Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Lietuviško lito keliai ir klystkeliai

Ilgai lauktas ir pagaliau dienos šviesą 1922 metais išvydęs litas, nepriklausomybės kovų metais ką tik sulaukęs pilnametystės vietą turėjo užleisti rubliui. Prireikė 53 metų, kad senoji valiuta galėtų grįžti į lietuvių pinigines. Sugrįžo, tačiau neilgam – po 22 metų atgimusio lito gyvavimo, nacionalinę valiutą iškeitėme į europietiškus pinigus. Tuomet ilgai blaškęsis – gimęs, ne savo noru miręs, atgimęs ir vėl į šalį nustumtas litas pagaliau surado savo vietą – saugiai įsikūrė muziejuose, kolekcininkų albumuose ir žmonių prisiminimuose.

 

Laikinieji talonai Lietuvoje cirkuliavo kiek mažiau nei metus.

Laikinieji talonai Lietuvoje cirkuliavo kiek mažiau nei metus.

Kelias iki nacionalinės valiutos
Nacionalinės valiutos atsiradimo klausimas buvo pradėtas svarstyti 1918 metais Lietuvai paskelbus nepriklausomybę. Jauna valstybė įsivesti nuosavus pinigus dar nebuvo pajėgi, todėl teko tenkintis vokiečių okupantų paliktomis ostmarkėmis, tačiau jos buvo labai nuvertėjusios. Tokiais pinigais finansuoti kariuomenę, steigti valstybines įstaigas buvo per daug rizikinga – reikėjo stiprios valiutos. Deja, vien gerų norų nepakako – pinigai iš niekur atsirasti negalėjo, jie turėjo būti dengiami auksu, kurio Lietuva, žinoma, neturėjo. Pagal 1920 m. liepos 12 dieną pasirašytą taikos sutartį su Sovietų Rusija, bolševikai karo nuostoliams atlyginti Lietuvai skyrė 3 mln. vertės aukso rublių. Iš Rusijos gautos auksinės monetos buvo sulydytos. Tokiu būdu Lietuvai pagaliau atsirado viltis turėti nuosavus pinigus.
Kad gimtų nacionalinė valiuta, prireikė dar dvejų metų. Užtruko diskusijos dėl pinigų pavadinimo – dauguma pasisakė už lietuviškos kilmės pavadinimą, tačiau variantų būta daugybės. Rinktasi iš auksinio, grašio, vyčio, lieto ir kitokių.
Lito gimimas ir žlugimas
Pinigus pavadinti litais, o dešimtąją jų dalį centais pasiūlė Seimo ekonominės komisijos pirmininkas Vaclovas Vaidotas. Tokiam pavadinimui pritarė didžioji dauguma Seimo narių, todėl 1922 metų rugpjūtį lito pavadinimas buvo patvirtintas. Kartu buvo įteisinta ir Lietuvos banko institucija. Netrukus imta spausdinti pinigus – pirmieji lito banknotai ir monetos buvo paskirstyti visoje šalyje veikiančioms Finansų ministerijos įstaigoms, kurios galiojusias ost­markes nuo spalio 2 dienos ėmė keisti į litus.
Lietuviai senųjų pinigų keisti į naujuosius neskubėjo – litai jiems atrodė nepatikimi. Taip galvota be reikalo – smunkant Vokietijos markės vertei litas jos atžvilgiu brango. Tai pastebėjus, pinigų keitimo procesas ėmė spartėti, pasitikėjimas litu augti. Deja, jau sustiprėjusį litą 1930 m. ėmė neigiamai veikti ekonominė krizė, kuri sumažino Lietuvos banko aukso atsargas. Sumažinęs palūkanų normas Lietuvos bankas situaciją ėmė valdyti ir 1940 m. prarastas aukso atsargas atstatė. Deja, džiaugtis ilgai neteko – lietuviškų pinigų gyvavimo istoriją nutraukė tais pačiais metais Lietuvą okupavusi ir rusišką rublį įvedusi Sovietų Sąjunga.
1991 metais atkūrusi nepriklausomybę Lietuva užsitraukė buvusios okupantės nemalonę. Ši, bausdama Lietuvą, pradėjo blokadą nutraukdama naftos, prekių ir pinigų tiekimą. Ėmė trūkti pinigų, todėl Lietuvos valdžia suskubo išleisti savuosius. Rublį imta keisti į laikinuosius talonus ir 1992 m. spalio 1 dieną rublio apyvartoje nebeliko.
Šį pinigų pasikeitimą pamena nemaža dalis šiandieninės visuomenės. Redakcijai žinomas, tačiau anonimu norėjęs likti marijampolietis, ekonomistas, ilgametis banko darbuotojas, rublio keitimą į talonus prisimena puikiai.
– Pinigų keitimas vyko per bankus, buvo nustatytos pinigų sumos, kurias buvo galima keisti – kitaip visiems naujųjų kupiūrų nebūtų užtekę. Pagrindinis talonų įvedimo tikslas buvo suvaldyti nežmoniškai didelę infliaciją, kurią sukūrė rublio nuvertėjimas. Negana to, nacionalinė valiuta yra valstybės suverenumo simbolis, todėl paskelbus nepriklausomybę neturėti nuosavų pinigų būtų negarbinga, – laikinų pinigų atsiradimą paaiškino finansininkas.

