Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žemės reformos šalininkas ir vykdytojas

Mykolas Krupavičius – žemės ūkio ministras (1923–1926 m.).

Mykolas Krupavičius – žemės ūkio ministras (1923–1926 m.).

Nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje buvo tūkstančiai opių klausimų, o patirties ir sugebančių problemas spręsti žmonių mažai. Todėl nereikėtų stebėtis, kad įvairiose srityse darbavosi, atrodo, toli nuo tų dalykų esantys žmonės.
Kaip sako istorikas A. Totoris, lyg ir keista, kad reforma rūpinosi ir žemės ūkio ministru tapo kunigas, bet kita vertus – ar ne svarbiausia buvo strategija ir organizaciniai sugebėjimai? M. Krupavičius ne kartą mini, kad į politiką ėjo nenoriai, bet „žinojau, kad demokratinėje tvarkoje kiekvienas geros valios lietuvis turi ne tik išmanyti savo krašto politikos srityje, bet ir aktyviai joje dalyvauti. Kur visuomenėje tokio politikos vertinimo nėra, kur žmonės nuo politikos, kaip nuo nešvaraus darbo, traukiasi, ten už tai kenčia ir pats kraštas, ir tie patys žmonės. Apolitiškumas, antipartiškumas yra liga, nuo kurios reikia gydytis.“ Jis vadovavosi krikščionių demokratų partijos nuostatomis siekti visuomenės gerovės vadovaujantis krikščionybės dėsniais.
Valstybės Taryba pavedė M. Krupavičiui važinėti po Lietuvą, į atokiausius kampelius su paskaitomis apie nepriklausomą Lietuvą, jos tarptautinę situaciją, žmonių pareigas, dirbant savo šalies labui ir įtvirtinant nepriklausomybę…
1918 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta Žemės reformos komisija, M. Krupavičius išrinktas jos pirmininku. Pats kilęs iš kaimo, nuolat matydamas jo žmonių vargus, jis buvo radikalios žemės reformos šalininkas. Kad reforma būtina, sutiko kone visos partijos, bet kokia ji turi būti, sutarimo nebuvo – dargi atvirkščiai, net dešiniosios politinės jėgos nebuvo vieningos, ką jau kalbėti apie socialdemokratus ar komunistus. Kai kurie didieji politikai apskritai neigė reformos reikalingumą.

1926-ųjų pavasaris: iki perversmo liko dar pusmetis, ministras leidiniuose aiškina reformos esmę ir naudą...

1926-ųjų pavasaris: iki perversmo liko dar pusmetis, ministras leidiniuose aiškina reformos esmę ir naudą…

