Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Valstybės pagrindus kūrė Steigiamasis Seimas

Nors 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės akte buvo nurodyta, kad Lietuvos Steigiamasis Seimas – institucija, turėjusi nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis, turi būti sušauktas kiek galima greičiau, rinkimai įvyko tik daugiau kaip po dvejų metų.

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje, 1922 m.

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje, 1922 m.

Priimtas Rinkimų įstatymas
Laikinoji valstybės valdžia tik 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės laikinų dėsnių 31 straipsniu pažymėjo, jog ji „nustato ir skelbia įstatymą Steigiamajam Seimui rinkti“. 1919 m. spalio 30 d. buvo sukurti juridiniai pagrindai pirmiesiems demokratiniams rinkimams nepriklausomoje Lietuvoje ir priimtas Lietuvos Steigiamojo Seimo įstatymas. Sudarytos devynios rinkimų apygardos, padalytos į apylinkes, tačiau realiai rinkimai vyko tik I–VI rinkimų apygardose. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku paskirtas žinomas teisininkas Petras Leonas, komisijos nariais – teisėjas Vladas Mačys, kunigas, Vasario 16-osios akto signataras Kazimieras Šaulys, žydų atstovas teisininkas Levas Garfunkelis ir lenkams artimas advokatas Aloyzas Bžozovskis.
Įstatymas nustatė, kad apygardų rinkimų komisijų pirmininkais skiriami vienas iš vietos taikos teisėjų arba apygardos teismo narių, o jos nariais – po du iš kiekvienos apskrities. Įstatymas numatė, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui skiriama 3000 auksinių algos per mėnesį, o jos nariams – po 75 auksinius atlyginimo už dalyvavimą kiekviename Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Numatyta suma buvusi veikiau simbolinė, kompensuojanti galimus finansinius praradimus, vykdant savo pareigas rinkimų komisijoje.

Balsavimas vyko aktyviai
Vadovaujantis Rinkimų įstatymu 1920-ųjų balandžio 14–15 d. įvyko Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimai. Tai buvo pirmieji visuotiniai, lygūs, slapti, tiesioginiai rinkimai Lietuvoje. Balsuoti atėjo net 90 proc. visų balso teisę turėjusių piliečių.
Tačiau Steigiamasis Seimas nebuvo toks gausus, kaip buvo numatyta pagal rinkimų įstatymą. Iš bendro mandatų skaičiaus (229) rinkimuose dėl želigovskininkų kontrolės negalėjo dalyvauti 108 kandidatai iš Rytų Lietuvos su Vilniumi, 9 mandatai buvo skirti Klaipėdos kraštui, kuris dar vis nepriklausė Lietuvai. Šioms teritorijoms, į kurias pretendavo Lietuva, bet kuriose rinkimai faktiškai įvykti negalėjo, buvo rezervuota 117 mandatų, t. y., penkiais mandatais daugiau, nei visai lietuvių valdžios kontroliuojamai teritorijai su laikinąja sostine.
Visuotiniuose, tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu pagal proporcinę sistemą 1920 m. balandžio 14–15 d. išrinkta 112 narių. 59 iš jų atstovavo krikščionių demokratų blokui, 29 – valstiečių sąjungai ir socialistams liaudininkams, 12 – socialdemokratams, 6 – žydams, 3 – lenkams ir 3 nepartiniai. Taip pat išrinktas vokietis Rudolfas Kinderis. Šiam mandato atsisakius, nuo 1920 m. rugsėjo 15 d. iki 1922 m. lapkričio 13 d. vieninteliu vokiečių mažumos atstovu Steigiamajame Seime buvo Oskaras Biuchleris. Iš viso Steigiamojo Seimo nariais buvo 150 atstovų.
Steigiamajame Seime dirbo ir būrelis moterų: Felicija Bortkevičienė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Emilija Spudaitė-Gvildienė, Salomėja Stakauskaitė, Veronika Mackevičiūtė (išrinkta 1921 m.), Morta Lukošytė (išrinkta 1922 m.).
1920–1922 m. parlamente buvo daug jaunų žmonių – dvidešimt devyniems nebuvo nė trisdešimties metų. Tik aštuoni parlamentarai buvo vyresni kaip penkiasdešimties metų.
Tarp parlamentarų buvo įvairių profesijų atstovų: darbininkai ir turintys mokslinius laipsnius, pedagogai ir kunigai, ekonomistai ir bankininkai.

 

Steigiamojo Seimo rinkimų komisija po balsavimo.

Steigiamojo Seimo rinkimų komisija po balsavimo.

