Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

1990-aisiais valstybę atkūrė Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai

1990 m. vasario 24 d. Lietuvoje pirmą kartą per 50 šalies okupacijos metų įvyko daugiapartiniai demokratiški Aukščiausiosios Tarybos, kuri 1996 m. buvo pavadinta Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu (AT-AS), rinkimai. Istorikų ir politologų vertinimu, jie faktiškai prilygo referendumui dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, nes dainuojamajai Lietuvos revoliucijai dirigavusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) rinkimuose pasiekta pergalė (LPS kandidatams atiteko 96 deputatų vietos iš 141) išreiškė tautos valią nedelsiant, parlamentiniu būdu atkurti Lietuvos valstybingumą.

 

 

Priėmę aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai atsistoję sugiedojo „Tautišką giesmę“, ir salę užliejo plojimai (kraštietis P. Vaitiekūnas pirmoje eilėje antras iš dešinės).

Priėmę aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai atsistoję sugiedojo „Tautišką giesmę“, ir salę užliejo plojimai (kraštietis P. Vaitiekūnas pirmoje eilėje antras iš dešinės).

Valstybė buvo atkurta de facto
Tad po gerų dviejų savaičių, Kovo 11-ąją, vykusiame istoriniame AT-AS posėdyje, kuriame dalyvavo 130 tuomet jau išrinktų deputatų, 124 tautos atstovai paskelbė ir pasirašė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Jis skelbė, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl tampa nepriklausoma valstybė. AT-AS darbą tyrinėjančių bei vertinančių politikų ir istorikų nuomone, nuo 1990 m. kovo 10-osios iki 1992-ųjų lapkričio 11 d. dirbusios šios institucijos reikšmingiausias darbas buvo tas, kad ji ne tik deklaravo, bet ir iš tiesų de facto atkūrė valstybę.

 

Mūsų krašto rinkėjai į AT-AS delegavo septynis deputatus
1990 m. vasario rinkimuose mūsų krašto rinkėjai į AT-AS išrinko septynis deputatus. Marijampolės gyventojai į aukščiausią Lietuvos įstatymus priimančią instituciją delegavo sovietų diplomato ir partinio bei politinio veikėjo šeimoje gimusį Justą Vincą Paleckį (g. 1942 m.) ir iš Šakių kilusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narį Virgilijų Juozą Čepaitį (g. 1937 m.). Deja, pastarasis 1992 m. kilus skandalui dėl bendradarbiavimo su KGB pats atsisakė deputato mandato.
Kazlų Rūdos rinkėjai savo balsus atidavė už mūsų kraštietį rašytoją Romą Gudaitį (g. 1941 m.), kuris buvo LPS Seimo tarybos narys. Kalvarijiečiai nubalsavo už pedagogą, žurnalistą, disidentą Gintautą Iešmantą (1930–2016), kilusį iš Vilkaviškio rajono, o vilkaviškiečiai – už rašytoją Vidmantę Jasukaitytę (g.1948), gimusią Šiaulių r. Tuo tarpu Kybartų rinkėjai savo balsus atidavė už tuometinį Vilkaviškio LPS ir Žemdirbių sąjūdžio lyderį, mūsų kraštietį Joną Mačį (1938–2012), kuris gimė ir augo Igliškėlių kaime, Marijampolės rajone. Šakiečiai išrinko Kaune gimusį Algirdą Endriukaitį (g. 1936 m.), kuris į rinkimus irgi ėjo su Sąjūdžio vėliava.
AT-AS taip pat dirbo dar vienas mūsų kraštietis – iš Kantališkių kaimo (Marijampolės r.) kilęs LPS Jonavos iniciatyvinės grupės narys, istorikas, politikas, rezistentas Stanislovas Gediminas Ilgūnas (1936–2010). Be to, į AT-AS buvo išrinkti dar du taip pat iš mūsų krašto kilę deputatai: Kalvarijoje gimęs istorikas, LPS Klaipėdos iniciatyvinės grupės narys, vėliau diplomatas Vytautas Petras Plečkaitis (g. 1950 m.) ir fizikas, mokslininkas, tuomet Vilniaus LPS narys, o vėliau diplomatas ir užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas (g. 1953 m.), kilęs iš Liudvinavo miestelio.

