Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?

Muzikos gurmanai Liudvinavo miestelyje gimusią ir užaugusią Laurą Latvaitytę jau žino. Marijampolės kultūros centre ji, studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operinį dainavimą, surengė diplominį spektaklį. Dar du kartus koncertavo jau įgijusi operinio dainavimo magistro diplomą. Praėjusiais metais Laurą galėjome išgirsti soliniame koncerte per „Miesto dienas“. Šiais metais miesto šventėje Laura taip pat koncertuos gimtojo krašto žiūrovams. Jos koncertas numatytas gegužės 28 dieną 14 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje.
Šiandien Laura skaitytojams pasakoja, kaip ir kuo ji gyvena, kur ją nuvedė meilė muzikai, tikėjimas savo galimybėmis.

 

Laura Latvaitytė koncertuos Marijampolėje.

Laura Latvaitytė koncertuos Marijampolėje.

– Baigusi Muzikos ir teatro akademiją, Lietuvoje buvai neilgai? Kas lėmė Tavo sprendimą tęsti studijas Vokietijoje?
– 2012 metų pavasarį palikau savo tėvynėje „tuščią vietą“… Po šešiolikos valandų autobusas pagaliau sustojo Berlyno stotyje ankstų, kiek šaltoką vokišką rytą… Dar nenubudęs miestas tik ruošėsi kasdieniam chaosui, o aš milžiniška gatve jau tempiau savo dešimties kilogramų lagaminą… Jame – natos, stojimui reikalingi dokumentai, savaitei būtina apranga ir stipendija, kurią man dviem mėnesiams skyrė privati kompanija. Į veidą tvokstelėjo asfaltu, plastmase, metalu ir dar kažkuo svetimu dvokiantis miesto smogas. Kojos šalo lietuviškuose aukštakulniuose, viskas čia atrodė per aukštai, per plačiai, per toli. Turėjau dvi valandas pasiekti kelionės tikslą ir pasiruošti pirmai repeticijai – po dviejų mėnesių stojamasis egzaminas į Hamburgo muzikos universitetą…
Žingeidumas mane paskatino emigruoti. Išvažiavau ieškodama daugiau, nei pavyko surasti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kurioje įgijau operinio dainavimo magistro diplomą. Po studijų Lietuvoje man tiesiog neatsirado nišos, buvo uždarytos absoliučiai visos durys, o ir kažkas viduje nuolat veržėsi eiti tolyn, nesustoti.
Meistriškumo kursai Londone pas prof. Laurą Sarti ir Berlyne pas prof. Ramintą Lampsatytę įkvėpė optimizmo tarptautinėms studijoms. Pasirinkau studijas Vokietijoje, nes, laimėjus stojamąjį konkursą, jos buvo šimtu procentų finansuojamos. Studijų Londone teko atsisakyti dėl finansinių priežasčių.
– Kaip sekėsi studijuoti svetimoje šalyje, kur reikalavimai didžiuliai, o atranka griežta?
– Hamburge praleidau dvejus nuostabius metus, kupinus įvairių operos ir kamerinės muzikos projektų, saviraiškos seminarų, koncertų, konkursų, meistriškumo kursų ir t. t. Įgijau dainavimo magistro laipsnį. Prof. Marko Takerio (Mark Tucker) dainavimo klasę rinkausi apgalvotai, jis – barokinės muzikos meistras. Lietuvoje vokalinės barokinės muzikos atlikimo kultūros mano studijų metu tiesiog nebuvo.
– Ar pavyko atsiskleisti, surasti savo nišą? Ar sunku svetimoje šalyje įsitvirtinti, patekti į žymiąsias scenas, gauti vaidmenis? Nuo ko tai priklauso, kas padeda organizuoti Tavo koncertus?
– Nuo 2013 metų gauta Jahudi Menuchino (Yahudi Menuhin) stipendija Hamburge palengvino mano kasdienybę – organizuojami koncertai finansiškai remia jaunus muzikus, skatina jų profesinį tobulėjimą.
Dainininko specialybė – nesibaigiantis balso vystymo ir lavinimo procesas. Kiekvieną kartą stovint scenoje ištinka akistatos momentas – svarbu tik čia ir dabar, viskas, ką esi anksčiau nuveikęs, tai tik psichologinė paspirtis dabarties momentui. Viena perklausa keičia kitą, viena kelionė perauga į kelionių maratoną, o kartais apskritai į nieką, bet tai daro gyvenimą tik spalvingesnį.
Šiuo metu esu Gundulos Hintz dainavimo studijos Berlyne narė. Gundulą Hintz laikau savo tikruoju vokalo vedliu. Ji – tarptautinio pripažinimo sulaukęs „vagnerinis“ mecosopranas, veda meistriškumo pamokas visame pasaulyje, tai puikiai suderindama ir su soline karjera. G. Hintz konsultuoja ir Estijos nacionalinio operos teatro dainininkus. Esu dėkinga likimui, kad vienuose iš daugelio Berlyne vykusių meistriškumo kursų ji mane išgirdo…
