Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

1990-aisiais valstybę atkūrė Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai

1990 m. vasario 24 d. Lietuvoje pirmą kartą per 50 šalies okupacijos metų įvyko daugiapartiniai demokratiški Aukščiausiosios Tarybos, kuri 1996 m. buvo pavadinta Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu (AT-AS), rinkimai. Istorikų ir politologų vertinimu, jie faktiškai prilygo referendumui dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, nes dainuojamajai Lietuvos revoliucijai dirigavusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) rinkimuose pasiekta pergalė (LPS kandidatams atiteko 96 deputatų vietos iš 141) išreiškė tautos valią nedelsiant, parlamentiniu būdu atkurti Lietuvos valstybingumą.

 

 

Priėmę aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai atsistoję sugiedojo „Tautišką giesmę“, ir salę užliejo plojimai (kraštietis P. Vaitiekūnas pirmoje eilėje antras iš dešinės).

Priėmę aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai atsistoję sugiedojo „Tautišką giesmę“, ir salę užliejo plojimai (kraštietis P. Vaitiekūnas pirmoje eilėje antras iš dešinės).

Valstybė buvo atkurta de facto
Tad po gerų dviejų savaičių, Kovo 11-ąją, vykusiame istoriniame AT-AS posėdyje, kuriame dalyvavo 130 tuomet jau išrinktų deputatų, 124 tautos atstovai paskelbė ir pasirašė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Jis skelbė, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl tampa nepriklausoma valstybė. AT-AS darbą tyrinėjančių bei vertinančių politikų ir istorikų nuomone, nuo 1990 m. kovo 10-osios iki 1992-ųjų lapkričio 11 d. dirbusios šios institucijos reikšmingiausias darbas buvo tas, kad ji ne tik deklaravo, bet ir iš tiesų de facto atkūrė valstybę.

 

Mūsų krašto rinkėjai į AT-AS delegavo septynis deputatus
1990 m. vasario rinkimuose mūsų krašto rinkėjai į AT-AS išrinko septynis deputatus. Marijampolės gyventojai į aukščiausią Lietuvos įstatymus priimančią instituciją delegavo sovietų diplomato ir partinio bei politinio veikėjo šeimoje gimusį Justą Vincą Paleckį (g. 1942 m.) ir iš Šakių kilusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narį Virgilijų Juozą Čepaitį (g. 1937 m.). Deja, pastarasis 1992 m. kilus skandalui dėl bendradarbiavimo su KGB pats atsisakė deputato mandato.
Kazlų Rūdos rinkėjai savo balsus atidavė už mūsų kraštietį rašytoją Romą Gudaitį (g. 1941 m.), kuris buvo LPS Seimo tarybos narys. Kalvarijiečiai nubalsavo už pedagogą, žurnalistą, disidentą Gintautą Iešmantą (1930–2016), kilusį iš Vilkaviškio rajono, o vilkaviškiečiai – už rašytoją Vidmantę Jasukaitytę (g.1948), gimusią Šiaulių r. Tuo tarpu Kybartų rinkėjai savo balsus atidavė už tuometinį Vilkaviškio LPS ir Žemdirbių sąjūdžio lyderį, mūsų kraštietį Joną Mačį (1938–2012), kuris gimė ir augo Igliškėlių kaime, Marijampolės rajone. Šakiečiai išrinko Kaune gimusį Algirdą Endriukaitį (g. 1936 m.), kuris į rinkimus irgi ėjo su Sąjūdžio vėliava.
AT-AS taip pat dirbo dar vienas mūsų kraštietis – iš Kantališkių kaimo (Marijampolės r.) kilęs LPS Jonavos iniciatyvinės grupės narys, istorikas, politikas, rezistentas Stanislovas Gediminas Ilgūnas (1936–2010). Be to, į AT-AS buvo išrinkti dar du taip pat iš mūsų krašto kilę deputatai: Kalvarijoje gimęs istorikas, LPS Klaipėdos iniciatyvinės grupės narys, vėliau diplomatas Vytautas Petras Plečkaitis (g. 1950 m.) ir fizikas, mokslininkas, tuomet Vilniaus LPS narys, o vėliau diplomatas ir užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas (g. 1953 m.), kilęs iš Liudvinavo miestelio.

