Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Lietuviško lito keliai ir klystkeliai

Ilgai lauktas ir pagaliau dienos šviesą 1922 metais išvydęs litas, nepriklausomybės kovų metais ką tik sulaukęs pilnametystės vietą turėjo užleisti rubliui. Prireikė 53 metų, kad senoji valiuta galėtų grįžti į lietuvių pinigines. Sugrįžo, tačiau neilgam – po 22 metų atgimusio lito gyvavimo, nacionalinę valiutą iškeitėme į europietiškus pinigus. Tuomet ilgai blaškęsis – gimęs, ne savo noru miręs, atgimęs ir vėl į šalį nustumtas litas pagaliau surado savo vietą – saugiai įsikūrė muziejuose, kolekcininkų albumuose ir žmonių prisiminimuose.

 

Laikinieji talonai Lietuvoje cirkuliavo kiek mažiau nei metus.

Laikinieji talonai Lietuvoje cirkuliavo kiek mažiau nei metus.

Kelias iki nacionalinės valiutos
Nacionalinės valiutos atsiradimo klausimas buvo pradėtas svarstyti 1918 metais Lietuvai paskelbus nepriklausomybę. Jauna valstybė įsivesti nuosavus pinigus dar nebuvo pajėgi, todėl teko tenkintis vokiečių okupantų paliktomis ostmarkėmis, tačiau jos buvo labai nuvertėjusios. Tokiais pinigais finansuoti kariuomenę, steigti valstybines įstaigas buvo per daug rizikinga – reikėjo stiprios valiutos. Deja, vien gerų norų nepakako – pinigai iš niekur atsirasti negalėjo, jie turėjo būti dengiami auksu, kurio Lietuva, žinoma, neturėjo. Pagal 1920 m. liepos 12 dieną pasirašytą taikos sutartį su Sovietų Rusija, bolševikai karo nuostoliams atlyginti Lietuvai skyrė 3 mln. vertės aukso rublių. Iš Rusijos gautos auksinės monetos buvo sulydytos. Tokiu būdu Lietuvai pagaliau atsirado viltis turėti nuosavus pinigus.
Kad gimtų nacionalinė valiuta, prireikė dar dvejų metų. Užtruko diskusijos dėl pinigų pavadinimo – dauguma pasisakė už lietuviškos kilmės pavadinimą, tačiau variantų būta daugybės. Rinktasi iš auksinio, grašio, vyčio, lieto ir kitokių.
Lito gimimas ir žlugimas
Pinigus pavadinti litais, o dešimtąją jų dalį centais pasiūlė Seimo ekonominės komisijos pirmininkas Vaclovas Vaidotas. Tokiam pavadinimui pritarė didžioji dauguma Seimo narių, todėl 1922 metų rugpjūtį lito pavadinimas buvo patvirtintas. Kartu buvo įteisinta ir Lietuvos banko institucija. Netrukus imta spausdinti pinigus – pirmieji lito banknotai ir monetos buvo paskirstyti visoje šalyje veikiančioms Finansų ministerijos įstaigoms, kurios galiojusias ost­markes nuo spalio 2 dienos ėmė keisti į litus.
Lietuviai senųjų pinigų keisti į naujuosius neskubėjo – litai jiems atrodė nepatikimi. Taip galvota be reikalo – smunkant Vokietijos markės vertei litas jos atžvilgiu brango. Tai pastebėjus, pinigų keitimo procesas ėmė spartėti, pasitikėjimas litu augti. Deja, jau sustiprėjusį litą 1930 m. ėmė neigiamai veikti ekonominė krizė, kuri sumažino Lietuvos banko aukso atsargas. Sumažinęs palūkanų normas Lietuvos bankas situaciją ėmė valdyti ir 1940 m. prarastas aukso atsargas atstatė. Deja, džiaugtis ilgai neteko – lietuviškų pinigų gyvavimo istoriją nutraukė tais pačiais metais Lietuvą okupavusi ir rusišką rublį įvedusi Sovietų Sąjunga.
1991 metais atkūrusi nepriklausomybę Lietuva užsitraukė buvusios okupantės nemalonę. Ši, bausdama Lietuvą, pradėjo blokadą nutraukdama naftos, prekių ir pinigų tiekimą. Ėmė trūkti pinigų, todėl Lietuvos valdžia suskubo išleisti savuosius. Rublį imta keisti į laikinuosius talonus ir 1992 m. spalio 1 dieną rublio apyvartoje nebeliko.
Šį pinigų pasikeitimą pamena nemaža dalis šiandieninės visuomenės. Redakcijai žinomas, tačiau anonimu norėjęs likti marijampolietis, ekonomistas, ilgametis banko darbuotojas, rublio keitimą į talonus prisimena puikiai.
– Pinigų keitimas vyko per bankus, buvo nustatytos pinigų sumos, kurias buvo galima keisti – kitaip visiems naujųjų kupiūrų nebūtų užtekę. Pagrindinis talonų įvedimo tikslas buvo suvaldyti nežmoniškai didelę infliaciją, kurią sukūrė rublio nuvertėjimas. Negana to, nacionalinė valiuta yra valstybės suverenumo simbolis, todėl paskelbus nepriklausomybę neturėti nuosavų pinigų būtų negarbinga, – laikinų pinigų atsiradimą paaiškino finansininkas.