– Vokietijoje sukūrei šeimą, auginate dukrytę. Ar nesunku suderinti šeimos gyvenimą, motinystę ir karjerą, kaip visur suspėji, kas padeda auginti Mariją? Kokia Tavo eilinė diena? Ar kaip daugumai jaunų žmonių, kad pasiektumei savo tikslus, tenka skubėti, lėkti, stresuoti? Kaip sekasi „įšokti“ į šių dienų ritmą?
– Berlynas… dabar tai jau ir mano miestas. Man patinka jo nuolat besimainantis veidas, tiek purvinos, tamsios, skurdžios jo pakampės, tiek ir išpraustas, kosmopolitinis, europietiško kino, modernaus šokio, rimtosios ir popmuzikos garsais aidintis, modernaus meno, galerijų ir maisto kultūra turtingas fasadas. Berlynas tapo man meilės miestu – jame sukūriau savo naujuosius namus. Atsirado šeima, auga dukrytė Marija. Emigravau iš Lietuvos ieškodama profesinio tobulėjimo, karjeros galimybių, apie meilę, šeimą nebuvo net minties. Studijų metai prabėgo tarp Berlyno ir Hamburgo, kiekvieną dieną praleisdavau šešias valandas greitajame traukinyje… Kodėl? … nes meilė atima protą, bet suteikia nežemiškų jėgų…
Ne visada yra lengva suderinti karjerą su mažylės režimu, „normalus“ žmogus tikriausiai nesiryžtų daugeliui dalykų, kuriems yra pasirengęs dainininkas… Savo profesijos aš nepasirinkau, tai pašaukimas… Aš tiesiog gimiau su balsu, kuris nori būti išgirstas ir nuolat veržiasi į priekį… Dukrytės gimimas turėjo įtakos mano balso raidai. Per paskutinius dvejus metus teko peršokti į dramatiškesnę balso grupę, mokiausi dainuoti iš naujo, lengva nebuvo… Šeima tapo mano stiprybės ir energijos šaltiniu…
– Kokia Tavo koncertinė veik­la?
– Dalyvauju įvairiuose operos projektuose, koncertuose ir Hamburge, ir Berlyne. Tarp įsimintiniausių vaidmenų – Grafienė Mocarto operoje „Figaro vedybos“, Teodoros vaidmuo Hendelio oratorijos sceniniame pastatyme „Teodora“; Amūras Ramo (J. P. Rameau) operoje „Pigmalionas“, Rosmenė Hendelio operoje „Imenijo“, La Musica Monteverdžio operoje „Orfėjas“, modernios muzikos koncertų serija „Neue Klänger“, Štrauso muzikai skirtas koncertų ciklas ir kiti.
Kitais metais suplanuotas iki šiol didžiausias projektas Berlyne – V. A. Mocarto opera „Užburtoji fleita“, esu pakviesta Paminos vaidmeniui. Laukia G. Malerio koncertų ciklas, lietuviškos ir keltiškos baltų kultūros muzikinis salonas Berlyne.
Na, o artimiausias koncertas jau čia pat, gegužės 28 dieną 14 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje Marijampolėje. Džiaugiuosi, kad vėl esu kviečiama dalyvauti Marijampolės „Miesto dienų“ programoje. Iš pernai vykusio koncerto atmintyje liko šiltas ir nuoširdus susitikimas su Marijampolės publika. Nuoširdžiai kviečiu jus ir šiais metais. Koncerto programoje skambės fragmentai iš G. F. Hendelio, V. A. Mocarto, Dž. Verdi, Dž. Pučinio, B. Dvariono ir kt. operų.
– Žinau, kad dar rašai eilėraščius. Tai hobis ar tiesiog saviraiška? Kada randi laiko poezijai, gal planuose ir knygelės gimimas?
– Gyvendama svetimoje šalyje labiausiai pasiilgstu kalbos. Kartais per dieną tenka bendrauti keturiomis kalbomis ir visuomet jaučiuosi tarsi su skolintais batais… Emigravus sunkiausia buvo svetima kalba išreikšti mintis ir pasijausti laisva. Gimtoji kalba yra mano tikrieji namai. Pasikeitė ir supratimas, dabar kitaip jaučiu savo kalbą, daug gražesnis ir brangesnis man tapo lietuviškas žodis.
Nuo pat vaikystės turėjau polinkį literatūrai, poezijai ir pati visuomet kažką rašinėjau. Nenorėčiau to vadinti hobiu, profesionalaus poeto karūnos taip pat nesimatuoju – rašymas yra tiesiog dar vienas mano meninės asmenybės išraiškos būdas. Apsidžiaugiau, kad „Suvalkietis“ išspausdino keletą mano miniatiūrų. Kolegos, draugai jau seniai mane ragina kažką su tuo daryti. Tikriausiai ir pati visuomet turėjau slaptą svajonę išleisti mažą poezijos rinktinę, ją pavadinčiau „Skiautiniai“, bet tai kol kas tik svajos… Šiuo metu koncentruojuosi į muzikinę karjerą, viskas dar prieš akis…
* * *

