Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Sovietų valdžios priešai – ir Rygiškių Jono gimnazijoje

Okupavus Lietuvą, rezistencinė kova truko apie 10 metų: 1945–1955 m. Tie, kas nenorėjo paklusti sovietų valdžiai, nenorėjo tarnauti sovietinėje kariuomenėje, lankstytis okupantams, išėjo į miškus, tapo „miškiniais.“ Dalis jaunimo buvo jų ryšininkai, padėjėjai. Visi jie buvo laikomi sovietų valdžios priešais, persekiojami, gaudomi, žudomi ir kankinami. Net už Stalino vardo paniekinimą, ištarimą nepagarbiai jau galėjo būti žmogus sušaudytas ar ištremtas.

 

Šiemet pavasarį, eidamas 88 metus, mirė buvęs krašto apsaugos viceministras, politinis kalinys, buvęs Jonavos meras Edmundas Simanaitis. Jis yra buvęs Rygiškių Jono gimnazijos mokinys, vytenietis. Žurnalistų draugijos, Kaimo rašytojų sąjungos, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys parašė daugybę knygų apie vyteniečius, partizanus ir laisvės kovas.

Šiemet pavasarį, eidamas 88 metus, mirė buvęs krašto apsaugos viceministras, politinis kalinys, buvęs Jonavos meras Edmundas Simanaitis. Jis yra buvęs Rygiškių Jono gimnazijos mokinys, vytenietis. Žurnalistų draugijos, Kaimo rašytojų sąjungos, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys parašė daugybę knygų apie vyteniečius, partizanus ir laisvės kovas.

Gimnazistai nebuvo abejingi
1945 m. susikūrė Vytenio laisvės kovotojų būrys, bet jo nariai dar nebuvo tikrieji partizanai, tik kandidatai. Tauro partizanų apygardos vadovybė duodavo jiems užduotis: sekti partorgus, susprogdinti geležinkelį, kad nevežtų žmonių Sibiran, platinti atsišaukimus, slaptą literatūrą. Daug tarp jų buvo Rygiškių Jono gimnazijos mokinių. Vos po metų būrys buvo demaskuotas, čekistai 1946 m. suėmė 12 vyteniečių, tardė. Keturi buvo sušaudyti, kiti ištremti.
1991 m. atkūrus Nepriklausomybę, pajudėjo tyrimas keturių sušaudytųjų – Algimanto Gustaičio-Kimo, Jurgio Bekampio-Šalmo, Alfonso Žukausko-Lizdeikos ir Vinco Barono-Vyšnelio byloje. Buvo kasinėjama Tuskulėnų dvaro vieta, atkasti ir visi atpažinti, o surinkti jų kaulai pervežti į Marijampolę. 2001 m. įvyko iškilmingas perlaidojimas naujosiose miesto kapinėse. Čia stovi paminklas su iškaltomis žuvusiųjų pavardėmis.
Judita Zubavičienė, Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus vedėja, pasakoja, kad kai laidų susitikimų metu į muziejų ateina buvę mokiniai, jie dalijasi prisiminimais. Tokių žmonių vis mažėja, kurie galėtų papasakoti apie tą laiką. Štai viena moteris, buvusi mokytoja, klausė, nejaugi galėjo mokytojas Kriščiukaitis išduoti vyteniečius. Apie tai daug kas kalba, bet ar gali būti tiesa? Kaip galėjo jis būti išdavikas, juk buvo toks inteligentiškas žmogus, geras mokytojas (dėstė anglų kalbą), visi jį gerbė ir mylėjo. Nejaugi buvo užverbuotas čekistų? „Į tokius klausimus atsakyti labai sunku“, – sako J. Zubavičienė.

 

Gimnazijos muziejaus stenduose – daugybė nukentėjusiųjų nuo sovietinio saugumo represijų.

Gimnazijos muziejaus stenduose – daugybė nukentėjusiųjų nuo sovietinio saugumo represijų.

