AD

Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Jaunoms šeimoms Norvegijoje gyventi lengviau

Trisdešimtmetis marijampolietis Evaldas Babeckas pirmą kartą migranto duoną išbandė būdamas devyniolikos metų. Ją valgo ligi šiol. Pirmą kartą išvyko padirbėti į Airiją. „Nesinorėjo visą laiką prašyti tėvų pinigų, svajojau įsigyti automobilį, todėl nusprendžiau išvažiuoti užsidirbti“, – taip savo sprendimą grindžia Evaldas. 

Evaldas atvirai kalba, kodėl jaunos šeimos renkasi emigraciją.

Evaldas atvirai kalba, kodėl jaunos šeimos renkasi emigraciją.

Grįžęs į Lietuvą jis pradėjo studijuoti universitete, tačiau po kelis kartus, kad turėtų pakankamai lėšų, vis vyko į Norvegiją užsidirbti studijoms, pragyvenimui. Evaldui tekdavo dirbti įvairius sezoninius darbus: dažyti namus, pjauti žolę.
2012 metais Lietuvoje Evaldas susipažino su būsima žmona, pavasarį pora susituokė, o po metų jau abu su Jolita išvyko į Norvegiją. Evaldas atvirai sako, kad kelionės tikslas buvo kuo daugiau užsidirbti, kad Lietuvoje galėtų įsigyti būstą, turėti geras gyvenimo sąlygas. Su Jolita įsikūrė Frojos saloje, išsinuomojo namą, įsidarbino lašišų fabrike, kur apdorojama, paruošiama ir užšaldoma ši žuvis.
Šeima Norvegijoje tebegyvena ligi šiol. Į Lietuvą grįžta, kai tik gauna atostogų. Abu Norvegijoje dirba, turi nuolatinius kontraktus. Jolita šiuo metu augina vaikučius.
„Esi garantuotas, kad gausi atlyginimą, tau priklauso atostogos, todėl jautiesi saugus“, – apie tvarką Norvegijoje pasakojo Evaldas. Emigracijoje jie su žmona susilaukė dukros Amelijos ir sūnaus Armando. Dukrai dabar beveik pustrečių metukų, sūnui – devintas mėnuo. „Jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, ten daug lengviau gyventi, puikios socialinės garantijos“, – pasakoja Evaldas, iš uždarbio Norvegijoje per ketverius metus nusipirkęs ir įsirengęs Marijampolėje butą naujos statybos name.
Jolita, augindama vaikus, gauna dideles išmokas. „Jos kartais net būna didesnės už mano atlyginimą“, – juokiasi Evaldas. Tad finansine prasme jaunos šeimos šioje šalyje gali gyventi laisvai. Būtiniausios prekės, ypač vaikams, pigesnės, o pašalpos, uždarbiai, gerokai didesni negu Lietuvoje. Paklaustas, ar jie nebijo su žmona Norvegijoje po išviešintų vaikų atėmimo skandalų auginti du mažylius, Evaldas tikina dėl to esantis ramus. „Iš normalių tėvų neatima vaikų, tokiam žingsniui turi būti rimtos priežastys, tokios, kaip smurtas vaiko atžvilgiu ir panašiai. Visi tokie signalai tikrinami“, – sako jis.
Neseniai pora įsigijo Norvegijoje nuosavą namą. „Neleisime pinigų nuomai, kol gyvensime ten, o nusprendę grįžti į Lietuvą, išnuomosime. Atvykėlių Frojos saloje visada daug, nebus problemų būstą išnuomoti“, – įsitikinęs Evaldas.

Frojos saloje daug mažų laivų prieplaukų. Čia gyvenantys lietuviai laisvalaikiu mėgsta žvejoti.

Frojos saloje daug mažų laivų prieplaukų. Čia gyvenantys lietuviai laisvalaikiu mėgsta žvejoti.