Prelatas Krupavičius ją laikė viena svarbiausių sudėtinių valstybės atkūrimo dalių. Kuo daugiau žmonių turės žemės (1918 m. statistikos duomenimis, Lietuvoje buvo 60000 bežemių ir 40000 mažažemių valstiečių) – tuo mažiau išvažiuos laimės ieškoti svetur, todėl reikia priverstinai paimti ją iš dvarų, bankų, visuomeninių organizacijų ir net Bažnyčios, atlyginant taip, kaip numatys valstybė… Šį siūlymą labai palaikė Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis, akcentuodamas svarbų valstybės vaidmenį, taip pat ekonomistas Albinas Rimka. Pastarasis, kaip ir Krupavičius, buvo įsitikinęs, kad svarbiausia aprūpinti žeme jos neturinčius, stiprinti smulkiuosius ir vidutinius ūkius. Tačiau nemažai kunigų, nekalbant apie dvarininkus, tokiai reformai nepritarė. Jie skundėsi Kauno vyskupui ir Vatikanui, reikalavo nušalinti Krupavičių nuo šių reikalų ir išsiųsti iš Kauno. Apie šį laikotarpį taip pat reikėtų kalbėti atskirai, nes sulaukta ir tikrintojų iš Vatikano, ir detektyvo vertų atsitikimų…
Steigiamajame Seime verdant karštiems debatams, vis dėlto M. Krupavičiui ir jo šalininkams pozicijas pavyko apginti – reforma prasidėjo. Daug lėmė jo sugebėjimas argumentuoti, pagrįsti kiekvieną siūlymą, nes priešiškai nusiteikusiųjų puolimas buvo užgaulus, nesiskaitant su žodžiais. Žemės reforma reiškė ir kaimų išskirstymą į vienkiemius: reformatoriai buvo įsitikinę, kad juose bus geriau ir ūkininkauti, ir gyventi. „Suvalkijoje buvo lengviau – tik dvarus dalijo, o kitur juk buvo gatviniai kaimai… Reforma vyko gana sparčiai, trūko žmonių, ypač matininkų, kartu su žemės dalijimu buvo ir fiksuojama, fotografuojama tai, kas yra, daug kur reikėjo vėl sulietuvinti vietovių pavadinimus. Tai buvo milžiniškas darbas“, – sako A. Totoris.
Proga realiai prisidėti prie žemės reformos vykdymo atsirado 1923 metais, kai rinkimuose krikščionys demokratai Seime užsitikrino daugumą. Daug kur cituojamas Prezidentas Aleksandras Stulginskis, kuris pasiūlęs žemės ūkio ministru M. Krupavičių: „Pravedei Žemės reformos įstatymą, tad eik ir įgyvendink jį. Pažiūrėsim, kaip išvirtąją košę išsrėbsi“. Darbo ėmėsi energingai, nors pradžia gero nežadėjo: ministerijos tarnautojai buvo nepareigingi, tinginiavo, ėmė kyšius… Pats būdamas punktualus ir sąžiningas auklėjo juos savo pavyzdžiu, buvo griežtas. Į aukštas pareigas skyrė nebūtinai savo partijos žmogų – žiūrėjo, kaip dirba. Ne geresnė padėtis buvo ir provincijoje – kartais ministras pats vykdavo patikrinti faktų nepranešęs… Reikėjo stiprios rankos.
Nuo 1923 iki 1926 metų M. Krupavičiui būnant ministru išdalinta 463 tūkstančiai ha nusavintos žemės, į vienkiemius iškelta apie 20 tūkstančių ūkininkų. Naujakuriams išleista 16 milijonų litų – tai daug, turint omenyje menkus valstybės finansus, jiems duota sėklų, miško medžiagos, buvo steigiami linų perdirbimo, sėklų valymo, vaisių ir daržovių perdirbimo punktai, pieno perdirbimo bendrovės, steigėsi kooperatyvai. Įsteigta 14 žemės ūkio mokyklų, 1924 m. Dotnuvoje atidaryta Žemės ūkio akademija.
M. Krupavičius svajojo apie lietuvišką kaimą, kuris iš tolo raudonuos čerpių stogais… Istorikai sutaria, kad net jei nebūtų nuveikęs nieko daugiau, M. Krupavičius vien už šią žemės reformą būtų vertas prisiminti.
…Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo viskas pasikeitė. M. Krupavičius, laikytas iki tol populiariausiu politiku, naujai valdžiai kėlė grėsmę. Jis ne tik neteko pareigų, bet ir tapo nepageidaujamas. Žemės reformos įstatymas buvo pakeistas dvarininkų naudai, steigėsi stambios bendrovės, kurios siūlė mažas kainas. Mokesčiai už žemę buvo dideli, žmonės skolinosi iš bankų. Suvalkijoje ūkininkai streikavo…

