Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

„Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“

Baigiamajame „Medynių“ koncerte pasirodžiusi grupė iš Portugalijos klausytojams sukėlė tikrą euforiją… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Visą mėnesį kvietė medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“. Tarptautinis. Aštuntasis. Marijampolėje. Mums koncertuose viskas buvo miela ir sklandu. O iš tikrųjų? Apie tai (ir ne tik) kalbėjome su festivalio organizatoriumi (ir dalyviu) Dariumi KLIŠIU.

– Iš šalies žvelgiant atrodė, kad viskas buvo sklandu ir paprasta…

– Kai 2015 metais pradėjome organizuoti „Medynes“, po kiek­vieno festivalio sakydavau, kad „tai – lyg amžinai mirštantis, bet labai mylimas vaikas“. Paaiškinsiu: kaip organizatorius niekada nežinau, ar viskas pavyks, nepaisant to, kad kiekviena akimirka apgalvota ir konkrečiai suplanuota. Visada veikia atsitiktinumo faktorius. Sakykime: kažkas, ko tu nei numatysi, nei išvengsi, būtinai įvyks. Mūsų festivalis kasmetis, tačiau planuodamas koncertus niekada nežinai, ar gausi finansavimą; jei jau žinai, kad jis skirtas, nežinai, ar visi atlikėjai, su kuriais buvo sutarta, atvyks – ar nesusirgs, ar neatsitiks kokia asmeninė nelaimė… O kur dar force majore, kuri mus ištiko – pandemija, Ukrainos karas su visomis pasekmėmis?

Planuodamas festivalį tiesiog labai daug ko nežinai, o planuoti privalai: sudarinėti sutartis, skaičiuoti biudžetą, tartis su kelionių agentūromis… Ir jauti visu savo kūnu, kad vienas atsitiktinumas, o gal lemtingas Dievo spragtelėjimas pirštu, gali viską pasukti į kitą pusę. Kaip susitvarkysi su tuo iššūkiu? Tai beprotiška įtampa, bet sykiu ir didžiulis malonumas. Laikui bėgant išmoksti gyvenimiškos improvizacijos, atsakomybės prieš kitus, išmoksti diplomatijos, valdyti emocijas.

Visko. Ir dar – neįkainojama patirtis – tavimi pasitiki ir kaip festivalio organizatoriumi, ir kaip muzikantu, tad išeiti iš komp­likuotos padėties, pavyzdžiui, solistei susirgus, reikia tik skambučio ir paprasto klausimo – „ar galėtumei?“ Muzikantų, atlikėjų sutikimas visada susijęs su pasitikėjimu – jie žino, kur važiuoja koncertuoti. O man svarbu, kad galiu pasitikėti savo artimiausiais pagalbininkais.

Šių metų festivalyje iš esmės niekas nepakito, tik tapo dar sudėtingiau. Nenorime kartotis, norime aukšto lygio ir kartelę keliame vis aukščiau, o kuo ji aukščiau – tuo daugiau atsakomybės. Kiekvieno festivalio organizavimas – tai ir planavimas, ir improvizacija.

– Koks aštuntasis festivalis buvo pačiam – ne tik kaip organizatoriui, bet ir kaip muzikos žinovui?

– Į „Medynes“ žiūriu kaip į gero restorano meniu. Jeigu jį atsivertęs rasčiau kaskart tuos pačius patiekalus, mano kojos ten daugiau nebūtų – tiesiog neįdomu. Man patinka kaita, netikėtumas, improvizacija, galimybė pačiam nustebti ir nustebinti kitus.

Džiaugiuosi, kad tarp mūsų klausytojų tokių taip pat yra: jie eina į visus koncertus (juos atpažįstu, tarsi buriasi tokia „medynininkų“ bendruomenė), nežinodami – ko tikėtis, kas bus? Geras jausmas, atsiranda motyvacija stengtis dėl tokių žmonių.