Vyras neslepia, kad jie pasiilgsta savo krašto, artimųjų, vaikus norėtų leisti į lietuvišką mokyklą, bet kol kas Norvegijoje juos laiko finansiniai svertai. „Lietuvoje dirbdamas tokį būstą, kokį įsigijome mes, padirbėję vos ketverius metus Norvegijoje, nežinia kada būtume įstengę nusipirkti, jei iš viso įstengę. O iš uždarbio Norvegijoje galėjome tai padaryti per palyginti trumpą laiką. Finansinis saugumas ir galimybės jaunam žmogui labai svarbu. Juk pradedi gyvenimą nuo nulio, tau visko norisi, auga vaikai, jiems visko reikia. O ir jaunimas dabar kitoks. Mums reikia visko daug ir greitai“, – pasakoja vyras.
Anot Evaldo, nuo vienų iki dvejų metų, jei nevedi į darželį, už vaiką kiekvieną mėnesį jaunai šeimai mokama 7500 kronų, tai būtų apie 750 eurų, jeigu nevedi pirmus metus vaiko į darželį. Plius vaikų reikmėms nuo gimimo iki 18 metų kiekvieną mėnesį skiriama 980 kronų išmoka, jeigu bent vienas iš tėvų oficialiai gyvena ir dirba Norvegijoje. Be to, jeigu dirbi atsakingai, tai visuomet turi darbą, už kurį gauni jo vertą atlyginimą ir socialines garantijas.
„Aš nebijau darbo, 14 valandų kartais tenka dirbti, tačiau už tai sumoka, be to, darbo sąlygos palankios darbuotojams, daromos pertraukėlės, per kurias gali pailsėti, užkąsti. Lietuvoje viso šito nėra: yra įmonių, kur žmonės vergiškomis sąlygomis dirba 15 valandų per parą, gaudami 500 eurų atlyginimą. Todėl jaunimas emigruoja, tiesiog priverstas emigruoti, kad galėtų stabiliai finansiškai, oriai gyventi“, – sako Evaldas.
Anot jo, Frojos saloje daug lietuvių, ir visi iš pradžių sakosi atvykę tik trumpam užsidirbti, o paskui pasilieka keleriems metams. Aišku, gyventi ir dirbti svetimoje šalyje, kai tavo šeima gyvena atskirai, labai sunku. Evaldui šia prasme daug lengviau, nes jis Norvegijoje yra su šeima, jo akyse auga vaikai.
Pasak Evaldo, jų šeimos planuose – dar keletą metų padirbėti Norvegijoje, kad išsimokėtų paskolą už namą, o po to grįžti gyventi į Lietuvą. Turėdami materialinį pagrindą, galės ir savo šalyje bandyti rasti vietą po saule.

Naujausia informacija

  • Kultūros sostinė: svarbiausi kovo renginiai

    2018-02-27
    Kviečiame lankytis, dalyvauti Kultūros sostinė: svarbiausi kovo renginiai Kovo 1 d. – grafiko Broniaus Leonavičiaus jubiliejinė kūrybos paroda (M. B. Stankūnienės menų galerija). Kovo 3 d. – koncertas, skirtas Tarptautinei moters dienai „Himnas moteriai“ (kultūros centras). Kovo 9 d. – respublikinis moksleivių dailės, istorijos, lietuvių kalbos ir muzikos projektas „Rankšluosty įausiu Lietuvą tėvynę…“ („Šaltinio“ pagrindinė mokykla). Kovą-balandį veiks Čikagos lietuvių Albino Enskaus, Algimanto Kezio, Vaclovo Gutausko fotografijų paroda (Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija). Kovą-balandį vyks projektas „Sūduvių ugnys – budinam svietą“ (ant savivaldybės piliakalnių). Kovą-birželį vyks lėlių teatro „Trivainėlis“ keliaujantis edukacinis spektaklis „Knygos pasakoja 100-mečio istoriją“ (švietimo, kultūros įstaigos, Vytauto parkas, P. Kriaučiūno viešoji biblioteka). Kovo 11 d. – ...
  • Eksperto komentaras