Naujausia informacija

  • Eilėraščiai

    2020-12-16Eilėraščiai
    Zita ŠIUPŠINSKAITĖ Medikams Jūs reikalingi prie lauko kelio, prie gluosnio ir prie klevo.Jūs reikalingi rankų švelnumui, širdies ir žodžio meilei.Jūs reikalingi pasakų gėlei, tikrovės priminimui.Jūs reikalingi žmogaus gerumui, lankų spalvoms ir mėliui.Jūs reikalingi ir bitės skrydžiui, ir drugiui vienadieniui,Ir tam, kas sėja, ir tam, kas pjauna, ir vaiko smėlio piliai.Jūs reikalingi ir tam, kur verkia, ir tam, kas šypsos naiviai…Jūs reikalingi lyg amžiaus duona: kvapni, skalsi, grūdėta… * * * Naktį ieškai dienos,vakare – naujo ryto. Ką sutiksi laike – net sapne neišlyta. Skamba bokštų varpaimigla sugeria aidą… Praradai – atradai – Atgailoj išsakyta. Ir sustoji prie durų – tarp šviesos ir tamsos… Niekada neatspėsi:žengt per slenkstį ar stot? * * * Supamės ant gyvenimo šešėlio,Bijom, kad neišjungtų šviesos – nukrisim.Vaikomės pavasario šviesą, Bijom, kad neišrėktų tiesos – Bus randų aukcionas…Bijom… Bijom,Bet glostom išplaktą dalgį…(Bijom ne dėl žolės…) Rita VOLTERAITIENĖ Iš knygos „Gatvių šlavėjas“ INesutinku, kad jau ruduo,Kodėl dangus staiga pravirko?Trankios perkūnijos ilgiuosIr žaibo mano akys ilgis. Į stiklą beldžiasi lašaiIr kužda: vasara praėjo.Raudoni saldūs obuoliaiLyg bučiniai jau pabyrėjo. Ruduo, tu liūdesį neši,Nostalgiją siunti į sielą.Kodėl ...
  • Pandemijos gniaužtuose atsidūrusiam Marijampolės verslui – valstybės pagalbos priemonės

    2020-12-16Pandemijos gniaužtuose atsidūrusiam Marijampolės verslui – valstybės pagalbos priemonės
    Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių ir kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais. Saulenis Poška Šiuo metu verslas gali pasinaudoti INVEGOS garantijomis už imamas paskolas, gauti sutelktines paskolas, taip pat kreditus iš alternatyvių finansuotojų itin palankiomis sąlygomis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pradėjo tartis su Europos Komisija dėl kitų skubios pagalbos verslui priemonių – pirmame etape numatoma skirti 180 mln. eurų smulkiajam ir vidutiniam verslui. „Mūsų tikslas – kuo skubiau pradėti taikyti pirmąsias pagalbos priemones: subsidijas ir paskolas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tam reikia ir Europos Komisijos (EK) pritarimo, todėl mūsų greita reakcija yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Bus teikiamos subsidijos ir paskolos Lietuva siekia pratęsti kai kurias jau ...
  • Alternatyva Marijampolės įmonėms – paskolos už ne daugiau kaip 7 procentus palūkanų

    2020-12-16Alternatyva Marijampolės įmonėms – paskolos  už ne daugiau kaip 7 procentus palūkanų
    Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Saulenis Poška Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos. Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms „Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau dėl Covid-19 pandemijos ne vienas verslas išgyvena šių lėšų trūkumą. Dar lapkričio mėnesį kas ketvirta šalies įmonė buvo susidūrusi su veiklos apribojimais, o griežtinant karantino sąlygas tokių verslininkų, tikėtina, daugės. Todėl verslo finansavimo klausimas iškyla visu aštrumu, o atnaujinta INVEGOS priemonė bent daliai įmonių gali padėti sprendžiant šį klausimą“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė. Pasak jos, šis ...
  • Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms

    2020-12-12Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms
    Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo „Covid-19“ pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų. Saulenis Poška Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Pastarosios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad įmonės paraiškas galės teikti po Naujųjų metų. Subsidijos dydį lems sumokėti mokesčiai Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo–spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginus su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Subsidijos dydis sieks 25 proc. nuo įmonės darbuotojams praėjusiais metais sumokėtos ar įskaitytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos. „Pavyzdžiui, jei įmonė turi 3 darbuotojus, kuriems mokamas šalies vidutinio dydžio darbo užmokestis, 2019 metais nuo šių darbuotojų atlyginimų į biudžetą turėjo būti sumokėta apie 8000 eurų GPM. Tokiu atveju pagal naująją pagalbos verslui tvarką įmonė galės pretenduoti į ...
  • Naujoje knygoje – tikrasis Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ herojės likimas

    2020-12-11Naujoje knygoje – tikrasis Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ herojės likimas
    Leidykla „Alma littera“ ką tik išleido knygą „Manėme, kad plaukiame į Ameriką“. Knygą parašė 92-iejų Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė, kurią daugelis žino, kaip moterį, įkvėpusią pasaulinio garso lietuvių kilmės rašytoją Rūtą Šepetys parašyti savo romaną „Tarp pilkų debesų“. Gyvenimas tremtyje, už poliarinio rato, mėginimas išgyventi, išsilaikyti, neprarasti žmogiškumo ir kelionė atgal, į išsvajotą Lietuvą. Knygoje I.S. Valaitytė-Špakauskienė pirmą kartą atvirai pasakoja savo gyvenimo istoriją. Siūlome jums knygos sudarytojos, žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės parengtą tekstą apie Ireną Saulutę Valaitytę-Špakauskienę. Irenos Saulutės Valaitytės-Špakauskienės gyvenimo istorija įkvėpė Rūtą Šepetys parašyti romaną „Tarp pilkų debesų“, – jis tapo garsus visame pasaulyje, pagal jį susuktas ir filmas. O kai ponią Ireną Saulutę aplanko moksleivių ekskursijos iš užatlantės, būtinai kuris nors paklausia, ar ji ištekėjo už knygoje minimo Andriaus. 93-iuosius savo gyvenimo metus skaičiuojanti moteris tada mįslingai nusišypso: „Argi kas skaitys knygą, jei joje nebus meilės?“ Kaune gyvenančios moters likimas – simbolinė XX a. Lietuvos istorijos iliustracija. Laiminga vaikystė patriotiškoje šeimoje tarpukariu, pragariška kelionė į Arktį su pirmąja sovietinių trėmimų ...
  • Projektas, padėjęs Prienų jaunimui ne tik save realizuoti, bet ir suprasti, ką studijuoti

    2020-12-11Projektas, padėjęs Prienų jaunimui ne tik save realizuoti, bet ir suprasti, ką studijuoti
    Prienų miesto bendruomenės nariai, stingantys užimtumo, buvo kviečiami save išbandyti primirštoje veikloje – drožyboje. Projektas „Prakalbinkime medį sava kalba“ subūrė dešimtis prieniškių, kuriems užsiėmimai leido ne tik geriau pažinti drožėjo amatą, bet ir suprasti, ką toliau norėtų veikti gyvenime. Per projekto veiklas buvo siekiama suteikti pagalbą darbingiems bedarbiams, socialinę atskirtį patiriantiems ir neaktyviems asmenims, kad jie lengviau prisijungtų prie darbo rinkos Prienų mieste. Tačiau projekte buvo laukiami visi jauni žmonės, kurie nori save realizuoti naujose veiklose. Vienas iš pavyzdžių – aktyvus moksleivis Danielius, pasirinkęs laisvalaikį leisti kitaip nei jo bendraamžiai – dirbtuvėse drožinėjant skulptūras. „Didžiąją dalį gyvenimo galvojau apie menus, bet šis projektas paskatino mąstyti apie skulptūros specialybę. Kadangi teko dirbti su skulptoriais ir galėjau pats išbandyti sukurti skulptūrą, ta sritis mane labai sužavėjo“, – sako projekto dalyvis. Į projektą žmonės atėjo vedami smalsumo Danielius yra aktyvus moksleivis ir įsitraukia į skirtingas veiklas. Pamatęs skelbimą ir iš aplinkinių sulaukęs palaikymo nusprendė sudalyvauti šiame projekte. „Man labai pasisekė, kad mane visi palaikė. Nors klasės draugų ir ...
  • Manto Bartuševičiaus „žalioji kelionė“ – nuo žmonių su priklausomybėmis integracijos iki daiktų prikėlimo antram gyvenimui

