruko“. Kaimynų dienos iniciatorius Marius Žitkus sako, kad jis dabar gyvena senelio statytuose namuose. Vėliau juose įsikūrė tėvai, o jau dabar čia gyvena Mariaus šeima.
Organizuodami šias dienas, gyventojai nepamiršta pakviesti ir buvusių kaimynų, dabar šaknis leidžiančių ne tik kituose Lietuvos miestuose, bet ir užsieniuose.

„Dviratis – tik 15 eurų“, – sako kaimynų dienos iniciatorius Marius Žitkus (kairėje).

Gimtoji gatvė

Ilgiausiai Algirdo gatvėje gyvenantis į 74-us metus žengiantis Albinas Zdanauskas rodo namą, kuriame gimė – ten buvo ligoninė su gimdymo skyriumi. Šioje gatvėje, kur yra vos apie 20 namų, XX amžiaus viduryje buvo miesto centras. „Net bankas buvo štai tame name“,– rodo Albinas. Vėliau ligoninė perkelta į kitą vietą, o namas, kuriame kadaise buvo bankas, sudegė. Albino močiutė pasakojusi, kad 1914 metais šioje (tuomet pelkėtoje, be grindinio) gatvėje buvo įkurta ir belaisvių stovykla. O štai po šituo namu, kuris ne taip seniai sudegė, pasakoja Albinas, „pakavotas“ žmogus. Galbūt belaisvis. Šią istoriją žino visi gatvės gyventojai.

„Metų kaimyno“ titulą pelnė Albinas Zdanauskas. Nuotraukoje Albinas prie namo, kuriame gimė (tuomet tai buvo ligoninė). Šalia – žmona Birutė.

Feisbukas gelbėjo per karantiną

Marius Žitkus pasakoja, kad, nors gatvelė ir nedidelė, visi vieni kitus pažįsta, tačiau karantinas apribojo bendravimą akis į akį. Tada kaimynai aktyviau ėmė bendrauti prieš 7-erius metus sukurtoje feisbuko grupėje. Taip bendraujant gimė ne viena idėja. Pernai visiems labai patiko sendaikčių turgus. Kaimynai ruošėsi šiai dienai – ant prekystalių atsirado ne tik senoviški atvirukai, vazos, bet puikavosi ir visai nauji daiktai – auksarankės Danguolės Botyriūtės mezginiai. Buvo galima už 15 eurų net važiuojantį dviratį nusipirkti. O dvi jaunos panelės Vasarė ir Aira ant staliuko išdėliojo daugybę lėlių. Paklaustos, kodėl nori atsisveikinti su žaislais, mergaitės sako, kad dabar žaidžiančios telefonais.

Kalbasi ir susitaria

Paklausti, kaip sprendžia per garsiai lojančio kaimynų šuniuko problemas, kas šienauja žaliąją zoną, šluoja šaligatvį, kaimynai sako dėl visko sutariantys. Su šuniuku susitaria, kad „ant visos gatvės“ be reikalo neskalys. O žolę pjauna ir šaligatvius patys pašluoja, nes… kaip nesusitvarkysi, jei čia gyveni? Visus žavi jau minėto sendaikčių turgelio idėja ir rezultatas – dalį gautų lėšų renka į kaimynų fondą. Nes pinigas toks daiktas – jo visada reikia: arba gatvės naujagimiui pasveikinti (tokių visai „naujutėlaičių“ kaimynų šiemet buvo du – mergaitė ir berniukas), arba su kaimynu, iškeliaujančiu į Amžinybę, atsisveikinti, ar paaukoti Mišioms už gyvus ir mirusius gatvės gyventojus.

Idėja – skatinti kaimyniškumą

Algirdo gatvės žmonės stengiasi, kad jų gatvė būtų saugi, kad būtų jaučiamas rūpestingumas. Būna, kad vienos šeimos šventė tampa visos gatvės švente. Taip sutapo, kad Marius ir Vilma Žitkai minėjo vestuvių metines, tai ta proga buvo ir kaimynų pasveikinti – kad dar ilgai ir laimingai gyventų. Pradžiugino Kazlų Rūdos parapijos klebono kun. Žydrūno Kulpio apsilankymas kaimynų šventėje. Kaip tik tądien Algirdo gatvėje apsilankė ir Kazlų Rūdos policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Akvilė Krunglevičienė, įteikusi gyventojams saugios kaimynystės steigimo deklaraciją. „Tai labai šauni bendruomenė, jie išties rūpinasi savo namų ir gatvės saugumu, čia esame surengę ir daiktų žymėjimo dieną. O dabar tai jau ir oficiali saugios kaimynystės grupė!“ – džiaugiasi pareigūnė.

