Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žemės reformos šalininkas ir vykdytojas

Mykolas Krupavičius – žemės ūkio ministras (1923–1926 m.).

Mykolas Krupavičius – žemės ūkio ministras (1923–1926 m.).

Nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje buvo tūkstančiai opių klausimų, o patirties ir sugebančių problemas spręsti žmonių mažai. Todėl nereikėtų stebėtis, kad įvairiose srityse darbavosi, atrodo, toli nuo tų dalykų esantys žmonės.
Kaip sako istorikas A. Totoris, lyg ir keista, kad reforma rūpinosi ir žemės ūkio ministru tapo kunigas, bet kita vertus – ar ne svarbiausia buvo strategija ir organizaciniai sugebėjimai? M. Krupavičius ne kartą mini, kad į politiką ėjo nenoriai, bet „žinojau, kad demokratinėje tvarkoje kiekvienas geros valios lietuvis turi ne tik išmanyti savo krašto politikos srityje, bet ir aktyviai joje dalyvauti. Kur visuomenėje tokio politikos vertinimo nėra, kur žmonės nuo politikos, kaip nuo nešvaraus darbo, traukiasi, ten už tai kenčia ir pats kraštas, ir tie patys žmonės. Apolitiškumas, antipartiškumas yra liga, nuo kurios reikia gydytis.“ Jis vadovavosi krikščionių demokratų partijos nuostatomis siekti visuomenės gerovės vadovaujantis krikščionybės dėsniais.
Valstybės Taryba pavedė M. Krupavičiui važinėti po Lietuvą, į atokiausius kampelius su paskaitomis apie nepriklausomą Lietuvą, jos tarptautinę situaciją, žmonių pareigas, dirbant savo šalies labui ir įtvirtinant nepriklausomybę…
1918 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta Žemės reformos komisija, M. Krupavičius išrinktas jos pirmininku. Pats kilęs iš kaimo, nuolat matydamas jo žmonių vargus, jis buvo radikalios žemės reformos šalininkas. Kad reforma būtina, sutiko kone visos partijos, bet kokia ji turi būti, sutarimo nebuvo – dargi atvirkščiai, net dešiniosios politinės jėgos nebuvo vieningos, ką jau kalbėti apie socialdemokratus ar komunistus. Kai kurie didieji politikai apskritai neigė reformos reikalingumą.

1926-ųjų pavasaris: iki perversmo liko dar pusmetis, ministras leidiniuose aiškina reformos esmę ir naudą...

1926-ųjų pavasaris: iki perversmo liko dar pusmetis, ministras leidiniuose aiškina reformos esmę ir naudą…