    2020-12-10Manto Bartuševičiaus „žalioji kelionė“ – nuo žmonių su priklausomybėmis integracijos iki daiktų prikėlimo antram gyvenimui
    Lietuvoje gausu verslų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios geba sujungti ekologijos ir socialinės atsakomybės svarbą. Žinomas Lietuvos komikas Mantas Bartuševičius tuo įsitikino gyvai ir virtualiai bendravęs su Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Kaune įsikūrusių verslų, taip pat Žemaitijos nacionalinio parko atstovais. Gerai žmonėms, gerai ir mūsų planetai M. Bartuševičius dvi savaites itin daug dėmesio skyrė ekologijos ir socialinėms temoms, leisdamasis į pažintinę kelionę po Lietuvą gyvai ir virtualiai, laikydamasis visų saugumo reikalavimų. „Džiaugiuosi, kad net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu pavyko susisiekti su įdomiais verslais bei NVO atstovais, kurie man padėjo plačiau kalbėti apie ekologiją ir tvarumą. Susitikau ar internetu kalbėjau su žmonėmis, kurie savo veiklą grindžia ne tik ekologiška, bet ir socialiai atsakinga praktika. Jie parodė, kaip padeda vietos bendruomenėms, atranda naujus darbo modelius. Šių iniciatyvų dėka laimingi ir žmonės, ir planeta“, – pasakoja M. Bartuševičius apie savo keliones tarptautinio „Ding Dong“ projekto metu. Žmonių su priklausomybėmis integracija Anot Manto, labai įdomu atrasti projektus, kurie susiję ne tik su ekologija, bet ir atkreipia dėmesį į socialines problemas. „Susitikę ...
  • Kodėl „šešėlis“ taip vilioja nusikaltėlius?

    2020-12-09Kodėl „šešėlis“ taip vilioja nusikaltėlius?
    Apie tai, kaip Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kovoja su kontrabanda, pasakoja laikinai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko funkcijas atliekantis Elanas JABLONSKAS. Pirmauja cigaretės Pasak E. Jablonsko, neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių, dar kitaip vadinamų „kontrabandinių“ prekių, ypač cigarečių, alkoholinių gėrimų, patekimas į Lietuvos rinką ir toliau išlieka Marijampolės apskr. VPK prioritetinė veiklos sritis kovojant su „šešėliu“. Tai reziumuoja 2020 metais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, sulaikytas didelis kiekis kontrabandinių prekių (šiemet registruota daugiau nusikalstamų veikų, kvalifikuojamų pagal LR BK 199-2 str. (kontrabanda). Policijos komisariato viršininko teigimu, 2019 metais per 10 mėnesių buvo registruota 9 nusikalstamos veikos (toliau – NV): 1 NV – dėl LR BK 199 str. 3 d. ir 8 NV dėl LR BK 199-2 str.Šiais metais per tokį patį laikotarpį registruota 14 nusikalstamų veikų dėl kontrabandos. „Iš akcizais apmokestinamų prekių, kurios neteisėtai (kontrabanda) patenka į Marijampolės apskr. VPK aptarnaujamą teritoriją, pirmauja cigaretės. Sulaikytų prekių vertė per 2020 m. 10 mėn. siekia beveik 700 tūkst. eurų. Taip pat ...
  • Kontrabandos keliai vis platesni: nuo dangaus ligi žemės

