Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai

2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmų devyniolikos Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Į jį pateko ir Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, jų simbolika. Akcentuota, kad kryžiai Lietuvoje buvo statomi ir kai Rusijos imperija (XIX a. antroje pusėje), ir Tarybų Sąjunga (XX a. 5–8 dešimtmečiais) juos draudė ar nurodinėjo, kiek ir kur statyti. Todėl jau XIX a. pabaigoje jie įgijo nacionalinio simbolio statusą. Tai – gyva ir praktiškai iš kartos į kartą perduodama liaudies meno tradicija. Ornamentuoti, su geležinėmis viršūnėmis, saulutėmis kryžiai, įvairių siužetų medinės skulptūros – visa tai laikoma vertingiausiu Lietuvos liaudies meno palikimu. (Iš „Vikipedijos“)

 

Klemensas Kvainauskas prie savo koplytstulpio namų kieme.

Klemensas Kvainauskas prie savo koplytstulpio namų kieme.

„Dideliam darbui – tiktai žiemos medis…“
Klemensą Kvainauską dabar Marijampolėje ir Suvalkijoje (o ir pačiame Vilniuje) pažįsta daug kas. Mugėse ar panašiuose subuvimuose ieško meistro, kad pažiūrėtų, ką naujo šį kartą siūlo išradingas medžio drožėjas: gal patogų šeimininkei medinį šaukštą ar kitą rakandą, gal dailiai inkrustuotą dėžutę (paskui paaiškėja, kad pati gamta medieną išmargino, o tas medis – dekoratyvusis žagrenis), gal rankšluostinę… Bet tai, ką šventėse, mugėse matome – tiktai dalis jo darbų. Nors laiko ir rankų miklumo reikalaujantys, bet vis tiek, galima sakyti, mažieji.
…Nuo mažųjų prasidėjo ir ėjimas į didžiąją meistrystę. Sako, kiek save beprisimenąs, tiek drožinėjo: karves ganydamas ar šiaip valandėlę nuo kaimo darbų (vaikams jų užteko ne ką mažiau, nei suaugusiems) nugriebęs. Gal būtų buvę kitaip, bet matė pavyzdį: tėvas darė klumpes ir, matyt, neprastas, nes „iš visų kaimų aplinkui pas jį eidavo“, o senelis Ąžuolų Būdoje darė medinius kibirus…
Marijampolės savivaldybės Lapiškių kaime gyvenantis, ūkininkaujantis, o anksčiau ilgai dirbęs tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje vyras medžio darbams daug laiko negalėjo skirti. Vis dėlto susikūrus liaudies menininkų klubui „Mūza“ teko pradėjo dalyvauti parodose, iš pradžių kukliose, vietinėse, o paskui jau ir didesnėse. Bendraujant su kitais medį bešnekinančiais vyrais, besidalijant ne tik patirtimi, bet ir tobulinant įrankius augo ir meistrystė. Darė vis įvairesnių, įdomesnių smulkiųjų darbelių, tarsi savaime jie ėmė augti. Dabar jau galime sakyti, kad Klemensas Kvainauskas yra tarp žinomų Suvalkijos medžio skulptorių, o jau Marijampolės savivaldybėje tai tikrai ryškiausias. Niekas turbūt iš vietinių meistrų nėra padaręs tiek kryžių ir skulptūrų.
Pirmąjį nedidelį kryžių su mūka (Nukryžiuotuoju) apie 1980 metus pasidarė sau – ir dabar jis tebėra namuose. O lauko kryžių (apie 2,5 metro) padarė maždaug po poros metų – jis buvo pastatytas Garliavos kapinėse. Paskui išdrįso imtis didesnio: kone penkių metrų kryžius buvo skirtas Prienų partizanams ir pastatytas atmintinoje vietoje Prienų šile. Panašaus dydžio kryžių, kuriais norėta pagerbti, įamžinti kovotojus už Lietuvos laisvę, tremtinius (Plutiškėse, Šakių rajone), akcentuoti kaimų atmintį per daugybę metų Klemensas padarė ne vieną. Ir pavieniai žmonės prie savo sodybų ar kiemuose norėjo atstatyti kažkada buvusį ar pastatyti naują kryžių. Sasnavoje ir Raišupyje, Barštinėje ir Veiveriuose, Molėtų apylinkėse… Dabar jau meistras tiksliai ir neatsimena visų vietovių, ypač tolimesnių. O tuos, kurie aplinkiniuose kaimuose ar miesteliuose, mato dažnai. Štai vienas didžiųjų jo darbų Sasnavoje, prie Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios šventoriaus. Čia 2000 metais pastatytas pusšešto metro aukščio kryžius ir skulptūra „Laiminantis Kristus“.
