Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis.

Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano Gustaičio biografijos. Iš tiesų jo vaidmuo Lietuvos aviacijoje neišmatuojamas. Iškilios asmenybės žmogui teko tragiškas likimas: ketinęs pasitraukti iš okupuotos Lietuvos į Vakarus, Antanas Gustaitis Lietuvos–Vokietijos pasienyje buvo suimtas ir 1941 metais spalio 16-ąją nužudytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime. Šiemet nuo šios tragiškos žūties praėjo 75 metai.

Liūdna, bet reikia pripažinti, kad apie šį neeilinių gabumų žmogų, jo nuopelnus mokslui, aviacijai, pradėta kalbėti tik keleri metai prieš atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę, 1988-aisiais. Iki tol net iš vietinių gyventojų mažai kas apie tai žinojo. Ilgą laiką jo tėviškė buvo apleista, niekam nereikalinga. Sovietmečiu išardytas ir nukeltas į Barštinės kaimą tėvų namas, kuriame įkurta parduotuvė, išardytas kluonas, išvežta klėtis.

Gimė Sasnavos valsčiuje

Rašytiniuose šaltinuose dabar jau galima rasti daug informacijos apie Antaną Gustaitį. Yra išleistų knygų, apybraižų, apie šio žmogaus gyvenimą daug rašė ir rašo aviacijai ir jos istorijai skirti žurnalai, tinklalapiai, daug medžiagos sukaupta aviacijos muziejuje.

ANBO lėktuvų konstruktorius Antanas Gustaitis gimė 1898 m. kovo 27 d. Obelinės k., Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje, pasiturinčių Suvalkijos ūkininkų Kazimiero ir Petronėlės Gustaičių šešių vaikų šeimoje.

Pradžios mokyklą baigęs Marijampolėje, tęsė mokslus jos gimnazijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais gimnazija buvo perkelta į Jaroslavlį, ten pasitraukė ir mokiniai su mokytojais. Antanas Gustaitis Jaroslavlyje baigė gimnaziją, o po to mokslą tęsė Petrogrado kalnų inžinerijos institute, vėliau – Konstantino artilerijos mokykloje.

Pažintis su aviacija

1919 metų sausį paskelbus karininkų ir puskarininkių mobilizaciją į kuriamą Lietuvos kariuomenę, o kovą – naujokų šaukimą, A. Gustaitis įstojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę ir buvo pasiųstas mokytis į Karo aviacijos mokyklą. Besimokydamas aviacijos mokykloje, jis savo kolegoms jau dėstė matematiką. Anot jo amžininkų, A. Gustaičio gabumai matematikai išryškėjo dar besimokant mokykloje. Jis buvo ir puikus šachmatininkas, sportininkas. 1922 metais būsimasis aviakonstruktorius tapo pirmuoju Lietuvos šachmatų čempionu.

1919 metų gruodį A. Gustaitis baigė Karo aviacijos mokyklą. Jam buvo suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis, jaunuolis paskirtas į karo aviaciją. 1920-ųjų balandį jis tapo pirmosios oro eskadrilės mokiniu lakūnu, dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.

1921 m. kovą gabus mokinys buvo perkeltas į antrąją oro eskadrilę ir pradėjo eiti karo lakūno pareigas. Sėkmingai baigęs aukštojo pilotažo kursus, lakūnas buvo paskirtas aviacijos teorijos instruktoriumi aviacijos kursuose karininkams, o po kelių metų tapo mokomosios oro eskadrilės vadu. 1923–1924 metais A. Gustaitis lankėsi Italijoje, Čekoslovakijoje, kur prižiūrėjo Lietuvai skirtų lėktuvų gamybą.

Sukonstravo lėktuvo

1925 metais aviatorius pristatė savo pirmą sukonstruotą lėktuvą. Kauno aerodrome A. Gustaitis sėkmingai išbandė savo lėšomis Aviacijos parko dirbtuvėse pastatytą vienvietį sportinį lėktuvėlį su 30 AJ varikliu ANBO-I (pavadinimas šifruojamas „Antanas Nori Būti Ore“, dar kiti šaltiniai teigia, kad pavadinimas gali būti ir pagal Antano bei žmonos Bronės vardus).