Sendaikčių turgelis.

„Kelionės“ į išsvajotas šalis

Kadangi pernai kelionės į užsienius buvo labai komplikuotos, o ir šiemet ne visi drąsiai keliauja, tai kaimynai sumanė pakartoti pernai labai patikusias „keliones“ į išsvajotų šalių virtuves. Vakare kaimynai skanavo Meksikos buritų, ispanišką tortiliją su bulvėmis, lenkiškus koldūnus, itališką karpačio, pagamintą iš lietuviškos elnienos, ragavo prancūzišką šampaną, galetę (galette) su rikota ir kumpiu. Visi smagiai stebėjosi angliško pudingo skoniu su aštriu mėsos padažu. Buvo ir lietuviškų skanumynų – tikras rūgpienis su šviežiomis bulvėmis ir silke, naminė duona, aviečių vynas. Iš Fantazijos šalies atkeliavo kubeliais pjaustytas arbūzais, pagardintas druska ir pipirais. Tegul pavydi tie, kas gyvenime neragavo karšto pieno su prabangiais (ir labai brangiais) šafrano prieskoniais. (Kažkaip šioje gausybėje pasigedau baltos mišrainės. Negi tikrai nebuvo?) Algirdo gatvės virtuvės šefo titulą pelnė bene jauniausias konkurse dalyvavęs kaimynas Paulius Ragina, kurio amerikietiškasis pyragas „brownie“ pelnė daugiausia kaimynų simpatijų.

Vasarė ir Aira nors ir skausmingai, bet nusprendė atsisveikinti su lėlėmis.

Kaip be rinkimų?!

Aukščiausia kaimynų dienos „nata“ – „Metų kaimyno“ rinkimai. Slaptu balsavimu renkamas žmogus, kuris… na labai labai patinka kaimynams. Šiemet šis titulas atiteko šioje gatvėje gimusiam, po jo grindinį dar basomis laksčiusiam, o paskui jau ir savus vaikus su žmona Birute auginusiam Albinui Zdanauskui. Prizas – pereinamasis: puikus indas su vaisiais. Vaisius visi kartu gali suvalgyti, o štai indas kitais metais atiteks jau kitam kaimynui. Tai motyvacija ir stimulas! Ir – svarbiausia – noras bendrauti. Juk geras kaimynas – kartais geriau nei giminė.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Naujausia informacija

  • Kuo ypatingos lietuviškos rankų darbo dovanos užsieniečiams?

    2022-12-20Kuo ypatingos lietuviškos rankų darbo dovanos užsieniečiams?
    Kiekviena šalis turi kažką įpatingo ir savito. Ne išimtis ir Lietuva. Jeigu keliaujate pas draugus į užsienį, greičiausiai norėsite jiems ką nors padovanoti. Geriausia dovana yra unikali to krašto dovana, dar geriau, jeigu ji būtų rankų darbo. Medžio raižiniai Lietuva turi nemažą natūralų miško plotą. Kadangi šalis turi daug miškų, daugelis menininkų ėmėsi medžio drožybos ir skulptūros. Sostinėje ir kitose šalies vietose galite rinktis medinį dekorą ir statulas. Kadangi medžio raižiniai yra puiki dovana, galite įsigyti raižinį, kuris primins apie geriausią laiką, kurį praleidote šalyje. Yra keletas raižinių, kuriuos galite pasirinkti iš šaukštų, dubenėlių ir įvairių tipų dėžučių. Lietuvių vaizdiniai vaizduojami vietinių ...
  • Kūnas kaip objektas. Bet – ne tik…

    2022-12-19Kūnas kaip objektas. Bet – ne tik...
    Ši autorė pirmą kartą savo kūrybą eksponuoja Marijampolėje – ir tokio žanro iki šiol nebuvome parodose matę. Kažką tai be abejo sužavės. Kitus nustebins. Gal – net papiktins (tačiau tai ne visada blogai). Ne vienas veikiausiai paklaus: o kam jai šito reikia? Pirmoji paroda Marijampolėje: Augusta Berta Klišytė (centre), modelis Kamilė ir fotografas Naglis Dzinga. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Nes Augustos Bertos Klišytės kūrybos paroda „Kūno tapyba: mitologinės būtybės“, atidaryta M. B. Stankūnienės menų galerijoje Kultūros centre, lankytoją nuveda į daugeliui mūsų mažai žinomus (juolab – tikrai neišbandytus) ieškojimų ir fantazijos bekraščius plotus… Pristatydama autorę parodų organizatorė Onutė Surdokienė pasidžiaugė, kad dvejus ...
  • Kokios dabartinės interjero dizaino tendencijos?

