Marijampolės istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino Kvietiškio dvaras, kuriame gyveno miesto įkūrėja laikoma grafienė Pranciška Butlerienė su šeima. Dvaro statybos metais laikomi 1717-ieji, vėliau dvaras nuolat plėtėsi. Šiuo metu istorinę, architektūrinę ir kultūrinę reikšmę turi išlikę mediniai dvaro rūmai, kur įrengti butai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai.

Magazinas neblogai išsilaikęs

Vienas iš vertingiausių išlikusių pastatų – buvęs grūdų sandėlis su rūsiu, vadinamas magazinu. Iš arabų kalbos kilęs žodis „magazinas“ reiškia sandėlį, istorinį statinį, kuriame buvo įrengtas atsarginis javų sandėlis su kaupiamomis sunkmečiui – bado ir nederliaus atveju – grūdų atsargomis. Magazinai buvo steigiami valstybės valdžios liepimu arba dvarininkų iniciatyva. Atidavę tam tikrą dalį derliaus į magazinus, prireikus žemdirbiai galėjo skolintis iš jų maistui arba sėklai. Savo reikšmę šie atsargų sandėliai prarado per Pirmąjį pasaulinį karą.

Kvietiškio dvaro magazino pastatas yra gana neblogai išsilaikęs, turi įdomių architektūrinių detalių, jame išlikusi vertinga įranga. Magazino statybos metais anksčiau buvo laikomi maždaug 1840-ieji, bet pastarieji tyrimai rodo, kad jis statytas anksčiau, XVIII amžiuje.

Nemažai metų šis pastatas priklausė Marijampolės kolegijai. Pasak visuomenininkės, buvusios kolegijos dėstytojos, Marijampolės kultūros klubo „Aistuva“ vadovės Vidos Mickuvienės, pastate daugybę metų buvo saugojami grūdai, taip pat ir daržovės. Jie čia buvo iki 2014 metų, nes kolegija turėjo žemės ir augino javus.

– Kai šiame unikaliame pastate neliko grūdų ir daržovių, kolegijos darbuotojai daug dirbo, valė rūsį, iškasė daugybę žemių, kurios buvo susikaupusios nuo čia saugotų daržovių. Buvo sutvarkyta aplinka, nuo 2016 metų pastate organizuotos parodos, įrengtas muziejus, kuriam įvairius eksponatus davė ir miesto gyventojai. Čia vyko edukaciniai užsiėmimai, aš pati parengiau antro aukšto ekspoziciją, kur pristatėme dvaro ir vėliau čia veikusių švietimo įstaigų istoriją. Magazine vyko įvairios šventės, „Muziejų nakties“ renginiai, – prisiminė V. Mickuvienė.

Pastatas turi naujus savininkus

Kai pastatas tapo nereikalingas Marijampolės kolegijai, jis atiteko Turto fondui. Buvo rengiamasi magaziną parduoti, bet tuo metu gimė idėja, kad unikalų statinį, susijusį su miesto istorija, reikia išsaugoti, pritaikyti kultūros reikmėms, tad jį perėmė Marijampolės savivaldybė ir perdavė Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejui.

V. Mickuvienė sakė, kad ji labai džiaugiasi tokiu sprendimu, kuris leis išsaugoti vieną iš nedaugelio miesto kūrimosi pradžią primenančių pastatų Suvalkijos sostinėje. Marijampolietė domėjosi, kaip naujam gyvenimui buvo prikelti istoriniai pastatai Pagėgių savivaldybės Vilkyškių miestelyje, kaip buvusiose Vilkyškių dvaro arklidėse įkurtas Istorijos inkubatorius, vykdantis įvairias edukacines, istorines, kultūrines ir muziejines veiklas. Didžioji dalis lėšų to pastato renovacijai buvo gauta iš tarptautinių projektų.

– „Aistuva“ parašė ne vieną projektą ir gavome finansavimą įvairioms veikloms šiame pastate. Manau, kad ir visuomenė dabar galėtų pateikti įvairių idėjų, kaip būtų galima pritaikyti buvusį magaziną, kas jame galėtų veikti. Žinoma, pastatą reikės renovuoti, turės būti atliekami ir išsamesni tyrimai, bet tikiu, kad jis bus gyvas ir patrauklus savo veiklomis ir marijampoliečiams, ir miesto svečiams, – įsitikinusi „Aistuvos“ vadovė.

Laukia ir visuomenės siūlymų

Apie tai, kaip būtų galima pritaikyti šį pastatą visuomenės reikmėms, svarstoma ir Marijampolės savivaldybės administracijoje. Mero pavaduotojas Artūras Visockis sakė, kad pastatas buvo ne kartą apžiūrėtas su įvairiais specialistais, vyko pasitarimai su atstovais iš Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus, Kultūros paveldo departamento, Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro „SMART Marijampolė“.

– Mes tikrai esame suinteresuoti šį istorinį ir apie miesto praeitį liudijantį buvusį dvaro magaziną įveiklinti ir išsaugoti ateities kartoms. Pastatas yra įtrauktas į Kultūros paveldo vietinės reikšmės objektų registrą, tad valstybės finansavimo jo renovacijai tikėtis sunku, nes jis tokiems vietinės reikšmės objektams nėra skiriamas. Pinigų ieškosime Europos Sąjungos fonduose, o dabartinių pastato savininkų – muziejaus – prašome paruošti koncepciją, kaip pastatą galima panaudoti, kokios veiklos jame galėtų būti vykdomos.

Manau, kad tai puiki vieta įvairioms edukacinėms veikloms, Marijampolės istoriją primenančiai ekspozicijai. Čia būtų galima rengti konferencijas, susitikimus, galėtų įsikurti ir kavinė. Tikiuosi, kad ir visuomenė turės savo pasiūlymų, kas čia galėtų veikti, – sakė vicemeras.

Laukiama paruošiamųjų darbų

Pasak A. Visockio, turės būti nueitas ilgas kelias, kol idėja taps realybe: laukia tyrimai, tvarkybos projektai, pastato konstrukcijų tvarkymas, tačiau jau dabar turime galvoti, kuo šis autentiškas paveldas galėtų traukti žmones, pagal tai planuoti laukiančius darbus ir projektus.

Magazine yra rūsys ir trys aukštai, ir jau pirmų susitikimų metu pateikta įvairių idėjų, kaip tokias patalpas panaudoti. Amatininkų dirbtuvėlės, restauratorių dirbtuvės, fondų saugykla, duonos ar cukrinio runkelio kelių edukacija, jauki kavinukė – tokie buvo pirmieji siūlymai.

– Statinys turi labai įspūdingus rūsius, kurie yra erdvūs ir sausi. Tikiu, kad jie galėtų būti pagrindinė erdvė, kuri trauks žmones susipažinti su Marijampolės ištakomis. Privalome saugoti savo istoriją, ir ši vieta turi tarnauti mūsų bendruomenei, ypač jaunajai kartai, todėl viskas turi būti pateikiama įdomiai. Džiaugiuosi, kad idėjų yra ir jos puikios. Jau greitai imsimės paruošiamųjų darbų, kurie padės rengiant techninį projektą, ir labai tikiuosi, kad pavyks iš vieno ar kito fondo gauti finansavimą, nes iš tiesų labai norisi nepalikti istorijos griūti, o ją pritaikyti žmonėms, – sakė A. Visockis.