Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai

2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmų devyniolikos Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Į jį pateko ir Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, jų simbolika. Akcentuota, kad kryžiai Lietuvoje buvo statomi ir kai Rusijos imperija (XIX a. antroje pusėje), ir Tarybų Sąjunga (XX a. 5–8 dešimtmečiais) juos draudė ar nurodinėjo, kiek ir kur statyti. Todėl jau XIX a. pabaigoje jie įgijo nacionalinio simbolio statusą. Tai – gyva ir praktiškai iš kartos į kartą perduodama liaudies meno tradicija. Ornamentuoti, su geležinėmis viršūnėmis, saulutėmis kryžiai, įvairių siužetų medinės skulptūros – visa tai laikoma vertingiausiu Lietuvos liaudies meno palikimu. (Iš „Vikipedijos“)

 

Klemensas Kvainauskas prie savo koplytstulpio namų kieme.

Klemensas Kvainauskas prie savo koplytstulpio namų kieme.

„Dideliam darbui – tiktai žiemos medis…“
Klemensą Kvainauską dabar Marijampolėje ir Suvalkijoje (o ir pačiame Vilniuje) pažįsta daug kas. Mugėse ar panašiuose subuvimuose ieško meistro, kad pažiūrėtų, ką naujo šį kartą siūlo išradingas medžio drožėjas: gal patogų šeimininkei medinį šaukštą ar kitą rakandą, gal dailiai inkrustuotą dėžutę (paskui paaiškėja, kad pati gamta medieną išmargino, o tas medis – dekoratyvusis žagrenis), gal rankšluostinę… Bet tai, ką šventėse, mugėse matome – tiktai dalis jo darbų. Nors laiko ir rankų miklumo reikalaujantys, bet vis tiek, galima sakyti, mažieji.
…Nuo mažųjų prasidėjo ir ėjimas į didžiąją meistrystę. Sako, kiek save beprisimenąs, tiek drožinėjo: karves ganydamas ar šiaip valandėlę nuo kaimo darbų (vaikams jų užteko ne ką mažiau, nei suaugusiems) nugriebęs. Gal būtų buvę kitaip, bet matė pavyzdį: tėvas darė klumpes ir, matyt, neprastas, nes „iš visų kaimų aplinkui pas jį eidavo“, o senelis Ąžuolų Būdoje darė medinius kibirus…
Marijampolės savivaldybės Lapiškių kaime gyvenantis, ūkininkaujantis, o anksčiau ilgai dirbęs tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje vyras medžio darbams daug laiko negalėjo skirti. Vis dėlto susikūrus liaudies menininkų klubui „Mūza“ teko pradėjo dalyvauti parodose, iš pradžių kukliose, vietinėse, o paskui jau ir didesnėse. Bendraujant su kitais medį bešnekinančiais vyrais, besidalijant ne tik patirtimi, bet ir tobulinant įrankius augo ir meistrystė. Darė vis įvairesnių, įdomesnių smulkiųjų darbelių, tarsi savaime jie ėmė augti. Dabar jau galime sakyti, kad Klemensas Kvainauskas yra tarp žinomų Suvalkijos medžio skulptorių, o jau Marijampolės savivaldybėje tai tikrai ryškiausias. Niekas turbūt iš vietinių meistrų nėra padaręs tiek kryžių ir skulptūrų.
Pirmąjį nedidelį kryžių su mūka (Nukryžiuotuoju) apie 1980 metus pasidarė sau – ir dabar jis tebėra namuose. O lauko kryžių (apie 2,5 metro) padarė maždaug po poros metų – jis buvo pastatytas Garliavos kapinėse. Paskui išdrįso imtis didesnio: kone penkių metrų kryžius buvo skirtas Prienų partizanams ir pastatytas atmintinoje vietoje Prienų šile. Panašaus dydžio kryžių, kuriais norėta pagerbti, įamžinti kovotojus už Lietuvos laisvę, tremtinius (Plutiškėse, Šakių rajone), akcentuoti kaimų atmintį per daugybę metų Klemensas padarė ne vieną. Ir pavieniai žmonės prie savo sodybų ar kiemuose norėjo atstatyti kažkada buvusį ar pastatyti naują kryžių. Sasnavoje ir Raišupyje, Barštinėje ir Veiveriuose, Molėtų apylinkėse… Dabar jau meistras tiksliai ir neatsimena visų vietovių, ypač tolimesnių. O tuos, kurie aplinkiniuose kaimuose ar miesteliuose, mato dažnai. Štai vienas didžiųjų jo darbų Sasnavoje, prie Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios šventoriaus. Čia 2000 metais pastatytas pusšešto metro aukščio kryžius ir skulptūra „Laiminantis Kristus“.
