Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Ieva Vasiliauskaitė: „Marijampolė – mano namai, Marijampolė – mano darbai“

Iš Vilkaviškio kilusi Ieva Vasiliauskaitė neseniai Marijampolėje duris atvėrusioje grožio studijoje „Studio IV“ dūzgia it bitė. Mergina planuoja jos veiklą, dėlioja darbus – užsiima organizacine veikla. Nors baigė studijas Vilniuje ir gyvenimą buvo pradėjusi kurti ten, gimtojo krašto trauka buvo tokia stipri, jog nuosavą verslą nusprendė kurti Marijampolėje.

 

Nors gyvenimą ir karjerą buvo pradėjusi kurti Vilniuje, nuosavą verslą Ieva Vasiliauskaitė įsteigė gimtinėje.

Nors gyvenimą ir karjerą buvo pradėjusi kurti Vilniuje, nuosavą verslą Ieva Vasiliauskaitė įsteigė gimtinėje.

Mokslams – teisė, laisvalaikiui – grožis ir mada
Nors šiandien sukasi grožio ir estetikos pasaulyje, baigdama mokyklą ir rinkdamasi specialybę mergina save įsivaizdavo dirbant visai kitoje srityje. Teisė – štai kas domino Ievą. Krimsdama mokslus mergina buvo patenkinta savo pasirinkimu, tačiau laisvalaikiu domėjosi stiliumi, mada, grožio naujienomis. Dar studijuodama ėmė ieškoti darbo. Ieva sako, kad konkrečių reikalavimų darbo vietai nekėlė ir tiesiog atsidavė likimui į rankas.
– Kartą visai netyčia pamačiau darbo skelbimą, kuriame buvo ieškoma pardavimų specialisto dirbti su Julijos Žižės prekės ženklo „Wear Mad By July“ drabužiais. Mada, grožis ir estetika buvo mano interesų lauke – ilgai negalvojusi išsiunčiau gyvenimo aprašymą. Nors vadybos įgūdžių neturėjau, mano pačios nuostabai, buvau pakviesta dirbti. Matyt, entuziazmas, noras dirbti ir savarankiškai sukauptos žinios nulėmė darbdavių pasirinkimą, – svarstė mergina.
Susidomėjo makiažo subtilybėmis
Pradėjusi suktis aplinkoje, kurioje šmėžavo mados naujienos, kurioje buvo aktuali grožio, estetikos tema, Ieva šia sritimi ėmė domėtis dar labiau. Ne tik grožis ir stilius, susijęs su apranga, drabužiais ir aksesuarais, jai tapo įdomus. Ieva ėmė smalsauti, kokios tendencijos vyrauja makiažo pasaulyje. Susipažinusi su teorija sako ėmusis domėtis ir praktika, todėl pradėjo lankyti „Makiažo akademiją“. Draugės, sužinojusios, kad Ieva turi naujų įgūdžių, ėmė prašyti, kad jas pagražintų. Ypač tokį pageidavimą ėmė reikšti draugės ir pažįstamos iš gimtojo krašto.
– Atsiradus tokiam poreikiui, pamaniau, kad galėčiau su tuo dirbti rimčiau. Galvojau, susirasiu kokią nors darbo vietą Marijampolėje ir savaitgaliais grįžusi į gimtinę galėsiu pagražinti ne tik drauges ir pažįstamas, bet ir susirasti kitų klienčių. Aš ir pati grįžusi namo dažnai nerasdavau specialistės, kuri atitiktų mano poreikius ir norus. Pamaniau, kad tai būtų puiki proga pradėti kažką naujo ir dar papildomai užsidirbti. Deja, tinkamų patalpų taip ir neradau, todėl ėmė bręsti mintis apie nuosavą darbo vietą, – paaiškino Ieva.

 

„Studio IV“ atsirado norint susikurti sau vizažistės darbo vietą, bet išėjo taip, kad savininkė su teptukais vis dar nedirba. Kol kas tam tiesiog neturi laiko.

„Studio IV“ atsirado norint susikurti sau vizažistės darbo vietą, bet išėjo taip, kad savininkė su teptukais vis dar nedirba. Kol kas tam tiesiog neturi laiko.