Išeinu nematomais žingsniais.
Pėdos dega ilgesiu
palikti taką
kieme…
Skiautėm suirusi…
Gerklės skausme įstrigusi…
Subirus pelenais,
it neganda…
Einu…
Netruks –
pavasarinė žolė įkąs
miesto grindiniui…
Atmerksiu akis
šalpusnio žiedu –
tavo kieme
patekės saulė…
* * *

Neliko,
o gal
ir nebuvo,
išgėriau
sumaišiusi dvigubą,
išlojau
kaip šuo
loja pilnačiai,
neliko,
tikriausiai nebuvo…

Ištraukos iš Lauros Latvaitytės „Skiautinių“

Naujausia informacija

  • „Nekalta“ pramoga gali virsti priklausomybe

    2021-03-17„Nekalta“ pramoga gali virsti priklausomybe
    Greitas gyvenimo tempas, darbas, rūpesčiai, išbandymai ir besikeičiančios aplinkybės neretai įtraukia žmones į rutiną, nuo kurios sunku pabėgti. Vieni atsipalaiduoja skaitydami knygas ar žiūrėdami televizorių, o kiti – lošdami ir visai negalvodami apie galimas pasekmes. Psichologas Oleg Mackevič detaliau pasakoja apie klastingą priklausomybę nuo azartinių lošimų ir sunkų jos gydymą. Vienintelė prekė – „turtingas gyvenimas“ Azartiniai lošimai yra lyg parduotuvė, kurioje vienintelė parduodama prekė – „turtingas gyvenimas“. Šių žaidimų istorija skaičiuoja jau tūkstančius metų. Anuomet buvo lošiama retai ir nedidelėmis sumomis, tačiau tikslas toks, kaip ir šiandien, – pramoga, kurianti iliuziją, kad lošiant galima susikurti sėkmingą ir klestintį gyvenimą.Pinigų trūkumas, nenuginčijamo lošimo fakto ...
  • Pirmieji žingsniai nusprendus atnaujinti daugiabutį: nuo ko pradėti?

    2021-03-17Pirmieji žingsniai nusprendus atnaujinti daugiabutį: nuo ko pradėti?
    Nusprendus renovuoti daugiabutį, laukia nemažai pasiruošimo darbų. Norintiems viską suspėti padaryti laiku iki birželio 1 d., Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) rekomenduoja nedelsti ir pateikia svarbiausią informaciją. Pirmas žingsnis – inicijuoti būsto atnaujinimą Norint pradėti renovacijos procesą turi būti sušauktas daugiabučio gyventojų susirinkimas, kuriame organizatorius apibendrina informaciją apie namo fizinę ir energetinę būklę, apžvelgia priemones, kurias reikėtų įgyvendinti, siekiant energinio efektyvumo didinimo. Be to, gyventojams susirinkimo organizatorius turi paaiškinti, kokios yra namo modernizavimo finansavimo sąlygos, kokią paramą suteikia valstybė bei kokie asmenys turi teisę į kompensaciją. Svarbu paminėti, kad norint įgyvendinti daugiabučio atnaujinimą, jam pritarti turi ne mažiau nei 55 proc. būstų savininkų. Daugiabučių ...
  • Masinė vakcinacija ir galios žaidimai