Yra meistras sukūręs ir kop­lytstulpių, koplytėlių – bet šių darbų mažiau. O štai kiek medinių skulptūrų, įkūnijančių ir pasakų, ir sakmių, ir literatūros kūrinių personažus, dekoratyvinių akcentų įvairiose erdvėse jau tikrai vargiai suskaičiuotų. Daugiausia tai – plenerų, vasaros stovyklų rezultatas. Garsusis Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ kiemas kasmet praturtėja tai naujomis skulptūromis, tai pavėsinėmis, suolais: Klemensas visada būna tarp čia besidarbuojančių skulptorių, nes čia – jo kraštas, nuo seno pažįstami žmonės. Yra dirbęs pleneruose Zomčinėje, A. Matučio gimtinėje, Ožkabaliuose, J. Basanavičiaus tėviškėje. Daug kur buvo kviestas, bet sako ne visada galintis išvažiuoti, ne vien tuo juk užsiimantis.
…Kaip žmonės suranda kryždirbį? Sako, niekada labai nesiaiškinęs: gal vienas nuo kito. Kai kas sako, kad pamatė kažkur kryžių, pasidomėjo, kas meistras, susirado… Kai kas išsako savo vizijas, norus, žino, ko norėtų, kiti labiau palieka spręsti meistrui, kartu peržiūri nuotraukas, panagrinėja albumus. Vienas būdingų Klemenso kryžių puošybos elementų – simetriškas ornamentas, primenantis gėlių lapelius. „Man taip gražu, per vidurį kyla lyg stiebas, lyg žvakė. Jei žmonės nori kitokio ornamento, darau tokį. Niekada nesu daręs kryžiaus iš kitokio medžio – tik iš ąžuolo. Ir būtinai jis turi būti žieminis, nes kitu laiku nukirsto medžio mediena reta, lyg korėta, greitai tokią paveikia drėgmė. Čia ne tik apie kryžius, apie viską kalba. Visi tikri meistrai tai žino ir taip dirba.“ Meistrą liūdina tai, kad pastaruoju metu vis dažniau pamato (ne vien savo) kryžių, kurie statyti prieš porą dešimtmečių ar vėliau, o jau atrodo bebaigią savo dienas. „Medis neamžinas, – sako K. Kvainauskas, – kryžių ar koplytstulpį, skulptūrą veikia ir drėgmė, ir karštis. Reikia prižiūrėti, perdažyti ar kitaip patvarkyti. Bet žmonių vis mažėja, aplink, žiūrėk, laukai tušti, tik tas kryžius stovi. Gal ne visada yra kam rūpintis? O gal kitiems atrodo, kad ir taip gerai…“
Kryžius ir skulptūra „Laiminantis Kristus“ prie Sasnavos bažnyčios. Įrašas „Kristus vakar, šiandien ir visada. Jubiliejus 2000. Valdo Juozo Zigmantos auka Sasnavos parapijai.“Klemensas ne kartą su savo darbo kryžiais atstovavo Marijampolės savivaldybei konkursinės parodos „Aukso vainikas“ regiono ture. Beje, nominacijos už kryždirbystę iš pradžių nebuvo, bet paaiškėjus, kad Lietuvoje yra daugybė puikių meistrų, buvo nutarta pridėti dar vieną „Aukso vainiką“. Jis neliūdi, kad nepateko į respublikines atrankas, bet sako mąstantis ateityje sukurti parodai tinkančią kolekciją (reikia penkių darbų) – tai būtų nedideli, ne laukui skirti kryžiai… O kol kas, jei ūkio darbai nespaudžia, dirbtuvėje raižo rankšluostines, taip pat, kaip pats sako, „paveikslus“ – medžio reljefus.