Prelatas Krupavičius ją laikė viena svarbiausių sudėtinių valstybės atkūrimo dalių. Kuo daugiau žmonių turės žemės (1918 m. statistikos duomenimis, Lietuvoje buvo 60000 bežemių ir 40000 mažažemių valstiečių) – tuo mažiau išvažiuos laimės ieškoti svetur, todėl reikia priverstinai paimti ją iš dvarų, bankų, visuomeninių organizacijų ir net Bažnyčios, atlyginant taip, kaip numatys valstybė… Šį siūlymą labai palaikė Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis, akcentuodamas svarbų valstybės vaidmenį, taip pat ekonomistas Albinas Rimka. Pastarasis, kaip ir Krupavičius, buvo įsitikinęs, kad svarbiausia aprūpinti žeme jos neturinčius, stiprinti smulkiuosius ir vidutinius ūkius. Tačiau nemažai kunigų, nekalbant apie dvarininkus, tokiai reformai nepritarė. Jie skundėsi Kauno vyskupui ir Vatikanui, reikalavo nušalinti Krupavičių nuo šių reikalų ir išsiųsti iš Kauno. Apie šį laikotarpį taip pat reikėtų kalbėti atskirai, nes sulaukta ir tikrintojų iš Vatikano, ir detektyvo vertų atsitikimų…
Steigiamajame Seime verdant karštiems debatams, vis dėlto M. Krupavičiui ir jo šalininkams pozicijas pavyko apginti – reforma prasidėjo. Daug lėmė jo sugebėjimas argumentuoti, pagrįsti kiekvieną siūlymą, nes priešiškai nusiteikusiųjų puolimas buvo užgaulus, nesiskaitant su žodžiais. Žemės reforma reiškė ir kaimų išskirstymą į vienkiemius: reformatoriai buvo įsitikinę, kad juose bus geriau ir ūkininkauti, ir gyventi. „Suvalkijoje buvo lengviau – tik dvarus dalijo, o kitur juk buvo gatviniai kaimai… Reforma vyko gana sparčiai, trūko žmonių, ypač matininkų, kartu su žemės dalijimu buvo ir fiksuojama, fotografuojama tai, kas yra, daug kur reikėjo vėl sulietuvinti vietovių pavadinimus. Tai buvo milžiniškas darbas“, – sako A. Totoris.
Proga realiai prisidėti prie žemės reformos vykdymo atsirado 1923 metais, kai rinkimuose krikščionys demokratai Seime užsitikrino daugumą. Daug kur cituojamas Prezidentas Aleksandras Stulginskis, kuris pasiūlęs žemės ūkio ministru M. Krupavičių: „Pravedei Žemės reformos įstatymą, tad eik ir įgyvendink jį. Pažiūrėsim, kaip išvirtąją košę išsrėbsi“. Darbo ėmėsi energingai, nors pradžia gero nežadėjo: ministerijos tarnautojai buvo nepareigingi, tinginiavo, ėmė kyšius… Pats būdamas punktualus ir sąžiningas auklėjo juos savo pavyzdžiu, buvo griežtas. Į aukštas pareigas skyrė nebūtinai savo partijos žmogų – žiūrėjo, kaip dirba. Ne geresnė padėtis buvo ir provincijoje – kartais ministras pats vykdavo patikrinti faktų nepranešęs… Reikėjo stiprios rankos.
Nuo 1923 iki 1926 metų M. Krupavičiui būnant ministru išdalinta 463 tūkstančiai ha nusavintos žemės, į vienkiemius iškelta apie 20 tūkstančių ūkininkų. Naujakuriams išleista 16 milijonų litų – tai daug, turint omenyje menkus valstybės finansus, jiems duota sėklų, miško medžiagos, buvo steigiami linų perdirbimo, sėklų valymo, vaisių ir daržovių perdirbimo punktai, pieno perdirbimo bendrovės, steigėsi kooperatyvai. Įsteigta 14 žemės ūkio mokyklų, 1924 m. Dotnuvoje atidaryta Žemės ūkio akademija.
M. Krupavičius svajojo apie lietuvišką kaimą, kuris iš tolo raudonuos čerpių stogais… Istorikai sutaria, kad net jei nebūtų nuveikęs nieko daugiau, M. Krupavičius vien už šią žemės reformą būtų vertas prisiminti.
…Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo viskas pasikeitė. M. Krupavičius, laikytas iki tol populiariausiu politiku, naujai valdžiai kėlė grėsmę. Jis ne tik neteko pareigų, bet ir tapo nepageidaujamas. Žemės reformos įstatymas buvo pakeistas dvarininkų naudai, steigėsi stambios bendrovės, kurios siūlė mažas kainas. Mokesčiai už žemę buvo dideli, žmonės skolinosi iš bankų. Suvalkijoje ūkininkai streikavo…

Naujausia informacija

  • Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos dalis

    2020-11-18Smulkiems ir vidutiniams ūkiams  atiteko didžioji paramos dalis
    Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ūkininkaujantis Aivaras Tamošaitis sako, kad dėl paramos užaugo jo gyvulininkystės ūkis. Pateikęs paraišką pagal veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, A. Tamošaitis savo ūkiui modernizuoti gavo beveik 138 tūkst. Eur. „Bankas tiek pinigų tikrai nebūtų skyręs, ūkio rodikliai tokios sumos tuo metu irgi nebūtų pavežę. Projektas pasibaigė, belikę įsipareigojimų metai. Nusipirkome du traktorius, grūdų džiovyklas ir valomąsias, įvairių ūkio padargų. Darbus atliekame daug lengviau ir greičiau, o produkcijos su tais pačiais žmogiškaisiais ištekliais pagaminame žymiai daugiau“, – pasakoja ūkininkas ir priduria: parama privertė pasitempti, ...
  • Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?

