Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Tradicijos gimsta iš noro bendrauti

Rašyti apie bendruomenes būtų nelengva, jei jaustume, kad jos „popierinės“. O jei matai, kad tai grynas kūnas ir kraujas, ir dar ne bet koks, bet „verdantis“, tai rašyti iš viso nesinori – geriau jau sėdėti su tais žmonėmis ant žolės, iš lėto mėgautis prancūzišku šampanu ir amerikietišku „brownie“ pyragu ir klausytis istorijų. Bet paskui apsigalvoji – rašyti reikia. Net ir dėl to, kad šioje gatvėje prie namų nemačiau nė vieno užrašo: „Piktas šuo. O šeimininkas dar piktesnis“.

Tradicija yra tradicija

Paskutinę liepos dieną Kazlų Rūdoje esančios Algirdo gatvės gyventojai šventė tradicinę (jau šeštąją) kaimynų dieną. Nuo ryto gatvėje vyko visokie smagumai: sendaikčių turgus, kur buvo galima ir pirkti, ir mainyti, ir dovanoti. Vėliau – šv. Mišios už kaimynus, išėjusius Amžinybėn. Po to – „Metų kaimyno“ rinkimai, ir – kaipgi be šito – vaišės.
Algirdo gatvė turbūt vienintelė mieste likusi grįsta akmenimis. Ir – tik pagalvokit – visi dėl to laimingi, niekam nei mašinos lūžta, nei kas pas merą eina asfalto prašyti. Atvirkščiai – sako, „brukas“ – geriausias tramdytojas mėgstantiems paskraidyti automobiliais. Be to, kaip sakė gyventojai, tai yra oficialus paveldas ir niekas dabar jau jo neužpils asfaltu.

Ant „bruko“ užaugę, ant „bruko“ gyvena

Beveik visi gatvės gyventojai ar jų vaikai, anūkai tikrai yra užaugę ant šio „bruko“. Kaimynų dienos iniciatorius Marius Žitkus sako, kad jis dabar gyvena senelio statytuose namuose. Vėliau juose įsikūrė tėvai, o jau dabar čia gyvena Mariaus šeima.
Organizuodami šias dienas, gyventojai nepamiršta pakviesti ir buvusių kaimynų, dabar šaknis leidžiančių ne tik kituose Lietuvos miestuose, bet ir užsieniuose.

„Dviratis – tik 15 eurų“, – sako kaimynų dienos iniciatorius Marius Žitkus (kairėje).

Gimtoji gatvė

Ilgiausiai Algirdo gatvėje gyvenantis į 74-us metus žengiantis Albinas Zdanauskas rodo namą, kuriame gimė – ten buvo ligoninė su gimdymo skyriumi. Šioje gatvėje, kur yra vos apie 20 namų, XX amžiaus viduryje buvo miesto centras. „Net bankas buvo štai tame name“,– rodo Albinas. Vėliau ligoninė perkelta į kitą vietą, o namas, kuriame kadaise buvo bankas, sudegė. Albino močiutė pasakojusi, kad 1914 metais šioje (tuomet pelkėtoje, be grindinio) gatvėje buvo įkurta ir belaisvių stovykla. O štai po šituo namu, kuris ne taip seniai sudegė, pasakoja Albinas, „pakavotas“ žmogus. Galbūt belaisvis. Šią istoriją žino visi gatvės gyventojai.

„Metų kaimyno“ titulą pelnė Albinas Zdanauskas. Nuotraukoje Albinas prie namo, kuriame gimė (tuomet tai buvo ligoninė). Šalia – žmona Birutė.