 

Meistras nuolat miklina ranką, tad namuose ir aplink juos nemažai gražių dalykų.

Meistras nuolat miklina ranką, tad namuose ir aplink juos nemažai gražių dalykų.

„Nė vieno savo darbo neatkartočiau idealiai“
Taip sako kalvarijietis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (2009 metais suteiktas meno kūrėjo statusas) Antanas Lastauskas. Šiame krašte vienas ryškiausių medžio skulptorių.
Neseniai, lapkričio pradžioje, graži žinia pasiekė iš Vilniaus: ket­virtojoje medžio drožėjų kūrybos konkursinėje parodoje „Šventieji ir piligrimai“ jam pripažinta pirma vieta už Šv. Roko skulptūrą. Autorius ne tik apdovanotas ir premijuotas: darbas papildė šios parodos organizatorių kaupiamą unikalią kolekciją. Tai, pasirodo, ne pirmas A. Lastausko darbas joje: pernykštėje parodoje jis irgi dalyvavo, o jo darbas taip pat labai patiko organizatoriams ir vertintojams, tapo kolekcijos dalimi. Rudens pradžioje A. Lastauskas dalyvavo regioninėje „Aukso vainiko“ parodoje Marijampolėje su nuostabių darbų ciklu, kurį sąlygiškai vadina „Senojo kaimo gyvenimo akimirkos“, o dabar yra pristatęs Šv. Jurgio skulptūrą Lietuvos tautodailininkų sąjungos 50-mečio proga organizuojamai parodai…
…Tų darbų – pačių įvairiausių, nuo mažyčių gyvūnėlių, paukščių (vienas mėgiamų personažų – varna…), smėlio dėžės veikėjų, jau minėtų sudėtingų kompozicijų iki pavienių, monumentalių skulptūrų, kryžių. Nors savęs nelaiko dideliu kryžių meistru, vis dėlto šio darbo svarbą ir prasmę yra pajutęs ne kartą. Meistrui, sako, čia yra kur pasireikšti, tiek patį kryžių, tiek mūkelę drožiant… Štai 2009 metais Kalvarijos bažnyčios šventoriuje pastatytas kryžius šio krašto tremtiniams. Jo apačioje – motinos, priglaudusios ir tarsi saugančios vaiką figūros, tarsi švelnių, mylinčių rankų išglostytos: su ryšulėliu rankose abu sustingo, laukdami nežinomybės…
Kitoks Jurčiūnų kaimo (Lazdijų r.) kryžius, pastatytas 2008 metais, dar kitokie statyti kitam kaimui ar žmogui atminti kapinėse… Pasvalio rajone Deglėnuose 2011-ųjų liepą buvo sumanyta įrengti išnykusių kaimų atminimo parką. Meistras iš Kalvarijos įamžino išnykusį Pagirnupių kaimą: sukūrė stogastulpį su šv. Agota…
Iš tiesų, kryždirbiais daug kas vadina būtent kryžių meistrus, tačiau plačiąja prasme, kaip pažymima ir UNESCO dokumentuose, ir mūsų specialistų tyrinėjimuose, tai yra ir stogastulpių, ir skulptūrų (mažų ir didelių) kūrimas. O kur dar Lietuvą simbolizuojantys rūpintojėliai?
Ne vieną jų yra sukūręs (nekyla ranka rašyti „padaręs“) ir Antanas Lastauskas. Atrodo, nieko čia neišgalvosi – daug kas iš tiesų dirba tarsi pagal trafaretą, tačiau Antano rankų palytėtas kiekvienas jų vis kitoks. Kaip ir šventieji: jeigu pasigilintume į atskirų meistrų kūrybą, kiek atrastume čia įvairovės, savitumo. Šventieji tarsi kiekvienas iš mūsų, o žmonių veidai sudvasinti, figūros tarsi susiliejusios su gamta. Ypatinga harmonija, plastika kur nors parodoje ar erdvėje išskiria šio drožėjo darbus iš kitų. Jeigu pamatęs gali pasakyti ar bent spėti, kad čia tas ar kitas autorius – tai jau turbūt tikra meistrystė?