 

Šiandien litus, talonus ir kitokius Lietuvoje galiojusius pinigus galima apžiūrėti Pinigų muziejuje Vilniuje.

Šiandien litus, talonus ir kitokius Lietuvoje galiojusius pinigus galima apžiūrėti Pinigų muziejuje Vilniuje.

Nuo lito prie euro
Kiek mažiau nei po metų įvedus talonus, Lietuvoje nacionaline valiuta ir vėl buvo paskelbtas litas. Anot marijampoliečio finansininko, didelė infliacija, kurią buvo palikęs nuvertėjęs rublis, vis dar egzistavo, todėl įvedant litą buvo tikimasi, kad jis įneš stabilumo, patikimumo ir padės suvaldyti esamą situaciją.
– Litas nešė geresnio gyvenimo viltį, su juo daug kas tikėjosi prasigyventi, užsidirbti ir susikurti šviesesnį rytojų. Iš tiesų infliacija pamažu stabilizavosi, tačiau atlyginimai vis tiek buvo nedideli, žmonių perkamoji galia maža. Naujieji pinigai ir nepriklausomybė pateisino ne visų lietuvių lūkesčius, todėl Atgimimo dvasia laikui bėgant išblėso, – prisiminė finansininkas.
Nors litas sulaukdavo prieštaringų nuomonių, bet tapus aišku, kad nuo 2015 metų pradžios Lietuva nacionalinę valiutą iškeis į eurą, visuomenėje kilo pasipiktinimas. Buvo kalbama, jog tai lietuviškumo ir tautiškumo simbolis, kurio atsisakydama valstybė neteks ir savo identiteto. Dar viena priežastis, dėl kurios buvo baiminamasi euro atėjimo – prekių ir paslaugų brangimas. Nepaisant to, „Suvalkiečio“ kalbintas marijampolietis ekonomistas džiaugiasi, kad Lietuva 2015 metais vis dėlto tapo euro zonos nare.
– Aš visada pasisakiau už eurą. Sutinku, kad litas yra valstybingumo, tautiškumo simbolis, bet euro dėka mes tapome visateisiais Europos Sąjungos nariais. Reikia pripažinti, kad žmonių baimė įvedant eurą dėl kainų kilimo tam tikra prasme buvo pagrįsta. Dabar, einant ketvirtiems euro gyvavimo metams Lietuvoje, stebimas kainų augimas. Viena iš priežasčių gali būti valiutos pasikeitimas, bet vienareikšmiškai teigti, kad tai euro atėjimo pasekmė būtų neteisinga. Juk negalime žinoti, ar kainų kilimas nevyktų esant litui, – svarstė bankininkas.
Ritos LIŽAITYTĖS nuotraukos