    2022-12-19Kokios dabartinės interjero dizaino tendencijos?
    Kurdami namų interjerą stengiamės, kad jis ne tik estetiškai atrodytų, bet ir turėtų praktinę naudą. Pavyzdžiui, šiltuosiuose kraštuose plytelės būna klojamos visose namų patalpose, nes jos savo vėsumu padeda ištverti karščius. Tuo tarpu mūsų krašte plytelės dažniausiai naudojamos vonios kambaryje ir virtuvėje, rečiau svetainėje ar židinio apdailai. Jos būna keraminės, natūralaus akmens, akmens masės, dekoratyvinės ir mozaikinės. Kokios plytelės labiau tinka vonios kambaryje? Vonios kambaryje labiausiai yra paklausios keraminės plytelės. Grindims geriau rinktis plyteles su įspaustomis rievėmis, kad jomis galėtumėte saugiai vaikščioti ir išvengti traumų. Plytelėms, kurios skirtos sienoms, slidumas nėra svarbus. Vonios kambaryje ant sienų įprastai klijuojamos šviesių spalvų plytelės, o ...
  • Konferencijoje – apie Kristijoną Donelaitį ir mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte

    2022-12-17Konferencijoje – apie Kristijoną Donelaitį  ir mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte
    Konferencijos dalyvius skambia liaudiška daina pasveikino (iš kairės) E. Alenskaitė, D. Venckienė ir T. Mockevičius. Autoriaus nuotrauka Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija surengė tradicinę respublikinę konferenciją, kuri šiemet buvo pavadinta „Donelaičio žemė ir Sūduva pasaulio kultūros kontekste“. Joje perskaityta daug įdomių pranešimų, pasidalinta naujienomis apie mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte, kartu paminėtas ir draugijos leidžiamo žurnalo „Donelaičio žemė“ 30-metis. Renginys prasidėjo prie K. Donelaičio paminklo, kur buvo padėta gėlių ir uždegtos žvakutės. Vėliau visi rinkosi Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžių salėje, kur buvo surengta visų iki šiol išleistų „Donelaičio žemės“ numerių paroda. Ištrauka iš K. Donelaičio „Metų“ poemos „Žiemos rūpesčiai“ visus pasveikino draugijos ...
  • Šaulių sąjungos svarbą prasidėjus karui Ukrainoje labiau vertina ir visuomenė

    2022-12-14Šaulių sąjungos svarbą prasidėjus karui  Ukrainoje labiau vertina ir visuomenė
    Šaulių sąjungos būstinėje Marijampolėje įvairių veiklų netrūksta. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kalbant apie karą Ukrainoje dažnai akcentuojamas nekarinių struktūrų ir visuomenės vaidmuo ginkluoto konflikto atveju. Lietuvoje tokia yra šaulių organizacija, įkurta dar 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Tada jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, o šios organizacijos įkūrėjai ir idėjiniai vadai buvo Vladas Putvinskis bei Matas Šalčius. Prie organizacijos kūrimo prisidėjo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai – rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Faustas Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų. Lietuvos šaulių sąjungos veiklos pradžioje jos nariais buvo ...
  • Karybos ekspertas Egidijus Papečkys: „Svarbu sekti padėtį ir būti pasirengusiems reaguoti“

    2022-12-14Karybos ekspertas Egidijus Papečkys:  „Svarbu sekti padėtį ir būti pasirengusiems reaguoti“
    E. Papečkys socialiniuose tinkluose kasdien komentuoja karo Ukrainoje eigą. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Karybos ekspertas, Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas Egidijus Papečkys, šias pareigas einantis nuo praėjusių metų sausio, yra vienas iš tų, kurie labai atidžiai seka Rusijos karo veiksmus Ukrainoje. Ir ne tik seka, bet nuo pat agresijos pradžios vasario 24-ąją kiekvieną dieną išsamiai ir labai profesionaliai juos komentuoja savo „Facebook“ paskyroje, kur turi apie 18 tūkstančių stebėtojų. Tai, kad jo, kaip šios srities eksperto, nuomonė domina ir užsienio žiniasklaidos atstovus, puikiai iliustruoja ir faktas, jog per tuos beveik dešimt karo Ukrainoje mėnesių jį kalbino apie 40 žurnalistų ...
  • Neapykanta ukrainiečiams – nepriimtina