Antanas Lastauskas jau seniai, prieš keliolika metų, yra sakęs, kad visą laiką mokosi, o kiekvienas pleneras – šokas. Dabar ir tokių „šokų“ būta daugybės (jei imtume vardinti, pritrūktų vietos: būta ne tik daugybėje vietų Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje), pamokų, gautų iš patyrusių meistrų, irgi daug.
Bet ir dabar jis sako, kad „kiek­viena tokia kūrybinė stovykla – kaip akademija. O kaip kitaip? Pažiūri, kaip dirba – kiekvienas juk kitaip, paklausai, kaip dideli meistrai ginčijasi su menotyrininkais…
Palygini savo ir kitų darbus. Patobulėji, o paskui dirbdamas galvoji: man patinka, gražu – gal bus gražu ir kitam? Kiekvieną kartą dirbu kitaip ir nė vieno savo darbo tiksliai neatkartočiau. O pradedant didžiuosius daug ką nulemia medžiaga, medis. Turiu pamatyti rąstą, kad žinočiau, ką daryti.
Kai būna aiškus pageidavimas, tema, pasibraižau kažką, bet dažniau pasidarau modeliuką iš liepos… Dar svarbu, kur skulptūra stovės, jos aplinka. Pastaruoju metu plenerų sumažėjo, gal visi jau visko turi, o prieš keletą metų – tik spėk suktis. Kryžių ar stogastulpių prisidaręs kieme nelaikysi – darai tada, kai yra konkretus reikalas. Darau mažesnius, sau mielus darbus, paskui sugalvoju ir parodai siūlyti. Šis laimėjimas Vilniuje lyg ir įkvėpė: manau dalyvauti Liongino Šepkos konkurse Rokiškyje.“ Tai ne pirmas kartas. Sėkmingas buvo jo debiutas 2003 metais, vėlesniuose konkursuose irgi yra pelnęs prizų: „Už etnografinę tematiką“, „Už mitologinės temos traktavimą kūryboje“, „Žiūrovų simpatijų“ prizą.
Pašnekovas niekada nepamiršta paminėti, kad dabartinei jo veiklai įtakos turėjo, į ją tiesiogine prasme pastūmėjo originalus šio krašto kūrėjas Saulius Lisauskas, deja, anksti išėjęs amžinybėn. O didysis mokytojas – Juozas Videika, buvęs kalvarijietis, dabar gyvenantis Jurbarke ir šiam kraštui atstovaujantis savo puikiais darbais.
Antano Lastausko darbų galime pamatyti dažnai: Kūlokuose – rodyklė į K. Borutos tėviškę, Basanavičynėje ir kitur Vilkaviškio rajone, Tautkaičių klojimo teatro kieme, daug kur Dzūkijoje – Lazdijuose, Veisiejuose, Alytuje…
2012 metais Kalvarijos viešoji biblioteka (su kitų institucijų pagalba) serijoje „Kalvarijos krašto kūrėjai“ išleido leidinį ir apie Antaną Lastauską. Čia yra kūrėjo biografija, tekstų apie jį, daugybė darbų fotografijų, taip pat ir kiekvienas renginys, kuriame jis dalyvavo, apdovanojimai. Dabar šis sąrašas būtų dar ilgesnis – gal kada nors dienos šviesą išvys ne tik katalogas, bet ir solidus albumas…

2009 metais ir savo kieme pasistatė koplytstulpį.Kryžius Kalvarijos krašto tremtiniams Kalvarijos bažnyčios šventoriuje.