Yra meistras sukūręs ir kop­lytstulpių, koplytėlių – bet šių darbų mažiau. O štai kiek medinių skulptūrų, įkūnijančių ir pasakų, ir sakmių, ir literatūros kūrinių personažus, dekoratyvinių akcentų įvairiose erdvėse jau tikrai vargiai suskaičiuotų. Daugiausia tai – plenerų, vasaros stovyklų rezultatas. Garsusis Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ kiemas kasmet praturtėja tai naujomis skulptūromis, tai pavėsinėmis, suolais: Klemensas visada būna tarp čia besidarbuojančių skulptorių, nes čia – jo kraštas, nuo seno pažįstami žmonės. Yra dirbęs pleneruose Zomčinėje, A. Matučio gimtinėje, Ožkabaliuose, J. Basanavičiaus tėviškėje. Daug kur buvo kviestas, bet sako ne visada galintis išvažiuoti, ne vien tuo juk užsiimantis.
…Kaip žmonės suranda kryždirbį? Sako, niekada labai nesiaiškinęs: gal vienas nuo kito. Kai kas sako, kad pamatė kažkur kryžių, pasidomėjo, kas meistras, susirado… Kai kas išsako savo vizijas, norus, žino, ko norėtų, kiti labiau palieka spręsti meistrui, kartu peržiūri nuotraukas, panagrinėja albumus. Vienas būdingų Klemenso kryžių puošybos elementų – simetriškas ornamentas, primenantis gėlių lapelius. „Man taip gražu, per vidurį kyla lyg stiebas, lyg žvakė. Jei žmonės nori kitokio ornamento, darau tokį. Niekada nesu daręs kryžiaus iš kitokio medžio – tik iš ąžuolo. Ir būtinai jis turi būti žieminis, nes kitu laiku nukirsto medžio mediena reta, lyg korėta, greitai tokią paveikia drėgmė. Čia ne tik apie kryžius, apie viską kalba. Visi tikri meistrai tai žino ir taip dirba.“ Meistrą liūdina tai, kad pastaruoju metu vis dažniau pamato (ne vien savo) kryžių, kurie statyti prieš porą dešimtmečių ar vėliau, o jau atrodo bebaigią savo dienas. „Medis neamžinas, – sako K. Kvainauskas, – kryžių ar koplytstulpį, skulptūrą veikia ir drėgmė, ir karštis. Reikia prižiūrėti, perdažyti ar kitaip patvarkyti. Bet žmonių vis mažėja, aplink, žiūrėk, laukai tušti, tik tas kryžius stovi. Gal ne visada yra kam rūpintis? O gal kitiems atrodo, kad ir taip gerai…“
Kryžius ir skulptūra „Laiminantis Kristus“ prie Sasnavos bažnyčios. Įrašas „Kristus vakar, šiandien ir visada. Jubiliejus 2000. Valdo Juozo Zigmantos auka Sasnavos parapijai.“Klemensas ne kartą su savo darbo kryžiais atstovavo Marijampolės savivaldybei konkursinės parodos „Aukso vainikas“ regiono ture. Beje, nominacijos už kryždirbystę iš pradžių nebuvo, bet paaiškėjus, kad Lietuvoje yra daugybė puikių meistrų, buvo nutarta pridėti dar vieną „Aukso vainiką“. Jis neliūdi, kad nepateko į respublikines atrankas, bet sako mąstantis ateityje sukurti parodai tinkančią kolekciją (reikia penkių darbų) – tai būtų nedideli, ne laukui skirti kryžiai… O kol kas, jei ūkio darbai nespaudžia, dirbtuvėje raižo rankšluostines, taip pat, kaip pats sako, „paveikslus“ – medžio reljefus.