Šių metų festivalyje įtampos tikrai netrūko. Vieną vakarą sulaukiu skambučio iš atlikėjo Chriso Ortono (atskrido iš Barselonos): ar kas nors jį vis dėlto pasitiks Vilniaus oro uoste? Vienuolikta valanda vakaro, atlikėjas oro uoste – o aš tvirtai įsitikinęs, kad jis pasirodys tik kitą dieną… Teko skubiai užsakyti viešbutį Vilniuje ir atsiprašyti (nors Chrisas, turėdamas didelę atlikėjo/keliautojo patirtį dėl to problemų nedarė). Kitą dieną jis jau buvo Marijampolėje ir grojo koncerte, po jo, vakarodami, linksmai juokėmės iš kvailo nesusipratimo. Ukrainietės Boženos Korčynskos kelionė taip pat nestokojo nuotykių. Turėjau paimti iš Vilniaus oro uosto du atlikėjus, kurių lėktuvai vienu metu, tačiau iš skirtingų šalių, nusileidžia. Džiaugiausi, jog parvežęs juos į Marijampolę dar turėsiu bent pusę laisvos dienos. Deja, Boženos lėktuvas vėlavo, persėsti į kitą ji jau nesuspėjo. Žinoma, panika – kad pasiektų Vilnių, atlikėjai teko keisti dar kelis lėktuvus…

Programa išsiskyrė ne tik užsienio atlikėjais – jų atliekamos programos buvo išskirtinai įdomios. Britas Chrisas Ortonas su išilginėmis baroko fleitomis grojo šiuolaikinę muziką, škotas Callumas Armstrongas, grodamas senoviniais aulais bei dūdmaišiais ne tik atliko tradicinę muziką, bet ir pritaikė šiandienos muzikinius elementus. Aulai – pirmą kartą Lietuvoje girdimi instrumentai – paskatino iš Vilniaus atvykti jaunųjų LMTA studentų plejadą. Portugalų grupė „Urze de lume“, kurių pasirodymas buvo planuotas prieš trejus metus, pristatė senuosius iberų instrumentus, jų atliekamos melodijos remiasi senovinėmis dermėmis, tačiau tai yra pačių atlikėjų originalios kompozicijos. Jų atliekama muzika iš esmės folkloras, tačiau jie sugeba jo tradicijas kilstelėti į kitą, šiuolaikinį lygį, priartinti prie šiandienos klausytojo sąmonės, pasaulėjautos… Kiekvienas koncertas buvo netikėtai tradiciškai šiuolaikiškas.

– Kai galvojate apie klausytoją – ko tikitės? Po karantino kai kas bevelija sėdėti namuose, ir ne laiko stokoje ar piniguose esmė. Gal ekranai atitraukė nuo gyvo garso, veiksmo?

– Kažkada viena Lietuvos kultūros tarybos darbuotoja pajuokavo: „Lietuva tapo krepšinio ir festivalių kraštu“. Taip, festivalių tiesiog ūžia, tačiau: o kokia jų kokybė? Man šis klausimas visada rūpi – manau, kad ir kitiems.

Apie pustuštes ir sausakimšas žiūrovų sales kalbėti būtų galima labai daug, kartais tiesiog norisi pasakyti: gyvename įdomiais laikais. Popsininkai, lipsinkininkai (angl. Lip-sync – kai dainininkas judina lūpas sinchroniškai su iš anksto įrašytu garso takeliu) ir komercinių „teatrų“ atstovai plėšia nežmoniškus pinigus, salės dažniausiai sutraukia mases žiūrovų. Žmonėms reikia tokių pramogų, tai yra normalu. Tačiau kai iš kailio neriesi, norėdamas atvežti į Marijampolę pasaulinio lygio ansamblį, dėl kurio „plėšosi“ geriausios Vakarų Europos salės (pavyzdžiui, lietuvių mecosopraną Norą Petročenko ar beveik visose garsiausiose pasaulio scenose grojusią džiazo grupę „Atom String Quartet“) susiduri su tuo, kad dažnas nesupranta, kodėl reikia mokėti bent simbolinius 5 eurus už bilietą?

Vadinasi, klausytojų sąmonėje jau suformuotas suvokimas, kad už pramogines-komercines programas reikia mokėti pinigus, tačiau už kokybiškus džiazo, klasikos, eksperimentinius koncertus ir pan. – jau nelabai. Panašiems festivaliams reikia rėmimo, nes kitaip neatsirastų tokių išprotėjusių žmonių, kurie imasi šiuos dalykus daryti, aukodami savo sveikatą, asmeninį gyvenimą ir pan., tačiau, mano galva, atėjusieji paklausyti koncerto, taip pat yra verti pagarbos – simbolinis mokestis suteikia galimybę atsirinkti, suvokti, kur eini ir ko klausai. Tai abipusė pagarba – ir atlikėjui, kuris, patikėkite, mato publiką ir jos reakcijas, ir žiūrovui, kuris nenorėtų būti trikdomas atsitiktinai į salę patekusių žmonių.

