Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Didi gėda savo kalbos nemokėti“

Paminklas Jonui Jablonskiui priešais Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją pastatytas 1992 metais, jo autorius – skulptorius Petras Aleksandravičius.

Paminklas Jonui Jablonskiui priešais Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją pastatytas 1992 metais, jo autorius – skulptorius Petras Aleksandravičius.

Lietuvių kalbos sąžinė
Jonas Jablonskis (1860–1930) – didžiausias bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas bei normintojas: kalbos pagrindų kūrėjas, pirmasis bendrinės kalbos sintaksės, terminologijos ir apskritai rašomosios kalbos teoretikas, kalbos mokslo kūrėjas ir, anot Vydūno, ,,lietuvių kalbos sąžinė“.
J. Jablonskis gimė Kubilėliuose, netoli Kudirkos Naumiesčio, mokėsi Marijampolės gimnazijoje, Maskvos universitete studijavo klasikinę filologiją. Universitete didelę įtaką jam padarė prof. F. Fortunatovas ir prof. F. Koršas, kurie gerai mokėjo lietuvių kalbą ir rėmėsi jos pavyzdžiais paskaitose. Iki universiteto J. Jablonskis save laikė lenku, tautiškai jam apsispręsti, kaip ir V. Kudirkai, padėjo laikraštis „Aušra“. Iki universiteto jis buvo mokęsis 7 kalbų, žinoma, ir lietuvių, bet šios mažiausiai.
Lietuvoje panaikinus spaudos draudimą, taisė lietuviškų laikraščių kalbą, dirbo mokytoju. 1922 m. įkūrus Kauno universitetą, tapo jo profesoriumi.

Norminės gramatikos autorius
J. Jablonskis yra pirmųjų norminių lietuvių kalbos gramatikų autorius. 1919 m. P. Kriaušaičio ir Rygiškių Jono slapyvardžiu buvo išleista „Lietuvių kalbos gramatika“, kuri skirta aukštesniosioms mokslo įstaigoms ir lietuvių kalbos mokytojams. Tai buvo ir tebėra vienas geriausių ir išsamiausių lietuvių kalbos vadovėlių. Šios gramatikos rašybą Švietimo ministerija oficialiai patvirtino vartoti Lietuvos mokyklose ir įstaigose; daugumas jos terminų įsigalėjo kalbotyroje.
J. Jablonskis parašė daug straipsnių, recenzijų, kuriose taisė kalbos klaidas ir svetimybes, stengėsi bendrinėje kalboje diegti liaudies kalbos žodžius. Tokių straipsnių ir recenzijų jis parašė apie šimtą. Kūrė ir platino naujadarus. Dabartinėje kalboje vartojama daugybė Jablonskio padarytų žodžių, pvz.: atvirukas, bendradarbis, degtukas, deguonis, įspūdis, mokinys, pažanga, pieštukas, sąsiuvinis, vadovėlis, vaizduotė, vandenilis. Sukūrė nemažai lietuviškų kalbotyros terminų – linksnių (vardininkas, kilmininkas, …), skaičių (vienaskaita ir daugiskaita), laikų (esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis, būsimasis), nuosakų ir sakinio dalių pavadinimus.
Jis išgujo daugybę svetimybių, apsaugojo lietuvių kalbą nuo anuomet įsigalinčių nevykusių naujadarų, atpratino nuo netaisyklingų sintaksinių konstrukcijų.