 

Šiandien litus, talonus ir kitokius Lietuvoje galiojusius pinigus galima apžiūrėti Pinigų muziejuje Vilniuje.

Šiandien litus, talonus ir kitokius Lietuvoje galiojusius pinigus galima apžiūrėti Pinigų muziejuje Vilniuje.

Nuo lito prie euro
Kiek mažiau nei po metų įvedus talonus, Lietuvoje nacionaline valiuta ir vėl buvo paskelbtas litas. Anot marijampoliečio finansininko, didelė infliacija, kurią buvo palikęs nuvertėjęs rublis, vis dar egzistavo, todėl įvedant litą buvo tikimasi, kad jis įneš stabilumo, patikimumo ir padės suvaldyti esamą situaciją.
– Litas nešė geresnio gyvenimo viltį, su juo daug kas tikėjosi prasigyventi, užsidirbti ir susikurti šviesesnį rytojų. Iš tiesų infliacija pamažu stabilizavosi, tačiau atlyginimai vis tiek buvo nedideli, žmonių perkamoji galia maža. Naujieji pinigai ir nepriklausomybė pateisino ne visų lietuvių lūkesčius, todėl Atgimimo dvasia laikui bėgant išblėso, – prisiminė finansininkas.
Nors litas sulaukdavo prieštaringų nuomonių, bet tapus aišku, kad nuo 2015 metų pradžios Lietuva nacionalinę valiutą iškeis į eurą, visuomenėje kilo pasipiktinimas. Buvo kalbama, jog tai lietuviškumo ir tautiškumo simbolis, kurio atsisakydama valstybė neteks ir savo identiteto. Dar viena priežastis, dėl kurios buvo baiminamasi euro atėjimo – prekių ir paslaugų brangimas. Nepaisant to, „Suvalkiečio“ kalbintas marijampolietis ekonomistas džiaugiasi, kad Lietuva 2015 metais vis dėlto tapo euro zonos nare.
– Aš visada pasisakiau už eurą. Sutinku, kad litas yra valstybingumo, tautiškumo simbolis, bet euro dėka mes tapome visateisiais Europos Sąjungos nariais. Reikia pripažinti, kad žmonių baimė įvedant eurą dėl kainų kilimo tam tikra prasme buvo pagrįsta. Dabar, einant ketvirtiems euro gyvavimo metams Lietuvoje, stebimas kainų augimas. Viena iš priežasčių gali būti valiutos pasikeitimas, bet vienareikšmiškai teigti, kad tai euro atėjimo pasekmė būtų neteisinga. Juk negalime žinoti, ar kainų kilimas nevyktų esant litui, – svarstė bankininkas.
Ritos LIŽAITYTĖS nuotraukos