 

Meistras nuolat miklina ranką, tad namuose ir aplink juos nemažai gražių dalykų.

Meistras nuolat miklina ranką, tad namuose ir aplink juos nemažai gražių dalykų.

„Nė vieno savo darbo neatkartočiau idealiai“
Taip sako kalvarijietis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (2009 metais suteiktas meno kūrėjo statusas) Antanas Lastauskas. Šiame krašte vienas ryškiausių medžio skulptorių.
Neseniai, lapkričio pradžioje, graži žinia pasiekė iš Vilniaus: ket­virtojoje medžio drožėjų kūrybos konkursinėje parodoje „Šventieji ir piligrimai“ jam pripažinta pirma vieta už Šv. Roko skulptūrą. Autorius ne tik apdovanotas ir premijuotas: darbas papildė šios parodos organizatorių kaupiamą unikalią kolekciją. Tai, pasirodo, ne pirmas A. Lastausko darbas joje: pernykštėje parodoje jis irgi dalyvavo, o jo darbas taip pat labai patiko organizatoriams ir vertintojams, tapo kolekcijos dalimi. Rudens pradžioje A. Lastauskas dalyvavo regioninėje „Aukso vainiko“ parodoje Marijampolėje su nuostabių darbų ciklu, kurį sąlygiškai vadina „Senojo kaimo gyvenimo akimirkos“, o dabar yra pristatęs Šv. Jurgio skulptūrą Lietuvos tautodailininkų sąjungos 50-mečio proga organizuojamai parodai…
…Tų darbų – pačių įvairiausių, nuo mažyčių gyvūnėlių, paukščių (vienas mėgiamų personažų – varna…), smėlio dėžės veikėjų, jau minėtų sudėtingų kompozicijų iki pavienių, monumentalių skulptūrų, kryžių. Nors savęs nelaiko dideliu kryžių meistru, vis dėlto šio darbo svarbą ir prasmę yra pajutęs ne kartą. Meistrui, sako, čia yra kur pasireikšti, tiek patį kryžių, tiek mūkelę drožiant… Štai 2009 metais Kalvarijos bažnyčios šventoriuje pastatytas kryžius šio krašto tremtiniams. Jo apačioje – motinos, priglaudusios ir tarsi saugančios vaiką figūros, tarsi švelnių, mylinčių rankų išglostytos: su ryšulėliu rankose abu sustingo, laukdami nežinomybės…
Kitoks Jurčiūnų kaimo (Lazdijų r.) kryžius, pastatytas 2008 metais, dar kitokie statyti kitam kaimui ar žmogui atminti kapinėse… Pasvalio rajone Deglėnuose 2011-ųjų liepą buvo sumanyta įrengti išnykusių kaimų atminimo parką. Meistras iš Kalvarijos įamžino išnykusį Pagirnupių kaimą: sukūrė stogastulpį su šv. Agota…
Iš tiesų, kryždirbiais daug kas vadina būtent kryžių meistrus, tačiau plačiąja prasme, kaip pažymima ir UNESCO dokumentuose, ir mūsų specialistų tyrinėjimuose, tai yra ir stogastulpių, ir skulptūrų (mažų ir didelių) kūrimas. O kur dar Lietuvą simbolizuojantys rūpintojėliai?
Ne vieną jų yra sukūręs (nekyla ranka rašyti „padaręs“) ir Antanas Lastauskas. Atrodo, nieko čia neišgalvosi – daug kas iš tiesų dirba tarsi pagal trafaretą, tačiau Antano rankų palytėtas kiekvienas jų vis kitoks. Kaip ir šventieji: jeigu pasigilintume į atskirų meistrų kūrybą, kiek atrastume čia įvairovės, savitumo. Šventieji tarsi kiekvienas iš mūsų, o žmonių veidai sudvasinti, figūros tarsi susiliejusios su gamta. Ypatinga harmonija, plastika kur nors parodoje ar erdvėje išskiria šio drožėjo darbus iš kitų. Jeigu pamatęs gali pasakyti ar bent spėti, kad čia tas ar kitas autorius – tai jau turbūt tikra meistrystė?
