Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija. Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl šios teritorijos apsauga yra dažnas klausimas gynybos pareigūnų pasitarimuose.
Ypač šis klausimas paaštrėjo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. NATO dėmesys Baltijos šalims stipriai išaugo. NATO šalys rengė tarptautines pratybas, kaip ginti Suvalkų koridorių, kurio okupaciją, anot Lietuvos pareigūnų, Rusija repetuoja jau ne vienerius metus. Suvalkų koridorių dažnai mini Jungtinių Valstijų kariškiai, apie jo gynybą kalba ir Briuselyje posėdžiaujantys NATO diplomatai bei ministrai.
Galimas Suvalkų koridoriaus užgrobimas dar stipriau imtas aptarinėti, kai Rusija pradėjo karą su Ukraina. Akivaizdu, kad šis klausimas opus ne vien Baltijos šalims. Savo pašnekovų istorikų, krašto tyrinėtojų klausėme apie Suvalkų koridoriaus kūrimosi ir formavimosi istorinius momentus, kiek jie svarbūs šioms dienoms.
Vietovė buvo svarbi visada
Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas, Sūduvos istoriją tyrinėjantis marijampolietis Vytautas Gaulia mano, kad Suvalkų koridoriaus sąvoka susiformavo dar 1920 metais ir išliko aktuali bei svarbi iki šių dienų.
– 1920 metų liepos 12-ąją du šaunūs Lietuvos vyrai Petras Klimas ir Justinas Staugaitis, beje, abu kilę iš Marijampolės apskrities – nuvažiavo į Maskvą ir įtikino Sovietų Rusiją pripažinti Lietuvą.
Sutartimi buvo deklaruotas Lietuvos atsiskyrimas nuo Rusijos: pripažinta Lietuvos nepriklausomybė, nustatyta Lietuvos ir Rusijos valstybių siena. Lietuvai priskirtas Vilnius, Gardinas ir eventualiai visa buvusi Suvalkų gubernija. Tai patiko ne visoms valstybėms, siekta sutartį panaikinti. Nepaisant derybų vyko kovos su Lenkija. Tad Suvalkų koridorius visada buvo karinių konfliktų zona. Tai išliko aktualu tarpukario Lietuvos gynybos planuose Vokietijos ir Rusijos karų kontekste, – pasakojo V. Gaulia.
Pasak pašnekovo, ši tema jautri ir dėl to, kad turime nemažai lietuvių, gyvenančių Baltarusijoje, Karaliaučiaus srityje. Šių žmonių kasdienybė, ateitis turi būti svarbi, jie negali būti atskirti nuo savo šaknų.
Sūduvos istorijos tyrinėtojo manymu, Suvalkų koridorius aktualumo nepraradęs ir šiandien. „Rusai dar tarybiniais laikais būtų nutiesę plačią magistralę, jeigu tik lenkai būtų leidę. Kariniu atžvilgiu Suvalkų koridorius labai svarbus, jeigu Rusija pultų, būtume atskirti nuo NATO. Todėl manau, kad nereikėtų tiesti geležinkelių ir autostradų: kuo bus blogesnis susisiekimas, tuo mums mažiau grėsmės. Norėtųsi, kad Rusija visai pamirštų Suvalkų koridoriaus sąvoką“, – sako V. Gaulia.
Tai – kertinė Europos dalis, kurios gynybą būtina užtikrinti
Skirmantas Andriušis, Lietuvos policijos istorijos tyrinėtojas, knygos Lietuvos policijos įkūrimo šimtmečiui paminėti bendraautorius, mano, kad Suvalkų koridoriaus sąvoka aktuali todėl, kad šalia Lietuvos yra dvi priešiškai Lietuvos ir Vakarų demokratijos atžvilgiu nusiteikusios valstybės.
Anot S. Andriušio, sąvoką Suvalkų koridorius jis išgirdo 2015 metais, kai ją pavartojo buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, pasakodamas, kad pavadinimą „Suvalkų koridorius“ sugalvojęs likus kelioms minutėms iki susitikimo su tuomete Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Tuomet prezidento tikslas buvo garsiai skambinti varpais dėl Vakarų gynybos spragų. Baimintasi, kad kilus konfliktui su Vakarais Rusija gali vienu metu įsiveržti į Suvalkų koridorių ir iš rytų, ir iš vakarų, taip atkirsdama Europos Sąjungai priklausančiais Baltijos valstybes nuo jų sąjungininkių pietuose.
T. H. Ilvesas dabartinę Europos Komisijos pirmininkę U. von der Leyen įspėjo praėjus metams po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, tačiau dabartinio Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste toks scenarijus dar aktualesnis.
„Kol rusai nežvangino ginklais, nepradėjo grasinti pasauliui, nebuvo aktuali ir Suvalkų koridoriaus sąvoka. Bet aš manau, kad ir Lietuvos kariuomenė, ir mūsų NATO partneriai yra pasirengę atremti galimas grėsmes, tad žmonėms baimintis nereikėtų“, – sako S. Andriušis.
Eksperto komentaras
Pavojingų vietų žemėje daug
Rimvydas URBONAVIČIUS, istorikas, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialas vadovas:
– Manyčiau, kad Suvalkų koridoriaus sąvoka aktuali tapo prasidėjus Ukrainos karui su Rusija, kai pamatėme realias grėsmes. Anksčiau savo istoriniuose tyrinėjimuose su šia sąvoka nesu susidūręs. Nors galima sakyti, kad Lietuvos, Lenkijos partizanai savo kovai prieš okupantus irgi naudojosi šia teritorija. Legendinis partizanas Juozas Lukša-Daumantas du kartus prasiveržė į Vakarus.
Manau, baimintis mums, kad būsime užpulti Rusijos, nes, anot Briuselio leidinio „Politico“, gyvename pavojingiausioje vietoje žemėje, daugiau yra teorinė galimybė. Tų pavojingų vietų žemėje daug. Nesu karo ekspertas, bet tikiu, kad net ir užpulta Lietuva apsigintų, kad ją gintų ir sąjungininkai. Tikrai pelyte nebūsime, greičiau būsime katinais, o prireikus gintis tą Kaliningrado sritį suraižytume gabalais, bet apsigintume. Juk NATO ir buvo sukurta kaip atsvara rusizmui.
Fašizmas sunaikintas, bet rusizmas išlikęs, jiems niekada nebuvo gana, puolė visus kaimynus. Galime prisiminti Rusijos karus Mongolijoje, Japonijos salose, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje. Visur bandė veržtis, kur tik matė naudos.
Galvoju, kad dabar Rusija užpulti Baltijos šalių ir pradėti karą su NATO, nebeturi pajėgų. Kiek turėjo, tiek išeikvojo kariaudama su Ukraina. Ir žmogiškuosius išteklius, ir materialius. Rusija prarado daug ginklų, daug karių, dabar į karą prievarta imami žmonės neturi dėl ko kariauti, nemato prasmės, todėl ir vyrauja tokia sumaištis.
Visko dar bus, bet kurią minutę tai gali nutikti, yra ir branduolinė grėsmė, tačiau mes nesami vieni. Turime stiprią gynybinę poziciją, manau, ir Rusija tai puikiai supranta. Jeigu palies mūsų kelią, gaus dvigubai daugiau.