Naujausia informacija

  • Skaitmeninio verslo nepačiupinėsi

    2022-04-27Skaitmeninio verslo nepačiupinėsi
    Jauni marijampoliečiai Dovilė (27) ir Rytis (30) Vitkai nuoširdžiai apsidžiaugė, kai pakviečiau pokalbiui apie jų sukurtą ir sėkmingai vystomą verslą. Sako, kaip gerai, kad ir mūsų močiutės galės „Suvalkietį“ paskaityti ir nesakys: „Vaikai, susiraskit tikrus darbus!“. Nes sukūrę skaitmeninį verslą netrukus abu suprato, kad laikas atsisakyti samdomų darbų ir daryti tai, kas įdomu ir dar už tai gauti pinigus. Teisininkė Dovilė ir vadybininkas Rytis taip ir padarė. Verslo idėja gimė kelionėse Dovilė ir Rytis – „neparmušami“ keliautojai. Kelionių įspūdžius visada užfiksuoja telefonu – gerai, kad šiuolaikiniuose telefonuose yra puikios fotokameros. 2018-aisiais, atostogaudami Graikijoje, Santorini saloje, matydami pasakišką grožį, daug fotografavo, bet ...
  • Inovacijos reikalingos, kad nepražūtum ir daugiau uždirbtum

    2022-04-27Inovacijos reikalingos,  kad nepražūtum  ir daugiau uždirbtum
    Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumas, verslų inovatyvumas – neatsiejama tvaraus regiono dalis. Pasijunti tvirčiau, kai matai, jog tai „iki kaulų smegenų“ supranta ir jauni žmonės – VšĮ „Turizmo ir verslo informacinis centras SMART Marijampolė“. Konsultacijomis, įvairia pagalba verslui, ypač jaunam ir besikuriančiam, užsiimanti įstaiga jau pasakoja ne vieną sėkmės istoriją, kurios herojai – mūsų krašto verslininkai. Kad tokių istorijų būtų kuo daugiau, organizuota Sūduvos verslui skirta praktinė konferencija apie verslo paramos paslaugų plėtrą siekiant verslumo augimo. Diskusijos metu kalbėtasi apie tai, ar inovacijos aktualu tik didiesiems miestams. Autorės nuotrauka „Inovacijų diegimas versle Marijampolės regione: misija įmanoma!“, – taip pradėdama diskusiją ...
  • Viskas prasidėjo nuo indaujos

    2022-04-27Viskas prasidėjo nuo indaujos
    Kai Ilona Čepononienė (39) skelbimų portale pamatė parduodamą indaują, suprato, kad jai jos reikia. Na labai labai reikia. Kam? Dar sunku buvo tiksliai įvardinti, nes tuomet ji dirbo garsiajame „Smilgių ūkyje“, gaminančiame daugybę ekologiškų skanumynų. O laikas parodė – ši indauja buvo bene pirmasis žingsnis į nuosavą „Ilonos krautuvėlę“. Ilona Čepononienė – specializuotos augalinio maisto krautuvėlės šeimininkė. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Marijampolietė, prieš nuomodama nedidukes patalpas Marijampolėje, Vytauto gatvėje, matavo – ar tikrai jos indauja čia tilps ir ar gražiai atrodys. Tilpo. Indaujoje įsipatogino ne indai, bet daugybė ekologiškų produktų, o kad visai neprarastų baldo statuso, Ilona čia įkurdino ir savo ...
  • Pavyzdys mums gali būti net baronas Miunchauzenas