Antanas Lastauskas jau seniai, prieš keliolika metų, yra sakęs, kad visą laiką mokosi, o kiekvienas pleneras – šokas. Dabar ir tokių „šokų“ būta daugybės (jei imtume vardinti, pritrūktų vietos: būta ne tik daugybėje vietų Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje), pamokų, gautų iš patyrusių meistrų, irgi daug.
Bet ir dabar jis sako, kad „kiek­viena tokia kūrybinė stovykla – kaip akademija. O kaip kitaip? Pažiūri, kaip dirba – kiekvienas juk kitaip, paklausai, kaip dideli meistrai ginčijasi su menotyrininkais…
Palygini savo ir kitų darbus. Patobulėji, o paskui dirbdamas galvoji: man patinka, gražu – gal bus gražu ir kitam? Kiekvieną kartą dirbu kitaip ir nė vieno savo darbo tiksliai neatkartočiau. O pradedant didžiuosius daug ką nulemia medžiaga, medis. Turiu pamatyti rąstą, kad žinočiau, ką daryti.
Kai būna aiškus pageidavimas, tema, pasibraižau kažką, bet dažniau pasidarau modeliuką iš liepos… Dar svarbu, kur skulptūra stovės, jos aplinka. Pastaruoju metu plenerų sumažėjo, gal visi jau visko turi, o prieš keletą metų – tik spėk suktis. Kryžių ar stogastulpių prisidaręs kieme nelaikysi – darai tada, kai yra konkretus reikalas. Darau mažesnius, sau mielus darbus, paskui sugalvoju ir parodai siūlyti. Šis laimėjimas Vilniuje lyg ir įkvėpė: manau dalyvauti Liongino Šepkos konkurse Rokiškyje.“ Tai ne pirmas kartas. Sėkmingas buvo jo debiutas 2003 metais, vėlesniuose konkursuose irgi yra pelnęs prizų: „Už etnografinę tematiką“, „Už mitologinės temos traktavimą kūryboje“, „Žiūrovų simpatijų“ prizą.
Pašnekovas niekada nepamiršta paminėti, kad dabartinei jo veiklai įtakos turėjo, į ją tiesiogine prasme pastūmėjo originalus šio krašto kūrėjas Saulius Lisauskas, deja, anksti išėjęs amžinybėn. O didysis mokytojas – Juozas Videika, buvęs kalvarijietis, dabar gyvenantis Jurbarke ir šiam kraštui atstovaujantis savo puikiais darbais.
Antano Lastausko darbų galime pamatyti dažnai: Kūlokuose – rodyklė į K. Borutos tėviškę, Basanavičynėje ir kitur Vilkaviškio rajone, Tautkaičių klojimo teatro kieme, daug kur Dzūkijoje – Lazdijuose, Veisiejuose, Alytuje…
2012 metais Kalvarijos viešoji biblioteka (su kitų institucijų pagalba) serijoje „Kalvarijos krašto kūrėjai“ išleido leidinį ir apie Antaną Lastauską. Čia yra kūrėjo biografija, tekstų apie jį, daugybė darbų fotografijų, taip pat ir kiekvienas renginys, kuriame jis dalyvavo, apdovanojimai. Dabar šis sąrašas būtų dar ilgesnis – gal kada nors dienos šviesą išvys ne tik katalogas, bet ir solidus albumas…

2009 metais ir savo kieme pasistatė koplytstulpį.Kryžius Kalvarijos krašto tremtiniams Kalvarijos bažnyčios šventoriuje.