Grožis ir mada – vienoje vietoje
Mergina prisipažino, kad mintis kada nors sukurti nuosavą verslą visada kirbėjo jos galvoje – svajojo, kad turės kavinę ar užkandinę. Net ir pavadinimą seniai buvo sugalvojusi – „Studio IV“. Tik bėda ta, kad grožio virtuvę ji išmanė kur kas geriau, nei maisto, o noras gražinti drauges privertė žengti lemtingą žingsnį nuosavo verslo link.
– Nors pradinė mintis buvo susikurti aplinką, kurioje galėčiau dirbti viena, mano seniai sugalvotame pavadinime yra užkoduotas žodis „studija“. Jis ir apibrėžė būsimo verslo sampratą. Taip ėmė formuotis „Sudio IV“ vizija. Kadangi dirbau su žmonėmis, kurie sukasi mados ir grožio pasaulyje, grožio sąvoka man buvo suprantama ne tik kaip drabužiai, bet ir kaip tvarkingi plaukai, gražūs nagai, skaisti oda. Pamaniau, kad šalia manęs galėtų dirbti ir kiti grožio specialistai – kirpėjos, manikiūro, pedikiūro, odos priežiūros, makiažo meistrai. Norėjau, kad į studiją atėję klientai gautų platesnį spektrą paslaugų, todėl prie grožio paslaugų pridėjau ir drabužių bei aksesuarų pardavimą, – paaiškino I. Vasiliauskaitė.

 

Įžengus į studiją klientus pasitinka erdvė. Ieva sako, kad tai ir yra šios studijos privalumas. „Erdvės neskirstėme zonomis, kad atėję klientai galėtų ne tik gauti paslaugą, bet ir pabendrauti, pasidalinti mintimis, emocijomis ir įspūdžiais“, – sakė mergina.

Įžengus į studiją klientus pasitinka erdvė. Ieva sako, kad tai ir yra šios studijos privalumas. „Erdvės neskirstėme zonomis, kad atėję klientai galėtų ne tik gauti paslaugą, bet ir pabendrauti, pasidalinti mintimis, emocijomis ir įspūdžiais“, – sakė mergina.

Svarbiausia tikėti tuo, ką darai
Išsinuomojusi patalpas Vytauto gatvėje mergina ėmėsi darbo. Viena pati susitvarkė dokumentus, samdė statybininkus, pati kūrė interjero dizainą. Kai patalpos buvo įrengtos, ėmė ieškoti su ja norinčių dirbti specialistų. Ieva džiaugiasi, kad paieškos ilgai neužtruko.
– Ilgai šnekinti, įkalbinėti nereikėjo. Kai pats šimtu procentų tiki savo idėja ir tuo, ką darai, žmonės reaguoja teigiamai ir sutinka padėti, bendradarbiauti. Taip nutiko ir su meistrais, – džiaugėsi mergina.
Balandžio pabaigoje duris atvėrusioje studijoje darbai jau įgavę pagreitį. Čia darbuojasi dvi manikiūro ir pedikiūro, penkios makiažo meistrės, med. kosmetologė, specialistės, priauginančios blakstienas, tvarkančios antakius. Yra 2 vietos kirpėjoms, kurių Ieva vis dar laukia prisijungiant prie „Studio IV“ komandos.
– Specialistų yra po du ir daugiau todėl, kad kiekvienas meistras dirba skirtingai. Jei klientui nepatiktų vieno darbas, jis galėtų eiti pas kitą. Nors klientų trūkumo nejaučiame, stengiamės juos išsaugoti, nes būtent jų nuomonė lemia bendrą įmonės įvaizdį, – paaiškino Ieva.

Į gimtąjį kraštą sugrįžo vedama sentimentų
Paklausta, kodėl vis dėlto ryžosi sostinę iškeisti į Marijampolę, mergina džiugiai atsako, kad čia ją grįžti privertė sentimentai.
– Nors gimiau ir augau Vilkaviškyje, Marijampolė mane visada traukė. Čia atvažiuodavau laiką leisti su draugais, čia patirta daug džiugių akimirkų. Kai ėmiau galvoti apie verslą, nekilo klausimų, kur jį kursiu. Atsakymas buvo aiškus – Marijampolėje. Tiesa, ne tik nostalgiški prisiminimai buvo svarus argumentas. Tokios vietos, kokią sukūriau ir pristačiau visuomenei, čia iki tol nebuvo. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose panašių studijų yra tekę matyti. Marijampolėje žmonės taip pat domisi naujovėmis, ieško kažko netikėto, įdomaus. Gyventojai yra išsilavinę, turi skonį, supratimą apie grožį ir madą. Tai ir paskatino studiją įkurti čia. Kol kas esu patenkinta darbo rezultatais, lūkesčiai pamažu pildosi. Dar apie pelną kalbėti anksti, bet viskas juda teisinga linkme, – džiaugėsi Ieva.