 

Iš visos Lietuvos prie AT-AS rūmų suvažiavę žmonės laukė, kada bus priimtas aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

Iš visos Lietuvos prie AT-AS rūmų suvažiavę žmonės laukė, kada bus priimtas aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

Istorinė Kovo 11-oji
AT-AS 1990 m. kovo 11 d. priimtame akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ istoriškai ir teisiškai pagrindė Lietuvos valstybingumo tęstinumą, pabrėždama, kad 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Lietuvos Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas.
Kovo 11 d. vykusiame posėdyje, be to, buvo išrinktas AT-AS pirmininkas. Juo tapo LPS lyderis Vytautas Landsbergis. Siekdama patvirtinti deputatų įgaliojimus išreikšti tautos valią ir juos teisiškai atriboti nuo tarybinės jurisdikcijos, kovo 11-osios vakariniame posėdyje, dar prieš priimdama Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, AT-AS priėmė „Deklaraciją dėl LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“, kurioje buvo konstatuota, kad vasario 24 d. rinkimuose Lietuvos gyventojai savo valia suteikė išrinktiems deputatams tautos atstovų mandatą ir prievolę atstatyti Lietuvos valstybę ir reikšti tautos suvereninę galią.
Tame pačiame posėdyje taip pat buvo priimtas įstatymas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, kuriuo AT įteisino grąžintą valstybės pavadinimą Lietuvos Respublika ir oficialiu valstybės herbu bei ženklu pripažino Vytį. Priėmus šį įstatymą AT-AS plenarinių posėdžių salėje buvo uždengtas LTSR herbas, o vietoje LTSR herbo, kuris buvo pritvirtintas virš pagrindinio įėjimo į parlamento pastatą, buvo pakabintas Vytis.
Priėmusi aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ AT-AS, siekdama, kad Lietuvos Respublika nebūtų laikoma ir vadinama pseudovalstybe, dar priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo“.
2006 m. kovo 30 d. įvertinant 1990 m. kovo 11 d. akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ istorinę reikšmę, šis valstybės naujajame archyve saugomas dokumentas buvo įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Priėmė apie 320 įstatymų
Po kovo 11-osios AT-AS priėmė dokumentus, kuriais kreipėsi į pasaulio tautas ir TSRS, informuodama apie Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą ir tuo pačiu išsakydama viltį sulaukti pasaulio solidarumo bei paramos.
Siekdami realiai įgyvendinti valstybės suverenitetą AT-AS deputatai ėmėsi įstatymų leidybos ir priėmė kitus įstatymus, reglamentuojančius Lietuvos valstybės atkūrimą, taip pat įtvirtinančius atstatytos Lietuvos Respublikos valstybingumą ir konstitucinę santvarką. Buvo sudaryta pirmoji atkurtos valstybės vyriausybė, valstybė į savo jurisdikciją perėmė buvusias sąjunginio pavaldumo įmones, įstaigas ir organizacijas, nutraukė ir paskelbė neteisėta SSRS karinių komisariatų, kaip svetimos valstybės įstaigų, veiklą.
AT-AS nutarimu buvo sudaryta ir iki 1991 m. lapkričio 21 d. veikė Valstybės atkūrimo komisija, o nuo minėtos datos – Valstybės atkūrimo ir Konstitucijos komisija, kurioje dirbo ir jau minėtas mūsų kraštietis P. Vaitiekūnas. Jis, taip pat Kazlų Rūdos rinkėjų į AT-AS išrinktas R. Gudaitis ir jau minėtas V. P. Plečkaitis buvo paskirti dirbti į Užsienio reikalų komisiją. O štai Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininku 1990 m. kovo 17 d. buvo paskirtas mūsų kraštietis S. G. Ilgūnas. Šioje komisijoje dirbo ir kalvarijiečių išrinktas deputatas G. V. Iešmantas. Tuo tarpu kitas mūsų kraštietis, Kybartų rinkėjų į AT-AS deleguotas J. Mačys dirbo Agrarinėje komisijoje, kuri rengė agrarinės reformos programą.
Iki 1991 m. AT-AS priėmė nepriklausomai valstybei svarbiausius valstybės sienų demarkavimo, krašto apsaugos ir karo tarnybos, policijos ir pasienio apsaugos, muitinės, taip pat kitus įstatymus. Skelbiama, kad nuo 1990 m. kovo 10 d. iki 1992 lapkričio 11 d. AT-AS priėmė apie 320 įstatymų, apie tūkstantį įvairių dokumentų, beveik tūkstantį įvairių nutarimų, apie šimtą deklaracijų, kreipimųsi, pareiškimų.