Feisbukas gelbėjo per karantiną

Marius Žitkus pasakoja, kad, nors gatvelė ir nedidelė, visi vieni kitus pažįsta, tačiau karantinas apribojo bendravimą akis į akį. Tada kaimynai aktyviau ėmė bendrauti prieš 7-erius metus sukurtoje feisbuko grupėje. Taip bendraujant gimė ne viena idėja. Pernai visiems labai patiko sendaikčių turgus. Kaimynai ruošėsi šiai dienai – ant prekystalių atsirado ne tik senoviški atvirukai, vazos, bet puikavosi ir visai nauji daiktai – auksarankės Danguolės Botyriūtės mezginiai. Buvo galima už 15 eurų net važiuojantį dviratį nusipirkti. O dvi jaunos panelės Vasarė ir Aira ant staliuko išdėliojo daugybę lėlių. Paklaustos, kodėl nori atsisveikinti su žaislais, mergaitės sako, kad dabar žaidžiančios telefonais.

Kalbasi ir susitaria

Paklausti, kaip sprendžia per garsiai lojančio kaimynų šuniuko problemas, kas šienauja žaliąją zoną, šluoja šaligatvį, kaimynai sako dėl visko sutariantys. Su šuniuku susitaria, kad „ant visos gatvės“ be reikalo neskalys. O žolę pjauna ir šaligatvius patys pašluoja, nes… kaip nesusitvarkysi, jei čia gyveni? Visus žavi jau minėto sendaikčių turgelio idėja ir rezultatas – dalį gautų lėšų renka į kaimynų fondą. Nes pinigas toks daiktas – jo visada reikia: arba gatvės naujagimiui pasveikinti (tokių visai „naujutėlaičių“ kaimynų šiemet buvo du – mergaitė ir berniukas), arba su kaimynu, iškeliaujančiu į Amžinybę, atsisveikinti, ar paaukoti Mišioms už gyvus ir mirusius gatvės gyventojus.

Idėja – skatinti kaimyniškumą

Algirdo gatvės žmonės stengiasi, kad jų gatvė būtų saugi, kad būtų jaučiamas rūpestingumas. Būna, kad vienos šeimos šventė tampa visos gatvės švente. Taip sutapo, kad Marius ir Vilma Žitkai minėjo vestuvių metines, tai ta proga buvo ir kaimynų pasveikinti – kad dar ilgai ir laimingai gyventų. Pradžiugino Kazlų Rūdos parapijos klebono kun. Žydrūno Kulpio apsilankymas kaimynų šventėje. Kaip tik tądien Algirdo gatvėje apsilankė ir Kazlų Rūdos policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Akvilė Krunglevičienė, įteikusi gyventojams saugios kaimynystės steigimo deklaraciją. „Tai labai šauni bendruomenė, jie išties rūpinasi savo namų ir gatvės saugumu, čia esame surengę ir daiktų žymėjimo dieną. O dabar tai jau ir oficiali saugios kaimynystės grupė!“ – džiaugiasi pareigūnė.

Sendaikčių turgelis.

„Kelionės“ į išsvajotas šalis

Kadangi pernai kelionės į užsienius buvo labai komplikuotos, o ir šiemet ne visi drąsiai keliauja, tai kaimynai sumanė pakartoti pernai labai patikusias „keliones“ į išsvajotų šalių virtuves. Vakare kaimynai skanavo Meksikos buritų, ispanišką tortiliją su bulvėmis, lenkiškus koldūnus, itališką karpačio, pagamintą iš lietuviškos elnienos, ragavo prancūzišką šampaną, galetę (galette) su rikota ir kumpiu. Visi smagiai stebėjosi angliško pudingo skoniu su aštriu mėsos padažu. Buvo ir lietuviškų skanumynų – tikras rūgpienis su šviežiomis bulvėmis ir silke, naminė duona, aviečių vynas. Iš Fantazijos šalies atkeliavo kubeliais pjaustytas arbūzais, pagardintas druska ir pipirais. Tegul pavydi tie, kas gyvenime neragavo karšto pieno su prabangiais (ir labai brangiais) šafrano prieskoniais. (Kažkaip šioje gausybėje pasigedau baltos mišrainės. Negi tikrai nebuvo?) Algirdo gatvės virtuvės šefo titulą pelnė bene jauniausias konkurse dalyvavęs kaimynas Paulius Ragina, kurio amerikietiškasis pyragas „brownie“ pelnė daugiausia kaimynų simpatijų.

Vasarė ir Aira nors ir skausmingai, bet nusprendė atsisveikinti su lėlėmis.