    2018-02-27Eksperto komentaras
    Istorikas Jonas GUSTAITIS, ne viename renginyje vasarį buvęs kaip dalyvis, o kituose pats kalbėjęs apie Lietuvą, Vasario 16-ąją ir apie tai, kaip šiandien vertiname turimą laisvę ir savo valstybę, teigia, kad turime žvelgti plačiau. Akcentuojamas šimtmetis, tačiau ar pagalvojame, koks šimtmetis? Ir ar ne per intensyviai ir garsiai skanduojame, kad mylime Lietuvą? O kaip su darbais? Taigi – istoriko mintys. – Pastaruoju metu atrodo, kad minėdami neeilinę Vasario 16-ąją ne tik labai garsiai apie tai kalbame, bet ir labai skubame viską daryti, kuo greičiau užbaigti… O ar susimąstėme, kokį šimtmetį minime? Šimtą metų nuo tos dienos, kai buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas. ...
  • Vasaris: mėnesio renginių apžvalga

    2018-02-27Vasaris: mėnesio renginių apžvalga
    Kadangi sausis buvo tarsi įžanga į 2018-ųjų Kultūros sostinės programą (vartai į ją atverti sausio 20 dieną), tai ir pagrindinė veikla, renginiai – ruošimasis ne tik šiam įvykiui, bet ir tolesniam visų metų vyksmui. Beje, būtent sausiui baigiantis Kraštotyros muziejuje įvykęs solidus ir informatyvus renginys, skirtas Nepriklausomybės kūrėjams broliams Vailokaičiams, buvo tarsi įžanga į vasarį, nes aprėpta gana plati istorinė panorama, leidusi geriau suprasti, kaip atsirado galimybė žengti svarbiausius Lietuvos valstybės atkūrimo žingsnius. Jau vasariui baigiantis kita paroda (Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje „Didžiojo tikslo link: lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“) ir papildė, ir dar labiau išryškino tai, kas ...
  • Vasario 16-ajai ruošėmės jau nuo rudens…

    2018-02-20
    Mums pasisekė, kad turėjome galimybę švęsti 100-ąjį Nepriklausomos Lietuvos gimtadienį. Šiam įvykiui Antanavo kultūros klubas „Dvarkiemis“ atsakingai ruošėsi jau nuo rudens. Gavę projekto „Lietuvos Šimtmetį pasitinkant“ finansavimą, Antanavo parke pastatėme skulptūrą pirmiesiems žuvusiems Nepriklausomos Lietuvos savanoriams (1918–1923), pagal tuometį regioninį skirstymą kilusiems iš Antanavo apylinkių. Paminklo viziją padėjo įgyvendinti medžio drožėjas Renatas Gružinskas. Vasario 16-ąją mišias už savanorius aukojo ir paminklą pašventino Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčios vicedekanas kunigas Gediminas Bulevičius. Ceremonijai iškilmingumo suteikė KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 202 kuopos savanorių padovanotos 3 salvės: „Už Lietuvą“, „Už savanorius“, „Už Antanavo žmones“. Klubo moterys nupynė gimtadieniui trispalves apyrankes, kuriomis pasipuošėme pačios ...
  • Šventė Tautkaičiuose

    2018-02-20Šventė Tautkaičiuose
    Išskirtinei dienai – Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui – bendrai ruošėsi Marijampolės kultūros centro Tautkaičių skyrius, kaimo bendruomenė ir biblioteka. Atsakingai ir išradingai šventei ruošėsi jaunimas, ieškodamas ypatingų akcentų, išskiriančių šią šventę iš kitų. Sveikindama su švente Sasnavos seniūnė Nijolė Smilgienė linkėjo antrą valstybės šimtmetį pradėti siekiant užsibrėžtų tikslų ir neužmirštant praeities pamokų, žmonių, kūrusių ir išsaugojusių Lietuvą. Bendra dovana iš seniūnės rankų – Lietuvos vėliava, o Elenai Čėsnienei, Klemensui Kvainauskui ir Onai Miliauskienei buvo įteikti padėkos raštai. Bendruomenės nariams, kultūros darbuotojams, saviveiklininkams gražių darbų ateityje palinkėjo ir Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius, atvykęs kaip kapelos „Rudnia“ dalyvis. Ingos Kidolienės vadovaujamas kolektyvas ...
  • Nuščiuvusioje salėje – „Kraujas ir pelenai“