    2022-12-14Neapykanta ukrainiečiams – nepriimtina
    Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Specialistai pripažįsta – žmogaus teisės vis dažniau tampa Rusijos vykdomų dezinformacijos kampanijų taikiniu. Puolamos mažumos, tarp jų ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai. Kremliaus propagandoje ukrainiečiai vaizduojami kaip eikvojantys šalies resursų vietos žmonių sąskaita. Tokie naratyvai pasakojami net tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse. Nors propaganda, ypač dažnai kartojama, gali paveikti mūsų mąstymą ir skatinti kurstyti neapykantą kitoms grupėms – vis dėlto jai pasiduoti nereikėtų. Ne tik dėl to, kad apsaugotume Lietuvoje prieglobstį radusius ukrainiečius, bet ir save pačius. Neapykantos kurstymas – tai viešas informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų) skleidimas, kuria tyčiojamasi, ...
  • Dezinformacija – taip pat galingas ginklas kare

    2022-12-14Dezinformacija – taip pat galingas ginklas kare
    Didelį dėmesį Rusijos kare prieš Ukrainą vaidina ir žiniasklaida. Operatyvios ir teisingos bei tikslios informacijos pateikimas yra itin svarbus, nes priešas naudoja daugybę dezinformacijos būdų ir taip siekia iškreipti tikrąją padėtį. Apie tai, kad dezinformacija šiame kare yra galingas ginklas, susitikimuose su Lietuvos bei Latvijos žurnalistais Briuselyje kalbėjo Europos Parlamento (EP) spaudos atašė Jakobas Lolkas (Jacob Lolck). Jis savo pranešime detaliai išanalizavo, kokias dezinformacijos priemones naudoja Rusijos propaganda, kaip ta informacija yra manipuliuojama. Žurnalistai Europos Parlamente turi puikias sąlygas dirbti ir skleisti teisingą informaciją. Autoriaus nuotraukos Pasak jo, neseniai buvo atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar ES piliečiai lengvai atpažįsta dezinformaciją. Paaiškėjo, kad ...
  • Kaimyninės valstybės apie Suvalkų koridoriaus saugumą kalbėjo ir 2020 metais

    2022-12-14Kaimyninės valstybės apie Suvalkų koridoriaus saugumą kalbėjo ir 2020 metais
    Dar 2020 metų sausio pabaigoje Lietuva ir Lenkija sutarė priskirti po vieną savo karinių brigadų NATO štabui Lenkijoje, kad galėtų paprasčiau vykdyti bendras pratybas. Susitarimą priskirti Lietuvos brigadą „Geležinis Vilkas“ ir Lenkijos kariuomenės 15-ąją mechanizuotąją brigadą NATO Tarptautiniam Šiaurės Rytų divizijos štabui tada Vilniuje pasirašė abiejų šalių kariuomenių vadai, o brigadų priskyrimas įtvirtintas po Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų vadovaujamo posėdžio. „Tai leis mums organizuoti daugiau bendrų pratybų, suderinti gynybos planus ir dar glaudžiau bendradarbiauti gynybos ir saugumo srityse. Bendros pratybos, operaciniai planai yra visa tai, kas užtikrina saugumą“, – tada sakė Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak). Tuometis Lietuvos ...
  • Antanavo seniūnijoje – dar daugiau galimybių sportuoti

    2022-12-10Antanavo seniūnijoje – dar daugiau galimybių sportuoti
    Jau rašėme apie tai, kad Savivaldybės administracijai pakvietus visų seniūnijų gyventojus aktyviai dalyvauti teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti, buvo sulaukta gana didelio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojų aktyvumo siūlant savo idėjas. Iš viso įgyvendinti buvo atrinkti penki projektai: Kazlų Rūdos seniūnijoje įgyvendinami du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Neseniai užbaigtas projektas Antanavo seniūnijoje. Antanavo seniūnas A. Urbonas džiaugiasi, kad gyvenvietėje atsigauna verslai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Antanavo seniūnas Artūras Urbonas sakė, jog šios seniūnijos gyventojai pasiūlė dviejų projektų idėjas, o finansavimą gavo viena iš jų, kuria buvo siekiama sukurti Antanavo dvaro parke papildomą aktyvaus laisvalaikio erdvę. Dabar šioje ...
  • „Negali būti, kad taip gali būti!“