 

Iš visos Lietuvos prie AT-AS rūmų suvažiavę žmonės laukė, kada bus priimtas aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

Iš visos Lietuvos prie AT-AS rūmų suvažiavę žmonės laukė, kada bus priimtas aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

Istorinė Kovo 11-oji
AT-AS 1990 m. kovo 11 d. priimtame akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ istoriškai ir teisiškai pagrindė Lietuvos valstybingumo tęstinumą, pabrėždama, kad 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Lietuvos Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas.
Kovo 11 d. vykusiame posėdyje, be to, buvo išrinktas AT-AS pirmininkas. Juo tapo LPS lyderis Vytautas Landsbergis. Siekdama patvirtinti deputatų įgaliojimus išreikšti tautos valią ir juos teisiškai atriboti nuo tarybinės jurisdikcijos, kovo 11-osios vakariniame posėdyje, dar prieš priimdama Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, AT-AS priėmė „Deklaraciją dėl LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“, kurioje buvo konstatuota, kad vasario 24 d. rinkimuose Lietuvos gyventojai savo valia suteikė išrinktiems deputatams tautos atstovų mandatą ir prievolę atstatyti Lietuvos valstybę ir reikšti tautos suvereninę galią.
Tame pačiame posėdyje taip pat buvo priimtas įstatymas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, kuriuo AT įteisino grąžintą valstybės pavadinimą Lietuvos Respublika ir oficialiu valstybės herbu bei ženklu pripažino Vytį. Priėmus šį įstatymą AT-AS plenarinių posėdžių salėje buvo uždengtas LTSR herbas, o vietoje LTSR herbo, kuris buvo pritvirtintas virš pagrindinio įėjimo į parlamento pastatą, buvo pakabintas Vytis.
Priėmusi aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ AT-AS, siekdama, kad Lietuvos Respublika nebūtų laikoma ir vadinama pseudovalstybe, dar priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo“.
2006 m. kovo 30 d. įvertinant 1990 m. kovo 11 d. akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ istorinę reikšmę, šis valstybės naujajame archyve saugomas dokumentas buvo įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Priėmė apie 320 įstatymų
Po kovo 11-osios AT-AS priėmė dokumentus, kuriais kreipėsi į pasaulio tautas ir TSRS, informuodama apie Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą ir tuo pačiu išsakydama viltį sulaukti pasaulio solidarumo bei paramos.
Siekdami realiai įgyvendinti valstybės suverenitetą AT-AS deputatai ėmėsi įstatymų leidybos ir priėmė kitus įstatymus, reglamentuojančius Lietuvos valstybės atkūrimą, taip pat įtvirtinančius atstatytos Lietuvos Respublikos valstybingumą ir konstitucinę santvarką. Buvo sudaryta pirmoji atkurtos valstybės vyriausybė, valstybė į savo jurisdikciją perėmė buvusias sąjunginio pavaldumo įmones, įstaigas ir organizacijas, nutraukė ir paskelbė neteisėta SSRS karinių komisariatų, kaip svetimos valstybės įstaigų, veiklą.
AT-AS nutarimu buvo sudaryta ir iki 1991 m. lapkričio 21 d. veikė Valstybės atkūrimo komisija, o nuo minėtos datos – Valstybės atkūrimo ir Konstitucijos komisija, kurioje dirbo ir jau minėtas mūsų kraštietis P. Vaitiekūnas. Jis, taip pat Kazlų Rūdos rinkėjų į AT-AS išrinktas R. Gudaitis ir jau minėtas V. P. Plečkaitis buvo paskirti dirbti į Užsienio reikalų komisiją. O štai Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininku 1990 m. kovo 17 d. buvo paskirtas mūsų kraštietis S. G. Ilgūnas. Šioje komisijoje dirbo ir kalvarijiečių išrinktas deputatas G. V. Iešmantas. Tuo tarpu kitas mūsų kraštietis, Kybartų rinkėjų į AT-AS deleguotas J. Mačys dirbo Agrarinėje komisijoje, kuri rengė agrarinės reformos programą.
Iki 1991 m. AT-AS priėmė nepriklausomai valstybei svarbiausius valstybės sienų demarkavimo, krašto apsaugos ir karo tarnybos, policijos ir pasienio apsaugos, muitinės, taip pat kitus įstatymus. Skelbiama, kad nuo 1990 m. kovo 10 d. iki 1992 lapkričio 11 d. AT-AS priėmė apie 320 įstatymų, apie tūkstantį įvairių dokumentų, beveik tūkstantį įvairių nutarimų, apie šimtą deklaracijų, kreipimųsi, pareiškimų.