Mes, mūsų festivalis, labai griežtai laikomės nuostatos, tam tikra prasme edukacinės: nesvarbu, kad renginys remiamas, jis turi būti su minimaliai įperkamais publikai bilietais. Galvojame apie visų koncertų abonementą, kuris iš esmės turėtų tik simbolinį mokestį, skirtas tikrai norintiems apsilankyti mūsų koncertuose.

Nerimo, kad į mūsų koncertus publika nesusirinks, jau nebėra. Kaip minėjau, per tuos metus festivalis subūrė klausytojų branduolį, yra žmonių, kurie lankosi vos ne visuose koncertuose ir labai tuo džiaugiasi, mums šie klausytojai ypač brangūs. Dar viena tendencija – į koncertus atvyksta klausytojų iš didmiesčių: iš smalsumo, dėl festivalio unikalumo.

Kiekviename koncerte klausytojų yra tiek, kiek reikia, mūsų festivalio tikslas – ne pritraukti šimtus, tūkstančius… Tai festivalis, turintis savo specifiką, jo tikslas – kameriškumas, aukščiausio lygio profesionalumas, autentiškumas. Mes jį matome ne tik Marijampolės, Lietuvos, bet ir europiniame, pasauliniame kontekste, tai tarptautinis festivalis, kuriam analogų kol kas Vakarų kultūros kontekstuose nėra. Ir dar: tai Marijampolės miesto festivalis, pirmiausia jis skirtas mums – marijampoliečiams.

– Ir – tradiciškai – apie kitus metus ir darbus. Dar vieną kitą sakinuką – apie projektą su Aud­riumi Pliopliu…

– Atsakysiu trumpai: noriu pailsėti! Tikrai. 2022-ieji metai buvo nepaprastai intensyvūs, neturėjau nė vienos laisvos dienos – taip jau išpuolė. Dabar tiesiog noriu ramiai sulaukti šv. Kalėdų, pabūti su artimaisiais, susikaupti kitiems metams. Kitų metų festivalio programa jau sudaryta, kaip ją pavyks įgyvendinti – vėl priklausys nuo tam tikrų faktorių, ne tik nuo finansavimo…

…Kai susipažinau su JAV gyvenančiu menininku Audriumi Pliopliu (teko groti parodos „Sibiro sielos“ atidaryme), jo fotokoliažai su tremtinių nuotraukomis, laiškais man paliko nepaprastai gilų įspūdį. Tad pasiūliau Audriui sukurti bendrą audiovizualinį projektą „Sibiro sielos“, kurio idėja remtųsi jo fotografijų kompozicijomis. Jis sutiko ir taip gimė bendras darbas. 2021 metų pabaigoje susisiekiau su Pietų Afrikos Keiptauno universiteto festivalio „Bowed Electrons“ organizatoriais ir pasiūliau elektroakustinį projektą. Bendra audiovizualinė kompozicija buvo atlikta/parodyta festivalyje „Bowed Electrons 2022“ rugsėjo mėnesį.

– Visų „medynininkų“ vardu – sėkmės.

Nijolė LINIONIENĖ

Naujausia informacija

  • Į Marijampolę atvykstantis I. Kvik: apie kolegų netektis, lietuvišką muziką ir norą švęsti gyvenimą

