Praėjusį ketvirtadienį buvo paminėtos kunigo, vienuolio, profesoriaus, mokslų daktaro Jono Totoraičio 150-osios gimimo metinės. Renginys vyko jo vardu pavadintoje Marijampolės progimnazijoje. Tikrai gaila, kad nebuvo pakviesta ir miesto visuomenė, nes buvo informatyvu, jautru, gražu ir įsimintina. Kaip sukuždėjo viena šalia per renginį sėdėjusi gimnazistė – čia rimtas renginys, juk 150 metų… Reklamos labai trūko, nors renginys įtrauktas į Jaunimo sostinės programą. Taigi nenuostabu, kad ne kiekvienas, sutiktas Marijampolės gatvėse, pasakys, kas toks buvo šis žmogus, kodėl jo vardas suteiktas mokyklai.
Vidurdienį kunigo vienuolio atminimui buvo aukotos Mišios Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje.
Vėliau minėjimas vyko Jono Totoraičio (vardas mokyklai suteiktas 2004 metais) progimnazijoje, o prie minėjimo rengimo prisidėjo dar dvi mokyklos – Rygiškių Jono ir Marijonų gimnazijos.
J. Totoraičio asmenybę net sunku apibūdinti, tiek daug jis nuveikęs: buvo Marijampolės marijonų seminarijos rektorius, mokslų daktaras, lietuviškų laikraščių steigėjas ir redaktorius, lietuviškų mokyklų steigėjas, pedagogas, vadovėlių, istorinių ir religinių veikalų autorius, Kauno universiteto profesorius, poliglotas. Jo gyvenimas susipynė su sudėtingu laiku – spaudos draudimo ir rusinimo, Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvos nepriklausomybės siekimo ir atkūrimo.
J. Totoraičio gyvenimas ir veikla paliko ryškų pėdsaką ne vienoje srityje, nueitas kelias stebina, verčia susimąstyti ir prisiminti.
Gimė J. Totoraitis 1872 m. gruodžio 24 d. Šakių r. Griškabūdžio parapijos Bliuviškių kaime. Buvo vyriausias sūnus iš penkių vaikų. Mokykloje Griškabūdyje, kurią lankė, tik pirmoje klasėje buvo mokoma lietuviškai, toliau jau įsivyraudavo rusų kalba. 1885 m. išlaikė egzaminus įstoti į Marijampolės gimnaziją (dabar Rygiškių Jono), ten baigė 5-ias klases ir 1890 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. Po baigimo 1895 m. buvo įšventintas į kunigus ir pradėjo dirbti vikaru Daukšiuose.
Mirė profesorius pirmą Antrojo pasaulinio karo dieną – 1941 m. birželio 21-ąją, kai per mūsų šalį jau judėjo nacistinės Vokietijos kariuomenė. Palaidotas buvo Griškabūdyje ir tik po metų, suderinus su okupacine valdžia, perlaidotas prie savo brolių marijonų Marijampolės senosiose kapinėse.
Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila, renginyje pasveikinęs visus dalyvius, pabrėžė, kad neatsitiktinai šiai mokyklai skirtas Jono Totoraičio vardas, tai įpareigoja. Linkėjo mokyklos bendruomenei pasistengti labiau praskleisti šio žmogaus asmenybės grožį ir brandą.
Marijampolės vicemeras Artūras Visockis padėkojo trims ugdymo įstaigoms, kurios suvienijo jėgas ir surengė bendrą atminimo pagerbimą.
Pasirodo, kad siekdamas aukštojo išsilavinimo J. Totoraitis turėjo slapstytis, todėl įstojęs į Šveicarijos Fribūro universitetą mokėsi prisidengęs slapyvardžiu. Ten apgynė disertaciją ir gavo mokslų daktaro laipsnį. Kaip mokslininkas J. Totoraitis labiausiai pasižymėjo savo veikalu „Sudūvos Suvalkijos istorija“, kurio I tomas buvo išleistas 1938 metais. Jis pirmasis plačiai aprašė šį kraštą ir niekas jo šioje srityje nepralenkė iki šiol. Grįžęs iš Šveicarijos kunigavo, steigė lietuviškas mokyklas. Jis mokėjo save padalinti Dievui ir Tėvynei.
Kaip sakė Marijonų gimnazijos direktorius Saulius Andriuška, J. Totoraičiui visada buvo svarbu šviesti, lavinti žmones, taip stiprinant valstybingumą.
Jaunoji karta turėjo progą susipažinti ir su iškilios asmenybės gyvenimo istorija.
Minėjimo dalyvius virtualiai pasveikino Vytauto Didžiojo universiteto prof. europarlamentaras Liudas Mažylis. Jis pabrėžė, kad J. Totoraitis vadovavosi ne savuoju „noriu“, o „privalau“, taip pat „o kas, jei ne aš“ imperatyvu. Jo darbai išliko ateities kartoms. J. Totoraitis ne kartą buvo pirmas: pirmas apgynė daktaro disertaciją iš Lietuvos istorijos (disertacijos tema pasirinko karalių Mindaugą). Taip pat pirmas tapo Marijonų provincijos provinciolu. L. Mažylis paminėjo, kad ir jo močiutė dėstė prancūzų kalbą Marijampolės gimnazijoje tuo pat metu, kai ten istoriją dėstė ir J. Totoraitis. Profesorius L. Mažylis paminėjo, kad J. Totoraitis yra parašęs „Sūduvos Suvalkijos istorijos“ II dalį, bet rankraštis pradingęs, taigi dar yra ko ieškoti.
Didis tautos sūnus, kūręs švietimo ir kultūros įstaigas, buvo labai kuklus žmogus. Gal todėl jis nėra itin garsus ir dažnai prisimenamas: mat vienuolio kuklumas nepripažįsta nuopelnų savo asmeniui…
Rygiškių Jono gimnazijos direktorius Vilhelmas Petkevičius paminėjo, kad didžiausio dėmesio sulaukė istorinė studija „Sūduvos Suvalkijos istorija“, kurios I tomo pakartotinis leidimas išėjo 2003 metais. Taip J. Totoraitis, buvęs pirmosios Marijampolės gimnazijos mokinys ir mokytojas, tarsi sugrįžo su šia knyga į tėviškę. Jau išleista ir Algimanto Katiliaus monografija apie J. Totoraitį, kuri leis geriau suprasti, kaip šiame krašte formavosi tautinio atgimimo idėjos.
Humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Katilius minėjime pristatė pačią naujausią savo knygą „Jonas Totoraitis MIC. Biografija ir veikla“.
Intarpuose tarp kalbų skambėjo mokinių atliekamos dainos, melodijos, buvo šokami tautiniai šokiai.
Loreta AKELIENĖ