    2018-02-20Nuščiuvusioje salėje – „Kraujas ir pelenai“
    Marijampolės priemiestyje esančio Baraginės kaimo gyventojus paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio į kultūros namus sukvietė simbolinio tautą budinančio varpo skambėjimas. Minėjimą pradėjusi kultūros renginių organizatorė, Baraginės kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Maziliauskienė pasidžiaugė, kad Lietuvai ypatinga šventė pasiekė daugelio kaimo gyventojų namus. Mat itin daug žmonių prisijungė prie bendruomenės inicijuotos akcijos ir iš kaime dalintų valstybės vėliavos spalvų lapų išsikirpo ir savo namų langus papuošė geltonais, žaliais ir raudonais ąžuolo lapais. Be to, I. Maziliauskienė pažymėjo, kad šių metų Vasario 16-ąją kaip niekad daug trispalvių suplazdėjo ir prie šio kaimo gyventojų namų. Minėjimo dalyviams sugiedojus „Tautišką giesmę“, Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Ona ...
  • Valstybė prasideda nuo žmogaus

    2018-02-20Valstybė prasideda nuo žmogaus
    Liudvinavo miestelyje iškilmingas valstybės šimtmečio minėjimas prasidėjo šventomis Mišiomis parapijos bažnyčioje. Vidudienį į bendrą varpų gaudesį, švenčiant jubiliejinį valstybės gimtadienį, įsiliejo ir Liudvinavo šv. Liudviko bažnyčios varpas. Ant savanorių kapų senosiose miestelio kapinėse sužibo žvakės. Gyventojai rinkosi į Liudvinavo kultūros centre vykusį šventinį koncertą „Čia mano tėvynė – brangi Lietuva“. Visi atvykusieji gavo po trispalvę vėliavėlę. Šventės režisierė ir vedančioji Vita Gvazdaitienė sveikino bendruomenę, susirinkusią į ypatingą minėjimą, ir kvietė kaip vieninga šeima pasidžiaugti Tėvynės gimtadieniu. Liudvinavo seniūnijos seniūnė Jolanta Maceikienė akcentavo, kad valstybė prasideda nuo žmogaus, nuo jo šeimos, namų, gimtojo miestelio. „Esame ypatingo istorinio įvykio liudininkai, tad išsaugokime prisiminimus ...
  • Šunskuose plazdėjo įspūdingo dydžio Trispalvė

    2018-02-20Šunskuose plazdėjo įspūdingo dydžio Trispalvė
    Vasario 16-ąją Šunskų miestelyje vykęs valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas minėjimas „Brangiausios spalvos trys“ prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Marijos Magdalietės bažnyčioje. Mišias aukojo net keturi kunigai: parapijos klebonas kanauninkas Deimantas Brogys, iš Šunskų kilęs kanauninkas, profesorius, teologijos mokslų daktaras Kęstutis Žemaitis, taip pat Keturvalakių (Vilkaviškio r. sav.) Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebonas Arvydas Jakušovas ir Bartninkų (Vilkaviškio r. sav.) parapijos klebonas Alvydas Dvareckas. Mišiose giedojo Virginijos Junevičienės vadovaujamas „Suvalkijos“ choras ir solistai. Po Mišių susirinkusieji drauge su gitarą į rankas paėmusiu Šunskų seniūnijos seniūnu Rimantu Lekecku bažnyčioje atliko Lietuvai skirtą dainą, o paskui nešini dovanų gautomis mažomis trispalvėmis sugužėjo į šventorių. ...
  • Pagarba didžiavyriams, varpų dūžiai, šviesos bokštai…