Pradžia siejama su „Aušra“
Dabartinės lietuvių bendrinės kalbos pradžią tenka sieti su „Aušra“. Šis laikraštis ėjo 1883 –1886 m., buvo spausdinamas Ragainėje ir Tilžėje. Tai buvo Didžiajai Lietuvai skirtas tautinis periodinis leidinys. Didžiausias aušrininkų tikslas buvo kelti lietuvių tautinę sąmonę. Kalba tam irgi buvo panaudojama, į ją žiūrėta romantizuojančiu žvilgsniu: esą ji yra seniausia, geriausia ir garbingiausia… Tokia aušrininkų pažiūra į kalbą tuo laiku gerai tiko tautinei sąmonei žadinti, bet negalėjo patenkinti gyvenimo keliamų naujų kalbinių reikalavimų.
Reikėjo iškylančius kalbos klausimus spręsti daug konkrečiau, aiškiau ir tiksliau. Bet aušrininkai to nesugebėjo padaryti: jiems trūko ir pasiruošimo, ir reikiamų specialių žinių.

 

J. Jablonskis kilęs iš Kudirkos Naumiesčio apylinkių – zanavykas.

J. Jablonskis kilęs iš Kudirkos Naumiesčio apylinkių – zanavykas.

Laiku pasirodė J. Jablonskis
Dr. Pranas Skardžius rašė: „Ir štai kaip tik savo laiku pasirodė Jonas Jablonskis (…), vakarietis aukštaitis, zanavykas (…), pirmas mokytas kalbininkas, specialiai studijavęs klasikinę filologiją ir grynąją kalbotyrą (lingvistiką) ir kaip reikiant susipažinęs su kitų kaimyninių tautų rašomųjų kalbų sandara ir jų kultūros darbu. Jis pirmas aiškiai pastebėjo „Aušros“ ir aušrininkų kalbos trūkumus ir pats pasuko visai kitu, nauju, keliu. Ėmėsi darbo pagal tam tikrą planą, pirmą kartą išdėstytą „Lietuviškos kalbos gramatikoj“, kur rašoma: „Kalbos įstatymus ir ypatybes mokslas išveda iš žmonių kalbos: rašytojas, kuris nori sustatyti kalbos vadovėlį, privalo kaip reikiant pats ištirti šnekamąją kalbą, nes rašomoji, arba raštų, kalba tiktai ant jos įstatymų tereikėtų remti. Kur tautos raštenybė yra labai plati, kur yra nemaža rašytojų, supratusių žmonių kalbos dvasią ir kaip reikiant suvartojusių tą supratimą savo raštuose, tę galima gramatikos tikslui ir tais raštais naudotis.“ J. Jablonskis buvo įsitikinęs, kad lietuvių kalboje gramatika turi remtis šnekamosios kalbos pagrindu. Bet iš žmonių kalbos ne viskas imtina į gramatiką, į raštų kalbą, nes ten „daug kas paremta ant svetimųjų kalbų, iš svetimųjų kalbų įsibrovė mūsų kalbon ne tiktai daugybė svetimų žodžių, bet ir nemaža reiškinių, kurie teršte teršia mūsų kalbą. (…) Tos šiukšlės reikia mokėti atskirti nuo grūdų, nes gramatikai tiktai žmonių kalbos grūdai tereikėtų suvartoti“, – rašė Jablonskis.

 

Pasirinkęs bendrinės kalbos pagrindu suvalkiečių tarmę
Ypač įdomiai Jonas Jablonskis pasisako dėl rašomosios kalbos tarmės: „Rašomosios kalbos tiesas visuomet įgija kokia norint viena tarmė; kitos tarmės priduoda jai tiktai savo geriausius mažmožius, tuos grūdelius, kurie rašomoje tarmėje dėl kokios norint priežasties yra išnykę, nebevartojami. (…) Taigi šitos gramatikos kalba bus „paprastoji suvalkiečių tarmė“, tik bus ji, kur reikiant, ir kitomis tarmėmis sustiprinama ir suremiama.“
„Galime aiškiai matyti, kuriuo keliu J. Jablonskis yra pasiryžęs eiti, tvarkydamas ir tobulindamas lietuvių bendrinę rašomąją kalbą. Pasirinkęs šios kalbos pagrindu suvalkiečių, iš tikrųjų – Didžiosios Lietuvos vakarų aukštaičių, tarmę, beveik tokią pat, kaip ir Mažosios Lietuvos lietuvių aukštaičių, jis nepaneigia ir kitų tarmių, kurios, jo nuomone, turi papildyti rašomosios kalbos tarmę“, – rašė P. Skardžius.