 

 

 

 

 

 

Naujausia informacija

  • Nominacija – plaukimo treneriams

    2023-02-02Nominacija –  plaukimo treneriams
    Kaune išdalyti Lietuvos plaukimo federacijos apdovanojimai. Ceremonijoje buvo pagerbti geriausi 2022 metų sportininkai ir treneriai. Metų vaikų trenerio nominacija atiteko Marijampolės sporto centro treneriams Aurimui ir Daliai Kadūnams. Jų tandemas įvertintas už sėkmingai taikomas treniruočių metodikas, aukštus auklėtinių laimėjimus vaikų ir jaunučių amžiaus grupių varžybose, nuoseklų ir nenutrūkstamą plaukimo vystymą Marijampolėje. Manto Daškevičiaus / LPF nuotrauka – Neseniai varčiau senus varžybų protokolus ir radau kažkurio labai seno plaukimo čempionato rezultatus, kuriuose Danas Rapšys buvo lentelės apačioje. Apsidžiaugusi nunešiau parodyti vaikams ir pasakiau jiems: „Vaikai, ir jis buvo toks, kaip jūs“. Tad, treneriai, dirbkime, ruoškime kitus danus rapšius. Ačiū visiems, – kalbėjo ...
  • Kartais nežinai, kur tavęs laukia sėkmė

    2023-01-30Kartais nežinai, kur tavęs laukia sėkmė
    Visur gerai, bet namuose geriausia. Tuo įsitikinusi 24-erių marijampolietė Miglė Pečkytė. Mergina, kuri jau buvo kojas apšilusi Vilniuje, pagal kultūrinių mainų programą metams išvyko į JAV, pusmetį gyveno Floridoje, likusį laiką – pačiame Niujorke! Vos tik grįžusi į Lietuvą, lagaminą išsikrovė tėvų namuose Marijampolėje. Po savaitės jau buvo išsinuomojusi patalpas fotostudijai ir pernai rugsėjo 22-ąją atvėrė ją kalėdinėms fotosesijoms. – Pamačiau, kad Marijampolėje verslą sukurti daug paprasčiau nei didmiestyje: ir kainos, ir patalpos tenkino, tad mano planas susidėliojo labai greitai, – džiaugiasi Miglė. Miglė Pečkytė: „Marijampolėje verslą sukurti daug paprasčiau nei didmiestyje.“ Nuotrauka iš asmeninio Miglės Pečkytės archyvo Netikėta? Miglė yra baigusi kosmetikės specialybę. ...
  • „Sūduvos“ futbolo komanda nepaiso gandų ir ruošiasi naujam sezonui

    2023-01-30„Sūduvos“ futbolo komanda nepaiso gandų ir ruošiasi naujam sezonui
    Šešios savaitės lieka iki naujo Lietuvos futbolo A lygos čempionato pradžios. Jam ruošiasi ir Marijampolės „Sūduvos“ futbolo komanda. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu netrūksta įvairių spėjimų ir gandų, kokia padėtis yra komandoje. Sirgaliai nerimauja dėl to, kad sunkiai vyksta komandos komplektavimas, nėra trenerio, kalbama ir apie tai, kad klubo prezidentas Vidmantas Murauskas ieško ir gal jau surado naują komandos šeimininką. V. Murauskas teigia, kad pasiruošti naujajam sezonui bus suspėta. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Galima suprasti komandos sirgalių nerimą, nes jie pastaruoju metu nuolat girdi apie komandą paliekančius buvusius žaidėjus. Kita vertus, iki sezono pradžios lieka ne tiek daug laiko, o klaustukų dar daug. Kai ...
  • Dekoratyvinės skaldos rūšių gausa