Kaip be rinkimų?!

Aukščiausia kaimynų dienos „nata“ – „Metų kaimyno“ rinkimai. Slaptu balsavimu renkamas žmogus, kuris… na labai labai patinka kaimynams. Šiemet šis titulas atiteko šioje gatvėje gimusiam, po jo grindinį dar basomis laksčiusiam, o paskui jau ir savus vaikus su žmona Birute auginusiam Albinui Zdanauskui. Prizas – pereinamasis: puikus indas su vaisiais. Vaisius visi kartu gali suvalgyti, o štai indas kitais metais atiteks jau kitam kaimynui. Tai motyvacija ir stimulas! Ir – svarbiausia – noras bendrauti. Juk geras kaimynas – kartais geriau nei giminė.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Naujausia informacija

  • Ką mena senos nuotraukos? (Fotomįslė)

    2018-06-26Ką mena senos nuotraukos? (Fotomįslė)
      Koks įvykis ir kur užfiksuotas šioje senoje nuotraukoje? Atsakymų lauksime iki liepos 6 dienos adresu kultura@suvalkietis.lt.     Gaila, kad į gegužės mėnesio fotomįslę atsakymo nesulaukėme. Ten buvo užfiksuotas Prezidento Antano Smetonos apsilankymas Marijampolėje, ūkininkų suvažiavime 1928 m. gegužės 28 dieną (I. Fridbergo nuotrauka).
  • Klasikinės muzikos tradicijos Suvalkijos sostinėje: nuo S. Sondeckio iki V. Urmanos ir Šv. Jurgio sezono

    2018-06-26Klasikinės muzikos tradicijos Suvalkijos sostinėje: nuo S. Sondeckio iki V. Urmanos ir Šv. Jurgio sezono
    Kai per radiją nuskambėjo pamąstymai apie tai, jog Vilniuje galbūt pernelyg susitelkę įvairūs festivaliai ir kiti kultūros renginiai, kad, tarkime, Marijampolė, iš kurios kilusi Violeta Urmana, galbūt galėtų vasarą tapti „operos miestu“, o Šiauliai, kur yra Fotografijos muziejus, „gal drįstų organizuoti tarptautinę parodą“, tapo graudu. Ir aišku, kad save žinovais laikantys žmonės net nepasidomi, kas vyksta kitur. Šiauliečiai gali griūti iš juoko, nes jau tiek kartų yra „drįsę“ surengti visokiausių fotografijos (ir ne tik) parodų ir kitų įdomių renginių, kad ir skaičių gali pamesti… O mes, nors nesame „operos sostinė“, bet ne pirmi metai galime vadintis muzikos sostine – šioje ...
  • Prasidėjo nauji energetikos laikai (Eksperto komentaras)

    2018-06-26Prasidėjo nauji energetikos laikai (Eksperto komentaras)
    Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius: – Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio energetikoje įvyko milžiniški pokyčiai. Kažkada brangiu žaislu laikoma atsinaujinanti energetika tapo dominuojančia. Tiesa, kol kas dar ne pagal gaminamos energijos kiekius, bet pagal naujai įrengiamus pajėgumus ir pagal pritraukiamas į šią sritį investicijas. Apie du trečdalius energijos gamybos pajėgumų, įrengtų pasaulyje per 2017 metus, buvo naujos vėjo ir saulės elektrinės. Likęs trečdalis – tai gamtinių dujų, anglies, branduolinės elektrinės kartu sudėjus. Iš kur tokie pokyčiai? Ar investuotojus skatina investuoti rūpestis dėl klimato kaitos? Iš dalies taip. Energiją gaminant iš atsinaujinančių išteklių, į aplinką neišmetami teršalai. Tačiau pirminė priežastis yra ...
  • „Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“ (Eksperto komentaras)