Naujausia informacija

  • Kiekvienam vyrui – po labiausiai jam tinkamus šortus

    2022-08-18Kiekvienam vyrui – po labiausiai jam tinkamus šortus
    Atrodyti puikiai kiekvieną dieną nori ne tik moterys, tačiau ir vyrai. Tiesa, siekia atrodyti gražiai turi būti neatsiejamas nuo funkcionalumo, kadangi tik tokiu atveju, kai pavyks pilnai patenkinti šiuos du poreikius – kasdieninis drabužių nešiojimas taps patogus ir tuo pačiu suteiks daugiau pasitikėjimo savimi. Vyriški šortai tikrai labai įvairūs, tad kiekvienas gali rasti jam labiausiai tinkamą variantą. Taip pat ilgus metus džiaugtis pasirinktais šortais. Tik tokiu atveju reikia daugiau dėmesio skirti tinkamai priežiūrai, kuri tikrai nėra nei kažkokia ypatinga, nei labai sudėtinga. Tik ji turi būti reguliari. Tuomet ir rezultatas bus pats geriausias. Tinkama priežiūra – užtikrina ilgaamžiškumą Pirmiausia, žinoma, reikalinga kokybiška priežiūra, ...
  • Vaizdo stebėjimo kameros – vis dažniau privačių žmonių namuose

    2022-08-17Vaizdo stebėjimo kameros – vis dažniau privačių žmonių namuose
    Saugumas daugeliui žmonių yra prioritetas, tad nusprendžiama sumokėti daugiau, kad tik būtų gaunamos pačios geriausios kokybės paslaugos. Kuo daugiau dėmesio skirsite smulkmenoms – tuo tikresnis galite būti, kad rezultatas – atitiks poreikius. Vairema stebėjimo kameros, žinoma, džiugina ir vis labiau mažėjančiomis kainomis. Taip pat pamatomos akcijos, kurios kainas sumažina dar labiau, tad gyventi saugiau ir tuo pačiu pagalvojus apie bet kokias smulkmenas – tampa labai patogu ir pagal kiekvieno poreikius. Norima gyventi saugiau Vaizdo stebėjimo kameros dažniausiai pasirenkamos privačiuose namuose todėl, kad žmonės nori gyventi kuo daugiau. Paprasčiausiai tikimasi, kad kokybė su gera, tad ir stebėjimas – tapos paprastas ir patogus. Žinoma, tai ...
  • Tautkaičiuose – tradicinis Klojimo teatrų festivalis

    2022-08-17Tautkaičiuose – tradicinis Klojimo teatrų festivalis
    Pirmadienį, per pačią Žolinę, Tautkaičiuose rinkosi teatro gerbėjai – čia tradiciškai surengtas Klojimo teatrų festivalis „Žolinės 2022“ . Ir jo dalyviai, ir svečiai vienu balsu tvirtino, kad Žolinės šventės jau net neįmanoma įsivaizduoti be šio festivalio, be entuziastingų vaidintojų ir šiam menui ištikimų žiūrovų.Šiemet festivalio rengėjams pavyko pasikviesti žinomą atlikėją ir laidų vedėją Loretą Sungailienę. Pirmą kartą į Tautkaičius atvykusi ir renginį vedusi viešnia sakė, kad jau buvo girdėjusi apie unikalią ir ilgametę liaudies teatrų tradiciją Tautkaičiuose, apie čia veikiantį Klojimo teatrą „Gegnė“ ir jam specialiai pastatytą klojimą, tad visa tai norėjusi pamatyti savo akimis. Nors savaitgaliui ji teigė turėjusi ...
  • Žolinė Igliaukoje – su griausmais, maldomis ir šokiais