    2021-03-15Masinė vakcinacija ir galios žaidimai
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Kol Lietuvoje tik artėja visuotinės informavimo kampanijos apie skiepus startas, Europoje ir pasaulyje aštrėja informaciniai karai, o taip pat – mūšiai dėl galios ir įtakos masinio vakcinavimo sąlygomis. Laimėtojų nėra, bet, kaip visada, garsiai šaukiančių turime. Vakcinų diplomatija, vakcinų geopolitika ir dar ne vienas terminas buvo įvestas pandemijos metu. Žmonėms, laukiantiems vakcinos, darosi vis sunkiau atsirinkti tai, kas tikra – milžiniški kiekiai dezinformacijos, melagienų ir kitų pseudo naujienų. „Įvaizdis yra viskas“, – buvo sakoma sename šūkyje. Akivaizdu, kad ne vien Lietuvai, bet ir visai Europai reikės įdėti kur ...
  • Marijampolė prieš du šimtmečius: kainos ir miesto kvartalai (Archyvų metai)

    2021-03-13Marijampolė prieš du šimtmečius: kainos ir  miesto kvartalai (Archyvų metai)
    Prieš du šimtmečius Marijampolėje pagrindinė valiuta – lenkų auksinas. Orientacinės kainos: arklys 1821 m. kainavo 108 auksinus, darbinis jautis – 100, karvė – 72, telyčia – 35, kiaulė – 12. Avis visai įperkama – tik 8 auksinai, bičių kelmas – 10 auksinų. Degtinę pardavinėdavo gorčiais, pusgorčiais, kvortomis, kvaterkomis, puskvaterkiais. Gorčių, žinia, sudaro apie 3 litrai skysčio. Sakytiniai šaltiniai nurodo, kad gorčius geros, grynos ruginukės (ją kaip sykis varė vienuolyno bravoras) kainavo 2 auksinus (arba 30 kapeikų) – šią žinią dar dera patikrinti. 1821 metais kunigaikščiai Sapiegos pardavinėjo porą savo namų Marijampolėje – už vieną prašė 6000, už kitą su sodu ...
  • Kvietimas į pavasarį

    2021-03-13Kvietimas į pavasarį
    Po žiemos negandų tikriausiai daugelis pasiilgome šilumos, saulės, pavasario ir spalvų? Visa tai – besiskleidžiančius žiedus, švelnią medžių ir pievų žalumą, saulutėje besikaitinantį katiną, Šv. Velykas pranašaujančius paukščius ir daug širdies šilumos į savo darbelių iš vilnos parodą „Kviečiu į pavasarį šiltą“ sudėjo patašinietė Birutė Siginevičiūtė. Mergina dėl negalios mokėsi namuose, o kurti įvairius rankdarbius ją, nuo vaikystės menišką darbštuolę, paskatino mokytoja Jūratė Kazlauskienė. Birutė taip pat labai dėkinga Patašinės universaliojo daugiafunkcio centro pedagogei Rimai Jeskevičienei, kiek vėliau pamokiusiai vėlimo technikos. Vis dėlto labiausiai savo kūrybiškumą lavino pati, ieškodama idėjų knygose, internete. Nors Birutė domisi įvairiais rankdarbiais, puikiai piešia, bet šiuo metu ...
  • Dovana Lietuvai – respublikinė paroda „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“

    2021-03-13Dovana Lietuvai – respublikinė paroda „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“
    „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjome, yra mūsų. Vadiname jį Lietuva ir norime, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašome ir tariame jį kartu su kitais ne mažiau vertais, garbingais tautų ir valstybių vardais, norime, kad su pagarba mus ištartų“, – rašė Justinas Marcinkevičius. Kovo 11-oji – įsimintina diena, atvertusi naują mūsų tautos puslapį į Laisvę ir Nepriklausomybę. Kovo 11-oji – laisvės skrydžio ir nepriklausomos ateities mūsų vaikams, mums visiems diena.Šiai prasmingai datai paminėti Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Rasa“ suorganizavo respublikinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybinių darbų fotografijų virtualią parodą „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“, kurios tikslas, ugdant ...
  • Susižeisti gali visi – ir maži, ir dideli

    2021-03-13Susižeisti gali visi – ir maži, ir dideli
    Visi žmonės savo gyvenime patiria įvairiausių traumų – pradedant mėlynėmis ir baigiant rimtais, o kartais net mirtinais, sužalojimais.Apie vaikų ir jaunimo dažniausiai patiriamas traumas, jų rūšis ir prevenciją pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė, o Palangos reabilitacijos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Darius Kurlys pažymi pagrindinius sužalojimus, pasitaikančius suaugusiesiems. Dažniausios vaikų traumos Netyčiniai sužalojimai – viena didžiausių grėsmių Lietuvos vaikų sveikatai ir gyvybei. Nors skirtingose amžiaus grupėse susižalojimų statistika skiriasi, visose jose pastebimos bendros tendencijos. Dažniausios mirtys nuo sužalojimų yra transporto įvykiuose patirtos traumos, skendimai, atsitiktiniai kvėpavimo sutrikdymai. O sunkiausius nemirtinus susižeidimus, kuriuos ...
  • Liūdna sakmė apie šių dienų „svieto lygintoją“ Matą