 

Okupacinei kariuomenei sausio 13-ąją praliejus kraują, AT-AS apsupo ir dieną naktį nuo galimų kariškių atakų saugojo žmonių jūra.

Okupacinei kariuomenei sausio 13-ąją praliejus kraują, AT-AS apsupo ir dieną naktį nuo galimų kariškių atakų saugojo žmonių jūra.

Tarptautinis pripažinimas – tik po kruvinų Sausio įvykių
Atkurtos valstybės nepripažinusi ir atšaukti AT-AS priimtus įstatymus reikalavusi SSSR 1990 m. balandį pradėjo Lietuvos ekonominę blokadą, kuri pristabdė šalies ekonominę plėtrą. Tarptautinio atkurtos valstybės pripažinimo Lietuva sulaukė tik išgyvenusi kraupųjį 1991 m. sausį. Vasario 11 d. pirmoji šį žingsnį žengė Islandija, vasario 28-ąją – ir Danija. Kitos valstybės islandų ir danų pavyzdžiu viena po kitos pasekė tik žlugus 1991 m. rugpjūčio pučui Maskvoje. SSRS tai paskelbė rugsėjo 6 d. ir ji buvo jau šešiasdešimtoji valstybė, pripažinusi mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimą.

Suskilo ir sutarė skelbti priešlaikinius rinkimus
1992 m. liepos 9 d. AT-AS vardiniu balsavimu priėmė sprendimą po trijų mėnesių skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Šį sprendimą parėmė net 98 parlamentarai. Tačiau, anot politologų, AT/AS darbas kone paralyžiuotas buvo jau nuo 1992-ųjų pradžios. Mat nuo vadinamojo Sąjūdžio bloko atsiskyrė nemažai centristinių ir nuosaikių pažiūrų deputatų, sustiprėjo ir netgi kelių balsų persvarą įgijo kairysis AT-AS sparnas. Tuomet dešinieji, vadovaujami AT-AS pirmininko V. Landsbergio, paskelbė pereinantys į parlamentinę rezistenciją ir beveik pusė parlamentarų paliko plenarinių posėdžių salę.
Prisimindamas tą sunkų laikotarpį AT-AS deputatas V. P. Plečkaitis yra spaudoje pasakojęs, kad AT-AS negalėjo tęsti darbo, nes į dvi dalis pasidaliję deputatai posėdžiaudavo skirtingose salėse ir negalėjo priimti jokių sprendimų ir įstatymų. Politiko teigimu, jam labai blogą, net slegiantį įspūdį iš darbo AT-AS paliko „raganų medžioklė“, nukreipta prieš politinius oponentus, ir netolerancija, kuri peraugdavo iki fanatinės neapykantos.
AT-AS deputatai, suvokę, kad parlamentas tapo nedarbingas, nutarė 1992 m. spalio 25 d. skelbti priešlaikinius rinkimus. Tačiau, kaip ten bebūtų, pagrindinį uždavinį AT-AS įgyvendino – nepriklausomos Lietuvos valstybę atkūrė de facto. Be to, kaip yra pažymėjęs istorikas doc. Algirdas Jakubčionis, 1990 m. pasirinktas „Lietuvos kelias buvo bekompromisinis, labai emocionalus ir griovė Sovietų Sąjungą bei padarė poveikį kitoms respublikoms.“

Naujausia informacija

  • Einate pasilinksminti? Įvertinkite grėsmę ir būkite atsakingi

    2021-05-15Einate pasilinksminti? Įvertinkite grėsmę ir būkite atsakingi
    Šiandieninis pasaulis pilnas įvairiausių pagundų, kurių klastinga grėsmė dažnai nėra įvertinama iš anksto. Vienas iš pavyzdžių – psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kuomet „nekaltas“ ir neapgalvotas veiksmas galiausiai priveda prie ilgalaikių ir sunkių sveikatos problemų. Apie priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ir jų žalą žmogaus organizmui pasakoja Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė. Pagalba laiku – efektyvus gydymas Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl tokiose situacijose yra svarbi tinkama ir greita šeimos narių reakcija, skatinanti ieškoti išeities. „Aplinkinių raginimas gydytis yra tikrai reikalingas pirmiesiems žingsniams žengti, kadangi pats asmuo paprastai priklausomybės faktą neigia. Artimieji dažniausiai pirmieji ...
  • Penktadienio naktį laikinai neveiks svetainė www.1808.lt