Kaip sako Ieva, jos studijoje susitinka mada ir grožis. Čia atliekamos ir grožio procedūros, prekiaujama drabužiais, aksesuarais. Čia taip pat rengiami įvairūs seminarai ir mokymai. Artimiausias – sveikos gyvensenos. Ieva sako, kad svarbus yra ne tik išorinis, bet ir vidinis grožis.

Kaip sako Ieva, jos studijoje susitinka mada ir grožis. Čia atliekamos ir grožio procedūros, prekiaujama drabužiais, aksesuarais. Čia taip pat rengiami įvairūs seminarai ir mokymai. Artimiausias – sveikos gyvensenos. Ieva sako, kad svarbus yra ne tik išorinis, bet ir vidinis grožis.

Marijampoliečiai nuoširdesni, bet kartu ir atsargesni
Mergina sako, kad daug kas, sužinojęs, jog į Marijampolę ji grįžo palikusi gyvenimą sostinėje, nustemba. Savo sprendimu Ieva džiaugiasi ir sako, kad gyventi, dirbti regione jai patinka dėl lėtesnio tempo ir nuoširdesnių žmonių.
– Nededu taško ir nesakau, kad negrįšiu į Vilnių. Mane ten dar daug kas laiko ir dažnai ten būnu, bet bėda ta, kad sostinėje nuolat bėgi, leki. Čia viskas vyksta kur kas lėčiau ir ramiau – tai man ypač patinka. Tiesa, reikia pripažinti, kad kartais pasiilgstu to šurmulio, tačiau jo pasiilgusi bet kada į jį galiu grįžti. Dar vienas buvimo Marijampolėje privalumas – nuoširdūs ir paprasti žmonės. Iš tiesų, žmonės čia bendrauja šilčiau ir artimiau – sostinėje daugiau paisoma savęs, savo interesų. Visgi priešingai nei Marijampolėje, Vilniuje žmonės lengviau priima naujoves. Turi praeiti laiko, kad žmonės įsitikintų, jog naujai atsiradusi paslauga yra reikalinga, patogi ir patikima, – miestų skirtumus vardijo Ieva.

Svarbiausia tikėti ir pasitikėti
Į klausimą, kas buvo sunkiausia pradedant kurti nuosavą verslą ir ką ji darytų kitaip, jaunoji verslininkė atsakė: „Sunku nebuvo. Kai labai tiki savo idėja ir žinai, kad viskas bus gerai, kad kitaip tiesiog būti negali, kai turi konkrečią viziją ir norą, viskas pavyksta. Labai svarbu nepritrūkti entuziazmo ir neprarasti tikėjimo, nes kai tiki, ir kiti lengviau patiki tavo idėja. Žinoma, esu labai dėkinga draugams, artimiesiems, kurie palaikė, mamai, kuri dažnai patardavo, padėdavo, nukreipdavo teisinga linkme. O ką daryčiau kitaip? Turbūt nieko, daryčiau viską taip pat, nes tai, ką turiu dabar, ir yra taip, kaip įsivaizdavau ir apie ką svajojau. Nors gal ir nevisai taip… Juk studiją kūriau galvodama, kad pati darysiu makiažą, tačiau išėjo taip, jog pati su teptukais nedirbu. Kol kas tam tiesiog nėra laiko.“

Naujausia informacija

  • „Aš/mano teptukai ir emocija“

    2022-11-05„Aš/mano teptukai ir emocija“
    Taip savo pirmąją kūrybos parodą pavadino Nelija Būdžiuvienė – iš Marijampolės kilusi, jau pustrečio dešimtmečio Londone gyvenanti moteris, atvežusi tai, kas iki šiol buvo žinoma tik toli nuo Lietuvos – tenykščiams draugams, aplinkai, kurioje jau tiek laiko ji su šeima gyvena. Ten, sakė, buvusi ramesnė – o čia atvykusi su savo paveikslais jautėsi labai nedrąsiai. „Visada esu nedrąsi, vis bijojau plačiai rodyti darbus, nežinojau, kaip bus. O dabar išėjau iš savo komforto zonos…“ Keletą mėnesių intensyviai tapiusi Nelija sako pajutusi, kad turi tai parodyti. Marijampolėje. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kalbėjomės likus dar dienai kitai iki parodos atidarymo: nebuvau mačiusi jos paveikslų – nė ...
  • Kalvarijoje nuvilnijo poezijos šventė