    2022-04-27Pavyzdys mums gali būti net baronas Miunchauzenas
    Ar teko girdėti – „…jau kaip atsibodo darbas, bet daugiau nieko nemoku“ arba „…į darbą – kaip į pragarą. Kasdien.“. Ir man teko girdėti tokių istorijų. Ne kartą. Atrodytų, ko kankintis – darbas ne mama, kuri vienintelė visam gyvenimui. Reikia tik pasidairyti, pagalvoti, su šeima pasikalbėti – kartais geros mintys ir idėjos pačios į glėbį įkrenta. Taip nutiko ir Živilei Kvederevičienei (43). Nuo „balto lapo“ Živilė Kvederevičienė atrado save naujoje veikloje. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Želsvoje su šeima gyvenanti moteris sako, kad dabar jai yra kardinalių pokyčių metas: atsisakė administracinio darbo, kur nuolat jautėsi ne savo vietoje, bet buvo patogu. Įgyvendino seną svajonę ir ...
  • Kada dar galima sutvarkyti įskilusį stiklą?

    2022-04-27Kada dar galima sutvarkyti įskilusį stiklą?
    Įskilęs stiklas dažnai yra gyvenimo faktas, kai paveikslų rėmai, veidrodžiai, virtuvės stiklo indai ar durų stiklai susiduria su kietais daiktais. Trumpi įtrūkimai gali greitai išsivystyti į ilgus, kurie reiškia viso stiklo gaminio pabaigą. Bet jūs galite greitai ir nebrangiai suremontuoti tą stiklą ir neatsilikti nuo visiško pakeitimo epoksidine derva bei naudingo peilio ašmenimis. Įskilusio stiklo tvirtinimas dviejų dalių epoksidine derva. Stiklo įtrūkimų taisymo „pasidaryk pats“ tikslas – sumažinti įtrūkimo atsiradimą ir sulaikyti įtrūkimą bei neleisti jam plisti. Stiklo remontas nepadarys įtrūkimo visiškai nepastebimo iš visų pusių. Greičiau tai yra kosmetinis pataisymas, kuris sumažina vizualinį įtrūkimo vaizdą. Žiūrint iš tam tikrų ...
  • Nuo puolančių vilkų kenčiantis galvijų augintojas rado sprendimą

    2022-04-27Nuo puolančių vilkų kenčiantis galvijų augintojas rado sprendimą
    NMA nuotrauka Kavalčiukų kaime Alytaus rajone auga keli šimtai galovėjų – Škotijoje išveistos vienos seniausių ir gryniausių mėsinių galvijų veislių pasaulyje atstovų. Žmonės šių tik natūralia žole ir šienu mintančių jaučių mėsą vertina dėl skonio ir maistinių savybių, tačiau jų gviešiasi ir vilkai, mat galvijai ekologiniame ūkyje visus metus ganosi gryname ore. Dzūkijoje ūkininkaujantis Aidas Abromaitis džiaugiasi, kad pasinaudojus ES parama gyvūnus pavyksta vis geriau apsaugoti. Siekdama padėti ūkininkams apsisaugoti nuo vilkų, kreiptis dėl paramos Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia jau dabar. Paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėt-ros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš ...
  • Elektros instaliacija namuose, nuo ko pradėti?

    2022-04-27Elektros instaliacija namuose, nuo ko pradėti?
    Elektros instaliacijos ypatumai ir specifika šiais laikais skiriasi nuo to, kaip viskas buvo atliekama prieš 30 ar 50 metų. Esminiai principai žinoma nepasikeitė, tačiau didesnis elektros prietaisų ir įrenginių, naudojamų buityje bei naujų technologijų, medžiagų ir įrankių gan ženkliai paveikė, taip pat, kaip atliekami elektros instaliacijos darbai. Jei ši sritis jums yra svetima, tai geriausiai patikėti darbus specialistams, tačiau, jei suprantate pagrindinius elektros instaliacijos įrengimo principus, tai darbus galima atlikti ir savarankiškai, kad ir dalinai, o profesionalams patikėti tokius darbus kaip svarbiausių skaičiavimų atlikimą ir projekto paruošimą. Jokie elektros instaliacijos darbai neapsieina be tam tikrų įrankių ir medžiagų. Pastarųjų grupė yra ...
  • Led šviesos automobilyje, kada galima jas naudoti?