Anot amžininkų prisiminimų, A. Gustaičio valdomas lėktuvas susirinkusius nustebino savo staigiais posūkiais, greitu pakilimu, sklandžiu nusileidimu. Lėktuvo ANBO-I buvo sukurtas tik vienas egzempliorius. Jis yra išlikęs iki šių dienų ir eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Pradėjo serijinę savos konstrukcijos lėktuvų gamybą

Kaip tik tuo metu A. Gustaitis pradėjo naujų lietuviškų savos konstrukcijos lėktuvų serijinę gamybą. 1929 m. spalio 5 d. į orą pakilo trečiasis jo mokomasis lėktuvas ANBO-III, skirtas lakūnams lavintis. Visus pirmuosius lėktuvus išbandydavo pats konstruktorius. Jau suaugę jo dukterys pasakojo iš mamos sužinojęs, kad jų tėtis taip elgdavosi nenorėdamas kitų statyti į pavojų.

1932 m. liepos 14 d. A. Gustaitis sėkmingai išbandė ANBO-IV – vieną geriausių savo konstrukcijos lėktuvų, skirtą žvalgybai ir bombardavimui. Nuo 1934-ųjų šis modernus ir gerai ginkluotas lėktuvas pakeitė visus pasenusius žvalgomojo tipo lėktuvus. A. Gamziukas Knygoje „Aviacija Lietuvoje 1919–1940 metais“ rašo, kad visi jo lėktuvai pasižymėjo technologiškumu, konstrukcijos paprastumu, dideliu patikimumu, geromis skridimo savybėmis. 1932 metų rugsėjį buvo įsteigtas specialus apdovanojimas karo lakūnams – „Plieno sparnų“ garbės ženklas. A. Gustaitis buvo vienas pirmųjų penkių Lietuvos karo lakūnų, apdovanotų šiuo ženk­lu, ir tapo šio ženklo statuto tarybos pirmininku. 1934-aisiais, minint S. Dariaus ir S. Girėno žūties metines, birželio 25–liepos 19 d. A. Gustaičio vadovaujama trijų ANBO-IV eskadrilė labai sėkmingai ir nepaprastai tiksliai apskrido Europą. Tai buvo didi diena Lietuvos aviacijos istorijoje. Be jokių avarijų lietuviškų lėktuvų trijulė įveikė apie dešimt tūkstančių kilometrų ir aplankė keliolikos Europos valstybių sostines (Kaunas–Stokholmas–Kopenhaga–Amsterdamas–Briuselis–Londonas–Paryžius–Roma–Viena–Praha–Budapeštas–Bukareštas–Kijevas–Maskva–Kaunas).

Tapo karo aviacijos viršininku

1935 m. vasario 14 d. A. Gustaitis buvo paskirtas karo aviacijos viršininku. Specialistų teigimu, Antanui Gustaičiui vadovaujant, Lietuvos oro pajėgos labai ištobulėjo ir savo kokybe pasivijo ar net pralenkė daugelį pirmaujančių Europos valstybių.

1937 m. sausio pradžioje buvo išbandyta modernizuoto ANBO-IV versija – ANBO-41. Konstrukcinėmis ypatybėmis, o svarbiausia greičiu ir pakilimo laiku ANBO-41 gerokai pralenkė moderniškiausius to meto užsienio žvalgybinius lėktuvus. Tų pačių metų lapkričio 23 dieną, būdamas tik 39 metų, A. Gustaitis buvo pakeltas į brigados generolus.

1939 m. rugsėjo 5 d. A. Gustaitis išbandė paskutinį savo kūrinį – ANBO-VIII. Tai buvo modernus žemasparnis, dvivietis atakos lėktuvas arba lengvasis bombonešis. Pasiekdavo – 411 km per val. greitį, ginkluotas keturiais kulkosvaidžiais sparnuose ir vienu žvalgo kabinoje, galėjo paimti iki 600 kg bombų. Pradėti serijinę šių lėktuvų gamybą sutrukdė Lietuvos okupacija.