    2020-12-09Kontrabandos keliai vis platesni: nuo dangaus ligi žemės
    Kontrabanda turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai ir visuomenės saugumui. Valstybė kasmet dėl to praranda milijonus, dedamos didžiulės pastangos, tačiau įveikti šešėlinio verslo vis dar nepavyksta. Apie tai, kaip sekasi kovoti su kontrabanda, kokios šešėlinio verslo priežastys, kalbamės su Vitu VOLUNGEVIČIUMI. – Kaip apibrėžtumėte, kas yra kontrabanda? – Kontrabandos apibrėžimas ir atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnyje. Jame sakoma, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą. Jeigu privalomų muitinei pateikti daiktų vertė didesnė, didėja baudos, gresia ir baudžiamoji ...
  • Vilkaviškio jaunimui padeda svajonę sukurti savo verslą paversti realybe: mokėsi iš patyrusių verslininkų

    2020-12-09Vilkaviškio jaunimui padeda svajonę sukurti savo verslą paversti realybe: mokėsi iš patyrusių verslininkų
    Apie savą verslą svajoja ne vienas – vis tik sėkmingai jį sukurti nėra taip paprasta. Norėdami paskatinti ir padrąsinti jaunus, ekonomiškai neaktyvius Vilkaviškio gyventojus imtis savo verslo įkūrimo, VšĮ „Jaunimo ambasadoriai“ nusprendė įgyvendinti projektą „Veiklus. Verslus. Veržlus.“. Kaip sako projekto vadovė Mingailė Ružytė, jo metu visi dalyviai uoliai ir nuoširdžiai dirbo su savo verslo idėjomis, o dalis jų šiandien pamažu virsta realybe. Rajone trūksta galimybių M. Ružytė sako, kad Vilkaviškis yra nedidelis miestelis, kuriame auga daug motyvuotų jaunų žmonių. Vis tik jie neturi tokių tobulėjimo galimybių, kaip didmiesčiuose gyvenantis jaunimas.„Dauguma jaunų žmonių po mokyklos baigimo iškeliauja į didžiuosius miestus, o pajutę, kiek daug gali ten, nebenori grįžti į gimtuosius mažus miestelius. Mūsų organizacija jau penkerius metus dirba būtent su Vilkaviškio rajono jaunimu, taigi puikiai žinome, kokių puikių jaunuolių auga šiame krašte. Žinoma, ne visi išvyksta, nemažai jaunimo lieka ir savo gimtajame krašte, nes nori tęsti šeimos ūkinę veiklą ar dar tiesiog nėra atradę savo gyvenimo kelio. Todėl norime juos įtraukti į projektą, kuriame ...
  • Kontrabandininkų automobilis buvo specialiai paruoštas šiai veiklai

    2020-12-09Kontrabandininkų automobilis buvo specialiai paruoštas šiai veiklai
    Marijampolės apskrities VPK pareigūnai, kovodami su kontrabandininkais, susiduria su įvairiausiais išradimais, pasipriešinimo būdais. Šių metų spalio 23 d. pareigūnai pranešė sulaikę tranzitu per Lietuvą gabentą cigarečių kontrabandą. Marijampolės apskr. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai turėjo informacijos, kad per Kalvarijos savivaldybę bus gabenami dideli kiekiai akcizinių prekių, t. y. cigarečių. Atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo nustatyta, kad cigaretės vežamos automobiliu „Škoda Superb“ su lietuviškais valstybiniais numeriais. Išsiaiškinta, kad numeriai suklastoti ir nepriklauso šiai transporto priemonei. Šią transporto priemonę lydi automobiliai – „Peugeot 307“ bei „VW Passat“. Cigarečių krovinys gabenamas keliu Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis. Nedelsiant buvo nuspręsta surengti sulaikymo operaciją. Spalio 22 d., apie 19 val., kelyje Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis (Jurgežerių k.) buvo pastebėtas automobilis „Peugeot 307“, jį lydėjo automobiliai „Škoda Superb“ ir „VW Passat“. „Škoda Superb“ automobilio vairuotojas nepakluso pareigūno reikalavimui sustoti, staiga sustabdė transporto priemonę, apsisuko, padidino greitį. Policija panaudojo priverstinio stabdymo priemonę – „ežį“. Automobilis pervažiavęs „ežį“, dar lėkė toliau. Jo nesustabdė nė kelio blokavimas. „Škoda Superb“ automobilio vairuotojas pervažiavo dar vieną „ežį“, ...
  • Grūdų augintojai ir perdirbėjai: be paramos už sertifikuotą sėklą grūdų kokybė prastės, o derlius ir eksportas mažės