    2023-03-24Į Marijampolę atvykstantis I. Kvik: apie kolegų netektis, lietuvišką muziką ir norą švęsti gyvenimą
    Žinomas Lietuvos dainininkas, romų ansamblio „Sare Roma“ vadovas Ištvanas Kvik daugeliui puikiai atpažįstamas iš publikos pamėgtų romų dainų. Tačiau pastaruoju metu atlikėjas daug dėmesio skiria lietuviškam folklorui. Kitu žvilgsniu pažiūrėjęs į lietuvių liaudies dainas vyras sako, kad ir joms galima suteikti romams būdingos ugnies. Būtent tokios dainos, kaip lietuviams puikiai pažįstamos „Ant kalno karklai“, „Vaikštinėjo povelė“, „Pasvarcyk, antela“ jau kuris laikas skamba „Sare Roma“ pasirodymuose. „Visuomet sakau, kad neturime skirstyti vieni kitų pagal tautybę, todėl manau, kad ir muzikos nereikia skirstyti. Ji mus ne skiria, o vienija“, – sako I. Kvik. Jis sutiko pasidalinti pasakojimu, kaip gimė idėja dainuoti lietuvių ...
  • Miniatiūrose – Marijampolė, kokios jau nebėra

    2023-03-23Miniatiūrose – Marijampolė, kokios jau nebėra
    „Pasivaikščiojimai po senąją Marijampolę“ – taip pavadinta P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje praėjusią savaitę atidaryta menininko Eduardo Končiaus miniatiūrų paroda. Šie naujausi žinomo kūrėjo darbai gimė pandemijos metu, kai dėl įvairių apribojimų buvo galima atsidėti kūrybai ir skirti jai daug laiko. E. Končius savo darbuose įamžino daug senųjų miesto pastatų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos E. Končiaus darbai gerai žinomi ne tik marijampoliečiams. Jie puošia nemažai įvairių erdvių, kruopščiai sukurtų miniatiūrų ne vienas yra įsigijęs ir turi savo namuose. Menininko miniatiūrose labai dažnai gali išvysti senuosius Sūduvos sostinės pastatus, kurių dalis dar išlikę, kiti jau gerokai pasikeitę, o trečiųjų apskritai nelikę nė ...
  • Automatizuota sandėlio valdymo sistema – kas tai?

    2023-03-23Automatizuota sandėlio valdymo sistema - kas tai?
    Sprendžiant iš šio numatomo dirbtinio intelekto taikymo padidėjimo, automatizavimas pasiliks. Sandėlio valdymo pasaulyje tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į automatizuotos sandėlio sistemos ir sandėlio automatizavimo naudą. Sandėlių operatoriams ir logistikos įmonėms paskirstymo, gamybos ir tiekimo grandinės procesai greitai keičiasi. Prieš pasinerdami į kai kurias būtinas sandėlio automatizavimo technologijas, pradėkime aptardami, kas yra automatizuota sandėlio sistema ir kodėl jos jums reikia. Kas yra automatizuota sandėlio sistema? Automatizuota programa – tai programinė įranga, padedanti sandėliavimo operacijoms integruoti dirbtinį intelektą ir robotiką į kasdienius procesus. Automatizuotas sandėliavimas naudoja keletą pagrindinių technologijų, kad galėtų judėti. Pavyzdžiui, automatizuota saugojimo ir paėmimo sistema (ASRS) kartu su sandėlio valdymo ...
  • Transporto valdymo sistema (CRM) ką tai reiškia ir kaip ji veikia?

    2023-03-23Transporto valdymo sistema (CRM) ką tai reiškia ir kaip ji veikia?
    Kas yra transporto valdymo sistema? Transporto valdymo sistema yra įrankis, padedantis suprasti pristatymo proceso duomenis ir pagerinti našumą. Sistema gali gauti realiu laiku duomenis apie kiekvieną transporto priemonę ir analizuoti jų veikimą, automatizuoti rankų darbą, supaprastinti užsakymų apdorojimą ir kt. Paprasčiau tariant, tai yra priemonė, skirta paspartinti ir supaprastinti pristatymą, kartu sutaupant organizacijos išlaidas ir darbo jėgas. Pagrindiniai transporto valdymo sistemų privalumai CRM programinė įranga prisideda prie logistikos kaštų mažinimo, transporto procesų optimizavimo, efektyvaus su transportavimu susijusių įvykių stebėjimo. CRM programinė įranga yra visapusiškas sprendimas visoms su transportu susijusioms užduotims, tokioms kaip transportavimo proceso koordinavimas ir organizavimas skirtingomis transporto priemonėmis. Todėl jis ...
  • Kaip užtikrinti mėsos gaminių kokybę?