Svarbu įamžinti atminimą
Daug dar yra šių kovų istorijoje baltų dėmių, neištirtų faktų. Likę gyvi vyteniečiai, buvę jų pagalbininkai stengiasi šias spragas užpildyti, leisdami atsiminimus, rinkdami informaciją. Tai Alva Sidaravičienė, Edmundas Simanaitis ir daugelis kitų.
Nukentėjusių nuo sovietinių okupantų yra šimtai. Ne vienas sako, kad reikėtų statyti paminklus ne tik žuvusiems kovotojams, bet ir jų motinoms, kurios irgi labai daug iškentėjo.
Dabartiniam jaunimui sunku suvokti, kas vyko tais laikais. Enkavedistai savo aukų nelaidodavo, užkasdavo bet kur. Lavonai buvo niekinami, paliekami patvoriuose, aikštėse. Kai kurios šeimos juos išsipirkdavo iš stribų už degtinę ir palaidodavo. Kitos iš baimės išsižadėdavo, neatpažindavo savo nužudytų artimųjų. Jų kapai liko nežinomi iki šiol.
J. Zubavičienė sako girdėjusi pasakojimų, kaip mokinius versdavo stoti į komjaunimą. Buvusi gimnazijos mokytoja O. Bartuškienė-Jasionienė, kurį laiką dirbusi savivaldybės kalbos tvarkytoja, pasakoja, kaip vos pradėjusi dirbti spintoje rado senus sąrašus tų, kurie lankydavo bažnyčią… Sigita Lankininkienė, buvusi gimnazijos mokytoja ir mokinė, prisimena, kaip buvo nurodyta pakabinti Stalino portretą klasėje ant sienos vietoje Vyties. Nebuvo iš kur jo gauti, bet viena mergaitė, pas kurią gyveno rusų kareiviai, iš jų laikraščio iškirpo ir atsinešė nedidelį Stalino portretą. Kelios mokinės jį priklijavo ant sienos po Vyčio uodega. Mokytojas Viktoras Katilius matė, o baigęs pamoką paliepė mokiniams „susitvarkyti šiukšles“, nes portretas atsiklijavo ir nusklendė žemėn… Bet mokinių neįskundė.
Visokių buvo mokytojų, visokių ir mokinių. Štai buvęs muziejaus vedėjas, mokytojas V. Peckus gimnazijos direktoriaus P. Šertvyčio nuotraukos į muziejaus stendą nekabino, nes šis buvo „raudonas“…
Su metais pasipriešinimas silpo, atvirų kovotojų mažėjo. Tik po Romo Kalantos susideginimo 1972 metais vėl kilo protestai, bet buvo numalšinti. Sovietiniai propagandistai Kalantos poelgį traktavo kaip nesveiko proto žmogaus išsišokimą, o ne protesto aktą prieš okupantų režimą. Kai kas atsimena, kad vykdomojo komiteto pirmininko R. Pačėsos sūnus Remigijus su keliais kitais mokiniais surengė pritarimo aktą, atsisėdę koridoriuje ant grindų brazdino gitara ir nėjo į pamokas.

Gimnazijos muziejaus stenduose – daugybė nukentėjusiųjų nuo sovietinio saugumo represijų.Paminkle iškaltos 39 pavardės
A. Sidaravičienės iniciatyva šalia gimnazijos pastatytas paminklas žuvusiems gimnazistams. Paminklo akmeninėse plokštėse iškaltos jų pavardės (čia paminėti ir įamžinti tie, kurie nesulaužė partizano priesaikos). 39 pavardės įamžintos paminklinėje kompozicijoje, jie buvo atrinkti iš beveik 100 nukentėjusiųjų nuo sovietinių represijų. Kaip sakė A. Sidaravičienė, labai sunku buvo atrinkti, ji dirbo kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, kurio lėšomis ir finansuotas šis projektas.
I akmeninė plokštė: K. Akelaitis-Vėtra, A. S. J. Bubnys-Gusaras, G. P. Černiauskas-Švyturys, V. Dominaitis-Sūnus, V. V. Didvalis-Vidginas, V. J. Duliūnas-Laimutis, A. J. Durneika-Žvirgždas, K. Greblikas-Sakalas, V. Gruodis- Žilvitis, K. A. Gumauskas-Balandis, V. Gumauskas-Gailius, A. Karpauskas-Kurtas, R. K. Kižys-Gintaras.
II plokštė: K. Kurtinis, L. B. Lazauskaitė-Ramunė, A. Lazauskas-Šalmas, K. Liaukus-AnBo, P. J. Medelis-Delfinas, A. J. Meškevičiūtė-Vaidilutė, A. A. Mieliauskas-Seklys, K. A. Naginionis-Tauras, M.V. Navasaitis-Ainis, V. Navickas-Auksutis, J. Pauža, B. Petrauskas-Šarūnas, V. A. Puišys-Meška.
III plokštė: K. Puodžiūnas-Kirvis, J. Savičius-Uranas, A. Senkutė-Aušrelė, J. Sidabra-Brangutė, P. P. Sližauskas-Arūnas, R. Šalaševičius-Skystimas, S. Šalaševičiūtė-Našlaitė, V. S. Šalčiūnas., A. Švedas-Radastas, J. Traskauskas-Jūreivis, J. B. Vitkauskas, J. Žiūrys-Žilvitis, V. Žvingila-Šarūnas.