    2022-11-05Kalvarijoje nuvilnijo poezijos šventė
    Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko poezijos šventė „Rudens spalvos“. Tradicinį renginį organizavo Kalvarijos literatų klubas „Rasa“ (vadovė Vilija Vilkelienė). Šiemet klubas švenčia savo veiklos 25-metį – jis įkurtas 1997 metais, pirmoji poezijos šventė „Rudens spalvos“ įvyko 1998-aisiais. Kiek per tuos metus buvo švenčių, kiek literatų skaitė savo kūrybą, kiek skambėjo dainuojamosios poezijos posmų… Neskaičiavome, nes svarbiausia buvo ir yra – būti kartu bendraminčių būryje bei dalintis savo kūryba. Pasidžiaugti „Rudens spalvomis“ susirinko ir kalvarijiečiai, ir nemažas svečių būrelis. Autorės nuotraukos Šių metų šventė į Kalvariją sukvietė rašančius žmones iš įvairių Lietuvos vietovių ir ne tik: Vilniaus, Elektrėnų, Kauno, Garliavos, Marijampolės, Šakių, ...
  • Mena laukai ir žmonės…

    2022-11-05Mena laukai ir žmonės...
    Nuotrauka šiai dienai prisiminti. Autorės nuotrauka 2022-ieji – žymaus Lietuvos tapytojo, pedagogo Vytauto Cip­lijausko jubiliejiniai metai: sausio 2-ąją jam būtų sukakę 95-eri… Tai akcentuota Marijampolės kultūros centro dailės galerijoje visus metus veikiančioje žymių menininkų kraštiečių darbų ekspozicijoje. Vytautui Ciplijauskui skirtas renginys vasarą buvo surengtas jo gimtinėje Šunskuose – čia veikė jo darbų bei Romo Linionio fotografijų, įamžinusių dailininką viešnagių metu, parodos. Tąsyk ir buvo prisiminta, kad visai netoli – ne tik dailininką, bet ir visą gausią bei talentingą jo giminę, daug kentėjusią istorijos vėtrose, menantys laukai. Tiesa, gimtoji sodyba neišlikusi, bet yra žmonių, dar ją menančių… Tada kalbėta, kad reikėtų šią ...
  • Ir visada – gyvenimo šviesa…

    2022-11-05Ir visada – gyvenimo šviesa...
    Taip galėtume apibūdinti paskutinį spalio sekmadienį Marijampolės kultūros centro Igliškėlių skyriuje vykusį renginį, kuriame pynėsi spalvos (šviesios ir dramatiškos), nostalgiškos eilės ir muzika, smagių gyvenimo akimirkų nuotrupos… Renginys prasidėjo eilėmis ir lyriška daina… Autorės nuotraukos. „Nuo potėpio link spektaklio“ – originaliai pavadinta popietė sukvietė keleto menų mūzas. Svarbus akcentas – ukrainiečių dailininko, jau pažįstamo ir marijampoliečiams, Sergejaus Ra tapybos darbų paroda. Jau aštuonetą mėnesių Lietuvoje gyvenantis kūrėjas čia ir intensyviai dirba, ir rengia parodas, ir aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Ši paroda – nebe pirmoji Igliškėliuose, bet kaip sakė kultūrinių renginių organizatorius Dovydas Stralkus, ypatinga ir išskirtinė. Lyriškomis eilėmis ir daina, gitarai pritariant, ...
  • Negalime numoti ranka į šią ligą