    2023-03-23Kaip užtikrinti mėsos gaminių kokybę?
    Maisto, įskaitant mėsos gaminius, vartojimas turi užtikrinti aukšto žmogaus sveikatos lygio pasiekimą. Todėl mėsos gaminiams tenka didelė atsakomybė, kuri slypi griežtame higienos taisyklių laikymasis viso gamybos ciklo metu ir geros gamybos praktikos principų. Norint įgyvendinti šiuos principus, būtina technologinę veiklą grįsti kokybės vadybos sistemomis. Tik tuomet susidaro realios sąlygos sumažinti ar net visiškai pašalinti mėsos gaminių per didelio užteršimo sveikatai kenksmingomis medžiagomis ir nepageidaujamų mikroorganizmų bei vartotojų sveikatai nepalankių procesų vystymosi riziką. Ar rūkyti mėsos gaminiai yra sveiki vartoti? Mėsos rūkymas yra viena pagrindinių mėsos perdirbimo technologinių procedūrų. Tai turi įtakos tiek gatavo produkto skoniui, kvapui, spalvai ir išeigai, tiek patvarumui. Dabartinės ...
  • Energiją taupančių prožektorių svarba naktinei veiklai

    2023-03-23Energiją taupančių prožektorių svarba naktinei veiklai
    LED iš esmės reiškia šviesos diodą, kuris skiriasi nuo bet kurios standartinės lemputės, nes jam reikia labai mažai energijos. Kodėl LED žibintuvėliai turi didžiulę paklausą tarp keliautojų ir kitų naktine veikla užsiimančių asmenų? Toliau šiame straipsnyje pasidalysime kai kuriais LED prožektorių privalumais. Pagrindiniai energiją taupančių prožektorių privalumai Energijos vartojimo efektyvumas Vienas iš svarbiausių LED prožektorių privalumų – energijos vartojimo efektyvumas. LED lempoms pagaminti reikia gerokai mažiau energijos, kad būtų išgaunamas toks pat šviesos kiekis kaip ir tradicinėms apšvietimo priemonėms. LED žibintuvėliai, kuriuos galima rasti https://www.vssistemos.lt/laisvalaikis/prozektoriai, geriausiai pasitarnauja ekstremalių situacijų ar nelaimių atvejais, todėl tai yra geriausias pasirinkimas stovyklaujant ir keliaujant pėsčiomis. ...
  • Kaip išryškinti figūros apvalumus?

    2023-03-23Kaip išryškinti figūros apvalumus?
    Kaip padidinti biustą, jei norite labiau pabrėžti jo formą? Pirmas žingsnis visada turėtų būti tinkamo apatinio trikotažo pasirinkimas. Būtent tam ir buvo sugalvota push-up liemenėlė: ji sukurta tam, kad mažą krūtinę turinčių moterų siluetas atrodytų taip, kaip jos nori. Push up dydį galite pasirinkti pačios, tačiau atminkite, kad pernelyg didelis efekto suteikimas galiausiai nepasiekia tikslo. Daug geriau mažesnei krūtinei naudoti push up efektą tada, kai jūsų stiliui jo labiausiai reikia. Kas yra push-up liemenėlė? Pirmas dalykas, kurį reikia išsiaiškinti: kas yra push-up liemenėlė? Terminai push-up, paminkštinti kaušeliai ir paminkštintos liemenėlės dabar vartojami pakaitomis. Sunku visame tame susigaudyti, ypač jei norite padidinti krūtinę. Yra ...
  • Gabrielė Vitosytė: „Geriau pabandyti, nei galvoti, o kas būtų buvę“

    2023-03-22Gabrielė Vitosytė: „Geriau pabandyti, nei galvoti, o kas būtų buvę“
    Šiais 2023 metais Marijampolės miestui tapus Lietuvos jaunimo sostine, dalinsimės jaunų žmonių istorijomis, kuriose jie pasakos apie savo pomėgius, pasiekimus ir motyvaciją veikti. Pirmoji pašnekovė – Gabrielė Vitosytė, vienuoliktos klasės mokinė ir kultūrizmo (bikinio fitneso) sportininkė, anksčiau save išbandžiusi modelio srityje ir krepšinio sporte. Kviečiame susipažinti su Gabrielės mintimis ir jos veikla: kokią įtaką jos savijautai padarė pasirinkta sporto rūšis, su kokiais sunkumais susidūrė pradėjusi savo kelionę į fitnesą. – Gabriele, esi bikinio fitneso sportininkė. Kada supratai, kad tai tavo kelias ir kad nori toliau jame tobulėti, siekti rezultatų? – Buvo tikrai labai paprasta, iš tikrųjų net nesitikėjau, kad nueisiu tokiu keliu, nes ...
  • APVA užsakyta ekspertizė patvirtino, kad atnaujinant gyvenamąjį pastatą privaloma pasirūpinti šviežio oro cirkuliacija