    2018-02-20Pagarba didžiavyriams, varpų dūžiai, šviesos bokštai...
    Per Lietuvą nubangavo Valstybės nepriklausomybės atkūrimo jubiliejiniai renginiai. Visi 2018-ieji – neeiliniai, švenčių ir akcijų, gražių darbų bus iki pat jų pabaigos, o Vasario 16-oji – tarsi margaspalvis fejerverkas, žymintis antro mūsų valstybės šimtmečio pradžią… Dar praėjusiais metais prasidėję įvairiausi renginiai po Naujųjų vis labiau įsibėgėjo: jau būta ir parodų, knygų pristatymų, konferencijų, gražių akcijų kultūros, ugdymo įstaigose. Marijampoliečiams vienas svarbiųjų akcentų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymas sausio mėnesį. Vasario 16-oji ir Marijampolėje bei savivaldybėje, ir Kazlų Rūdos bei Kalvarijos savivaldybių centruose, ir kaimuose bei miesteliuose minėta keletą dienų. Vienas ryškiausių renginių vasario 15 dieną vyko Rygiškių Jono gimnazijoje, iš kurios, kaip ...
  • Ką primena fotografijos? (Fotomįslė)

    2018-02-20Ką primena fotografijos? (Fotomįslė)
    Nuo šiol Lietuvos šimtmečiui ir Marijampolei – Lietuvos kultūros sostinei – skirtuose puslapiuose spausdinsime įvairias fotografijas, primenančias senus (ir nelabai) laikus: pastatus, užfiksuotus įvykius, žmonių nuotraukas. Tai vienaip ar kitaip bus susiję su viso mūsų regiono kultūra pačia plačiausia prasme. Skaitytojus, žinančius ar atspėjusius, kas pavaizduota nuotraukoje, prašome per savaitę parašyti adresu kultura@suvalkietis.lt. Tai tegul būna žinių patikrinimas – prizų nebus, bet gerai atsakiusiųjų pavardes paskelbsime. Koks pastatas šioje Ričardo PASILIAUSKO nuotraukoje? Kada fotografuota?  
  • Šimtmečio padėka

    2018-02-20
    Į Marijampolę iš Kybartų vykome su viltimi ir kilniu tikslu: paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir iškilių Lietuvos asmenybių brolių Vailokaičių – 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signataro Jono ir kunigo Juozo – prisiminimų popietėje „Kad praeitis užmarštin neišeitų“. Gavus Kultūros skyriaus pritarimą ir vietą renginiui Kraštotyros muziejuje liko tinkamai pasiruošti žygiui Vailokaičių keliais, kad šių didžiavyrių vardus prisimintų šio krašto vyresni žmonės ir jauni apie juos kalbėtų… …Signataro Jono kelias – nuo Rygiškių Jono gimnazijos iki Peterburgo prekybos ir pramonės instituto aukso medaliu baigtų mokslų… ir vėl sugrįžimas į Marijampolę. „Žagrėje“ gerai supratęs savo mokslo vertę su bendražygiu ...
  • Susiėmus už rankų – iki tūkstantmečio…

    2018-02-20Susiėmus už rankų – iki tūkstantmečio...
    Ar dažnai mintimis sugrįžtate į „Baltijos kelio“ laikus? Kai stovėjome susiėmę už rankų ar petys į petį tūkstantiniame būryje šypsojomės šalia esančiam bei visiems aplink ir labai tikėjome: viskas bus gerai, nes tai, ką darome, yra tikra, nes būdami kartu jaučiame ypatingą jėgą… Ir tada pirmą kartą trimis kalbomis nuskambėjo žodžiai „Jau bunda Baltija… Lietuva, Latvija, Estija…“ Nors nauja, bet atrodanti tokia pažįstama, daina nejučia tapo neoficialiu bendru trijų šalių himnu. Niekas tada neklausė, kas jos autorius – o dabar ar pasakytume? (Taigi: dainą „Bunda jau Baltija“ parašė latvių kompozitorius Borisas Reznikas.) …Beveik prieš tris dešimtmečius patirti įspūdžiai ir prisiminimai daugelio ...
  • Mano Tėvyne