    2022-04-26Led šviesos automobilyje, kada galima jas naudoti?
    Ar galvojate pakeisti savo automobilio lemputes moderniomis LED lemputėmis? Galiniai LED žibintai ne išimtis. Jūs tikrai turite daug abejonių dėl teisėtumo ir reikalavimų, kuriuos jie turi atitikti, norint juos įdiegti ir išvengti sankcijų. Šiame straipsnyje paaiškiname viską, ką reikia žinoti norint pakeisti automobilio žibintus. LED šviestuvų pranašumai prieš halogenines LED žibintų montavimas jūsų automobilyje gali būti labai sėkmingas, atsižvelgiant į visus jų teikiamus privalumus. Jie suteiks jūsų automobiliui elegantišką, modernesnę išvaizdą, be to, jų tarnavimo laikas bus daug ilgesnis, palyginti su halogeninėmis lempomis. LED šviestuvų ir lempučių pranašumai, lyginant su tradiciniais halogenais, yra daug: jie šviečia ryškiau, suteikia geresnės kokybės šviesą (tai padeda ...
  • Prieš pusmetį Tuskulėnų dvaro rūmuose atidarytas muziejus pradeda rengti virtualias parodas

    2022-04-26Prieš pusmetį Tuskulėnų dvaro rūmuose atidarytas muziejus pradeda rengti virtualias parodas
    Tuskulėnų memorialo muziejininkai pristato pirmąją virtualią parodą „Spausdintinės reklamos pavyzdžiai sovietmečio Lietuvoje“. Joje bus rodomi vieną iš ekspozicijų „Projektą – HOMO SOVIETICUS“ pasiekę totalitarinio režimo laikotarpiu to meto periodinėje spaudoje ir pavieniuose leidiniuose publikuoti reklamos pavyzdžiai. Su sovietmečio ideologijos apraiškomis okupacinėje kasdienybėje bei dvasinio pasipriešinimo režimo propagandai istorija supažindinančio muziejaus bendruomenė virtualiai galės pamatyti, kokias reklamas matė XX a. penktojo – devinto dešimtmečio Lietuvos gyventojai. Paroda skatins atsakyti sau į klausimus: ar sovietmečiu reklama buvo spalvinga, triukšminga, agresyvi? O gal priešingai – subtili, minimalistinė? Ar ji buvo tiksli ir sąžininga? Ar paveiki ir įtaigi? Kokią galią turėjo ir kokiems tikslams ji buvo naudojama?Anot ...
  • Lietuvoje apstu neišnaudotų galimybių apsirūpinant biokuru

    2022-04-25Lietuvoje apstu neišnaudotų galimybių apsirūpinant biokuru
    Nors šildymo sezonas ką tik pasibaigė, susiklosčiusi situacija skatina galvoti apie būsimąjį. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija būgštauja, kad „nieko nedarant, kitas šildymo sezonas gali būti dar skausmingesnis šilumos vartotojams, o gal ir nepilnavertis“, bei siūlo valdžiai ieškoti variantų, kaip užsitikrinti patikimą biokuro prieinamumą kitą žiemą. Biokuro birža ramina, kad žaliavos Lietuvoje netrūksta, tik reikėtų perorientuoti šalies šilumos gamybą iš geresnės biokuro kokybės į prastesnę. Įmanoma surinkti dvigubai daugiau kirtimo liekanų Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius įsitikinęs: panaudojant tam tikras priemones, net ir nedidinant kirtimų apimčių, įmanoma surinkti dvigubai daugiau kirtimo liekanų. „Jei dabar Valstybinių miškų urėdija rinkai pateikia 240 tūkst. kub. ...
  • Lietuvos Valstybės Konstitucija gyvuoja jau šimtą metų