    2022-11-05Negalime numoti ranka į šią ligą
    Nors COVID-19 pandemija tampa neatsiejama visų mūsų gyvenimo dalimi, itin svarbu nepamiršti išmoktų pamokų. Tik atsakingai elgdamiesi galime apsaugoti save ir savo aplinką nuo koronaviruso infekcijos ir kitų užkrečiamųjų ligų, keliančių grėsmę sveikatai, o kartais – ir gyvybei.Apie tai, kaip koronavirusu užsikrėtė visa šeima ir kodėl dar būdama nėščia moteris nusprendė pasiskiepyti, pasakoja šiaulietė Rūta Mankienė. O apie pagrindines prevencines ir apsaugos priemones, padedančias apsisaugoti nuo daugelio virusinių infekcijų, primena vaistininkė Laura Mockutė. Rūta pasiskiepijo nuo koronaviruso būdama šešioliktą savaitę nėščia: „Pasvėriau riziką tarp to, kas būtų, jei pasiskiepyčiau, ir kas, jei nepasiskiepijus susirgčiau koronavirusu.“ Nuotr. iš asmeninio archyvo Užsikrėtė visa ...
  • Aukso medalis Pasaulio kata taurės varžybose

    2022-10-29Aukso medalis Pasaulio kata taurės varžybose
    „Tornado“ karatistai – Pasaulio kiokušin karatė kata taurės nuotolinių varžybų dalyviai. Dar pandemijos metu pradėtos vykdyti kiokušin karatė kata rungties nuotolinės varžybos surengtos ir šiemet. Per tokias online varžybas teisėjai sportininkų pasirodymus stebi ir vertina tiesioginės vaizdo transliacijos metu. Šiais metais pasaulio kiokušin karatė kata taurės varžybose dalyvavo net 56 klubai ir apie 400 dalyvių. Lietuvai ir mūsų miestui atstovavo Marijampolės klubo „Tornadas“ nariai, treniruojami Valiaus Rudžio: Raminta Makackaitė, Arnas Juodėnas, Kajus Stralkus, Urtė Mikučiauskaitė, Vytaras Pivoras, Justas Nemanius. Geriausiai pasirodė jaunieji sportininkai. J. Nemanius savo trofėjų lentyną papildė dar vienu pirmosios vietos laimėjimu, o perspektyvusis V. Pivoras sėkmingai užsitikrino trečiąją vietą. Bendroje įskaitoje ...
  • Startuoja mobiliosios fotografijos konkursas, kuriame vertingus prizus gali iškovoti ir lietuviai

    2022-10-28Startuoja mobiliosios fotografijos konkursas, kuriame vertingus prizus gali iškovoti ir lietuviai
    Moderniųjų technologijų bendrovė „Huawei“ skelbia kasmetinio išmaniųjų telefonų fotografijos ir vaizdo įrašų konkurso „Next Image“ pradžią. Šių metų tema – „Įkvėpk pasaulį“ (angl. Inspire the World). Konkursas jau keletą metų pritraukia talentingiausius fotografus, vaizdo operatorius ir turinio kūrėjus iš viso pasaulio. Iki lapkričio 14 d. bet kuris „Huawei“ įrenginių vartotojas gali pateikti savo telefonu darytas nuotraukas ar vaizdo įrašus ir laimėti vieną iš vertingų dovanų, įskaitant pagrindinį 10 tūkst. JAV dolerių prizą. „Jau penkis metus iš eilės vykstančiame konkurse dalyvavo daugiau nei 170 valstybių gyventojai iš viso pasaulio, o jo metu buvo gauta virš trijų milijonų paraiškų. Kviečiame visus „Huawei“ įrenginių ...
  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2022-10-26Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo spalvos, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius užsidėtų – matymas nepagerėja. Kartais daiktai dvigubinasi ar būna matomi gelsvame fone. Ligai progresuojant rūkas akyse didėja, ...
  • Lenkijos žurnalistas įsitikinęs: „Reikia ne tik gesinti gaisrus“

    2022-10-26Lenkijos žurnalistas įsitikinęs:  „Reikia ne tik gesinti gaisrus“
    Stanislavas Strasburgeris (Stanislaw Strasburger) – laisvai samdomas žurnalistas, rašytojas, kultūros vadybininkas. Gimė Lenkijos sostinėje Varšuvoje ir dabar gyvena tarp Berlyno, Varšuvos ir Viduržemio jūros miestų. Jis rašo grožinę ir negrožinę prozą, komentarus ir esė lenkų bei vokiečių kalbomis. Pagrindinės Stanislavo temos – globalus judumas, daugiakultūriškumas, kolektyvinė atmintis ir #Eutopia – naujoji Europos Sąjungos vizija. Žurnalisto straipsniai ne kartą buvo spausdinami Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“, Vokietijos laikraščiuose „Berliner Zeitung“, „Die Welt“ ir kituose, taip pat skelbti vokiečių radijuje. Straipsniai spausdinami ir leidiniuose arabų kalba, taip pat nuolat verčiami į kitas kalbas. S. Strasburgeris ne kartą buvo įvairių knygų mugių, festivalių, kitų renginių svečias, taip pat ...
  • Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?