    2021-05-14Penktadienio naktį laikinai neveiks svetainė www.1808.lt
    Pranešame, kad penktadienio naktį, nuo gegužės 14 dienos 22 val. iki gegužės 15 dienos 6 val. ryto, dėl vykdomų techninių darbų neveiks internetinė svetainė www.1808.lt. Minėtuoju laiku svetainėje nebus galimybės užsiregistruoti tyrimams, pasitikrinti jų rezultatus bei registruotis vakcinacijai. Atlikus techninius darbus, svetainė www.1808.lt veiks kaip ir anksčiau. SAM Spaudos tarnyba
  • „Susitikimas su meistru“ (Kviečiame apsilankyti)

    2021-05-12„Susitikimas su meistru“ (Kviečiame apsilankyti)
    Taip vadinasi nuo gegužės 5-osios „Saulėračio“ galerijoje veikianti paroda, skirta mūsų kraštą savo darbais garsinusiam (ir tebegarsinančiam iki šiol – jau iš Anapus) Romanui Krasninkevičiui. Liaudies meno meistrui, grafikui, turėjusiam išskirtinę Dievo dovaną kiaurai permatyti žmogų ir gyvenimo sanklodą bei visa tai pavaizduoti savo darbuose. Gyvenimas jam atseikėjo tiek, kad būtų užtekę ir keletui žmonių: nuo tada, kai aštuoniolikmetis buvo išvarytas į frontą – iki alinančios ligos aptemdytų paskutiniųjų metų ir dienų… Tie dešimtmečiai – tai vargas, kalėjimai, tarnyba kariuomenėje, artimųjų praradimai, gyvenimas rūsiuose ir palėpėse, globojant benamius, nuskriaustus gyvulėlius bei paukščius. Ir dienos bei naktys, nuo kitų darbų likusios ...
  • Suvaidino spektaklį „Pagrandukas“

    2021-05-12Suvaidino spektaklį „Pagrandukas“
    Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijoje tradicijos nesikeičia net ir įvedus nuotolinį mokymą. O kaipgi kitaip! Juk čia mokosi tokie aktyvūs vaikai ir dirba kūrybingi mokytojai. Rusų kalbos mokytoja Nina Bridžiuvienė kiekvienais metais organizuoja Abėcėlės šventę. Šiemet ji taip pat įvyko. Šeštos ir aštuntos klasės mokiniai namuose mokėsi žodžius, pasidarė kaukes ir nufilmavo puikų spektaklį „Pagrandukas“, kuriame tradiciniai pasakų žvėreliai – zuikis, lapė, vilkas, lokys eilėmis pasakojo Pagrandukui apie tai, ko jie mokosi mokykloje. Pagrindiniai šio spektaklio žiūrovai – gimnazijos penktokai, kuriems šeštoje klasėje teks rinktis antrą užsienio kalbą. Taip vaikai supažindinami su rusų kalba. Tačiau šiemet žiūrovų buvo gerokai daugiau. Sumanioji III gimnazijos ...
  • Marijampolės savivaldybės ūkininką ir įmonę „Mantinga“ ministras gyrė už ryžtą ir novatorišką požiūrį

    2021-05-12Marijampolės savivaldybės ūkininką ir įmonę „Mantinga“ ministras gyrė už ryžtą ir novatorišką požiūrį
    Tęsdamas pažintį su Lietuvos ūkininkais ir pramonės įmonėmis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svečiavosi Suvalkijoje. Aplankęs jaunąjį mėsinių galvijų augintoją ir modernią šaldytų duonos gaminių įmonę, ministras susipažino su skirtingiems sektoriams atstovaujančių veiklų pasiekimais ir kasdienybe. Karjeros kryptį padiktavo patirtis tėvų ūkyje Pirmasis K. Navicko sustojimas Suvalkijoje buvo Marijampolės savivaldybės Gudinės kaime pas mėsinių galvijų augintoją, 24-erių Mykolą Šveikauską. Jaunas vaikino amžius ir pasirinkta karjeros kryptis žavi ir stebina, tačiau jaunasis ūkininkas paaiškina, jog toks sprendimas buvo neišvengiamas. Mykolas pripažino, kad dar būdamas paauglys žinojo, jog savo gyvenimą sies su žemės ūkiu ir mėsiniais gyvuliais, mat mėsinius galvijus nemažai metų augino jo ...
  • Artu – kaip meilės glėbys…