    2018-06-26„Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“ (Eksperto komentaras)
    Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Mantas Marčiukaitis: – Kalbant apie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Lietuvoje, reikia pasakyti, kad politikų valia lig šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama vėjo ir saulės energetikai. Joms numatytos didžiausios galios kvotos, kaip ir ką tik patvirtintoje naujoje Lietuvos energetikos strategijoje, svarstomos paramos schemos. Dar neseniai Lietuva didelį plėtros bumą išgyveno spręsdama biomasės, biokuro panaudojimo klausimus. Daug katilinių, kurios naudojo iškastinį kurą, buvo pritaikytos kūrenti biokuru, buvo pastatyta naujų biokuro katilinių ir kogeneracinių elektrinių. Šiuo metu tas bumas šiek tiek slopsta, nes sumažėjo ir paklausa, be to, pasiektas atitinkamas procentas šilumos gamybos ...
  • Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje

    2018-06-26Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje
    Šalies mokslininkų teigimu, atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), jų efektyvus naudojimas ir plėtra yra vienas iš esminių darnios nacionalinės energetikos strategijos tikslų, kurių įgyvendinimas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, didina energijos tiekimo patikimumą ir mažina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Šių išteklių naudojimas mažina energijos gamybos sąnaudas, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, sukuria darbo vietas, taip pat didina užimtumą regionuose ir mažina socialinę atskirtį. Siekti AEI panaudojimo plėtros Lietuvai aktualu ir dėl Europos Komisijos iškeltų klimato ir energetikos sričių tikslų, kuriuos privalu pasiekti iki 2020 m. Svarbiausi iš jų – Europos Sąjungoje (ES) sumažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį ...
  • Eksperto komentaras

    2018-06-19Eksperto komentaras
    Apie tai, kaip Lietuva aplinkosaugos problemų sprendimo klausimu atrodo kitų ES šalių kontekste, kokių priemonių imasi kovodama su klimato kaita, kalbamės su Seimo nariu, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, žemės ūkio mokslų daktaru Kęstučiu MAŽEIKA. – Neigiami žmogaus veiklos sąlygoti klimato ir aplinkos pokyčiai – kieno atsakomybė juos valdyti? Ar juos apskritai reikia valdyti, žaboti? Kokios pozicijos laikosi Aplinkos ministerija? Kokias aplinkosaugos iniciatyvas skatina? – Aplinkos ministerija, kaip koordinuojanti institucija, atsakinga už klimato kaitos politikos formavimą ir įgyvendinimą, skatina šakines ministerijas, savivaldos institucijas, mokslo įstaigas, ūkio subjektus, nevyriausybines organizacijas (NVO) ir visą visuomenę prisidėti prie 2012 m. Seimo patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo ...
  • Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką

    2018-06-19Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką
    Nors statistika rodo, kad žmonės gyvena ir elgiasi taip, kad jų poreikiams patenkinti greit nepakaks vienos Žemės planetos, yra ir tokių, kurių neigiamiems statistiniams vienetams priskirti negalima. Viena jų – vilnietė Inga Montvilaitė. Mergina atsakingai rūšiuoja atliekas, parduotuvėje apsipirkinėja nenaudodama plastikinių maišelių, yra atsisakiusi vienkartinių indų, vengia plastikinių pakuočių, o daiktus perka tik tada, kai jų tikrai reikia. Savo gyvenimo būdo filosofiją ji vadina minimalizmu. Nors taip gyventi pradėjo vedina gyvenimo prasmės paieškų, šiandien ji be galo džiaugiasi, kad savo elgesiu prisideda ir prie Žemės tausojimo. Negana to, atsakingiau elgtis savo pavyzdžiu ji ragina ir kitus, patirtimi dalydamasi savo internetiniame ...
  • Žemės likimas – planetos piliečių rankose