    2023-01-30Dekoratyvinės skaldos rūšių gausa
    Dekoratyvinė skalda – elegantišku žavesiu pasižymintis funkcionalus aplinkos tvarkybos elementas, kurį galima puikiai panaudoti įvairiausiems projektams įgyvendinti. Dekoratyvinė skalda idealiai tinka sodo landšaftui, nuogrindoms, takeliams, gėlynams, populiariesiems alpinariumams įrengti, kiemui dekoruoti ar amžino poilsio vietoms papuošti. Dekoratyvinių skaldos rūšių priskaičiuojama daugiau nei 200. Šiandien trumpai susipažinsime tik su 6. Granito skalda Iš ypatingu tvirtumu pasižyminčios granito uolienos yra gaminama oro sąlygoms atspari, įvairių spalvų bei dydžių gausa išsiskirianti granito skalda. Įvairiais metų laikais tinkama naudoti skalda yra tvarus bei ekonomiškas pasirinkimas, nes, išlaikydama savo puikią išvaizdą, skalda gali tarnauti daugybę metų, o tai reiškia, kad taupote ne tik laiko sąnaudas dangos atnaujinimui, ...
  • Sūduvos gimnazijos savanorės: lietuviai per daug skundžiasi dėl oro

    2023-01-28Sūduvos gimnazijos savanorės: lietuviai per daug skundžiasi dėl oro
    Marijampolės Sūduvos gimnazijoje vėl savanoriauja dvi praktikantės – ukrainietė ir kartvelė. Jau rašėme, kad praėjusiais mokslo metais čia taip pat savanoriavo mergina iš Sakartvelo ir vaikinas iš Danijos. Ukrainietė Anastasija Kremezna praktiką pradėjo pernai rugsėjį, o iš Sakartvelo atvykusi Mariam Kokašvili – lapkritį. Abi planuoja būti Marijampolėje iki liepos mėnesio. Abi merginos atvyko pagal Europos solidarumo korpuso programą, tad gali būti 9 mėnesius, o paskutinius iš jų ir paatostogauti, pakeliauti po šalį. Mariam ir Anastasija labai susidraugavo. Kaip sakė jų praktikos vadovė anglų kalbos mokytoja Gintarė Baltrūnienė, merginos bendrauja kaip seserys ir planuoja toliau draugauti pasibaigus praktikai Lietuvoje. Vienintelė turi akreditaciją Dar 2020 m. ...
  • Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?

    2023-01-26Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?
    Jei pasijuntame, jog esame iš visų pusių apsupti nuolatinės įtampos, o mūsų mintys pakrikusios, tada smilkalai gali pasitarnauti kaip tikra ir pati geriausioji išsigelbėjimo iš tokios būsenos priemonė. Kaip mano aromaterapijos specialistai, jeigu žmogus susikuria savo paties sugalvotus smilkalų naudojimo ritualus ir juos atlieka arba ryte, ar vakare, jis pajunta palengvėjimą, nes nuramina protą bei jausmus ir visai kitomis akimis pažvelgia į tai, kas vyksta aplinkui. Tai reiškia, jog smilkalai tikrai gali paveikti žmogaus psichologiją. Kiek kartų per dieną siūloma pamedituoti? Kuo daugiau per dieną būnate užimti ir įtraukti į veržlų įvykių ritmą, tuo daugiau laiko specialistai pataria skirti meditacijai. Idealus variantas ...
  • „Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti…“

    2023-01-25„Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti...“
    Šie žodžiai skirti jums (mums) visiems, ir kviečia jie į tarpukario Marijampolėje gerai žinomų žmonių – šviesuolių, visuomenininkų – Aleksandros ir Andriaus Bulotų namus (P. Vaičaičio g. 16). Tai citata iš originalaus kvietimo į neretai čia vykusius įvairius renginius. Šį kartą irgi buvo sukviesta daug garbių žmonių – jiems pirmiems pristatyta užbaigta naujoji ekspozicija „Bulotų namai – tarpukario miestiškosios kultūros atspindys“. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė pakvietė Marijampolės savivaldybės merą Povilą Isodą ir Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorių Antaną Pilecką perkirpti simbolinę juostelę ir atverti kelią į šiuos namus. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė visus pakvietė į naująją ekspoziciją bei ...
  • Parvežė du „Aukso vainikus“!