    2021-05-08Artu – kaip meilės glėbys...
    Leidus atsiverti parodų erdvėms Marijampolės kultūros centre parodų užderėjo dar gausiau, nei įprasta: be kitų, gražiai viena kitą keičia projekto „Pasaulio sūduviečiai“ ekspozicijos. Baigiantis balandžiui parengta ir lankytojų II aukšto fojė laukia netikėta (ir vėl!) Ievos Voroneckytės kūryba – paroda „Artu“. Netikėtas pavadinimas? Netikėtas ir žanras – juvelyrika („Mano smalsumo segė“, „Mamos Rasos pakabukas“, „Močiutės Gražinos segė“). Originali, subtili ekspozicija, meniškas prisistatymas būsimiems lankytojams: „Jau daugiau kaip dešimtmetį kūryboje man artimos žmogaus ir gamtos temos. Visi sidabriniai papuošalai sukurti iš mano pačios ir artimųjų delnų ir pirštų atspaudų, siekiant perteikti asmenybės individualumą – mamos delne rasos lašelis, mylimojo pirštų atspaudai lyg ...
  • …Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)

    2021-05-08...Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)
    2020-ieji – Tautodailės metai – nepaisant tikrai nepalankios kultūros gyvenimui ir numatytiems vyksmams situacijos, buvo ir įvairūs, ir turtingi įvairių renginių (spėtų realizuoti per trumpą laiką), išleista nemažai leidinių. Vienas tokių – Vilniaus etninės kultūros centro solidi knyga „Riešinės seniau ir dabar“. Tai antrasis (papildytas) Irenos Felomenos Juškienės sudarytas kelių dalių albumas, kurį pastudijavus galima sužinoti ir riešinių, ir pirštinių, ir antkrūtinių (retenybė) atsiradimo istoriją, pamatyti ir seniausius, muziejuose saugomus, pavyzdžius. Taip pat daug vietos skirta šių dienų mezgėjoms, pateikiama daugybė nuotraukų ir grafinių raštų pavyzdžių. Jie – iš visų Lietuvos regionų (keletas pavyzdžių ir iš Suvalkijos). Smagu, kad tarp kitų ...
  • Gausiai dalyvavo, gražiai pasirodė

    2021-05-08
    Nors situacija visose srityse tebėra sudėtinga, daugybė tradicinių, anksčiau planuotų dalykų persikėlė į virtualią erdvę, vyko ir tebevyksta. Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamas (jau devintasis) Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ įgavo pagreitį. Šiemet jis skirtas vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūrų tyrinėtojos Marijos Gimbutienės gimimo 100-mečiui paminėti. Skatinti vaikus domėtis tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius folkloro atlikėjus, akcentuoti tarmių reikšmę – taip apibrėžiami šio konkurso tikslai. Šiais metais „Tramtatulis“ ypatingas, nes vyko karantino sąlygomis, dalyviai buvo vertinami virtualiai, pagal pateiktus įrašus. Marijampolėje jis ypatingas ir dėl kitko: kaip niekada šiemet gausaus ...
  • PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI

    2021-05-07PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI
    Šiandien, minėdami savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – džiaugiamės, kad galime skleisti laisvą, gimtąja kalba parašytą žodį, ir didžiuojamės tais, kurie net tamsiausiais mūsų tautai laikais puoselėjo lietuvišką žodį, išsaugodami jį ateities kartoms. Drauge su lietuvišku žodžiu mums didžiulė vertybė yra mūsų šalies ir mūsų, žurnalistų, NEPRIKLAUSOMYBĖ. Didžiuojamės, kad esame nepriklausomas leidinys, galintis skleisti naujienas, aktualijas ir gal ne visiems malonų tiesos žodį. Tokie – NEPRIKLAUSOMI – sieksime ir išlikti. To šiandien mums linki daugelis kolegų ir bičiulių. Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mus sveikina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa ...
  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

    2021-05-05Kinas – tikrovę imituojanti medija.  Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“
    Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai. Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...