    2022-04-25Lietuvos Valstybės Konstitucija gyvuoja jau šimtą metų
    Prof. dr. Dainius Žalimas daugiau kaip septynerius metus vadovavo Konstituciniam Teismui. Nuotrauka iš Konstitucinio teismo tinklalapio Lietuvos Respublikos Seimas, vertindamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisines konstitucines tradicijas, atsižvelgdamas į tai, kad šiemet sukanka 100 metų, kai 1922 metais buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respub-likos Konstitucija, nutarė paskelbti 2022 metus Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, pirmąkart suformulavo, kad suverenitetas priklauso tautai, įteisino įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią, numatė autonominių vienetų sudarymo galimybę, konstitucinį statusą suteikė valstybinei kalbai, vėliavai ir herbui. Lietuvos Valstybės ...
  • Konstitucinis Teismas: pernai daugiausia bylų – pagal fizinių asmenų pateiktus skundus

    2022-04-25Konstitucinis Teismas: pernai daugiausia bylų – pagal fizinių asmenų pateiktus skundus
    Kovo 31-ąją Konstitucinio Teismo svetainėje buvo paskelbtas aštuntasis metinis veiklos pranešimas, kuriame apžvelgta šio Teismo veikla 2021 metais. Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė. Nuotrauka iš Konstitucinio Teismo internetinio puslapio. Pasak 2021 m. birželio mėn. pradėjusios eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas Danutės Jočienės, vienas svarbiausių Konstitucinio Teismo veiklos tikslų – Lietuvos teisinėje sistemoje 2019 metais įdiegtą individualaus konstitucinio skundo institutą matyti kaip efektyvią teisinės gynybos priemonę, padedančią veiksmingai ginti pažeistas konstitucines asmens teises ir laisves. Vadovaujantis šiuo prioritetu, praėjusiais metais buvo stengiamasi bylas pagal individualius konstitucinius skundus nagrinėti kuo sparčiau. – Šios pastangos davė konkrečių rezultatų – 2021 metais pirmą kartą Konstitucinio Teismo veiklos ...
  • Krovinių gabenimas jūra, ką reikia žinoti?

    2022-04-21Krovinių gabenimas jūra, ką reikia žinoti?
    Jūrų transportas buvo naudojamas labai ilgą laiką kroviniams ir žmonėms gabenti dideliais atstumais. Jūrų transportas sudaro apie 60% viso pasaulio krovinių pervežimo. Tai reiškia, kad nepaisant šimtmečių gyvavimo šio prekių gabenimo būdo, jis neprarado savo populiarumo, nes turi nemažai privalumų. Dauguma pasaulio šalių turi priėjimą prie jūros, todėl daugeliui jų prekių pristatymas jūra yra labai patogus. Taigi, kokie yra prekių gabenimo jūra pranašumai? Jei palygintume krovinio pervežimo sausuma, oru ir jūra kainą, pastebimai laimi pastarasis. Krovinių gabenimas jūra yra gana nebrangus būdas pristatyti krovinį. Šiuolaikiniame pasaulyje jūrų laivai turi įspūdingą keliamąją galią ir talpą. Kuo daugiau laive yra krovinių, tuo pigiau jį išeina pristatyti. Nei sausumos, ...
  • Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų?

    2022-04-21Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų?
    Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų? Svarbiausias kūno rengybos tikslas yra jaustis gerai. Suvokti savo sugebėjimus, nuolat tobulinti save, jaustis saugiai ir pasitikėti savimi visose gyvenimo srityse. Esant tokiam įtemptam gyvenimo būdui, neabejotinai svarbų vaidmenį atlieka sąmoninga ir sisteminga fizinė veikla, kuri gali būti atliekama įvairiais pratimais, visapusiškai veikiančiais mūsų psichosomatinę asmenybę. Jie – tarsi „įrankiai“ siekiant sveikos ir aktyvios gyvensenos tikslų. Ir kaip darbo efektyvumas priklauso nuo tinkamai parinktų ir naudojamų priemonių, taip mūsų veiklos efektyvumas rūpinantis sveikata ir fiziniu pasirengimu didele dalimi priklauso nuo tinkamai parinktų fizinio aktyvumo formų. Todėl verta susipažinti su gausiu klubų ir sveikatingumo ...
  • Žmonių nuomonė taip pat yra labai svarbi