    2022-08-17Žolinė Igliaukoje – su griausmais, maldomis ir šokiais
    Svetingi šeimininkai į festivalį sukvietė gausų būrį atlikėjų. Autorės nuotrauka Sekmadienio rytą Igliaukoje nušniokštęs lietus su žaibais ir perkūnija neišgąsdino šventėn susiruošusių igliaukiečių. Pasimeldę bažnyčioje jie ir svečiai linksmai šoko, dainavo Yglos pakrantėje. Po daugelio metų į Igliauką sugrįžęs ir šv. Mišias aukojęs teol. lic. kun. Sigitas Bitkauskas (kairėje), dėkojo klebonui Remigijui Maceinai už pakvietimą ir džiaugėsi gausiai susirinkusiais parapijiečiais. O iš anapus Prienų–Marijampolės plento – nuo Šventragio, Gudelių ir kitų kaimų – atvykusieji net stebėjosi: iš kur Igliaukoje tos balos. Ten – nė lašelio lietaus, tad ūkininkai šventė… kombainuose. Ir nieko stebėtino – juk Žolinė simbolizuoja svarbiausių lauko darbų pabaigą, o šiemet ...
  • Kazlų Rūdos Slow arena atidaryta su gausia publika ir tango muzikos garsais

    2022-08-17Kazlų Rūdos Slow arena atidaryta su gausia publika ir tango muzikos garsais
    Ingos Žūkienės nuotraukos Prieš pat ilgąjį Žolinių savaitgalį duris atvėrė išskirtinė koncertinė erdvė Lietuvoje – Kazlų Rūdos Slow arena. Žiūrovai būriais traukė iš Kauno, Marijampolės, Vilkaviškio bei Kazlų Rūdos ar net Kėdainių patirti dar neregėtų įspūdžių arenoje iš šiaudų. Tiesa, ši Kazlų Rūdos Slow arena pastatyta ribotam laikui ir žiūrovus kvies į tris klasikinės muzikos renginius rugpjūčio mėnesį. Renginių ciklas pradėtas III tarptautinio Rimvydo Žigaičio menų festivalio koncertu, kuriame dalyvavo tarptautinių konkursų laureatai, kamerinis orkestras Kremerata Lituanica bei akordeonistas Tadas Motiečius. Čia pat renginyje, viena iš Kazlų Rūdos Slow arenos idėjos sumanytojų bei organizatorių, Sigita Mikalauskienė pasidžiaugė unikalia renginių organizatorių bei ...
  • Devintojo „Malonny“ atidarymas: minios žmonių ir nuostabą kelianti muzika

    2022-08-17Devintojo „Malonny“ atidarymas:  minios žmonių ir nuostabą kelianti muzika
    Minios žmonių ypatingoje vietoje pamatė įspūdingą reginį. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Devintąjį kartą vykstantis meno ir architektūros simpoziumas „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: minčių migracija“ sugrįžo į Sūduvos sostinę su išskirtinėmis idėjomis ir nestandartiniais sprendimais. Pirmadienio vakarą netradicinėje vietoje vykęs jo atidarymas sulaukė didžiulio susidomėjimo ir pačių įvairiausių vertinimų. Atidarymas – ypatingoje vietoje Simpoziumo atidarymo vakaras surengtas ypatingoje vietoje – vienintelėje Lietuvoje dviejų lygių sankryžoje su geležinkeliu, Gedimino, Geležinkelio ir Stoties gatvių sankirtoje. Neseniai kalbintas Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda tada užsiminė, kad mintis būtent šioje vietoje surengti tokį renginį kilo jam, kai čia vaikštinėdamas su šuniuku ir žiūrėdamas iš viršaus į mašinų srautą ...
  • Padėkosime sau, jei gyvensime aktyviau ir sveikiau