    2022-12-07„Negali būti, kad taip gali būti!“
    Praėjusių metų vasarą (2021 07 24) „Suvalkietyje“ rašiau apie moterį, kuri, ištikta onkologinės ligos, patyrė, kad net tokioje sudėtingoje situacijoje žmogus nelieka vienas. Ji pati paskambino į redakciją, prašydama, kad būtinai apie tai parašytume. Žinutė buvo tokia: „Ištikus ligai, dažnai šeima ar ligonis paliekami kapstytis vieni – kaip jiems išeina. Bet žinokit, kad išeitis yra!“. Moteris sakė suprantanti, kad dirbantys šeimos nariai, net ir norėdami, negali suteikti visų ligoniui reikalingų paslaugų. O ir ji pati tik susirgusi sužinojo, kad tokias paslaugas galima gauti. Svarbiausia – NEMOKAMAI! Pasakojo, kad iš pradžių net aikčiojusi: „Negali būti, kad Lietuvoje taip gali būti!“ – ...
  • Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio

    2022-12-07Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio
    – Valstybė turi ruoštis, kol dar turime tam laiko, nes nieko neveikimo laikotarpis pasibaigė. Juk nesinori pradėti mokytis, kai jau viskas bus prasidėję. Nors kai kurie politikai sakė, kad mums jokių grėsmių nėra, kai iki vasario 24-osios įvykių Ukrainoje buvo likusios vos kelios savaitės. Ko vertas toks aklas politikas? O jei jam naudinga taip sakyti, tai dar baisiau – jis spekuliuoja šalies saugumu dėl savo politinių tikslų, – taip kalbėjo atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius duodamas interviu „Suvalkiečiui“. Taigi niekam nekyla abejonių, kad turime ruoštis ir, aišku, ruošiamės. Visgi skirtingi žmonės ir specialistai skirtingai supranta, kas svarbiau, kam reikia teikti pirmenybę šiame ...
  • Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis

    2022-12-07Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis
    EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP). Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Ričardo Pasiliausko nuotrauka Ūkių modernėjimas – vienas KPP prioritetų 2014–2020 m. šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai buvo skirta 5 249,4 mln. ...
  • Parama už rūpinimąsi gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis

    2022-12-07Parama už rūpinimąsi  gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis
    Viena iš ekoschemų įpareigoja ūkininkus užtikrinti gyvūnų gerovę. Pastebėta, kad Lietuvoje trūksta veiksmų, skatinančių tai daryti.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) konstatuota, kad, atsižvelgiant į didėjančius ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus gyvūnų gerovei užtikrinti, Lietuvoje nepakankamai skatinami gyvūnų gerovės užtikrinimo veiksmai, plečiant ariamosios žemės plotus nukenčia pievos ir šlapynės. Aktyviau rūpintis gyvūnų gerove, saugoti pievas ir šlapynes naujuoju paramos laikotarpiu ūkininkai bus skatinami papildomomis išmokomis. Gyvūnų gerovė Šios ekoschemos tikslas – užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Parama bus skiriama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę (pavyzdžiui, mociono aikšteles) ...
  • Nori naikinti sanitarinės zonos statusą

    2022-12-06Nori naikinti sanitarinės zonos statusą
    Pirmadienį vykęs priešpaskutinis šių metų posėdis buvo trumpas ir dalykiškas. Iš darbotvarkės eliminavus klausimą dėl pritarimo UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ naujai įstatų redakcijai, svarstyti liko aštuoni klausimai. Posėdyje plojimais pasveikinta, mero Manto Varaškos žodžiais tariant, antrąjį trisdešimtmetį mininti Savivaldybės administracijos Investicijų poskyrio vedėja Rasa Avietynienė. Teresės Lelešienės mėsos gaminių įmonei norima naikinti sanitarinę zoną. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Pradžioje – švietimo reikalai Posėdyje dalyvavę Tarybos nariai be diskusijų patvirtino švietimo įstaigų direktorių darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Pasak Inos Živatkauskienės, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos, aprašą tvirtinti prireikė dėl to, kad trūkstant mokyklose specialistų suteikiama teisė, kad pamokų galėtų turėti ir mokyklų direktoriai ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.