    2022-04-20Žmonių nuomonė taip pat yra  labai svarbi
    Lietuvos istorikas, profesorius, televizijos laidų vedėjas Alfredas Bumblauskas savo mintimis šiuo klausimu pasidalijo neseniai viešėdamas Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje biblio­tekoje, kur buvo surengtas susitikimas „Kur ieškoti lietuviškos tapatybės pagrindų: Suvalkijoj, Sūduvoj ar..?“. – Neslėpsiu, kad aš asmeniškai esu Suvalkijos pavadinimo šalininkas. Kita vertus, reikia atsižvelgti ir į žmonių nuomonę – jei jiems labiau patinka Sūduvos pavadinimas, tai gali būti Sūduva, juolab kad ir Sūduvos metus šiemet minime. Nieko per prievartą daryti nereikia ir tos nuomonės keisti. Mano nuomone, nereikėtų ginčytis dėl tų vardų. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas dar 1420 metais mini „sūduvių arba jotvingių žemę“. Šios teritorijos vakarinė dalis vadinama Sūduva, pietinė ...
  • Profesorius Alfredas Bumblauskas Marijampolėje išgirdo ir kitą nuomonę

    2022-04-20Profesorius Alfredas Bumblauskas  Marijampolėje išgirdo ir kitą nuomonę
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje neseniai apsilankęs ir susitikime „Kur ieškoti Užnemunės tapatybės pagrindų: Suvalkijoj, Sūduvoj ar..?“ dalyvavęs žinomas Lietuvos istorikas, profesorius, ilgametis televizijos laidų vedėjas Alfredas Bumblauskas sulaukė didelio žiūrovų būrio. Į anksčiau dėl jo ligos atidėtą susitikimą šįsyk susirinko tikrai daug žmonių, ir pats svečias jautėsi ir elgėsi šiek tiek kaip šoumenas, mėgavosi dėmesiu ir džiaugėsi jam skirtais plojimais. Viso susitikimo metu istorikas negailėjo pagyrų šiam kraštui, kuriam jis mieliau naudoja Suvalkijos pavadinimą, nors pastaruoju metu girdisi vis daugiau balsų įteisinti Sūduvos pavadinimą. Pasak A. Bumblausko, jei su pačia Marijampole viskas paprasčiau ir aišku, tai su Sūduva yra sudėtingiau, ...
  • Ar bus įstatymu įtvirtintas Sūduvos pavadinimas?

    2022-04-20Ar bus įstatymu įtvirtintas Sūduvos pavadinimas?
    Atsiliepdama į Sūduvos regiono tarybos siūlymą įstatyminiu lygmeniu keisti Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono pavadinimą ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros kvietimą šiuo klausimu pareikšti nuomonę, Etninės kultūros globos taryba balandžio pradžioje surengė Regionų kultūros politikos grupės posėdį. Šiame posėdyje buvo pritarta Sūduvos regiono tarybos siūlymui. Remiantis šiuo nutarimu, Lietuvos Respublikos Prezidentūrai išsiųstas raštas, kuriame siūloma „keisti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintą etnografinio regiono pavadinimą Suvalkija (Sūduva) į pavadinimą Sūduva, arba bent Sūduva (Suvalkija)“. Teikdama šį siūlymą EKGT pastebėjo, kad jau prieš 20 metų kuriant EKGT padalinius etnografiniuose regionuose aptariamo regiono atstovai siekė, kad būtų įtvirtintas Sūduvos pavadinimas. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.