    2020-11-18Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?
    Ar žinote, kad slaptažodis saugo ne tik jūsų elektroninio pašto dėžutę, paskyrą socialiniame tinkle, bet ir visą belaidį (Wi-Fi) tinklą namuose? Dalis interneto vartotojų turbūt negalėtų pasakyti savo namų belaidžio tinklo maršrutizatoriaus slaptažodžio. Bet ne dėl prastos atminties. Žmonės tiesiog naudoja gamyklinį slaptažodžio variantą – tą patį, kuris buvo įvestas ir nepakeistas, kai namuose buvo sukurta galimybė naudotis belaidžiu internetu. Įspėja apie pažeidžiamumą Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos įspėja, kad gamyklinį slaptažodį būtina pakeisti į stipresnį, nes gamykloje įrangai suteiktas slaptažodis yra labai pažeidžiamas. Maršrutizatoriaus pažeidžiamumu lengvai gali pasinaudoti kibernetiniai nusikaltėliai. Alytuje gyvenantis 71 metų Algirdas sako, kad belaidį internetą namuose įsidiegė prieš kelerius metus. Anot senjoro, jam užteko ir laidinio interneto, tačiau Wi-Fi tinklo visada prašydavo dažnai į svečius užsukantys anūkai. „Vaikai naudoja planšetes, turi išmanius telefonus ir mėgsta jais žaisti. Sakė, kad jų žaidimai ir filmukai tiesiog ryja duomenis. Žentas padėjo nusipirkti maršrutizatorių ir paleisti belaidį internetą visame bute. Ir pats ėmiau naudotis Wi-Fi, kai vėliau įsigijau ...
  • „Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

    2020-11-18„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą
    Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, uždera kitos. Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo 2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę. „Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau domėtis uogininkyste. ,,Ant bangos“ buvo šilauogės. Tada jos nebuvo dažnos ant vartotojų stalo, o jų auginimas skambėjo gana patraukliai ir egzotiškai. Šia idėja pasidalijau su tėvais. Jie tam pritarė, o Rūtos mama ir savo žemę padovanojo. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Rūtos močiutė buvo gavusi tris hektarus žemės. Ją perpus padalijo abiem savo vaikams. Tad žmonos mamos dalyje ir kuriame savo ūkį. Tėvai padėjo įsigyti ir pirmuosius šilauogių krūmelius. Tada nusipirkome šimtą sodinukų, – apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Rolandas ir priduria, kad nors jis užaugo Anykščiuose, bet ...
  • Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?

    2020-11-17Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?
    Žmonių įpročiai keičiasi kartu su technologijomis. Užtenka prisiminti kaip pasikeitė žmonių skolinimosi ir atsiskaitymo už pirkinius įpročiai, kai atsirado diabeto ir kredito kortelės. Daug žmonių nebeturėjo jokios priežasties skolintis įprastais būdais, nes iki tol jiems reikėdavo tik nedidelės paskolos. Tuomet prasidėjo kita, greitųjų kreditų era. Tai – tarpinis variantas tarp kredito kortelės ir vartojimo paskolos. Tai nebuvo galimybė atsiskaityti akimirksniu, kaip atsiskaitant kredito kortele, bet tai nebuvo ir ilgas, ištęstas procesas, kuris apibūdina vartojimo paskolas. Kalbant apie paskolos sumas, tai irgi buvo tarpinis variantas. Nors dabar galima sakyti, kad nebėra jokių vartojimo paskolų, kurios negalėtų būti išduodamos išimtinai internetu. Bet besikeičiant technologijoms, pasiūlai ir paklausai, neišvengiamai atsiranda daug klausimų tiems, kurie nespėja judėti kartu su visais pokyčiais. Prie to pridėjus ir nuolatinius teisinės bazės atnaujinimus, mes turime situaciją, kurioje yra daug nežinomųjų. Galbūt pats paskolos internetu atvejis nėra tiek sudėtingas, nes visgi tai nėra labai painus procesas. Tačiau sunkumai kylą kuomet mes norime pasiskolinti tinkamai, t.y. greitai ir pigiai. O pasirinkti kreditą, ...
  • Bažnyčios lieka atviros