Pažinti juos privalu
Aldona MEŠKEVIČIŪTĖ-Vaidilutė gimė 1928 m. Geisteriškių k., Vilkaviškio apskr. Besimokydama Rygiškių Jono gimnazijoje įsitraukė į partizaninę veiklą, palaikė ryšius su partizanais, vykdė jų užduotis.
Buvo areštuota ir tris savaites saugumo tardyta. Paleista iš kalėjimo, nebaigusi 6 klasės, gavusi Vaidilutės slapyvardį pradėjo partizaniškos kovos kelią. Žuvo 1947-aisiais, būdama devyniolikos metų, Žydronių kaime ūkininko Petro Pleškaičio sodyboje įrengtame štabo bunkeryje. Saugumiečiai, išdaviko nurodomi, apsupę sodybą ilgai ieškojo slėptuvės, kol visas namo pakampes badydami durtuvais perdūrė Aldonai galvą. Jai garsiai sušukus, bunkeris buvo surastas, įvyko susišaudymas. Vaidilutė mirė, trys kiti ten buvę partizanai susisprogdino. Jų palaikai buvo niekinami Marijampolėje, o paskui užkasti iki šių dienų nežinomoje vietoje.

* * *

Leonora LAZAUSKAITĖ-Ramunė gimė ir augo Cykakalnio kaime, netoli Marijampolės. Baigė Rygiškių Jono gimnaziją ir įstojo į Kauno Vytauto didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Broliui Albinui pradėjus partizanauti, ją ėmė persekioti saugumas. 1946 m. ji grįžo iš Kauno į tėviškę. Čia buvo įrengta slėptuvė, kur slapstėsi partizanai ir brolis. Sodyboje įvyko susišaudymas, šeima turėjo bėgti, slapstytis. Leonora aplinkybių verčiama tapo partizane, Tauro apygardos štabo mašininke. Buvo sužeista Avikilų kaime, Leonavičių sodyboje įrengtoje slėptuvėje, kai šią apsupo enkavedistai. Sužeistą ją išvežė į Marijampolę, saugumo rūsį. Palaikai, manoma, palaidoti kaip ir daugelio kitų žvyrduobėse prie Šešupės.

* * *

Antanas DURNEIKA-Žvirgždas gimė 1927 m. Daukšių kaime, Marijampolės apskr. Po Rygiškių Jono gimnazijos baigė Kauno finansų technikumą, dirbo finansų skyriaus vedėju Gudeliuose. Išėjo į partizanus, tapo Vytauto rinktinės kovotoju Žvirgždu.
Žuvo 1948 m. paliose prie Rudės per mūšį su čekistais. Stribai jam nupjovė galvą, kurią nunešė viršininkams, tikėdamiesi gauti už tai premiją.

 

Partizano priesaika
„Aš… prisiekiu viasagalinčio Dievo akivaizdoje vardan kritusių brolių už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę uoliai dirbti Nepriklausomos Lietuvos atstatymo darbą, nesigailėdamas nei jėgų, nei gyvybės, griežtai pildyti vadovybės įsakymus, didžiausioje paslaptyje laikyti veikimą, nesidėti su priešu ir viską pranešinėti savo viršininkams. Man yra žinoma, kad už šios priesaikos sulaužymą būsiu baustas mirties bausme. Tai, ką pasižadu, tegu Dievas užlaikyti man padeda.“

 

Naujausia informacija

  • Festivalyje „Marijampolė Music Park“ – „Jauni ir talentingi“

    2021-08-21
    Rugpjūčio 25–29 dienomis tradicinis klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalis „Marijampolė Music Park“, nepaisant pandemijos iššūkių, vėl džiugins ir stebins muzikos mylėtojus koncertais ypatinga, smalsumą žadinančia tema „Jauni ir talentingi“. Jau aštuntą kartą įvairiais muzikiniais akordais skambėsiantis festivalis, tapęs neatsiejama vasaros kultūrinio gyvenimo dalimi Marijampolėje, vėl kviečia patirti nepamirštamų įspūdžių. Festivalio sumanytoja ir organizatorė Eglė Kasteckaitė, pristatydama programą akcentavo, kad išskirtiniai koncertai vyks ne tik tradicinėse vietose – miesto parkuose, skambančiose muzikos erdvėse po atviru dangumi, bet ir netikėtose, naujai atrastose vietose, tokiose, kaip „Spindulio“ kino teatro stogo terasa. Savivaldybė prisideda prie miestelėnus ir svečius džiuginančio festivalio renginių, tad klausytojai kaip ...
  • Saugokime save ir kitus!