    2020-12-09Grūdų augintojai ir perdirbėjai: be paramos už sertifikuotą sėklą grūdų kokybė prastės,  o derlius ir eksportas mažės
    Lietuvos grūdų augintojai, tik maždaug penktadalį kviečių plotų apsėdami sertifikuota sėkla, pagal šį rodiklį kelis kartus atsilieka nuo Vakarų Europos bei Skandinavijos šalių ūkininkų, kurie tokia sėk­la apsėja 60–80 proc. pasėlių.  Siekiant, kad būtų daugiau naudojama specialiai tam tikslui išaugintos ir paruoštos sėklos, nuo 2017 metų Lietuvoje taikoma susietoji parama: dabar išmoka už sertifikuota sėkla apsėtą hektarą siekia 14,2 Eur. Grūdų augintojams bei perdirbėjams itin didelį nerimą kelia Žemės ūkio ministerijos planai neberemti išmokomis javų iš sertifikuotos sėklos auginimo. Tai numatoma ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, planuojant, kaip bus skirstoma parama naujame finansiniame laikotarpyje. „Sertifikuotos sėklos naudojimas jau kelerius metus didėja, tai atėjo su parama. Nors ši sėkla 80–100 eurų už toną brangesnė nei paprasta, tos susietosios išmokos beveik ir užtenka kainos skirtumui  kompensuoti. Aštrėjant konkurencijai grūdų rinkoje, tokios sėklos  poreikis auga, vis daugiau ūkininkų nori auginti gerą produkciją rinkai, yra pritaikę technologijas. Tikimės, kad prie sertifikuotos sėklos populiarinimo prisidės ir perdirbėjai, ir sėklos platintojai.  Tačiau be paramos proveržio mes nepadarysime, ...
  • Kai ugnis tampa pikčiausiu priešu

    2020-12-08Kai ugnis tampa pikčiausiu priešu
    Dažnai nelaimei įvykti pakanka minutės ar net sekundės, kuri mūsų įprastus gyvenimus apverčia aukštyn kojomis, atnešdama didžiulių negandų. Ne veltui sakoma, kad ugnis, kuri mums tokia reikalinga, kartais tampa pikčiausiu priešu. Piktesniu už vagį. Šis bent sienas palieka ir stogą virš galvos, o ugnis sunaikina viską. Loreta TUMELIENĖ Sudegė namai Tokią nelaimę lapkričio 25-ąją išgyveno Liudvinavo miestelio gyventojai. Parko gatvėje kilus gaisrui liepsnose pražuvo jų namas ir visas užgyventas turtas. Žmonės liko taip, kaip tuo metu spėjo išbėgti iš namų. Be namų, be baldų, visų reikalingiausių daiktų, drabužių, batų. Namų šeimininkė Nijolė, kalbėdama apie šią nelaimę, sako, kad jos gyvenime tai didžiausias košmaras, kokio sapne nesapnavusi. Trečiadienio rytmetį ji kūrė krosnį. Kad malkos geriau įsidegtų, moteris įpylė degaus skysčio. Jo netyčia prisiliejo ant grindų. Uždegus degtuką ugnis krosnyje tvokstelėjo akimirksniu, liepsnos metėsi iš krosnies į patalpą. Užsidegė ant grindų prilietas skystis, liepsnos ėmė ristis kamuoliais. Namo gyventojai vos spėjo išbėgti į lauką. Pasiimti su savimi jau nieko nebuvo įmanoma. Lyg tyčia likę praviros durys dar ...
  • Gal dviejų žmonių žūtis paskatins valdininkus imtis veiksmų