    2023-03-22APVA užsakyta ekspertizė patvirtino, kad atnaujinant gyvenamąjį pastatą privaloma pasirūpinti šviežio oro cirkuliacija
    Atliktas 15 Lietuvos modernizuotų daugiabučių energetinis auditas, kurį užsakė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atskleidė, kad modernizuotuose pastatuose itin svarbu užtikrinti tinkamą pastato vėdinimą. „Kasmet atliekame tokius auditus siekdami išsiaiškinti, ar visos taikomos priemonės yra efektyvios bei kokybiškos – mums svarbu ne tik rūpintis namų atnaujinimu bet ir įsitikinti, ar viskas juose po atliktų darbų yra gerai. Šįmet pagal nustatytus kriterijus pasirinkome 15 daugiabučių iš skirtingų šalies miestų, tai buvo pastatai iš Alytaus, Biržų, Panevėžio, Prienų, Ukmergės ir Šilalės. Jų statybos metai buvo nuo 1960 iki 1992 m., butų skaičius svyravo tarp 24–100. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo Po renovacijos šie ...
  • Pasaulinės Dauno sindromo dienos proga – paroda ir kino seansas

    2023-03-20Pasaulinės Dauno sindromo dienos proga – paroda ir kino seansas
    Nuo kovo 13 dienos kino teatre „Spindulys“ veikia paroda „Visi skirtingi – visi lygūs“, parengta asociacijos „Suvalkijos saulytės“. Ši paroda skirta kasmet kovo 21-ąją minimai Dauno sindromo dienai. Paroda veiks iki kovo 31-osios. Dauno sindromą turintis kūdikis gali gimti bet kurioje šeimoje, nepriklausomai nuo geografinio regiono, rasės ar ekonominės padėties, bet mokslininkai yra nustatę, kad tikimybė susilaukti kūdikio su Dauno sindromu didėja proporcingai didėjant moters amžiui. Paroda kviečia priimti šiuos žmones tokius, kokie jie yra. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Pasaulinė statistika byloja, kad iš maždaug 700–800 gimusių kūdikių vienas turi Dauno sindromą. Skaičiai rodo, kad visame pasaulyje, kiekvienoje valstybėje žmonių su Dauno sindromu skaičius ...
  • Tiksliųjų mokslų studijoms – aukso amžius: kaip pasiruošti IT karjerai dar mokykloje?

    2023-03-18Tiksliųjų mokslų studijoms – aukso amžius: kaip pasiruošti IT karjerai dar mokykloje?
    Informacinių technologijų (IT) ir skaitmeninių inovacijų sričių specialistų poreikis šiandienos darbo rinkoje vis dar išgyvena augimą. Todėl pastaraisiais metais šalies universitetuose bei kolegijose didėja tiksliųjų mokslų populiarumas. Tačiau specialistai pažymi – norint tinkamai pasiruošti daugelio geidžiamai karjerai IT srityje, žinių ir praktikos įgyti verta dar mokyklos suole. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis, su informacinėmis ir ryšio technologijomis susijusių studijų pasirinkimas 2021 m. siekė 6,8 proc., pernai – 8,2 proc. Panašų augimą stebi ir šalies kolegijos. Vilniaus universiteto studijų prorektoriaus dr. Valdo Jaskūno teigimu, pastaruosius trejetą metų moksleivių, besirenkančių tiksliuosius (t.y. fizinius, gyvybės, informatikos, inžinerijos, matematikos) mokslus universitete daugėja. 2020 m. jų buvo ...
  • Paskaita apie lietuvininkus – šišioniškių tarme