    2022-08-17Padėkosime sau, jei gyvensime aktyviau ir sveikiau
    Sveika gyvensena atlieka ypatingą vaidmenį kiekvieno iš mūsų savijautai. Nors sveikatą taip pat lemia genetiniai bei biologiniai veiksniai, aplinka ir sveikatos priežiūra, vis dėlto gyvensenos ir elgsenos įtaka sveikatai yra milžiniška. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Gintarė Baštunova tvirtina – keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti sveikatą, sumažinti pavojų susirgti ir pailginti gyvenimo trukmę. O apie savo kasdienius įpročius pasakoja aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą puoselėjanti tinklaraštininkė, dietologė Indrė Trusovė. Visapusiška nauda žmogui Sveika gyvensena – daugialypė sąvoka, apimanti sveiką ir subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę ir dvasinę gerovę, rizikos sveikatai prevenciją. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 50 procentų gyventojų sveikatos ...
  • Manikiūro įrankiai – kas jie tokie ir kam naudojami?

    2022-08-17Manikiūro įrankiai – kas jie tokie ir kam naudojami?
    Visais laikais vyrams, o ypatingai moterims norisi atrodyti nepriekaištingai, gražiai ir tvarkingai. Visame pasaulyje moterys turi savitus stilius, renkasi gražius drabužius, avalynę bei aksesuarus. Ypatingą dėmesį jos skiria ir asmeninei higienai, pačios atlieka įvairias grožio procedūras arba lankosi pas atitinkamų sričių specialistus. Vieni iš jų – tai higieninių grožio procedūrų specialistai, kurie atlieka manikiūrą bei pedikiūrą. Higieninės paslaugos – tai sveikatinimo rūšis, padedanti išlaikyti natūralų žmogaus kūno grožį profilaktinėmis priemonėmis, išsaugant odos fiziologines savybes. Šioms higieninėms grožio procedūroms atlikti, meistrai naudoja įvairius specializuotus manikiūro įrankius. Tai be galo platus asortimentas: nagų odelėms šalinti skirtos žnyplutės arba žirklutės, negyvai suragėjusiai odai pašalinti, vienkartiniai ...
  • Ką svarbu žinoti renkantis šildymo sistemas namams?

    2022-08-16Ką svarbu žinoti renkantis šildymo sistemas namams?
    Ieškote patikimų ir kokybiškų šildymo sistemų? Skaitote kaip tik tai, kas nukreips jus tinkama linkme. Namams24 užtikrins ne tik platų šildymo įrenginių asortimentą, bet ir geras bei patrauklias jų kainas, tad sau tinkamą variantą namų šildymui atras kone kiekvienas. Skaitykite toliau ir susipažinkite su bendru vaizdu, kokios gali būti šildymo sistemos, kokie jų privalumai ir ką geriausia rinktis. Populiariausi patalpų šildymo būdai Šildymas yra labai svarbus įrengiant gražius ir jaukius namus. Tinkamai parinkti šildymo įrenginiai lemia mažesnes ir sutaupyti leidžiančias išlaidas, tarnauja daug metų ir patikimai, todėl nesukelia ir rūpesčių. Pravartu būtų susipažinti su visais įmanomais šildymo variantais, juos palyginti ir išsirinkti ...
  • Vasaros ramybė – tik tariama

    2022-08-13Vasaros ramybė – tik tariama
    Marijampolės kultūros cent-ras šiais metais sėkmingai tęsia projektą „Pasaulio sūduviečiai“, finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos ir Marijampolės savivaldybės. Vienas svarbiausių uždavinių – toliau kurti 2021-aisiais pradėtą meninę akmenų instaliaciją „Atminties raštai“ prie Varnupių piliakalnio. Idėjos autorius – neuromokslininkas, menininkas iš Čikagos Audrius Plioplys ją skiria archeologės, antropologės, archeo-mitologijos pradininkės Marijos Gimbutienės 100-mečiui. Vasaros pradžioje buvo daug renginių – dabar gal atrodo, kad prie Varnupių piliakalnio vyraujanti ramybė reiškia, jog nieko nevyksta. Vasaros plenero momentas. –Tikrai taip nėra, – sako projekto vadovė Onutė Surdokienė. – Šiuo metu jau surinkti ir išdėlioti 192 akmenys pagal A. Plioplio sudarytą brėžinį (remiamasi M. Gimbutienės moksliniais ...
  • „Sėjinis“ dar vis stebuklus skleidžia…