Populiariausias kalbininko parašas – Rygiškių Jonas – sudarytas iš tikrojo vardo ir vaikystės kaimo pavadinimo, taigi – geonimas. Rygiškiuose veikia kalbininkui skirtas muziejus.

 

 

 

 

 

 

Naujausia informacija

  • Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

    2021-04-28Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera
    Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą. Loreta AKELIENĖ Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti. „Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė ...
  • Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė

    2021-04-28Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė
    Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą. Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas ...
  • Bibliotekų savaitės renginiai – ne tik virtualiai

    2021-04-28
    Kiekvienais metais balandžio 23–29 dienomis Lietuvoje minima Nacionalinė bibliotekų savaitė – svarbiausia metų savaitė šioms kultūros įstaigoms. Šiemet jos šūkis „Nauja realybė – naujos formos“ atliepia į šiandieninę situaciją, kai daugelis veiklų vyksta naujomis formomis: nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, renginiuose dalyvaujame tik virtualiai. Jau daugiau kaip metai gyvename naujoje realybėje, tačiau ir tokiomis sąlygomis bibliotekos prisidėjo prie karantino laiko namuose kokybės gerinimo, siūlydamos kokybišką skaitmeninį turinį ir dovanodamos skaitymo džiaugsmą. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu įvertindamos naują realybę ir „prisijaukinusios“ naujas formas bibliotekos jau pasiūlė ir dar siūlo bendruomenei aktualių, įdomių ir įtraukiančių renginių. Bibliotekų savaitė prasidėjo paro­da Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos ...
  • ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka

    2021-04-28ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka
    Augantis švaistomo maisto kiekis, brangstančios žaliavos, sunkiau pataisomi ir dažnai išmetami daiktai, toliau šylantis klimatas – tokios tendencijos lemia, kad Europos Sąjunga (ES) vis aktyviau orientuojasi į žiedinės ekonomikos kūrimą. Pokyčiai ir ES pagalba laukia ir žemės ūkio bei maisto pramonės.Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė prisimena, kad prieš maždaug 15 metų įmonės neturėdavo kur dėti pjuvenų ir sulaukdavo aplinkosaugininkų baudų, tačiau netrukus pavyko padaryti įspūdingą proveržį, o šiandien Lietuva jau didžiąją dalį šilumos gamina iš biomasės, kurios savikaina mažesnė už iškastinio kuro. Tokie pavyzdžiai skatina daryti pokyčius ir kitose srityse. Skatins gaminti tvariau Europos Parlamento nario teigimu, atliekų tvarkymo problema yra ...
  • Katarakta? Padėsime pasveikti.

    2021-04-27Katarakta? Padėsime pasveikti.
    Paprastai tariant, katarakta yra lęšiuko sudrumstėjimas. Tai – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių visame pasaulyje. Tačiau šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia ją sėkmingai gydyti ir pasveikti. Pagrindinė priežastis – amžius Katarakta gali būti perduodama iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Bėgant metams vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys, todėl žmogus pradeda blogai matyti. Nors pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti rimtų regėjimo problemų, tačiau ligai progresuojant silpstantis regėjimas gali baigtis aklumu. Kai lęšiuko drumstis pradeda trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į specialistą. Kaip pasireiškia liga? Sergant katarakta jokie akiniai ...
  • Įstatymų Lietuvoje ir užsienyje palyginimas