    2022-10-26Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?
    2019 metų pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6,5 mln. iš jų mirė.Apie dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, galiojančias rekomendacijas ir ketvirtąjį skiepijimo etapą pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus epidemiologė Daiva Razmuvienė. Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako: „Galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas.“ Nuotraukos iš SAM archyvo Pamažu gerėjanti situacija – Sergamumas yra skaičiuojamas už septynias arba keturiolika kalendorinių dienų. Tai tiksliausi skaičiai, kuriais ...
  • Archeologas doc. Algimantas Merkevičius: „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“

    2022-10-24Archeologas doc. Algimantas Merkevičius:  „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“
    Mokslininkas, archeologas doc. Algimantas Merkevičius – Sūduvos krašto žmogus, mokęsis ir baigęs tuometę Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar – Rygiškių Jono gimnazija). Jis yra tyrinėjęs ne vieną piliakalnį, padaręs reikšmingų atradimų. Neseniai archeologas įkūrė viešąją įstaigą „Sūduvos tyrimai“, kitąmet ruošiasi išleisti solidžią knygą apie šį kraštą. Šiandien mokslininkas – „Suvalkiečio“ pašnekovas. Doc. A. Merkevičius nori atiduoti skolą gimtinei. Pašnekovo asmeninio albumo nuotraukos – Esate žinomas šalies archeologas, mokslininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Ar šiuo mokslu susidomėjote dar mokyk­los suole gimtojoje Marijampolėje? – Archeologija mano ankstyvosios jaunystės metais buvo istorijos dalis, o mokykloje apie archeologiją, kiek atsimenu, beveik nieko nebuvo kalbama. Penktoje klasėje susidomėjau ...
  • Vilniuje vyko fotoalbumo,,Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ sutiktuvės

    2022-10-21Vilniuje vyko fotoalbumo,,Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ sutiktuvės
    2022 m. spalio 19 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko fotoalbumo „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ pristatymas. Leidinio sudarytoja Ramunė Sakalauskaitė, o išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bendradarbiaudamas su VšĮ „Porta artis“. Albumas pasakoja apie monsinjoro Kazimiero Vasiliausko (1922 – 2001) kelionę į tremties vietas, jo pašventintus filosofo Levo Karsavino (1882-1952) ir generolo Jono Juodišiaus (1892-1950) kapus bei paminklą ten palaidotiems represuotiems žmonėms. Fotografinį V. Daraškevičiaus pasakojimą lydi jo straipsnis apie ekspedicijų į tremties vietas konkrečias realijas. Nuotraukos, kuriose įamžintas monsinjoras K. Vasiliauskas, papildo jo paties citatos. 1990 m. vasarą vykusią ekspediciją į K. Vasiliausko tremties vietas Komijoje fiksavo fotografas ...
  • Pagalbos prašo Ukrainos nacionalinis botanikos sodas Kijeve: neįkainojamai oranžerijos kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė

    2022-10-20Pagalbos prašo Ukrainos nacionalinis botanikos sodas Kijeve: neįkainojamai oranžerijos kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė
    Oranzerijos Kijeve fragmentas Ukrainos M. M. Hryshko nacionalinis botanikos sodas Kijeve prašo pagalbos: didžiausiai šalies oranžerijai ir jos nacionaline vertybe pripažintai augalų kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė – visus šiuos metus ypač sunkiomis sąlygomis Kijeve laikęsis sodas neturi lėšų įsigyti kurui, reikalingam bent minimalios augalams būtinos šilumos palaikymui. „Maksimaliai apkarpėme ir sumažinome sodo išlaidas, atsisakėme visko, be ko įmanoma išgyventi šį sunkų laikotarpį, tačiau nešildyti oranžerijų, kuriose auga tropiniai ir subtropiniai augalai, paprasčiausiai negalime – nes tai reikštų visišką jų sunaikinimą,“ – skėsčioja rankomis botanikos sodo Kijeve vadovė, dr. Natalia Zaimenko. Iš viso Ukrainos nacionalinės tropinių ir subtropinių augalų kolekcijos plotas ...
  • Suvalkų koridoriaus kūrimosi ir formavimosi istoriniai momentai