    2020-12-04Gal dviejų žmonių žūtis paskatins valdininkus imtis veiksmų
    Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai ne kartą skundėsi dėl jų savivaldybėje esančio pavojingo kelio Kazlų Rūda – Bagotoji. Iš pirmo žvilgsnio kelias pavojingu neatrodo, asfaltuotas, kelkraščiai dar irgi ne kažin kiek ištrupėję ar nuvažinėti. Tikrai yra blogesnių kelių. Tačiau šiame kelyje kiekvienais metais registruojami eismo įvykiai. Daugiausia techninių avarijų, bet būta ir skaudesnių. Pati skaudžiausia įvyko šių metų spalį, kuomet Kazlų kaime, ties sankryža, nesuvaldžiusi automobilio į priešingą eismo pusę nuslydusi vairuotoja atsitrenkė į vilkiką. Ji pati žuvo vietoje, keleivis mirė ligoninėje. Po šios avarijos Kazlų Rūdos savivaldybės vadovai pradėjo ieškoti priemonių, kaip sumažinti kelio Kazlų Rūda – Bagotoji avaringumą. Bet kol kas nesėkmingai. Loreta TUMELIENĖ Kelio posūkiai – spąstai vairuotojams Į „Suvalkiečio“ redakciją, kad kelyje Kazlų Rūda–Bagotoji tam tikrose atkarpose įvyksta daug eismo nelaimių, gyventojai kreipėsi dar 2016 metų lapkritį. Anot jų, yra kelyje kelios atkarpos, kur dažnai į griovį toje pačioje vietoje virsta automobiliai. Vieniems baigiasi laimingai, kitiems – ne. Vieni įsitikinę, kad tai kažkokia mistika, kiti sako, jog taip nutinka dėl ...
  • Neįgalieji mūsų visuomenėje: atverti langai, bet uždarytos durys

    2020-12-04Neįgalieji mūsų visuomenėje: atverti langai, bet uždarytos durys
    Gruodžio 3-ioji – Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Minint šią dieną tradiciškai atsigręžiame į praėjusius metus ir juos įvertiname. Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei, kalbamės su Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoju Artūru VISOCKIU. – Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei? – 2020-ieji – iššūkių pilni metai visiems gyventojams, tačiau pandemija ypač palietė rizikos grupės asmenis. Žmonių, kurių kontaktai dažnai būna riboti, karantino laikotarpiu socialiniai ryšiai dar labiau susiaurėjo. Neįgalius asmenis vienijančios organizacijos turėjo perorganizuoti veiklą, paslaugas teikti nuotoliniu būdu, palaikyti ryšius su organizacijų nariais. Savivaldybėje plečiama socialinių paslaugų neįgaliesiems įvairovė: teikiamos asmeninio asistento paslaugos, daugiau organizacijų įtraukiama pagalbos į namus ar dienos socialinės globos paslaugų teikimą. Šiais metais veiklą pradėjo vaikų dienos centras, ypač didelį dėmesį skiriantis vaikams su raidos sutrikimais. Marijampolės savivaldybės administracija kasmet organizuoja konkursą neįgaliųjų socialinės integracijos priemonėms įgyvendinti. Šiais metais finansuota 26 organizacijų veikla, projektų ir idėjų įgyvendinimui skirta 64 tūkst. eurų. Įgyvendinamos veiklos labai įvairios: nuo pavėžėjimo paslaugų iki specialistų mokymų, kaip dirbti ...