Nepriklausomą Lietuvą oficialiai pripažino pasaulis
Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune, miesto teatro salėje. Jame dalyvavo 104 parlamentarai. Pirmajam posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, sekretoriavo Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė, į Steigiamąjį Seimą išrinkta I rinkimų apygardoje (Marijampolės).
Posėdžiavusieji parlamentarai Seimo pirmininku išrinko krikščionį demokratą Aleksandrą Stulginskį, kuris 1922 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, perrinktas 1923 m. birželio mėn., pareigas ėjo iki 1926 m. birželio.
Pirmajame posėdyje Steigiamasis Seimas paskelbė, kad atstatyta nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika. Jau gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos Konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. paskelbė antrąją laikinąją Konstituciją, kurioje pirmą kartą deklaruota parlamentinė santvarka. „Visiems Lietuvos piliečiams laiduojama asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybės bei tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų, susirinkimų ir draugijų laisvė. Mirties bausmė naikinama.“
Nepriklausoma Lietuvos Respub­lika oficialiai buvo pripažinta daugumos pasaulio valstybių. 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, ratifikuotos kitos tarpvalstybinės sutartys su Rusija, Latvija, Estija ir kitomis šalimis.
1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva tapo Tautų Sąjungos nare, o rugsėjo 30 d. prisijungė prie tarptautinės Konvencijos dėl kovos prieš prekybą moterimis ir vaikais.

 

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje, 1922 m.

Steigiamojo Seimo pirmo posėdžio 1920 m. gegužės 15 d. pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė (centre), posėdžio sekretorė, į Seimą išrinkta I rinkiminėje apygardoje, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė (antra iš kairės) ir parlamento narės: Emilija Spudaitė-Gvildienė, Salomėja Stakauskaitė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė, 1921 m.

Priimti svarbūs šalies įstatymai
Steigiamasis Seimas dirbo 29 mėnesius, turėjo 257 plenarinius posėdžius ir 963 komisijų posėdžius, priėmė per 300 įstatymų. Nepaisant jauno Seimo narių amžiaus, skirtingo išsilavinimo ir valstybinio darbo patirties, parlamentarų nuveikti darbai įspūdingi. Svarbiausias iš jų – 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta pirmoji nuolatinė Konstitucija, kuri užbaigė iki tol buvusių trijų laikinųjų – 1918 m. lapkričio 2 d., 1919 m. balandžio 4 d. ir 1920 m. birželio 10 d. – konstitucijų ciklą.
1921 m. kovo 29 d. patvirtinti nauji Lietuvos viešosios ir ypač padidinti kriminalinės milicijų etatai, kurie įsigaliojo nuo gegužės 1 d.
1922 m. Seimas priėmė Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo įstatymą.
1922 m. vasario 15 d. priimtas Žemės reformos įstatymas – žemė išdalinta ją dirbantiems ūkininkams, mažažemiams ir bežemiams, buvo uždrausta pirkti ir parduoti didesnius žemės sklypus, nusavinti didesni negu 25 ha ploto miškai.
1922 m. kovo 24 d. patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto statutas.
1922 m. rugpjūčio 9 d. priimtas Piniginio vieneto įstatymas, o remiantis Lietuvos banko įstatymu tų pačių metų spalio 1 d. buvo įvesta nacionalinė valiuta – litas.

Seimas sustabdė savo darbą
Nors 1920 m. rugpjūčio 6 d. Seimas ratifikavo taikos sutartį su Rusija, tačiau netrukus po to sovietinė Rusija pradėjo karą su Lenkija, buvo užimtas Vilnius, o rugpjūčio 27 d. buvo bandyta išprovokuoti karą ir su Lietuva. Vydami bolševikus iš savo krašto 1920 m. rugsėjo 23-osios naktį karo veiksmus prieš Lietuvą pradėjo lenkai, o vėliau ir latviai.
Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs. Lenkijos legionams puolant Lietuvą, Seimo nariai gynė valstybę. Tuo metu veikė vadinamasis Mažasis Seimas, kurį sudarė pirmininkas ir šeši Steigiamojo Seimo nariai. Pagal Mažojo Seimo sudarymo įstatymą šiai institucijai buvo pavestos pagrindinės Steigiamojo Seimo funkcijos: leisti būtiniausius įstatymus, tvirtinti kreditus vykdomajai valdžiai, prižiūrėti įstatymų vykdymą. Per beveik 3 mėnesių laikotarpį Mažasis Seimas sušaukė 45 posėdžius, apsvarstė 51 įstatymų sumanymą, priėmė 25 įstatymus, skirtus įvairioms gyvenimo sritims. Visą tą laiką dirbo Steigiamojo Seimo komisijos.
Steigiamasis Seimas savo darbą baigė 1922 m. lapkričio 13 d.
Įvairiai susiklostė Steigiamojo Seimo narių likimai: vieni jų žuvo gindami mūsų šalies nepriklausomybę, 14 iš jų mirė tremtyje Sibire, didelė dalis buvo priversta emigruoti į Europą, vėliau Šiaurės ir Pietų Ameriką, kiti paliko ryškų pėdsaką Lietuvos moksle, kultūroje, švietime.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...