Kariuomenės nebeliko

1940 m. birželio 15 d. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą prasidėjo Lietuvos kariuomenės likvidavimas. Gruodžio 31 dieną likvidacinė komisija pasirašė Lietuvos karo aviacijos likvidavimo aktą ir nutraukė savo veiklą. A. Gustaičio pasididžiavimas – ANBO-VIII iš aviacijos dirbtuvių Fredoje buvo išmestas į kiemą, lyg koks nereikalingas daiktas. Jis ten stovėjo ilgokai, o vėliau buvo išmontuotas, pakrautas ant geležinkelio platformos ir išgabentas nežinoma kryptimi. Taip vienintelis ANBO-VIII išnyko iš Lietuvos karo aviacijos, liko tik prisiminimai. 1941 m. sausio 1 d. A. Gustaitis iš Lietuvos kariuomenės dėl „etatų mažinimo“ buvo atleistas ir tapo VDU Statybos fakulteto dėstytoju, docentu.

Pasitraukti nesuspėjo

Prasidėjus masiniams suėmimams ir trėmimams, A. Gustaitis pagaliau ryžosi trauktis iš Lietuvos. 1941 metų pradžioje padėjęs sutvarkyti savo žmonai ir duk­roms repatrijavimo į Vokietiją dokumentus, pats aviacijos generolas nusprendė iš Lietuvos pasitraukti nelegaliai.

1941 m. kovo 4 d. jis traukiniu Kaunas–Alytus išvyko į pasienį. Išlipęs Šeštokų stotyje iš traukinio, dviejų vedlių lydimas patraukė sienos link. Tačiau pavažiavus apie puskilometrį nuo Šeštokų geležinkelio stoties, vežimą su A. Gustaičiu ir jo abiem palydovais sustabdė netikėtai pasirodę du sovietų pasieniečiai.

Generolas dar bandė bėgti, tačiau pasieniečiai sustabdė jį šūviais. Iki sienos buvo telikę apie 20 kilometrų.
A. Gustaitis buvo pristatytas į Kauno kalėjimą. Po kelių dienų karo aviacijos generolas su spec. konvojaus palyda buvo išsiųstas į Maskvą ir uždarytas į Butyrkų kalėjimą. Čia prasidėjo tardymai, trukdavę po 8–10 valandų be pertraukos.

1941 m. birželio pabaigoje A. Gustaičiui buvo pareikšti kaltinimai šnipinėjimu vokiečių žvalgybos naudai ir aktyvia veikla, kuriant antisovietinį pogrindinį centrą „Lietuvos Laisvės Komitetas“. Liepos 7-ąją SSRS Aukščiausiojo teismo kolegija nuteisė aviacijos generolą mirties bausme.

Nuosprendis buvo įvykdytas 1941 m. spalio 16 d. Butyrkuose.

Ilgą laiką – nežinomybė

Lietuvoje apie karo aviacijos viršininko likimą ilgą laiką niekam nebuvo žinoma. Nežinomybėje buvo ir jo žmona bei dukros, tuo metu gyvenusios Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tik 1968 m. sausio 26 d. dukra Rasa Gustaitytė sulaukė atsakymo iš Amerikos Raudonojo Kryžiaus Niujorko skyriaus.

Jai buvo pranešta, kad jos tėvelis 1941 m. spalio 16 d. mirė. Daugiau apie jį jokių žinių Raudonasis Kryžius negavo.

Sovietų sąjungoje prasidėjus politinėms permainoms, 1988 m. gegužės 10 d. LSSR Aviacijos sporto federacija parašė SSRS generaliniam prokurorui raštą, kuriame prašė patikrinti, ar 1941 metais A. Gustaitis buvo nuteistas teisėtai.

Tik atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę, 1990 balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas A. Gustaitį reabilitavo.