    2018-06-19Žemės likimas – planetos piliečių rankose
    Prieš porą savaičių „Suvalkietyje“ aiškinomės, kas lemia klimato kaitos ir aplinkos pokyčius, kokį poveikį jie daro gamtai ir mūsų sveikatai. Buvo prieita išvados, kad labiausiai visus aplinkos ir klimato kaitą skatinančius procesus lemia didėjantis žmonių skaičius ir jų vykdoma veikla. Vadinasi, visų aplinkos ir klimato kaitą skatinančių problemų būtų galima išvengti sumažinus žmonių skaičių Žemėje ir pakeitus jų elgesį. Žmonių skaičiaus, žinoma, niekas nemažins, tačiau jų elgesį keisti galima. Deja, viskas ne taip paprasta, kaip atrodo. Kai kuris mūsų elgesys yra nulemtas socialinių nuostatų, įpročių, kuriuos pakeisti, deja, nėra lengva.    Žmogaus poveikio Žemei matas – ekologinis pėdsakas Pastebimai greitai aplinka ir klimatas ...
  • Kviečia parodos

    2018-06-12Kviečia parodos
    Tradiciškai „Miesto dienų“ renginius pradėjo parodos: kultūros centre lankytojų laukia net keturios. Dailės galerijoje vėl – „Sugrįžtantys paukščiai“, t. y., šiais metais jubiliejų pažyminčių kraštiečių darbų ekspozicija. Jau ne vienerius metus prisimenami ir mus palikę, ir tebedžiuginantys savo buvimu bei darbais klasikai, nepamirštami ir jaunesni kraštiečiai. Kamerinio ansamblio „Cantare“ (vadovė Svetlana Maurutienė) muzika sutikti jubiliatai: Justinas Prakapas (90 metų), Kęstutis Balčiūnas (60 metų), Alius Berdenkovas ir Deimantas Populaigis (abiem po 50). Taip pat eksponuojami Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės, mininčios 75-metį, Broniaus Leonavičiaus (85 metai) ir Juozo Olinardo Penčylos (sukaktų 110 metų) kūriniai. Jubiliatai iškilmingai vainikuoti, linkėta kūrybinės sėkmės ir sveikatos. …Varpo dūžiai pakvietė ...
  • Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“

    2018-06-12Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“
    Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad tai bendras projektas – Marijampolės meno mokyklos, Dramos teatro ir „Šv. Jurgio meno sezono“. Bet vis dėlto Meno mokykla, reikia pripažinti, daugiausia prisidėjo, kad gegužės 27-ąją įvyktų ši išskirtinė premjera, o kartu tai yra ir antras „Šv. Jurgio meno sezono“ programos koncertas. Dar kartą „Paukštė“ parodyta ir gegužės 29 dieną. Premjera pavyko Vaidino: Saulė Andriuškaitė, Rugilė Milkaitytė, Tadas Sakalauskas ir Rapolas Matulevičius (Vaikai), Ugnė Stankūnaitė (Šviesa), Paulina Statkevičiūtė (Naktis), Dominykas Butkus, Rokas Liaukus (Laikas), Lukrecija Kalinauskaitė (Malonumai), Saulė Dobrovolskė (Ligos). Muzikantai – Povilas Stonkus ir Kasparas Šerpytis. Šokėjų grupę sudarė Meno mokyklos Choreografijos skyriaus 7 klasės ...
  • Belėkdama trumpam nutūpė…

    2018-06-05Belėkdama trumpam nutūpė...
    Ne bet kas, o Poezijos paukštė, kuri gegužę skrisdama per Lietuvą tradiciškai nusileido Zomčinėje, poeto Anzelmo Matučio gimtinėje. Minint poeto 95-ųjų gimimo metinių sukaktį čia jau dvidešimt trečią kartą vyko vaikų poezijos šventė: festivalis ir konkurso „Moksleivių kūryba Tėvynei # 100“ baigiamoji dalis. Dalyvauti konkurse buvo kviečiama nuo kovo, o dabar ne tik susumuoti rezultatai, bet ir išleista taip pat pavadinta rinktinė. Šventę tradiciškai organizuoja VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA). Šventės mecenatas – „Mantingos“ labdaros ir paramos fondas, yra visas būrys rėmėjų, kurių dėka buvo galima ne tik ...
  • Skambėjo miestas ir dar toli aplink…