    2020-11-16Bažnyčios lieka atviros
    Suvaržymai dėl pasaulį krečiančios pandemijos vis labiau į rėmus spraudžia mūsų gyvenimus. Tiek daug visko negalima, nerekomenduojama, tiek daug reikia saugotis. Kartu su karantinu suvaržymai neaplenkė ir maldos namų. Reaguodami į susiklosčiusią epidemiologinę padėtį, Lietuvos vyskupai konferencijoje priėmė sprendimą, kad bažnyčių durys per šį karantiną žmonėms liks atviros.  Loreta TUMELIENĖ  Vyskupų konferencijos sprendimas  Perimdami kaimyninių šalių patirtį, atsižvelgdami į svarbų tikinčiųjų poreikį dalyvauti šv. Mišiose bei priimti sakramentus, taip pat į šalies Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje, Vyskupų konferencijoje vyskupai priėmė sprendimą, kad nuo lapkričio 7 d. iki tol, kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas, šv. Mišios bus aukojamos, bet ribojant tikinčiųjų skaičių. Parapijų klebonams išplatintos rekomendacijos, kaip užtikrinti bažnyčiose besimeldžiančių žmonių saugumą. Tikintieji karantino metu į bažnyčią įleidžiami su burną ir nosį dengiančiomis kaukėmis. Pamaldų dalyviams būtina garantuoti saugų plotą (10 kv. m vienam žmogui), laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp susirinkusiųjų ar asmenų grupių, kurios gali būti iki 5 žmonių ar šeimos narių. Besimeldžiantys lauke taip pat turi laikytis dvejų metrų atstumo vienas ...
  • Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?

    2020-11-16Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?
    Termometro stulpeliui rodant vis krintančią temperatūrą, tenka atitinkamai apsirūpinti ir šiltesniais rūbais bei avalyne. Beje, pastaroji ir kelia daugiausiai dilemų. Kokie batai tiks prie visų aprangos derinių? Kurie batai neperšlaps? Su kuriais nebus šalta? Ar šie batai man tarnaus ilgiau nei vieną sezoną? Jeigu ir jums šie klausimai yra aktualūs renkantis avalynę, tuomet dr. Martens batai yra būtent tai, ko jums reikia. Štai keletas priežasčių, kodėl: Ypatingai patogūs. Šie batai – tai gydytojo Klaus Märtens kūrinys, kuriuos jis sukūrė per II pasaulinį karą, kai pats susižalojo čiurną. Tokiu būdu jis išsprendė nepatogių batų problemą ne tik sau, bet ir milijonams žmonių visame pasaulyje. Be abejo, batai vertinami dėl to, kad yra suvarstomi raišteliais. Todėl kiekvienas gali juos paverždamas ar atitinkamai – atlaisvindamas gali idealiai juos pritaikyti prie savo kojos apimčių. Visgi, ne tai buvo gydytojo sukurtų batų sėkmės paslaptis. Tai, kad pasaulis ir šiandien tebesikrausto dėl šių batų iš proto, lemia ypatingas jų padas su oro pagalvėlėmis. O taip pat ir ...
  • Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?

    2020-11-14Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?
    Lietuvoje iki lapkričio 29 d. paskelbtas karantinas. Šiuo laikotarpiu ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai darželius ir mokyklas lanko įprastai. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokosi nuotoliniu arba derindami jį su kontaktiniu būdu. Mokykloms, tėvams kasdienoje iškyla detalesnių klausimų, kaip dirbti, kaip mokiniams elgtis per karantiną vienu ar kitu atveju. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsako, ką svarbiausia žinoti. Veido apsaugos priemonių darželinukai ir pradinukai gali nedėvėti Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas ugdomiems vaikams, vyresniems nei 6 metai, ugdymo proceso metu neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Kaukių leidžiama nedėvėti vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir jos teritorijoje. Visiems kitiems mokiniams, studentams išlieka reikalavimas dėvėti veido kaukes per pamokas, bendrose erdvėse, lankant neformaliojo švietimo veiklas. Kaukių gali nedėvėti asmenys, kurie negali dėvėti jų dėl sveikatos, tokiu atveju jie turėtų naudoti veido skydelį. Kaukėmis ar kitomis saugos priemonėmis darbuotojus turi aprūpinti darbdavys. Vaikų apsaugos priemonėmis rūpinasi tėvai. Jei ...
  • Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“