    2023-03-16Paskaita apie lietuvininkus – šišioniškių tarme
    Marijampolės kultūros centro Mažojoje salėje gražiu renginiu paminėtos Lietuvių kalbos dienos ir surengta paskaita „Lietuvininkų gyvenimo būdas ir tarmė“. Ji buvo skirta ir šiemet minimiems Klaipėdos krašto metams, nes sausį sukako 100 metų nuo to laiko, kai Klaipėdos kraštas prisijungė prie Lietuvos. Lietuvių kalbos dienos pirmą kartą buvo surengtos 2016 metais. Joms pasirinktas ypatingas laikotarpis tarp dviejų Lietuvai svarbių datų – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios. Per tą laiką kasmet visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojama daugybė renginių, kurie prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos Lietuvoje ir užsienyje, telkia užsienio lietuvių bendruomenes, stiprina lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir Lietuvoje, ir užsienyje, didina ...
  • 2023-ieji – Šventojo Juozapato metai

    2023-03-152023-ieji – Šventojo Juozapato metai
    Lietuvos Respublikos Seimas 2023 metus paskelbė Šventojo Juozapato metais – praėjo 400 metų nuo kankiniškos Juozapato mirties. Kuo svarbus Rytų (graikų) apeigų katalikų Šventasis Juozapatas Lietuvai, kodėl mes jį gretiname su vieninteliu Lietuvos šventuoju karalaičiu Kazimieru? Juozapatas (Ivanas Gavrilovičius Kuncevičius) (1580–1623 11 12) – vienintelis ukrainietis, Rytų (graikų) apeigų katalikas (arba unitas), popiežiaus Urbono VIII 1643 m. paskelbtas palaimintuoju, o popiežiaus Pijaus IX – 1867 m. – šventuoju; vienas iš Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino (1617 m.) įkūrėjų, šventumui brendęs Ukrainoje, Lietuvoje (čia gyveno 1596–1617 m.) ir Baltarusijoje. 1963 m. jo palaikai perlaidoti Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, dešinėje navoje, Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje. Šventasis Juozapatas ir ...
  • Atnaujinus daugiabutį iki A klasės, šilumos sutaupoma net 8 kartus daugiau

    2023-03-15Atnaujinus daugiabutį iki A klasės, šilumos sutaupoma net 8 kartus daugiau
    Įvertinus aplinkos ministerijos užsakytą analizę aiškėja, kad modernizuoti daugiabutį iki A energinio naudingumo klasės nėra taip brangu, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Bendros projekto išlaidos padidėja, bet nežymiai, o dėl renovacijos šilumos butuose prarandama net 8 kartus mažiau. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo „Tyrimas buvo atliktas siekiant išsklaidyti mitą, kad pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę – itin brangu, norėjome nešališkų ekspertų vertinimo ir įrodymų, jog A klasę pasiekti įmanoma ir jog tai finansiškai apsimoka. Jeigu imtume C klasės energinio efektyvumo pastatą kaip bazinį, gyventojams siekti B klasės yra 3 proc. brangiau, o A klasės – 23 proc. brangiau. Kalbant skaičiais, ...
  • Pasauliui – žinia apie Buktos girią ir jaunųjų miško bičiulių veiklą

    2023-03-13Pasauliui – žinia apie Buktos girią ir jaunųjų miško bičiulių veiklą
    Visai neseniai socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodė žinutė apie Žuvinto biosferos rezervato miškus. Šią žinutę paskelbė Jungtinių Tautų (JT) Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriatas ir tai pirmas atvejis, kai Lietuvai ir Žuvinto biosferos rezervate esančiai vertingais augalais garsėjančiai Buktos giriai netoli Marijampolės skirtas toks dėmesys. A. Pivoriūnas sako, kad žinia apie Buktos mišką ir moksleivių veiklą paplito po pasaulį. FSC GD/Mariaus Čepulio nuotrauka Šiek tiek daugiau nei minutę trunkančiame vaizdo įraše „Twitter“ informuojama apie tai, kad šioje girioje rasti 45 I pasauliniame kare žuvusių vokiečių karių kapai, ir rodoma, kaip juos tvarko Liud-vinavo Kazio Borutos gimnazijos moksleiviai, jaunųjų miško bičiulių būrelio „Giliukai“ ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.