 

Okupacinei kariuomenei sausio 13-ąją praliejus kraują, AT-AS apsupo ir dieną naktį nuo galimų kariškių atakų saugojo žmonių jūra.

Okupacinei kariuomenei sausio 13-ąją praliejus kraują, AT-AS apsupo ir dieną naktį nuo galimų kariškių atakų saugojo žmonių jūra.

Tarptautinis pripažinimas – tik po kruvinų Sausio įvykių
Atkurtos valstybės nepripažinusi ir atšaukti AT-AS priimtus įstatymus reikalavusi SSSR 1990 m. balandį pradėjo Lietuvos ekonominę blokadą, kuri pristabdė šalies ekonominę plėtrą. Tarptautinio atkurtos valstybės pripažinimo Lietuva sulaukė tik išgyvenusi kraupųjį 1991 m. sausį. Vasario 11 d. pirmoji šį žingsnį žengė Islandija, vasario 28-ąją – ir Danija. Kitos valstybės islandų ir danų pavyzdžiu viena po kitos pasekė tik žlugus 1991 m. rugpjūčio pučui Maskvoje. SSRS tai paskelbė rugsėjo 6 d. ir ji buvo jau šešiasdešimtoji valstybė, pripažinusi mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimą.

Suskilo ir sutarė skelbti priešlaikinius rinkimus
1992 m. liepos 9 d. AT-AS vardiniu balsavimu priėmė sprendimą po trijų mėnesių skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Šį sprendimą parėmė net 98 parlamentarai. Tačiau, anot politologų, AT/AS darbas kone paralyžiuotas buvo jau nuo 1992-ųjų pradžios. Mat nuo vadinamojo Sąjūdžio bloko atsiskyrė nemažai centristinių ir nuosaikių pažiūrų deputatų, sustiprėjo ir netgi kelių balsų persvarą įgijo kairysis AT-AS sparnas. Tuomet dešinieji, vadovaujami AT-AS pirmininko V. Landsbergio, paskelbė pereinantys į parlamentinę rezistenciją ir beveik pusė parlamentarų paliko plenarinių posėdžių salę.
Prisimindamas tą sunkų laikotarpį AT-AS deputatas V. P. Plečkaitis yra spaudoje pasakojęs, kad AT-AS negalėjo tęsti darbo, nes į dvi dalis pasidaliję deputatai posėdžiaudavo skirtingose salėse ir negalėjo priimti jokių sprendimų ir įstatymų. Politiko teigimu, jam labai blogą, net slegiantį įspūdį iš darbo AT-AS paliko „raganų medžioklė“, nukreipta prieš politinius oponentus, ir netolerancija, kuri peraugdavo iki fanatinės neapykantos.
AT-AS deputatai, suvokę, kad parlamentas tapo nedarbingas, nutarė 1992 m. spalio 25 d. skelbti priešlaikinius rinkimus. Tačiau, kaip ten bebūtų, pagrindinį uždavinį AT-AS įgyvendino – nepriklausomos Lietuvos valstybę atkūrė de facto. Be to, kaip yra pažymėjęs istorikas doc. Algirdas Jakubčionis, 1990 m. pasirinktas „Lietuvos kelias buvo bekompromisinis, labai emocionalus ir griovė Sovietų Sąjungą bei padarė poveikį kitoms respublikoms.“

Naujausia informacija

  • Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama

    2020-11-07Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Liepos 20–rugpjūčio 21 d. vykusiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 14 705 213 Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma siekė 7 386 247 Eur. Pasak pareiškėjų, parama leis plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje. Plės ir didins rūšiavimo bei sandėliavimo plotus Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis, jau daugiau nei 10 metų daržoves Šakių rajone auginantis ūkininkas, nuolat investuoja į inovatyvias technologijas. Jo siekiama aukščiausia produktų kokybė atitinka tarptautinio „GLOBAL G.A.P.“ sertifikato reikalavimus, o tai, pasak ūkininko, leidžia lygiuotis į geriausius inovatyvius Europos ūkius. Šakių rajone 450 ha užimančius ūkininko daržovių laukus prižiūrėti padeda naujausios inovatyvios technologijos: ūkyje įdiegtos laistymo sistemos, dalį derliaus nuimti padeda sunkioji technika, o sandėliavimo patalpų priežiūra rūpinasi speciali temperatūrą ir drėgmę reguliuojanti ...
  • Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą

    2020-11-06Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą
    Penktadienį atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė Marijampolėje, esanti adresu Šaulių g. 37. Rekonstrukcijos metu buvo padidintas parduotuvės prekybinis plotas, išplečiant tam tikrus prekių skyrius – taip siekiama pirkėjams pasiūlyti didesnę prekių įvairovę ir didesnę pasiūlą. Parduotuvės atnaujinimui prekybos tinklas skyrė apie 900 tūkst. eurų. Parduotuvėje buvo praplėstas daržovių skyrius, taip pat išplėstas bakalėjos prekių, gėrimų asortimentas. Atliepiant pirkėjų poreikius ir lūkesčius, jiems bus pasiūlytas gausesnis šviežios produkcijos – šviežios mėsos, žuvies, konditerijos – pasirinkimas. Kokybę ir šviežumą vertinantys klientai galės įsigyti vietoje kepamų duonos ir bandelių, taip pat vietoje rūkytų mėsos gaminių. „Iki“ parduotuvėse norime pasiūlyti gausų pasirinkimą, todėl atsakingai formavome prekių asortimentą. Būtent dėl to nuo šiol pirkėjai ras didesnę praktiškai visų prekių kategorijų įvairovę – nuo pieno, rūkytų mėsos gaminių, šviežios produkcijos iki bakalėjos prekių. Jau kurį laiką matome, kad pirkėjai vertina vietoje ruošiamą produkciją, jos šviežumą, todėl jiems pasiūlysime ne tik šviežiai keptos duonos ir bandelių, bet ir rūkytos mėsos“, – sako Lina Muižienė, prekybos tinklo „Iki“ vykdomoji direktorė. Rekonstrukcijos ...
  • Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys

    2020-11-06Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys
    Rita LIŽAITYTĖ Kokybiškų, puikaus, suderinto skonio patiekalų galima paskanauti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nedidelėje, tačiau jaukioje Kalvarijoje stilingais, šiuolaikiškais ir puikaus skonio patiekalais gyventojus jau kelerius metus stebina kavinė „Trobiai“. Paragauti gero maisto į Kalvariją plūsta ne tik šios, bet ir aplinkinių savivaldybių gyventojai. Didžiausi nuopelnai tenka Daivai Janušauskaitei – „Trobių“ kavinės koncepcijos sumanytojai ir meniu sudarytojai. Tačiau maisto kokybe ir patiekalų skoniu „Trobiuose“ rūpinasi ne tik ji, bet ir virtuvėje plušančios šešios moterys. Minint Tarptautinę virėjų dieną Daiva joms dėkojo už atsakomybę, darbštumą, kruopštumą ir kūrybiškumą. Mat virėjų idėjos ir sumanymai „Trobiuose“ visada laukiami, išbandomi ir dažnai įgyvendinami. Visi darbuotojai – vienodai svarbūs Čia gaminamas restoraninio lygio maistas ir patiekalai, tačiau D. Janušauskaitė „Trobius“ vadina ne restoranu, bet kavine-užeiga, o virtuvėje plušančias moteris – ne šefėmis, o virėjomis. Daiva sako, kad svarbiausia – ne pavadinimai ir titulai, o geras galutinis rezultatas.  – Darbuotojai turi pozicijas, žino savo darbus, tačiau vieni kitus vadiname vardais, o ne pareigybėmis. Visi yra lygūs ir dirba vienodomis teisėmis ...
  • „Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau

    2020-11-04„Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau
    Neseniai Marijampolėje duris atvėrę „Gero masažo namai“ spinduliuoja prabanga ir dvelkia ramybe. Čia laukiamas kiekvienas, norintis nors trumpam atitrūkti nuo kasdienybės, skirti laiko sau, atgaivinti ir palepinti kūno ar veido odą pažangiausiomis procedūromis ar tiesiog pasimėgauti atpalaiduojančiu masažu, jaukiai įsitaisius vandens lovoje. Salono įkūrėja Laura Rimavičienė versle, susijusiame su grožiu, – ne naujokė. Prieš šešerius metus, baigusi medicinos studijas ir pajutusi, kad pasirinkta reabitologo specialybė jai neteikia džiaugsmo, moteris pasinėrė į žmogaus gražinimo subtilybes. Pradėjusi nuo paprastų masažų, Laura intensyviai gilinosi į naujausias technikas, domėjosi pažangiausia įranga. Labiausiai ją sudomino amerikiečių produkcija. Apie ją rinkosi informaciją ir per porą pastarųjų metų įsigijo keturis naujus aparatus. Vienu iš naujausios kartos aparatų, ir, pasak Lauros, vieninteliu Marijampolėje diodų lazeriu dabar salone ne tik be skausmo 100 procentų pašalinami šviesūs ir tamsūs plaukeliai, bet ir pulsuojančia šviesa, kuri paskatina kolageno ir elastino sintezę, atjaunina veido odą, išlygina kaklo bei dekoltė srities raukšles. Oda tampa stangresnė, atjaunėjusi, atgavusi tonusą ir spalvą. – Plaukeliai yra diskomfortas ir moterims, ...
  • Pandemija kibernetinius sukčius įkvepia naujoms atakoms

    2020-11-04Pandemija kibernetinius sukčius įkvepia naujoms atakoms
    Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, bankų klientams sukčiai per pirmą šių metų pusmetį pridarė žalos už maždaug 2,2 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir telefoninių, ir kibernetinių sukčių atakomis padaryta žala. Pastarųjų aktyvumas per pandemiją ypač išaugo, nes elektroninėje erdvėje ėmėme praleisti kaip niekada daug laiko. Be to, atsirado jautri COVID-19 tema, kurią nusikaltėliai puikiai išnaudoja.Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius dr. Rytis RAINYS sako, kad paniškai bijoti kibernetinių atakų ir dėl to vengti elektroninės erdvės nereikėtų, tačiau kad atakos egzistuoja, o sukčiai veikia itin aktyviai ir rafinuotai, žinoti būtina. Atsižvelgiant į tai kibernetinio saugumo specialistas pataria būti budriems ir tinkamai apsaugoti savo elektroninius įrenginius. – Prašome papasakoti, kaip pandemija pakeitė kibernetinio saugumo situaciją? – Pastaruoju metu kibernetinių išpuolių skaičius pasaulyje išaugo maždaug 20–30 proc. Matome, kad apskritai kibernetinių išpuolių mastas pasaulyje sparčiai auga. Pandemijos tematika kibernetinių išpuolių kontekste paskutiniu metu yra labai plačiai išnaudojama. Ypač tai pasireiškė pandemijos pradžioje, kai trūko įvairių apsaugos priemonių: respiratorių, veido kaukių, pirštinių ir kt. Tuomet ...
  • Programišiai pasikėsino į žinomos kraštietės paskyrą

    2020-11-04Programišiai pasikėsino į žinomos kraštietės paskyrą
    Jei manote, kad specialistų perspėjimai apie kibernetinius išpuolius tėra pramanai ar perdėtas rūpestis elektroninės erdvės saugumu, kraštietės „TV pagalbos“ žurnalistės, „X faktoriaus“ dalyvės Gerdos Žemaitės patirtis įrodo, kad kibernetiniai sukčiai yra kuo tikriausi, o jų veiksmai – labai skaudūs. Prieš porą savaičių programišiai užgrobė moters socialinio tinklalapio „Instagram“ paskyrą, kurioje ji yra subūrusi 43 tūkstančių sekėjų komandą. Po poros savaičių G. Žemaitė savo paskyrą atgavo, tačiau tam prireikė ne tik daug kantrybės, bet ir specialistų pagalbos. Viskas – dėl skubėjimo Nemaloni situacija Gerdai nutiko spalio 14 dieną, kai gavusi neva „Instagram“ administracijos siųsta žinutę su perspėjimu apie atliktą „Instagram“ taisyklių pažeidimą ir raginimą paspausti nuorodą, kurią ji, deja, paspaudė ir prarado teisę prieiti prie ilgai kurtos anketos, taip pat čia skelbto turinio. – Žinutė atrodė labai įtikinamai – su visais organizacijos logotipais ir „Instagram“ būdinga rašysena. Po perspėjimu apie taisyk­lių pažeidimus buvo nurodymas užpildyti specialią anketą ir pasiaiškinti dėl situacijos. Jei neužpildysiu anketos, buvo pagrasinta mano paskyrą per 24 val. pašalinti. Skaitydama ...
  • Vaizdo ir garso įrašų klastotės gali ir stulbinti, ir šiurpinti