    2022-08-13„Sėjinis“ dar vis stebuklus skleidžia...
    Redos BRAZYTĖS nuotraukos Jeigu jums nelabai patinka toji diena, jei prastas oras ar neramu sieloje – užsukite į Marijampolės kultūros centrą. Čia veikia kelios parodos, o antrojo aukšto parodų erdvėje būtinai paklaidžiokite po stebuklingą karpinių pasaulį. Čia tebeveikia tradiciškai kiekvieną vasarą mus pradžiuginanti paroda, kurią dovanoja karpytojų grupė „Sėjinis“. Virginijos Armanavičienės vadovaujama popieriaus karpytojų grupė, gyvuojanti jau dešimtmetį, kasmet susirenka į būrį (arba atsiunčia savo darbus), kad pradžiugintų nauja ekspozicija. Pradžioje – tik Gižuose, o dabar – jau ne vien Lietuvoje įsikūrusios moterys buriasi po „Sėjinio“ kupolu – o gal debesimi, dosniai dalijančiu idėjas, sumanymus, kurie virsta fantastiškais kūriniais. Kiekvieną sykį ...
  • Šunskuose – ketvirtasis bliuzo festivalis

    2022-08-13Šunskuose – ketvirtasis  bliuzo festivalis
    Šiandien Šunskų miestelyje 19 val. rengiamas jau ketvirtasis tarptautinis festivalis „Suvalkų bliuzo aidas Lietuvoje“. Tikimasi, kad, kaip ir ankstesniais metais, į jį suvažiuos bliuzo mėgėjai ne tik iš Marijampolės, bet ir iš Kauno, Vilniaus bei kitų Lietuvos miestų. Vienas iš šio festivalio organizatorių, Šunskų seniūnas Rimantas Lekeckas sakė, kad šiemet pavyko pakviesti labai gerus ir žinomus atlikėjus. Tokia galimybė yra, nes jau ne vienerius metus palaikomi labai geri ryšiai su Lenkijos Suvalkų mieste vykstančiu ir visoje Europoje gerai žinomu Suvalkų bliuzo festivaliu bei jo vadovu Bogdanu Topolskiu, kuris padeda ir parekomenduoja atlikėjus Šunskams. Šiandien Šunskų miestelio parke pasirodys grupė „Gary Moore Tribute ...
  • „Laisvės žvalgas“ – Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda

    2022-08-12„Laisvės žvalgas“ – Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda
    J.Lukšos artimieji -K.Lukša ir D.Lukšaitė- Maciukevičienė. Rugpjūčio 11 d., ketvirtadienį, Vilniuje, šalies Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje visuomenei buvo pristatyta paroda „Laisvės žvalgas“ apie legendinį Lietuvos partizaną Juozą Lukšą-Daumantą, kurio gimimo 101-ąsias metines paminėjome rugpjūčio 4 d. ,,Laisvės žvalgas“ parodos atidarymo akimirka. Parodos pristatyme dalyvavo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Juozo Lukšos artimieji – brolio Antano, taip pat buvusio partizano, dukra Dalia Lukšaitė – Maciukevičienė ir sūnus Kęstutis Lukša, Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė. ,,Šiandienos pasaulyje, kuomet vyksta karas Ukrainoje, Juozas Lukša buvo ir yra svarbus pavyzdys žmogaus, atsisakiusio asmeninės naudos ir patogumo, ryžtingai paaukojusio visą savo gyvenimą, meilę, šeimą ir ...
  • Ukrainos pergalės kaina