    2018-06-05Skambėjo miestas ir dar toli aplink...
    Visą praėjusio šeštadienio popietę orą ir pačios vasaros pradžios padangę drebino muzikos pliūpsniai: geriausi šalies orkestrai suvažiavo į Lietuvos kultūros sostinę, į didelę fiestą. Tie, kas pasirinko ne daržą ar paežerę, tikrai nepasigailėjo. Nes išgirdome ir pamatėme elitinius šio žanro muzikos kolektyvus, kiekvieno pasirodymą puošė šokėjų viražai… Pamarširavę J. Basanavičiaus aikšte ir aplinkinėmis gatvelėmis orkestrai parodė savo individualias programas, o kol gausūs kolektyvai keitė vienas kitą, smagiai savo (ir daugybės neįprastų instrumentų) galimybes demonstravo grupė „Rit-mas kitaip“. …Koncertą, trukusį kone tris valandas, pradėjo legendinis „Trimitas“ su fantastiška šokėjų grupe, tačiau šis kolektyvas tikrai neužgožė vėliau pasirodžiusių. Ypač smagu, kad daugelyje kolektyvų ...
  • Eksperto komentaras

    2018-06-05Eksperto komentaras
    Apie aplinkos kaitos procesus Lietuvoje, jų pasekmes, sprendimo būdus, valstybės ir piliečių požiūrį į jas kalbamės su Vilniaus universiteto dėstytoja, Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje aplinkosaugos eksperte Audrone ALIJOŠIUTE. – Labiausiai klimato kaitos procesus lemia šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Daugiausia šių dujų Lietuvoje pagamina transporto, žemės ūkio ir pramonės sektoriai. Į kuriuos neigiamai klimato kaitą veikiančius sektorius Lietuva turėtų atkreipti dėmesį, kur trūksta permainų, kas jų turėtų imtis, jas skatinti? – Pirmiausia reikėtų suvokti, kad transportas, žemės ūkis ir pramonė yra ne kas kita, kaip mūsų vartojimas. Klimato kaitos priežastis esame mes patys. Mūsų noras turėti automobilį, naujus daiktus, valgyti užjūrio vaisius lemia ...
  • Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai

    2018-06-05Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai
    Klimatas Žemėje visu planetos egzistencijos laiku nuolat keitėsi. Ledynmečių, šiltmečių etapus lėmė natūralūs procesai: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčiai, tektoninių plokščių dreifai, Saulės aktyvumo ciklai, ugnikalnių išsiveržimai. Šiandien klimatas Žemėje ir vėl išgyvena virsmą. Tiesa, jis kitoks nei anksčiau minėti – ne natūralios kilmės, o žmogaus veiklos rezultatas. Būtent todėl, kad nėra nulemti natūralių procesų, šiandieniniai klimato kaitos pokyčiai neigiamai veikia žmones, visą juos supančią aplinką, o taip pat ir visą Žemės planetą, grasindami joje esančios gyvybės išnykimui. Labiausiai pavojų mums ir mūsų namams – Žemei – kelia šiltnamio efektą sukeliančios CO2 (anglies dvideginio) dujos, kurių šiandien daugiausia ...
  • Kviečia į pasaką po saulėtu dangumi

    2018-05-29Kviečia į pasaką po saulėtu dangumi
    Jau ketvirtą vasarą į Vytauto parką kviečia garsiniai teatralizuoti pasakų skaitymai „Po saulėtu dangum“ mažiesiems marijampoliečiams. Kaip ir ankstesniais kartais, juos rengia Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Vaikų edukacijos ir laisvalaikio centro darbuotojai, taip pat šiemet prisijungė ir suaugusiųjų biblioteka. Skaitomos pačios įdomiausios pasakos ar istorijos, žaidžiami žaidimai ir sprendžiamos užduotys. Į pirmą susitikimą praėjusį ket-virtadienį susirinko daug įvairaus amžiaus vaikų ir jų tėvelių, senelių. Vieni įsitaisė ant sėdmaišių, kitiems įdomiau buvo viską stebėti užlipus ant medinių žaidimų aikštelės statinių – juk parke tiek erdvės, kad vieni kitiems nei klausytis, nei žiūrėti netrukdo. Visi nuščiuvo išgirdę muziką – šoko Meno mokyklos ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.