    2020-11-04Vaizdo ir garso įrašų klastotės gali ir stulbinti, ir šiurpinti
    Žiūrite, ir netikite savo akimis. Vaizdo siužete Amerikos garsenybė staiga užtraukia rusišką dainelę. Tik po kurio laiko suprantate, kad vaizdas yra pakeistas ir suklastotas pasitelkus šiuolaikines technologijas. Tokios sintetinės vaizdo klastotės angliškai yra vadinamos „deepfake“. Kol kas ši „deepfake“ technologija dažniausiai naudojama pramoginiais tikslais, tačiau kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad sintetinės vaizdo klastotės gali būti panaudojamos ir piktais kėslais – siekiant apgauti, suklaidinti ir net supriešinti visuomenę. Vaizdo klastotei sukurti pakanka poros šimtų konkretaus asmens nuotraukų. Suklastoja ne tik veidą Kalbėdamas apie vaizdo klastotes programuotojas ir dizaineris Jonas Lekevičius neretai vartoja „skaitmeninės kaukės“ terminą. Anot jo, Lietuvoje ir pasaulyje tai yra gana naujas reiškinys. „Pasitelkus skaitmenines technologijas judantis žmogaus veidas pakeičiamas taip, kad šių pokyčių būtų neįmanoma pastebėti. Trumpai tariant, ši technologija skirta transformuoti vieno asmens veidą naudojant kito asmens veidą, neprarandant emocijų ir išraiškų“, – aiškina J. Lekevičius. Pašnekovas prognozuoja, kad ilgainiui sintetinės vaizdo klastotės bus naudojamos vis dažniau, nes technologija yra aktyviai vystoma ir nuolat progresuoja. „Jau yra sukurtos ...
  • Kaltųjų paieškos: po rinkimų masiškai korona susirgo komisijų nariai

    2020-11-03Kaltųjų paieškos: po rinkimų masiškai korona susirgo komisijų nariai
    Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis šios savaitės vidury savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė apie atlikto COVID-19 testo rezultatą. Testas buvo neigiamas. Direktorius neslėpė simptomų nejutęs, nors vieną vakarą temperatūra buvo pakilusi iki 37. „Išsitirti nusprendžiau ne todėl, kad būčiau jautęsis blogai ar bijojęs šios ligos. Svarbiausias kirbantis klausimas buvo – ar yra bent menkiausia tikimybė, kad esu besimptomis ir galiu pernešti virusą kitiems, kurie galbūt paskui turės sveikatos problemų“, – teigė jis. Apie tai, kad susirgo COVID-19, šią savaitę drąsiai visuomenei pranešė Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius Kęstas Spūdys. Tikrai nevadintume to reklama. Greičiau atsakomybe saugoti kitus. Siaučiant koronavirusui, kurio mes nebepajėgiame sustabdyti, atsakomybė kiekvieno iš mūsų dėl šios ligos plitimo turėtų būti svarbiausiu prioritetu. Nes skaičiuojami ne tik nuo šios ligos pasveikusieji, bet ir mirusieji. Deja, spalio 11-ąją vykę rinkimai, o po jų Marijampolės regione masinis COVID-19 protrūkis tarp komisijos narių rodo, kad atsakomybės už save ir už kitą mes dar labai stokojame. Loreta TUMELIENĖ Tyrimą pradėjo teisėsaugos institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo ...
  • Baltarusijoje protestai pasižymi taikingumu

    2020-11-03Baltarusijoje protestai pasižymi taikingumu
    Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JAKNIŪNAITĖ sutiko pakomentuoti padėtį Baltarusijoje ir atsakyti į „Suvalkiečio“ klausimus.   – Koks Rusijos vaidmuo įvykiuose Baltarusijoje?– Žinoma, kad Rusija daro didelę įtaką Baltarusijai, ši yra labai stipriai priklausoma ekonomiškai, o iš to seka – ir politiškai nuo Rusijos. Buvo net sudaryta vadinamoji sąjunginė Rusijos-Baltarusijos valstybė, nors ji realiai niekada neegzistavo.Visgi panašu, kad Rusija nesitikėjo, jog rinkimai įvyks taip nesėkmingai Lukašenkai, ir nebuvo pasiruošusi tokiam scenarijui. Iš dalies ir dėl to, kad pats Lukašenka labai savotiškai elgėsi per priešrinkiminį laikotarpį: kalbėjo, kad gyventojai už jį turi balsuoti, nes tik jis apsaugos Baltarusijos suverenitetą nuo Rusijos. Aliaksandras Lukašenka savo rinkimų kampaniją kūrė per tokią priešpriešą su Rusija. Aišku, Rusijai tai nepatinka. Visgi A. Lukašenka neretai ir anksčiau laviruodavo tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Rusijai reikalingas A. Lukašenka, nes užtikrina šalyje stabilumą, bet jis jau nėra toks patikimas jos partneris, kaip iki šiol. Mano spėjimu, Lukašenka jau nurašytas kaip partneris, su kuriuo ...
  • Parama investicijoms padės stiprinti pozicijas