    2022-10-19Suvalkų koridoriaus kūrimosi  ir formavimosi istoriniai momentai
    Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija. Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl šios teritorijos apsauga yra dažnas klausimas gynybos pareigūnų pasitarimuose. Ypač šis klausimas paaštrėjo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. NATO dėmesys Baltijos šalims stipriai išaugo. NATO šalys rengė tarptautines pratybas, kaip ginti Suvalkų koridorių, kurio okupaciją, anot Lietuvos pareigūnų, Rusija repetuoja jau ne vienerius metus. Suvalkų koridorių dažnai mini Jungtinių Valstijų kariškiai, apie jo gynybą kalba ir Briuselyje posėdžiaujantys NATO diplomatai bei ministrai. Galimas ...
  • Pakerėtas dainų skambumo, užburtas tėvynės grožio…

    2022-10-19Pakerėtas dainų skambumo, užburtas tėvynės grožio...
    Parodos, skirtos Jurgiui Dovydaičiui, kampelis. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, perfrazuojant jo paties žodžius, prabilta apie Jurgį Dovydaitį, kilusį iš Runkių kaimo (Kazlų Rūdos sav.), daugiau nei septynis dešimtmečius keliavusį po Lietuvą ir rinkusį trapiuosius lobius: užrašinėjusį liaudies dainas ir jas įrašinėjusį, pasakas, smulkiąją tautosaką. 350 sąsiuvinių, per 1200 magnetinių juostų, 800 fotojuostų – per 140 tūkstančių vienetų fondas yra gausiausias vieno žmogaus kada nors sukauptas Lietuvoje… Artėjant 115-osioms tautosakininko gimimo metinėms Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka surengė konferenciją „Legendinis XX amžiaus tautosakininkas Jurgis Dovydaitis“. Ja užbaigtas ir dvejus metus trukęs projektas „Jurgio Dovydaičio pamokos“. Įdomų pranešimą padarė tautosakininko archyvus tyrinėjanti Asta ...
  • Naujovės bibliotekose – ir senjorams, ir jaunimui

    2022-10-17Naujovės bibliotekose – ir senjorams, ir jaunimui
    Šalies bibliotekos jau seniai yra tapusios ne tik ta vieta, kur galima pasiskolinti knygų ar paskaityti periodinius leidinius. Šių dienų biblioteka atlieka ir įvairias socialines funkcijas, vykdo kultūrinę, šviečiamąją, pačią įvairiausią edukacinę veiklą, buria bendruomenę, tampa patrauklia vieta ir senjorų susibūrimams, ir jaunimo bendravimui. Išmokė kompiuterinio raštingumo J. Dudkienė teigia, kad bibliotekos funkcijų nuolat daugėja. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Jūratė Dudkienė sako, kad tos permainos bibliotekose vyksta nuolat ir jos akivaizdžios. Biblioteka padeda jos lankytojams tobulėti, skatina mokytis naujovių. Būtent bibliotekose nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių išmoko kompiuterinio raštingumo, taip pat lavino savo užsienio kalbos įgūdžius įvairiuose ...
  • Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno

    2022-10-15Pradėjau gyventi tuomet,  kai sugebėjau atsispirti nuo dugno
    Kalbėti apie savo problemas, kai jos pradėtos spręsti arba išspręstos, yra viena, tačiau išdrįsti pripažinti sau ir tai paversti atspirties tašku – visai kas kita. Kartais sugebėjusių atsitiesti ir pakeisti savo gyvenimą žmonių istorijos gali pasirodyti nereikšmingos ir neturinčios tikslo, tačiau tik ne tada, kai jos pasakojamos pirmuoju asmeniu. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 14 procentų lietuvių. Būdamas penkiolikos, Kęstutis Kaupas pirmą kartą išbandė narkotikus, o šiandien, be medikų pagalbos savarankiškai įveikęs narkotikų priklausomybę, jis dalijasi savo patirtimi ir siekia įkvėpti kitus. Nuskausminamieji nuo emocinių traumų „Viskas prasidėjo nuo perskaitytų knygų. Džeko Keruako ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.