    2021-08-21Saugokime save ir kitus!
    Šis tebesitęsiantis pandeminis laikotarpis, nerimas dėl ateities ir nesibaigiančios diskusijos vargina visuomenę, išsiilgusią buvusio gyvenimo ritmo. Tačiau visa tai ir toliau tęsis, jei nepasitikėsime vieninteliu įmanomu ir mokslu grįstu virusų suvaldymo keliu – vakcinacija. Šiandien kalbinami piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja, kokiomis mintimis jie gyvena ir kodėl nusprendė vakcinuotis. „Nenoriu jausti suvaržymų ir apribojimų“ Santa, kilusi iš Daugų, sako, kad koronavirusu užsikrėtusi nebuvo, tačiau iš jos artimiausiųjų rato sirgo keturių asmenų brolio šeima. „Gerai, kad jie prasirgo gan lengvai ir jokių didesnių nesklandumų nebuvo“, – komentuoja moteris. Santa, nuo mažens skiepijama visais rekomenduojamais skiepais, teigia, kad kasmet skiepijasi ir nuo gripo, o sprendimą ...
  • Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą

    2021-08-20Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą
    „Apkartusi“ vasara – štai toks galėtų būti K. Donelaičio gatvės, Kazlų Rūdoje, gyventojų patirtų nemalonumų reziumė. Nuo ryto iki vakaro važiuojančios sunkiasvorės mašinos, be atvangos kylančios dulkės ir sunkiai pakeliamas triukšmas – su visu tuo Kazlų Rūdos žmonėms teko taikytis beveik visą karščiausią šių metų mėnesį – liepą. Jų pagalbos prašymai liko neišgirsti, o kai kam netgi sukėlė juoką. Eglė BURBAITĖ Apie darbų pradžią niekas neinformavo Nors nuo nemalonių įvykių kulminacijos spėjo prabėgti kelios savaitės, Regina ir Jaronimas Sazanskiai, sako vis dar negalintys atsigauti. Vieną, atrodytų, niekuo neįprastą vasaros rytą visai prie pat jų kiemo esančiu keliu, vedančiu link didmeninės ir mažmeninės prekybos ...
  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2021-08-19Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas

    2021-08-18Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas
    Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi. Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama susilaukti vaikelio, ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė. Kankinantis dvejų metų laikotarpis Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva. „Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo ...
  • Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5

    2021-08-16Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5
    Futbolas – viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, sulaukianti daugybės sirgalių dėmesio. Šis sportas pasauliui padovanojo daugybę įsimintinų akimirkų ir ne vieną žvaigždę, apie kurias yra girdėję net ir tie, kas visiškai nesidomi sportu. Pasitikrinkite, kiek sportininkų iš geriausių futbolo žaidėjų žinote. Beje, ar žinote, kuri futbolo legendą iš geriausiųjų penketuko vis dar žaidžia? Kaip vertinamas jo asmeninis ar komandos potencialas galima sužinoti iš lažybininkų, pavyzdžiui, aplankius „Uniclub“ svetainę. 1. Pele Šį vardą yra bent jau girdėjęs kiekvienas. Vos 17 metų sulaukęs Pele iškėlė pasaulio taurę, tai įvyko 1958-aisiais metais. Tąkart jis pelnė 6 įvarčius. Vėliau su Brazilijos rinktine Pele dar net tris ...
  • Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai…

    2021-08-14Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai...
    Kitaip sakant, rugpjūčio viduryje – ar arčiausiai Žolinės išpuolantį savaitgalį – ne tik marijampoliečiai, bet ir nemažai žmonių iš kitų vietų, žino: Tautkaičiuose „teatro atlaidai“. Taip vaizdžiai kažkada mėgėjiškų (klojimo) teatrų susibūrimus pavadino savo gyvenimą jiems paskyręs žmogus. Siekdamas priminti tradicijas, padėdamas jas gaivinti, ugdęs jaunus režisierius, palaikęs naujai besikuriančius kolektyvus. Tautkaičiai buvo ta vieta, kur nei kurti iš naujo, nei labai gaivinti lyg ir nereikėjo – teatras „čia buvo visada“. Pernai minėtas 70-metis, o iš tiesų patys pirmieji vaidinimai, neužfiksuoti, nesuskaičiuoti, vykdavo dar seniau. Jei dabar neretas stebisi ir klausia, ar tai svarbu (juo labiau – kam to reikia ...
  • Keisčiausi Meksikos muziejai