    2022-08-12Ukrainos pergalės kaina
    Pastarasis pusmetis praėjo kaip pusdienis. Nuo vasario 24-osios paryčių, kai kremlius įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo vykdyti savo ilgai planuotą ukrainiečių tautos genocidą, mėnesiai, dienos ir valandos tiesiog ištirpo. Ukrainos pergalės, kuri neišvengiamai artėja, kaina bus milžiniška, bet savo kaimynų kraują liejančios rusijos, tokios, kokia ji yra dabar, neišvengiamai laukia totalus kolapsas: putino režimas neturi šansų išgyventi, tuo esu daugiau nei tikras. Žinoma, lengva pamesti esmę, kai tiek daug įvykių, kurie žaibiškai keičia vienas kitą. Kai kas klausia: o ką aš asmeniškai padariau vardan laisvos Ukrainos, ir ne tik jos? Su kuo atsiranda džiugi proga pasikalbėti – būtinai supažindinu su jau ...
  • „Malonny“ kviečia pasinerti į muzikinę kelionę netikėčiausioje Marijampolės vietoje

    2022-08-12„Malonny“ kviečia pasinerti į muzikinę kelionę netikėčiausioje Marijampolės vietoje
    Dainius Čėplos nuotraukos Devintąjį kartą vykstantis meno ir architektūros simpoziumas „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: minčių migracija“ sugrįžta su išskirtinėmis idėjomis ir nestandartiniais sprendimais. Tuo įsitikinti marijampoliečiai ir miesto svečiai galės jau pirmadienį, rugpjūčio 15 d., iškilmingame „Malonny‘9“ atidarymo vakare. Netradiciniais sprendimais žadantis nustebinti atidarymo vakaras vyks netikėtoje ir unikalioje miesto vietoje – vienintelėje Lietuvoje esančioje dviejų lygių sankryžoje su geležinkeliu, Gedimino, Geležinkelio ir Stoties gatvių sankirtoje. Architektūriniu požiūriu unikalioje vietoje pasirodymą atliks du ilgamečiai draugai, gerai žinomi Niujorko ir Lietuvos muzikos pasaulyje – Dalius Naujokaitis bei saksofonistas Džonatonas Hafneris (Jonathon Haffner). Kartu su muzikos virtuozais scenoje parodys specialiai „Vilnius Jazz 2022“ ...
  • Kalvystės amatas dar neišnyks…

    2022-08-10Kalvystės amatas  dar neišnyks...
    Graži Jurgitos ir Tado šeima. Nuotraukos iš asmeninio J. ir T. Staškevičių albumo …Ir tikrai neišnyks, jei šio nelengvo amato imsis tokie nagingi ir kūrybingi žmonės, kaip Tadas Staškevičius. Anais laikais vieno darbštaus kalvio keliems dideliems kaimams užtekdavo. Pakaks ir dabar vieno jauno kūrybingo amatininko visam Kazlų Rūdos, o gal net Sūduvos kraštui. Juk dabar kalviai ne vien arklius kausto (nes jų beveik neliko Lietuvoje), o dažniau užsiima menine kūryba. Kalvystė dabar daugiausia sutinkama interjere bei eksterjere. Meninė kalvystė plačiai pritaikoma transporto priemonių, buities, mažosios architektūros puošyboje, ji turi gilias etnines tradicijas. Kaip anksčiau, ji svarbią vietą užima kryždirbystėje. Metalo viršūnėmis ...
  • Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje

    2022-08-10Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje
    „Lidl Lietuva“ antrojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius siekė 1877,98 eurus – tai didžiausias vidutinis atlyginimas tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonės mokamų atlyginimų vidurkis didžiausias buvo ir pirmąjį metų ketvirtį. Taip pat „Lidl Lietuva“ šiais finansiniais metais (iki 2023 m. kovo mėn.) padidino darbuotojams skiriamų papildomų naudų ir premijų krepšelį – jis sieks beveik 4 mln. eurų. „Visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams siūlome konkurencingiausią atlyginimą mažmeninės prekybos rinkoje, suprantame, kad tai leidžia jiems jaustis saugiai dėl savo finansinės padėties ir skatina siekti profesinių rezultatų. Visapusiškai rūpinamės darbuotojais – skiriame jiems papildomą naudų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.