    2020-10-31Parama investicijoms padės stiprinti pozicijas
    Nuo lapkričio 2 iki gruodžio 18 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) paramos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ja siekiama didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas. Parama jau pasinaudojusi ūkininkė Agnė Alksnė įžvelgia ne vieną privalumą: nuo augančio darbo našumo iki aplinkos saugojimo. Užteko ir traktoriui, ir kultivatoriui, ir sėjamajai Netoli Palangos, Klaipėdos rajono Peskojų kaime, ne vienus metus ūkininkaujanti A. Alksnė turi mišrų ūkį: jame augina ir peni pieninius bulius, taip pat tam, kad parduotų, augina kviečius, miežius, pupas. Ūkininke moteris tapti neplanavo: baigusi studijas, su vyru išvyko į užsienį, o užsidirbusi pinigų planavo pirkti sklypą sostinėje ir statyti namą. Viską pakeitė tėvo, taip pat ūkininko, dovana – 2,5 ha žemės netoli jo ūkio. Būtent ten iškilo A. Alksnės ir jos vyro namas, įsisuko juodu ir į ūkininkavimą. Paraišką pagal priemonės veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ A. ...
  • Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais

    2020-10-31Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais
    Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva numatė įgyvendinti EIP iniciatyvą, siekdama paskatinti glaudesnį mokslo, ūkininkų ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas žemės bei miškų ūkio sektoriuose. Tikslas – augalų kokybė Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (toliau – ŽŪR) sudarė EIP veiklos grupę kartu su UAB „Art21“ bei ūkininkais ir įgyvendino projektą „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas naudojantis aerodistanciniais-spektrometriniais metodais“, kuris buvo finansuojamas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“.Kaip pasakojo ŽŪR Projektų valdymo poskyrio vedėja Laima Buitkienė, projekto pagrindinis tikslas buvo skatinti augalininkystės ūkius diegti technologines naujoves, užtikrinančias kenksmingų organizmų kontrolę ir aplinkos tausojimą. Anot jos, buvo atlikta mokslinių tyrimų ir sukurta ...
  • Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta

    2020-10-31Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta
    Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia.Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida ZURLYTĖ. Karantino privalumai, kovojant su virusuKovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos pramogos, o darbas ir švietimas perorientuotas veiklai nuotoliniu būdu. „Karantino paskelbimas, be abejo, gerokai prisidėjo prie COVID-19 epidemijos suvaldymo Lietuvoje ir užkirto kelią nevaldomam viruso plitimui visuomenėje, todėl Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, fiksuotas mažesnis sergamumas ir mažiau netekčių, susijusių su COVID-19. Karantinas suteikė galimybę sutelkti visus pajėgumus, priemones ir persitvarkyti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Nepaprastai svarbus buvo ir visuomenės susitelkimas, supratimas ir pagrindinių apsisaugojimo priemonių ir keliamų reikalavimų laikymasis“, – karantino privalumus vardija PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.Pavasarį, kai ...
  • Mokykloms paskirti pinigai skaitmeninėms priemonėms įsigyti