    2021-08-14Keisčiausi Meksikos muziejai
    Kiekviena kultūra pateikia savų staigmenų. Skirtingos filosofijos, tradicijos ir istorijos – kaip įdomu tai pažinti, nors gal ir sunku suprasti. Šį kartą kviečiu kartu apsilankyti keliuose – vienuose keisčiausių – Meksikos muziejų. Vienuose galima apsilankyti be vargo, o apie kitus beliks skaityti ir klausytis, nes į juos patekti paprastiems mirtingiesiems nepavyks. Guanajuato mumijų muziejus Gražiojoje Guanajuato valstijos sostinėje yra žymus ir labai įdomus mumijų muziejus, kuriame eksponuojamos natūraliai, dėl unikalaus dirvožemio ir klimato, susiformavusios mumijos, iškastos miesto kapinėse. Nors kiek kraupokas muziejus supažindina su šalies mirties filosofija ir papročiais. Muziejuje eksponuojami ne tik mumifikavęsi kūnai, aprašomos jų istorijos, kurias buvo galima atskleisti ...
  • Tradicijos gimsta iš noro bendrauti

    2021-08-12Tradicijos gimsta iš noro bendrauti
    Rašyti apie bendruomenes būtų nelengva, jei jaustume, kad jos „popierinės“. O jei matai, kad tai grynas kūnas ir kraujas, ir dar ne bet koks, bet „verdantis“, tai rašyti iš viso nesinori – geriau jau sėdėti su tais žmonėmis ant žolės, iš lėto mėgautis prancūzišku šampanu ir amerikietišku „brownie“ pyragu ir klausytis istorijų. Bet paskui apsigalvoji – rašyti reikia. Net ir dėl to, kad šioje gatvėje prie namų nemačiau nė vieno užrašo: „Piktas šuo. O šeimininkas dar piktesnis“. Tradicija yra tradicija Paskutinę liepos dieną Kazlų Rūdoje esančios Algirdo gatvės gyventojai šventė tradicinę (jau šeštąją) kaimynų dieną. Nuo ryto gatvėje vyko visokie smagumai: sendaikčių ...
  • Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas ir perduoti jas ateities kartoms

    2021-08-11Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas  ir perduoti jas ateities kartoms
    Gražina Kadžytė – viena žymiausių šalies etnologių, tautosakos žinovė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, daugybės mokslinių straipsnių, televizijos laidų autorė. 1998–2001 m. Lietuvos televizijai ji parašė 12 scenarijų tradicinės kultūros laidoms, nuo 2000 m. vedė autorinę radijo laidą aukštaičių tarme „Aukštaičių deimančiukai“, konsultavo viktoriną „Kraičio skrynia“ (LRT), laidas „Bobų vasara“ (LNK), „Duokim garo“ (LRT), kino filmus „Troškulys“ (LKS, 1998 m.), „Lietuviškas kalendorius“ (2000 m.). Ji – ir labai įdomi pašnekovė – tuo galėjo įsitikinti visi, kas kada nors klausėsi jos paskaitų ar matė ją televizijos ekrane. Algis VAŠKEVIČIUS – Su Jumis susitinkame Vištytyje šią labai karštą vasarą. Ar dažnai tenka būti ...
  • Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai…

    2021-08-11Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai...
    „Liubavo seniūnijos Pagraužių kaimo gyvenvietėje, kuri vardą gavo nuo pro šalį tekančio Graužės upelio, dar galima pamatyti buvusio dvaro pakajų nedidelį fasado fragmentą – terasą su arkomis. Dvaras statytas XIX a., o gal net XVIII a. pabaigoje. Nebuvo jis architektūros įžymybė, bet apylinkę puošė. Dar nesunkiai galima atsekti dilgėlėmis, vilkdalgiais ir žilvičiais apaugusius buvusio gyvenamojo pastato pamatus. Vos įžiūrimas į sodo gilumą pietų pusėn vedęs takas, kažkada apsodintas baltosiomis akacijomis, alyvomis, bijūnais. Čia išlikusios kolūkių laikais iškastos kelios daubos, kuriose ir dabar laikosi vanduo. O kur dar kuplių liepų alėjos apsuptas bei seniai žole užžėlęs įvažiavimas, kuriuo pradardėdavo į savo ...
  • Šį kartą – Karališkajame parke