 

 

 

 

 

 

Naujausia informacija

  • Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius

    2022-05-23Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius
    Lietuvių kalba yra viena seniausių pasaulyje. Egzistuoja nuomonė, jog mūsų kalbą išmokti užsieniečiams yra be galo sunku. Specialistai, tuo tarpu, atsako, jog viską lemia motyvacija, reguliarus mokymasis bei kartojimas. Beje, jie priduria, jog lietuvių kalba yra tokia turtinga, kad net patiems lietuviams visuomet bus, ką naujo išmokti. Tad organizuojami įvairūs lietuvių kalbos mokymai bus naudingi tiek užsieniečiams, studijuojantiems mūsų kalbą, tiek tėvynainiams, trokštantiems patobulinti savo gimtosios kalbos žinias. Pats populiariausias ir efektyviausias būdas – lietuvių kalbos kursai Nors šiandien egzistuoja nemažai kalbos mokymosi būdų, vis tik, pačiu efektyviausiu išlieka ne vienoje mokykloje organizuojami užsienio kalbos kursai. Tai galioja ir lietuvių kalbai. Itin ...
  • Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?

    2022-05-21Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?
    Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse iki gegužės 1 d. paženklinti ir užregistruoti 6385 gyvūnai augintiniai. Nespėjusieji iki šio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – nors ir vėliau, tai privalo atlikti. Primename, kodėl tai padaryti ne tik reikalinga, bet ir naudinga. Atsakingo šeimininko pareiga Iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų. Skaičiuojant procentais, daugiausia gyvūnų augintinių paženk­lino ir užregistravo Utenos rajono (42,64 proc.), Kalvarijos (37,84 proc.), ...
  • Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi

    2022-05-21Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktame tyrime dalyvavo 1015 Lietuvos nuolatinių gyventojų, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų savininkai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad renovuotinų daugiabučių namų savininkai, kaip sudėtingiausias būsto atnaujinimo proceso dalis, dažniausiai įvardina gyventojų suorganizavimą (40 proc.) ir biurokratinę dalį – paraiškų rengimą, administravimą, investicinio plano derinimą (28 proc.). „Natūralu, kad pradėjus domėtis būsto renovacija, iš pirmo žvilgsnio visas procesas atrodo labai sudėtingas ir reikalaujantis didžiulio gyventojų indėlio. Tačiau nuo pat pirmųjų žingsnių butų ir kitų patalpų savininkams įsiaiškinti kylančius klausimus ir planuoti renovacijos darbus padeda modernizacijos projektų administratoriai“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė. Renovuotis motyvuoja gerieji ...
  • Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“

    2022-05-20Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“
    Š. m. gegužės 24 d., 10 val., Marijampolėje vyks seminaras „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų dėmesį į nepakankamą dėmesį taršos prevencijai. Sutelkti visus bendrai diskusijai siekiant atrasti metodus, kaip suaktyvinti atsakingą vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.Pranešimus skaitys: Simonas Gurevičius – Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius. Tema – „Maisto švaistymas. Maisto gelbėjimas nuo iššvaistymo iš juridinių asmenų.“ Rūta Šulciūtė – UAB „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė. Tema – „Tvarumas organizacijose. Mantinga patirtis.“ Inesa Mažėtienė –Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė. Tema – „Gyventojų įpročiai ir atsakomybės ...
  • Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?

    2022-05-19Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?
    Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą? Šis sezonas kupinas gundančių siluetų, ryškių spalvų ir noro iš naujo atrasti nerūpestingą lengvumą drabužiuose. Ryškios spalvos, primenančios saulėlydį, plunksnos ir kutai, suteikiantys šokiui judesio laisvės, ir akinantis suknelių blizgesys, kuris atvers ne vienas duris į šėlsmo kupiną pasaulį. Lengvumo ir svajingumo suteiks ir baltos spalvos, romantiškų siluetų suknelės, kurios pabrėžia moteriškumą ir suteikia nerūpestingo žavesio. Štai pagrindinės 2022 m. pavasario-vasaros suknelių mados tendencijos. Spalvotos Ryški „karšta“ rožinė, saulėta geltona, žydriausio vandenyno melsva ir žalio miško žalia – tai tik kelios šį sezoną madingų suknelių spalvos, kurios savo intensyvumu suteiks taip trokštamo džiaugsmo ir energijos. Šį ...
  • Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai

    2022-05-19Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai
    Šiandien, gegužės 19 d., 17. 30 val., Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5) vyks marijampolietės humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės knygos „Pranas Gailius. Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymas. Viešą knygos pristatymą moderuos Eglė Alenskaitė. Praną Galių, vieną produktyviausių ir intelektualiausių lietuvių dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Prancūzijoje, Lietuvoje dar ilgai reikės atrasti, kad jo kūryba būtų žinoma ne tik galerininkams, menotyrininkams ir siauram jo gerbėjų ratui. Knyga „Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ žymiausio pasaulyje Prano kūrybinę biografiją pristato kur kas platesniam skaitytojų ratui viliantis, kad įspūdinga jo biografija taps įkvėpimu ne tik tiems, kas domisi menu. Įsibrovimas į kito žmogaus, ypač dailininko, ...
  • Vėl naktinėjome muziejuose

    2022-05-18Vėl naktinėjome muziejuose
    Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena, ją minint 2005 metais inicijuota tarptautinės muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“. Visi muziejai lankomi nemokamai, atveriamos ne tik ekspozicijos, bet ir saugyklos, kitos patalpos, kurių šiaip jau nepamatysi. Taip pat muziejininkai kviečia į naujų parodų atidarymus, performansus, edukacijas… Lietuvoje šiemet – jau 17 naktinėjimas po muziejus. Marijampolėje muziejininkai susivienijo ir miestelėnus pakvietė į renginį prieš 10 metų – 2012-aisiais: siūlė paklaidžioti „Marijampolės kultūros keliu“, paminint miesto 220 metų sukaktį. Vyko rekonstrukcijos, gatvės buvo perkastos, lijo – bet per šimtą žmonių į kvietimą atsiliepė… …Kiekviena Muziejų naktis vis skirtinga. Šiųmetė, žadėjusi įvairovę, tokia ir buvo. Bet ...
  • Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote

    2022-05-18Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote
    Vidutiniškai statistinis gyventojas per gyvenimą aplanko keliolika šalių, o didžioji dalis – per metus bent kelis kartus išvyksta svetur. Taigi, skaičiai tikrai nėra pesimistiški, tad atrodytų, kad apie pasaulį turėtume žinoti daug įdomių dalykų. Ir tikrai tikime, kad jūsų žinių bagažas šioje srityje yra pakankamai solidus, tačiau faktai, su kuriais susipažinsite jau netrukus, labai tikėtina, bus dar negirdėti daugeliui iš jūsų. Visi puikiai žinome, kas yra fontanas. Šiuos, ypač estetiškai atrodančius statinius, galime išvysti pačiuose įvairiausiuose šalių miestuose ir miesteliuose, o taip pat ir privačiose valdose. Esame įpratę, kad fontanas yra neatsiejamas nuo vandens – būtent jis cirkuliuoja šiame statinyje. Tačiau, ...
  • Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę

    2022-05-18Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę
    Dovana institutui – Sūduvos vėliava Konferencija prasidėjo marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko sveikinimu, kuris priminė, kad šiemet minimos 600-osios Melno taikos metinės, taip pat pabrėžė, jog Sūduvos kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, nes šiame krašte subrendo pagrindinės to meto atgimimo judėjimo asmenybės. Šiame procese labai svarbus yra Rygiškių Jono gimnazijos, šiemet švenčiančios 155-ąsias įkūrimo metines, vaidmuo. Seimo narys institutui padovanojo Sūduvos vėliavą ir juokaudamas pastebėjo, kad be šio regiono instituto mokslininkai neturėtų ką dirbti. Konferencijos dalyvius sveikino ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, priminusi, kiek daug kalbininkų Lietuvai davė Sūduvos kraštas, taip pat Lietuvių ...
  • Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?

    2022-05-18Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?
    Daugelyje Lietuvos miestų šį šildymo sezoną už komfortišką temperatūrą butuose teko mokėti kur kas daugiau. Tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių namų savininkų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes ...
  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.