    2018-02-20
    Tėvyne mano, į Tave kreipiuosi, Tarytum motiną, mane auginusią. Tikiu, kad viską dalinai perpus. Ir savo, ir manas tiesas apgynei. Klausyk Tėvyne, kur Tava daina? Kur Tavo žodis, aiškiai parašytas? Juk tiek vargų pakėlei Tu viena. Gal liko Tau uždėtas juodas šydas? Tėvyne mano, Lietuva gimta. Na nusimesk tą rūko šydą nuo akių. Ir man, ir Tau ateis diena lemta: Gal džiaugsimės abi. Bet aš dabar verkiu. Žinau, Tau skauda – vaikai paliko. Jie nusivijo savo laimės paukštį. Bet neliūdėk, priglauski tuos, kurie dar liko. Gal jie pakels Tave į žydrą aukštį. Tėvyne brangi, Lietuva mana. Maironio eilėmis lyg perlais išpuošta. Galbūt nebyra iš dangaus mana, Bet kiekvienam Tavoji žemė švyti. Užteks visiems Tavosios žemės turtų. Nors ir pro debesis, čia saulė  ...
  • 100-mečio akcentai Liudvinavo seniūnijoje

    2018-02-20100-mečio akcentai Liudvinavo seniūnijoje
    Šventiškai pasipuošusi Liudvinavo seniūnija pasitinka Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Seniūnijos gyventojams netradicinę dovaną, šimtmečiui skirtą stendą, sukūrė miestelyje gyvenantis dailininkas Vytautas Buslys. Šimt-mečiui skirtas akcentas pastatytas prie seniūnijos. Dar vieną netikėtą dovaną – originalų sveikinimą – seniūnija gavo iš kraštiečio, Kauno technologijos universiteto dėstytojo, habilituoto technologijos mokslų daktaro Vytauto Barzdaičio. Seniūnijai, sveikindamas su Valstybės šimtmečiu, jis atsiuntė Lietuvos Nepriklausomybės Akto kopiją. 1918-ųjų Vasario 16-osios nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo dabar eksponuojamas seniūnijos fojė, kad visi gyventojai galėtų pamatyti, pasidžiaugti. Šventiška Liudvinavo seniūnijoje, pasitinkant Valstybės šimtmetį, buvo ir visa ši savaitė. Gyventojai, apsilankę seniūnijoje, išpuoštoje tautinėmis juostomis, dovanų gaudavo Trispalvę vėliavėlę. ...
  • Marijonų gimnazistai švenčia Lietuvos gimtadienį

    2018-02-20Marijonų gimnazistai švenčia Lietuvos gimtadienį
    Vasario 8 dieną Marijampolės marijonų gimnazijoje įvyko konferencija, skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti. Renginio pradžioje susirinkusiuosius pasveikino II a klasės gimnazistai (mokytoja B. Talalajeva). Sveikinimo žodį tarė gimnazijos steigėjas dr. klebonas Andrius Šidlauskas, Marijampolės savivaldybės vicemeras Romualdas Makauskas ir gimnazijos direktorius Saulius Andriuška. Konferencijoje Lietuvos Nacionalinio muziejaus Etnografijos ir etninės kultūros skyriaus vedėja dr. E. Lazauskaitė perskaitė pranešimą „Jonas Basanavičius – etnokultūros tyrinėtojas“. Kanauninkas, profesorius, teologijos daktaras kunigas Kęstutis Žemaitis kalbėjo apie Nepriklausomybės akto signataro vyskupo J. Staugaičio veiklą. Žemaitijos krašto Nepriklausomybės akto signatarų M. Biržiškos, S. Kairio, J. Vileišio ir A. Petrulio veiklą pristatė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos I klasės gimnazistai. ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.