    2021-08-11Šį kartą – Karališkajame parke
    Tai – apie trečiąjį Kalvarijos kultūros centro projekto „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginį. …Vieni suvažiavo dviračiais, kiti – paspirtukais, ne vienas su vaikais pasivaikščiodamas atėjo. Teatralizuotos įžangos „Kalvarijos Karališkojo parko istorija“ dalyvė, vikraus judėjimo šalininkė (Rasa Januškienė) atmynė dviračiu, o plepi ponia (Renata Jarimavičienė) atkulniavo su šiaurietiškomis lazdomis… Ne šiaip sau susirinkta: žiūrovai buvo „egzaminuojami“, ką žino apie Kalvarijos kultūrą ir parką: ar yra stogastulpių takas, kas vyksta Karališkajame parke, ar dalyvavo pašto karietų sutiktuvėse, krašto šventėse „Šypsausi savo kraštui“, Joninių misterijose ar apeigose? Parko medžių šiurenimą nustelbė vieningas „Taip!“. Neabejingi susirinko. Buvo paegzaminuotas ir svečias, Lekėčių teatro artistas. ...
  • Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai

    2021-08-11Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai
    Rugpjūčio 13-ąją, penktadienį, Paežerių dvaro sodyboje skambės baigiamasis šių metų jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertas (festivalio globėjas Edgaras Mont­vidas). Išgirsime romantiškus, gyvenimo aistra pulsuojančius Johano Štrauso kūrinius. Juos atliks VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, bei keturi jauni talentingi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto bei Kauno valstybinio muzikinio teatrų solistai: Andrius Apšega, Ieva Goleckytė, Monika Pleškytė ir Povilas Padleckis. Pakilių melodijų kupinas koncertas „J. Štrauso kūrybos perlai“ jau tapo vizitine šio orkestro kortele. 2011-aisiais įkurtas kolektyvas nuo pat pradžios stengiasi skleisti aukštąją kultūrą tiek lokaliai, tiek pasaulinėse scenose (Vokietija, JAV, Gruzija, Kipras). VDU kamerinis orkestras dinamiškas, dirba su įvairių muzikos ...
  • Per skausmo atmintį – į viltingą dieną

    2021-08-11Per skausmo atmintį – į viltingą dieną
    2007 metų rudenį buvo įkurta Pasaulio kybartiečių draugija, kurios vienas svarbiųjų tikslų – ne tik telkti bendriems darbams po pasaulį išsibarsčiusius šio krašto žmones, bet ir visą veiklą orientuoti taip, kad Kybartų kultūrinis gyvenimas nemerdėtų, būtų kuo turtingesnis. Per keliolika metų būta įvairių renginių, brandžių diskusijų, išleista leidinių… O naujausias draugijos veiklos akcentas – šios vasaros tapytojų pleneras „Skausmo ir vilties atmintis“. Jis ir vyko pačiuose Kybartuose (nors Kultūros centro menų studija „Smiltys“ jau ne vienerius metus rengia plenerus išvykose ne tik Suvalkijoje) – siekta ypatingą temą gvildenti ten, kur pačių šaknys. Kaip sakė plenero parodos atidaryme Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas ...
  • Dantų gydymas greitai ir patikimai

    2021-08-09Dantų gydymas greitai ir patikimai
    Kamuoja dantų problemos? Metas atsikratyti su dantų gedimais susijusių rūpesčių ir atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą. Apsilankykite odontologijos klinikoje, kurioje patyrę odontologai pasirūpins, kad dantų gydymas vyktų nepriekaištingai ir išvengtumėte kiek įmanoma daugiau problemų ateityje. Skaitydami toliau sužinosite apie dantų gydymą ir priežiūrą, kuria galite pasirūpinti ir patys. Kaip išvengti dantų problemų? Priežiūra, priežiūra ir dar kartą priežiūra. Kruopšti, nuodugni, kiekvieną rytą ir vakarą. Tikrai neužtenka įprasto dantų valymo. Dar taip pat svarbu pasirūpinti apnašų šveitimu, maisto likučių iš tarpdančių šalinimu, gera dantenų sveikata. Naudokite visus burnos ertmės priežiūros įrankius, kuriuos rekomenduos klinikos odontologai.   Naudinga atlikti profesionalią burnos ertmės higieną bent kartą per ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.