    2020-11-14Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“
    „Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau. Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti. Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą   Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti perduotas kitiems. Norint sustabdyti jo plitimą, simptomus jaučiantiems žmonėms nepakanka tiesiog likti namuose. Naudodamasis „Korona Stop LT“ programėle, užsikrėtęs asmuo gali greitai įspėti arti jo buvusius kitus programėlės naudotojus. Taip jos naudotojai gali anksti sužinoti apie galimą užsikrėtimą ir imtis priemonių, kad apsaugotų save ir kitus. Ši programėlė nepakeičia įprasto epidemiologų atliekamo darbo, tik jį papildo – suteikiama galimybė paprasčiau informuoti tuos, kurių užsikrėtęs COVID-19 asmuo nepažįsta arba apie kuriuos galėjo pamiršti. „Kuo daugiau sąlytį turėjusių žmonių nustatysime, tuo greičiau sustabdysime viruso plitimą. Programėlė padės nustatyti ...
  • …ir visada – tik šviesos link (Rudens paletė)

    2020-11-11...ir visada –  tik šviesos link (Rudens paletė)
    Kai ji, mus supanti, šviesa, tiesiog yra, apie ją nė negalvojame – nebent tokiu metu kaip šis, kai dienos baigia išbarstyti savo spindesį ir dangaus gaubtas vis ilgiau tamsus… Ir tikrai retas kada pagalvojame apie tai, kas būtų, jeigu… Kaip, beje, negalvojome ir apie daugelį kitų dalykų, kurie mūsų gyvenime atsirado (arba dingo) per pastaruosius aštuonetą devynetą mėnesių. Buvo vasara – su pažadais, apgaulėmis ir viltimis – nežiūrint visko, gausiai atseikėjusi džiaugsmo ir šviesos. O dabar tik padūsaujame ją prisiminę. Tačiau kai kas šviesos sukaupė tiek, kad užteks ilgam laikui, rudens (ir galimai žiemos taip pat) pilkumui nuspalvinti – ne tik patiems, bet ir greta esančiam… Tokios mintys – grįžus į vasaros pabaigą, rugpjūtį, ir rudens pradžią – rugsėjį, kai netikėti susitikimai dar ir šiandien tebešildo bei tebestebina (nors lyg neturėtų, nes ir tie žmonės, ir tai, ką jie daro, ne pirmi metai žinoma). Tačiau paslaptis tikriausiai slypi tame, kad jie patys jau kone dešimtmetis visi drauge atranda kuo stebėtis bei ...
  • Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)

    2020-11-11Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)
    Kaip įprasminti savo gyvenimą? Sakoma, jei žmogus turi svajonių, minčių ir tikslų, nugyvena ilgą, prasmingą gyvenimą. Jaučiasi reikalingas šioje žemėje. Žinoma, jei tos mintys susietos ne vien su savo asmenybe (asmeniu?)… Pažįstu keletą devynias dešimtis metų perkopusių močiučių, kurios vis dar rūpinasi savo pensinio amžiaus sulaukusiais, priklausomybių turinčiais sūnumis. Jos tame mato savo gyvenimo prasmę, nes niekas savo nelaimingais vaikais taip nemokės rūpintis, kaip jų mylinčios mamos… …Pasikalbu su senjorais (kaip čia geriau, gražiau būtų galima vadinti garbaus amžiaus sulaukusius pensininkus?): vieni piktinasi politikais, gydytojais, kaimynais; baisiuoju virusu, vaikais ir jaunimu, kuriems dar nieko neskauda, kurie elgiasi ne taip, kaip dera ar kaip senoliai norėtų; augančiomis kainomis, blogu oru, menku derliumi… Kiti save „pririša“ prie serialų ir išgyvena svetimas problemas arba, kaip gerai pažįstama greitai 80-mečio sulauksianti močiutė, iki 3 valandos nakties sėdi feisbuke, miega iki pietų ir skundžiasi, kad jos vaikai ir anūkai iš rankų nepaleidžia telefonų ir su ja nebendrauja… Taip, visi mes nejučia tampame technologijų ir naujovių vergais. Tačiau ...
  • (Ne)žinomas garsus kraštietis menininkas