    2021-04-26
    Tikriausiai esate girdėję apie labai įdomius ir išskirtinius įstatymus visame pasaulyje, tačiau ar kada pagalvojote, kaip jie atrodo Lietuvos atžvilgiu. O gal kaip tik, Lietuvoje yra tokių įstatymų, kurie kitose užsienio valstybėse atrodytų labai keistai? Būtent apie tai ir yra šis straipsnis – čia palyginsime skirtingus Lietuvos įstatymus su užsienio šalimis ir aptarsime, kodėl taip ir yra ir kaip tai keičia visuomenės gyvenimą. Viena tema, kuri susilaukia daug diskusijų įvairiose pasaulio šalyse yra lošimai. Tikriausiai girdėjote, kad visai neseniai JAV buvo legalizuoti lošimai. Lietuvoje tai gali atrodyti itin keistai, kadangi tiek kazino salonai, tiek lažybų bendrovės čia veikia itin ilgai. Kai ...
  • „Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų

    2021-04-24„Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų
    Paveikslus iš vinių ir siūlų, vadinamus styginių menu, XIX amžiaus viduryje sugalvojo viena Anglijos matematikos mokytoja, norėdama mokiniams originaliai pademonstruoti geometrijos mokymą. Vėliau įdomia technika susidomėjo ir amerikietis dizaineris, pradėjęs kurti savo originalius paveikslus. Nors teigiama, kad „stygomis“ – lentelėje prikaltomis vinimis ir siūlu – sumodeliuoti įvairias figūras yra nesunku, visgi sukurti gražius raštus, piešinius ar net paveikslus ne kiekvienam lengvai pavyksta. Pirmiausia, matyt, todėl, kad tam reikalinga begalinė kantrybė, užsispyrimas ir kūrybinė fantazija. Viso to pavydėti galima marijampolietei Jovitai Dabašinskienei, kuri „styginių menu“ susidomėjo tik prieš metus. Originalų paveikslų „tapymo“ būdą Jovita atrado pernai pavasarį, per pirmąjį koronaviruso pandemijos karantiną. – Prieš ...
  • Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?

    2021-04-24Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?
    Kalvarija galėtų didžiuotis unikaliu sinagogų kompleksu, įrašytu į Kultūros paveldo registrą. Deja, istoriškai vertingo ir nepaprastai gražaus komplekso iš pagrindų atnaujinti niekaip nepavyksta, nors norų, pastangų ir netgi lėšų įdėta nemažai. Neseniai per vieną iš Lietuvos televizijų rodytas reportažas, kurio metu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Kalvarijos savivaldybei priminė, kad derėtų pasirūpinti šiais pastatais. Savivaldybės meras Vincas Plikaitis atsakė, kad šiuo metu to padaryti neįmanoma, nes neturima finansavimo šaltinio. Finansavimo šaltinių ne kartą ieškota ir darbai pradėti, bet … Kalvarijos sinagogų kompleksas (dvi sinagogos ir Talmudo mokykla (rabino namas) – vienas unikaliausių visoje šalyje. Tačiau pastatų niekaip nepavyksta restauruoti, nors negalima ...
  • Unikalūs pastatai primena senus žydų verslo klestėjimo metus

    2021-04-24
    Buvo metas, kuomet Kalvarijoje kone visos parduotuvės, pramonės dirbtuvėlės priklausė žydams. Taigi nenuostabu, kad miestelyje iškilo ir vienintelis šalyje toks žydų maldos namų – sinagogų – kompleksas. Šie maldos namai pradėti statyti po to, kai 1713 metais žydams buvo suteikta privilegija užsiimti įvairiais verslais ir amatais, prekiauti, įrengti kapines, pastatyti ne aukštesnę nei bažnyčia sinagogą. XVIII amžiuje (tikslių datų nėra nustatyta) miesto centre išdygo barokinė Vasarinė bei eklektinė Žieminė sinagogos ir iki šiol nepakitusi Talmudo mokykla (rabino namas). Pastatai unikalūs, nes tai vienintelis išlikęs trijų pastatų kompleksas Lietuvoje. Vertingiausias statinys – barokinė Vasarinė sinagoga. Tai – vienas vertingiausių mūrinių žydų maldos namų ...
  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...