    2023-01-25Parvežė du „Aukso vainikus“!
    Tradiciškai metų pradžioje geriausi visos Lietuvos tautodailininkai renkasi į baigiamąjį konkursinės parodos „Aukso vainikas“ renginį. Šį kartą geriausiais metų meistrais vertinimo komisija paskelbė medžio drožėją Gintautą Akstiną iš Alytaus apskrities, vilkaviškietę audėją Janiną Blažukienę ir kryždirbį Andrių Bieliuką iš Šakių rajono. Jie vainikuoti Mildos Gutauskienės sukurtais „Aukso vainikais“, taip pagerbiant juos kaip geriausius 2022-ųjų liaudies meno meistrus… Janina Blažukienė prie savo austų prijuosčių – jos jai pelnė „Aukso vainiką“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šiemet šventė vyko Gelgaudiškio dvare (Šakių r.). Jos dalyviams surengtas gražus koncertas, įvairių žanrų meistrus sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas ...
  • Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas

    2023-01-25Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas
    Praėjusį ketvirtadienį buvo paminėtos kunigo, vienuolio, profesoriaus, mokslų daktaro Jono Totoraičio 150-osios gimimo metinės. Renginys vyko jo vardu pavadintoje Marijampolės progimnazijoje. Tikrai gaila, kad nebuvo pakviesta ir miesto visuomenė, nes buvo informatyvu, jautru, gražu ir įsimintina. Kaip sukuždėjo viena šalia per renginį sėdėjusi gimnazistė – čia rimtas renginys, juk 150 metų… Reklamos labai trūko, nors renginys įtrauktas į Jaunimo sostinės programą. Taigi nenuostabu, kad ne kiekvienas, sutiktas Marijampolės gatvėse, pasakys, kas toks buvo šis žmogus, kodėl jo vardas suteiktas mokyklai. Renginį vedė Jono Totoraičio progimnazijos atstovai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Vidurdienį kunigo vienuolio atminimui buvo aukotos Mišios Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje.Vėliau minėjimas ...
  • Kuria patrauklų pienininkystės ūkį

    2023-01-21Kuria patrauklų pienininkystės ūkį
    „Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu.“ Ūkininke tapau, bet akmenis vis tiek renku“, – nusijuokia Radviliškio rajone pienininkystės ūkį plėtojanti jaunoji ūkininkė Ieva Bitaitytė, viena iš 2022 m. konkurso „Gerieji KPP pavyzdžiai – TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ nugalėtoja. Ji apdovanota už sėkmingai įgyvendintą projektą, finansuotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkui įsikūrimui“. Ūkininkauja prosenelių žemėje „Nenorėjau gyventi mieste, o pasilikusi kaime norėjau turėti savo ūkį. Imtis šios ...
  • Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui

    2023-01-20Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui
    Interjero dizainas turi ilgą istoriją – juk jau daugelį šimtmečių skiriame daug dėmesio mus supančios erdvės išvaizdai. Mūsų namai buvo, yra ir bus opozicija išoriniam pasauliui, kupinam pavojų ir chaoso. Gyvenamąją vietą visada pasirenkame ir įrengiame vadovaudamiesi tam tikrais principais: tai mūsų mažas mikropasaulis, kuriame gyvena mūsų artimieji ir vyksta kasdienis gyvenimas. Kiekvienuose namuose valgomasis yra ideali vieta šeimai susiburti. Šeimos, kurios valgo kartu vienoje vietoje, turi galimybę pabendrauti ir pasimėgauti vieni kitų draugija. Žinoma, norint sėkmingai valgyti ir turėti gerai įrengtą valgomąjį, reikia tobulo stalo, kurį galite įsigyti internetu. Čia pateiksime keletą patarimų, kaip išsirinkti valgomojo stalą savo namams. Dydis Pirmiausia renkantis stalą ...
  • Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla

    2023-01-18Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla
    Lietuvos Respublikos prokuratūra išplatino pranešimą apie Kauno apygardos prokuratūros apygardos teismui su kaltinamuoju aktu perduotą nusikalstamo susivienijimo grupuotės bylą. Iš viso dėl labai sunkių nusikaltimų kaltinimai pareikšti septyniems asmenims, dalyvavusiems K. K. suburtoje grupuotėje. Jiems inkriminuojami kaltinimai: disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (kanapės, kokainas, ekstazis), šaunamaisiais ginklais, dideliu kiekiu šaudmenų. Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė. Po sėkmingos „Aro“ pareigūnų operacijos. Lietuvos policijos nuotraukos Gauja veikė Alytaus, Marijampolės, Kauno apskrityse ir užsienyje Bylos duomenimis, septyni organizuotos grupės nariai ...
  • Tie žmonės žvelgia lyg šventieji…

    2023-01-18Tie žmonės žvelgia lyg šventieji...
    O gal kaip tik – atvirkščiai: šventųjų žvilgsniai tokie žmogiški, kad nė nesuabejoji nei jų gerais darbais, nei šventumu, nei tuo, kad galėtų prisėsti prie tavęs, nuo darbų pavargusio, ir ištraukti iš kelionkrepšio duonos žiauberę… O gal – atvirkščiai: pats nedvejodamas pakviestum? Į tokias mintis ar nuojautas nejučia panyri, vaikščiodamas tarp žmonių ir šventųjų skulptūrų – didesnių ir mažesnių – kurias teoriškai jungia tik medis ir prie jo prisilietusi kuriančio žmogaus ranka. „Pavydėdavau žmonėms, kurie tokius gražius darbus daro“, – sako meistras, dabar priverčiantis stabtelėti ir įsižiūrėti į kiekvieną jo kūrinį…Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, ko gero, pasijuto ne vienas, atėjęs į kalvarijiečio ...
  • Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga…

    2023-01-18Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga...
    Jeigu tie pinigai – iš bankomato ar slaptojo seifo ir šiuo metu cirkuliuoja tiek pas mus, tiek pasaulyje – kiek bebūtų, ne jie šiuo atveju svarbūs. Nes tikroji vertė ir vertybė – pinigų amžius: kuo senesni (iš šalies žvelgiant net į įprastus nepanašūs), retesni, tuo vertingesni, nes liudija praeitį, o tiems, kas imasi detektyvo vaidmens ir pradeda aiškintis – kas, kaip, kada ir kodėl – jie tampa tikru istorijos faktų lobynu. Neretai – su daugeliu mįslių ir paslapčių. Atradimais ir… nusivylimais, diskusijomis. Kad tas istorijas išanalizuotum, reikia ir kantrybės, ir analitinio proto, ir aklai netikėti jau esamomis teorijomis. Tam prireikia ...
  • Sūduvos metai nesibaigia

    2023-01-18Sūduvos metai nesibaigia
    Tai įrodo ir 2023-aisiais daugelyje vietovių, kultūros erdvėse tebevykstantys įvairiausi renginiai. Kai kurie jų – tarsi praėjusių apžvalga, tam tikrų darbų ciklo užbaigimas, tačiau dauguma tiesiog vyko prieš paskelbiant (oficialiai įteisinant) Sūduvos metus ir tęsiasi jie šiemet. Dieve duok – tegul tęsis ilgai, nes argi kada kažkam atiduosime savo žemę, vardą ir laiką? Ne vienerius metus Marijampolės kultūros centras gražiai bendrauja su Kybartų kultūros centro menų studija „Smiltys“: marijampoliečiai vis turi progų susipažinti su nuosekliai, įdomiai dirbančių kūrėjų darbais – jais ypač pradžiugina po kiekvieną vasarą rengiamų plenerų. Keletą pastarųjų kartų jie vyko Kuršių nerijoje, tačiau šiemet, minint savo kūrybinės veiklos ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.