    2020-11-11(Ne)žinomas garsus  kraštietis menininkas
    Veikiausiai pas mus atsirastų nedaug žmonių, girdėjusių Pijaus Velioniškio (arba Veliuoniškio, Velionskio – skirtingu metu skirtingomis kalbomis sutinkama visokių variantų) pavardę. O jei dar pasakytume, kad tai garsus skulptorius, kurio darbų didžioji dalis yra Lenkijoje ir kitose šalyse – lenkai jį laiko savo menininku, kad jis ir akademikas, ir profesorius, kurį tarp savo iškiliausių to meto žmonių mini ne vien Lenkijos šaltiniai, gal kiltų klausimas: o kodėl tai turi rūpėti mums? Ogi dėl tokios ir paprastos, ir svarbios priežasties, kad 1849 metų spalio 4 dieną jis gimė Kumelionių kaime (tuometėje Suvalkų gubernijoje). Mokėsi Rygiškių Jono gimnazijoje, buvo kone vienmetis su Jonu Basanavičiumi ir kitais vėliau didelės įtakos Lietuvos istorijos posūkiams turėjusiais gimnazistais. Tačiau jo kelias vedė kitur – į Varšuvą studijuoti menų. Apie ankstyvąjį gyvenimo perio­dą informacijos pavyko surinkti nedaug, nuotrupas – o štai apie jo mokslus, kūrybą bei kitokią veiklą, įvertinimus įvairiuose šaltiniuose galima sužinoti daug. Mokėsi ne tik Varšuvoje: gilino žinias Peterburge, tobulinosi Romoje (čia yra ir vienas žymiausių ...
  • Patašinėje – piešianti laiškanešė

    2020-11-11Patašinėje –  piešianti laiškanešė
    Lapkričio mėnesį Patašinės bibliotekoje parengta daugelį maloniai nustebinusi Redos Stadalienės tapybos darbų paroda „Aš – medis, atvirumui nuogas“. Patašinės apylinkių gyventojai Redą pažįsta kaip smarkuolę laiškanešę, skubančią į pašto dėžutes sudėti spaudą, išdalinti korespondenciją, riedančią kaimo keliais – nuo sodybos prie sodybos, neturinčią laiko net menkiausiai atokvėpio valandėlei. Reda mėgsta savo darbą. Viena priežasčių – galimybė pro pašto automobilio langą stebėti bėgančius gamtos vaizdus… Nes laiškanešės laisvalaikio pomėgis – mintyse išlikusius vaizdus atkurti drobėje. Piešti pradėjusi dar jaunystėje Reda niekada nepamiršo širdžiai mielo užsiėmimo, tačiau ilgai nesiryžo atsiskleisti aplinkiniams. Drovėjosi. Bijojo per griežtos kritikos. Vis dėlto, padrąsinta draugų ir žinodama, kaip Patašinės žmonės didžiuojasi ir džiaugiasi savo krašto kūrėjais, ryžosi savo kūrybą bendruomenei pristatyti bibliotekoje. Pirmojoje tapybos parodėlėje – medžiai, jų lajų kaita įvairiais metų laikais. Kodėl medžiai? Galbūt todėl, kad medžiai sveikina ir lydi piešiančią laiškanešę per visą jos darbo dieną?Redos Stadalienės tapybos paroda Patašinės bibliotekoje veiks visą lapkritį. Karantino metu su parodos eksponatais galima susipažinti ir virtualioje parodoje, kuri patalpinta Patašinės ...
  • Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais

    2020-11-11Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais
    35 metų Indrė ir Justinas Petručiai gyvulininkystės ūkį įkūrė 2016 metais Plungės rajone. Augina mėsinius limuzinų veislės galvijus. Ūkiui kurti pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama, skirta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Šiemet skirta parama ir šiam ūkiui modernizuoti. „Viskas prasidėjo nuo to, kad 2016 metais su žmona Indre Marcių kaime įsigijome sodybą. Aplink sodybą buvo 8 ha žemės. Pirkdami sodybą apie ūkininkavimą negalvojome, bet nemažai ūkininkaujančių yra tarp giminaičių, tad, pasitarę su jais, pradėjome svarstyti, ar ir mums nepabandžius. O čia dar atsirado galimybė pasinaudoti jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta parama“, – apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Plungės rajono ūkininkas J. Petrutis. Pasak ūkininko, didelio pasirinkimo, kokios veiklos imtis, nebuvo. Augalininkystei ir plotas per mažas, ir žemė ne pati dosniausia. „Pienininkystės ūkis reikalauja didelio prisirišimo, o mes to nenorėjome. Tad nutarėme imtis mėsinių galvijų auginimo. Tuomet mums atrodė, kad mėsiniams galvijams užtenka aptvaro, žolės ir jie sėkmingai auga, – apie pasirinkimą šiandien jau pajuokaudamas kalba Justinas. – Tačiau, pasirodo, yra visai ne taip ...
  • Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą

    2020-11-11Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą
    Dėl koronaviruso epidemijos nukentėję žemės ūkio produktų perdirbėjai – žemės ūkio veiklos subjektai, savarankiškai vykdantys veiklą asmenys, mažos ir labai mažos įmonės galės pasinaudoti išimtine jiems skiriama laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Paraiškas paramai gauti galima teikti iki lapkričio 20 d. Iš viso planuojama patenkinti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Kas gaus paramą Atsižvelgdamas į COVID-19 protrūkį, šią nuostatą patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas, pritaręs, kad KPP būtų papildyta nauja priemone „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Lėšas ketinama perskirstyti iš kitų KPP priemonių, veiklos sričių, kuriose programinio laikotarpio pabaigoje prognozuojamas nepanaudotų lėšų likutis. Perskirsčius KPP biudžetą, išimtinei laikinai paramai skirta 33 mln. eurų.Išimtinės paramos tikslas – padėti tiems COVID-19 krizės paveiktiems žemės ūkio veiklos subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), savarankiškai vykdantiems veiklą fiziniams asmenims, mažoms ir labai ...
  • Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas

    2020-11-11Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas
    Internetas suteikia galimybę tiesiogiai stebėti įvairius įvykius – naujienos dar niekada nesklido taip greitai ir taip plačiai. Tačiau tarp naujienų šiandien neretai pasitaiko ir melagienų – nepatikimos informacijos ar tyčia sukurpto melo, kurio skleidėjų tikslai yra priešiški valstybei ir visuomenei. Vilniaus politikos analizės instituto medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys atkreipia dėmesį, kad tyčinis visuomenės klaidinimas ar bandymai dezinformacija paveikti tam tikrų grupių nuostatas yra senas ir gerai žinomas ginklas. Neretai šis ginklas šiandien veikia nepastebimai ir pavojingai.  „Jeigu imtume atidžiau analizuoti dezinformacijos poveikį ir tikslus, tai galbūt suvoktume, kad dezinformacija gali būti pavojingesnis ginklas negu Kalašnikovo automatas. Dezinformacija yra hibridinio karo priemonė. O tai, kad jos apraiškas pastebime Lietuvoje, reiškia, kad mus atakuoja priešiškos valstybės“, – sako D. Puslys. „Verta įsisąmoninti, kad vienas iš dezinformacijos tikslų yra kurstyti nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, bendrapiliečiais. Pagrindinis priešiškų atakų organizatorių taikinys yra demokratija – siekiama, kad ji neveiktų, kad Lietuva būtų traktuojama kaip nepavykęs projektas, žlugusi valstybė“, – akcentuoja pašnekovas. Kai informacija prasilenkia su tikrove Šiandien ...