    2020-10-31Mokykloms paskirti pinigai skaitmeninėms priemonėms įsigyti
    Pavasarį užklupus pandemijai ir mokykloms pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklas skubiai aprūpino papildomais nešiojamaisiais ir planšetiniais kompiuteriais. Taip pat nuspręsta pačioms mokyklos suteikti daugiau finansinių galimybių įsigyti kuo daugiau skaitmeninio ugdymo priemonių – ir įrangos, ir užduočių – kurios gali būti naudojamos ne tik nuotoliniam mokymui, bet ir dirbant įprastai. Tam papildomai skirta 14 mln. Eur, arba 8 kartus daugiau nei būdavo skiriama iki šiol. Papildomos lėšos, kurias galima naudoti iki šių metų pabaigos, jau paskirstytos visoms Lietuvos savivaldybėms. Tai pirmoji dalis. Už jas mokyklos arba jų steigėjos savivaldybės gali įsigyti papildomai kompiuterių ir įrangos, skaitmeninių ugdymo priemonių, finansuoti mokytojų skaitmeninės kompetencijos tobulinimo kursus. Kita, didesnioji, lėšų dalis mokyklas pasieks kitąmet, jas bus galima naudoti iki kitų metų pabaigos lygiai toms pačioms reikmėms, kaip ir šiemet. Renkantis priemones rekomenduojama atsižvelgti į Nacionalinės švietimo agentūros parengto „Nuotolinio mokymo(si) /ugdymo(si) vadovo“ rekomendacijas informacinių ir komunikacinių technologijų infrastruktūrai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė atsakymus į mokyklų vadovams, mokytojams, ...
  • Kas yra sraigtiniai poliai?

    2020-10-30Kas yra sraigtiniai poliai?
    Tam, kad statybų projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, prireiks daugybės įvairių elementų ir vienu iš jų dažnai tampa sraigtiniai poliai. Kas yra sraigtiniai poliai, žino visi, kurie susiduria su statybų industrija, tačiau ne visi pastebi, kaip šis elementas teigiamai veikia bendrą statybos darbų sąmatą, t.y., užtikrina, kad ji bus šiek tiek kuklesnė, nei, tarkime, naudojant betoninius polius. Taigi, jei ir jūs esate vienas iš tų, kuris žino, kas yra sraigtiniai poliai, tačiau negalėtų pateikti atsakymo į klausimą, kaip ir kuo jie prisideda prie kuklesnių skaičių sąmatoje, pats metas susipažinti su svarbiais faktais. Galima atsisakyti žemės kasimo, formavimo bei aplinkos tvarkymo darbų Poliai yra įvairių rūšių. Tačiau labai svarbu akcentuoti, kad norint montuoti tam tikrų rūšių polius, pavyzdžiui, betoninius, pirmiausia tenka atlikti žemės kasimo bei formavimo daros, o vėliau ir aplinkos tvarkymo. Nereikia ir sakyti – visa tai reikalauja papildomų išlaidų – reikia ir darbo jėgos, ir specialios įrangos, technikos. Taigi, šios aplinkybės tik padidintų skaičius galutinėje darbų sąmatoje Sraigtiniai poliai – visai ...
  • O jei ne Vincas Šlekys? (Istorijos kontekste)

    2020-10-28O jei ne Vincas Šlekys? (Istorijos kontekste)
    Žinoma, pasaulis nebūtų sugriuvęs ir didieji istorijos virsmai nebūtų buvę kitokie. Bet šiandien, minėdami 150-ąją jo gimimo sukaktį, tikrai galime teigti: jo indėlis į mūsų kultūrą, lietuvybės puoselėjimą, šio krašto identiteto išsaugojimą sunkiai pervertinamas. „…knygnešys, slaptos „Sietyno“ draugijos lietuviškai spaudai platinti vienas iš steigėjų ir jos vadovas, Tilžės ir JAV lietuviškų laikraščių bendradarbis ir leidėjas, publicistas, grožinės literatūros vertėjas ir leidėjas, Miko Petrausko operečių libretų autorius, tautosakos rinkėjas, muziejininkas. Trisdešimt metų (1896–1926) gyveno JAV, į kurias pabėgo nuo rusų žandarų persekiojimo, o 1946 metais – vėlgi rusų – išvežtas į Sibirą, kur ir mirė“. Taip taupiai kitas mūsų krašto šviesuolis Jaunius Vylius apibrėžia šio žmogaus gyvenimą. Kukli jo knygelė „Vincas Šlekys. Gyvenimo ir veiklos apžvalga“ išleista 1995 metais iki šiol tebėra vienintelis ir išsamiausias leidinys apie šią asmenybę, nors dėmesio iš kultūros istorikų laukia bent kelios V. Šlekio veiklos sritys (o ir sudėtingo, permainingo gyvenimo kelio vingiai ir likimo lūžiai verti romano…). Jei nebūtų buvę Vinco Šlekio su jo gabumais, ...