    2021-03-11Liūdna sakmė apie šių dienų „svieto lygintoją“ Matą
    …Rinkimų apylinkėms užsidarius ir po kelių valandų ėmus į viešumą plaukti preliminariems balsavimo rezultatams, dar rinkimų kampanijos pradžioje Seimo nario kostiumą mintyse prisimatavęs Matas į partijos rinkimų štabą susirinkusiems bičiuliams savo nerimo stengėsi nerodyti. „Viskas bus gerai, pamatysit, – nežinia ką ramindamas – akių nuo kompiuterio neatitraukiantį štabo vadovą, ant pastarojo peties tiesiog užgulusią sekretorę ar save – pareiškė naujasis šio partijos skyriaus vedlys į Seimą. – Už mane balsuos visas miestas, galite būti ramūs, pamatysit. Jūs gi mane žinote – jeigu bent kiek būčiau abejojęs pergale, tikrai tokiam iššūkiui nebūčiau pasirašęs. Daug dėl to dirbau ir su kuo mieste ...
  • Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

    2021-03-11Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
    Mieli Lietuvos žmonės, sveikinu Jus su Nepriklausomybės atkūrimo diena! Kovo 11-oji mums yra svarbus atskaitos taškas. Tai – ne tik pavasario diena. Tai – diena, simbolizuojanti tautos, visuomenės ir valstybės atgimimą. Ji kaip mūsų šaknys, į kurias pirmą kartą atsirėmę, pradėjome stiebtis aukštyn ir kurti kitokį – laisvą – gyvenimą. Šiandien matuodami bendromis jėgomis nueitą kelią, galime geriau įvertinti, kur esame ir kas mūsų laukia. Anksčiau svajojome grįžti į Vakarus – šiandien esame klestinčių, demokratinių Vakarų dalis. Anksčiau ieškojome sąjungininkų ir saugumo garantų – šiandien patys kuriame NATO sėkmę. Anksčiau jautėmės įkalinti – šiandien patys sprendžiame savo likimą. Prieš 31 metus girdėjome kitus sakant, ...
  • Kvietiškio žemės ūkio mokyklai – 95-eri

    2021-03-11Kvietiškio žemės ūkio mokyklai – 95-eri
    2006 m. išleistoje knygoje „Aukštosios mokyklos fakultetas Kvietiškyje“ (autoriai Antanas Savukynas ir Nijolė Savukynienė), skirtoje žemės ūkio mokyklos 80-mečiui paminėti, yra dokumento, kuriuo buvo įsteigta Marijampolės apskrityje Kvietiškio žemesnioji žemės ūkio mokykla, kopija. Data – 1926 m. gegužės 1 d. Taigi šiemet minime žemės ūkio specialistų mūsų krašte rengimo 95-metį. Knygoje nurodytas ir iki 2006-ųjų parengtų specialistų skaičius – 10271. Loreta AKELIENĖ Mokyklos pavadinimas keitėsi su metais, buvo žemesnioji mokykla, paskui technikumas, aukštesniojo žemės ūkio mokykla, o šiandien tai Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultetas.Algimantas Katilius, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, rašė, kad sumanymas įkurti lietuvišką žemės ūkio mokyklą Suvalkijoje atsirado 1905 metais. ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtukas – jau išrinktas!

    2021-03-10
    Nuo vasario vidurio iki kovo 1-osios „Suvalkiečio“ skaitytojai, „Suvalkiečio“ redakcijos paskyros „Facebook“ sekėjai ir kiti mūsų krašto gyventojai, pakviesti Seimo Sūduvos bičiulių grupės narių Kęstučio Mažeikos (pirm.), Dainiaus Gaižausko (pirm. pav.), Vaidos Giraitytės, Sauliaus Skvernelio ir Giedriaus Surplio, taip pat ir Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“, dalyvavo mūsų šaliai svarbiausių istorinių datų – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios akcijoje, t. y. iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimuose. Į kvietimą siūlyti, kurie Suvalkijos praeities ar dabarties lyderiai, šviesuoliai, kraštą garsinę ir tebegarsinantys asmenys patenka į simbolinį iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką, atsiliepė 190 mūsų krašto gyventojų. Siūlydami, jų nuomone, tinkamiausius pretendentus į iškiliausių visų laikų ...
  • Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate

    2021-03-08Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate
    Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika baigdamas savo kadenciją įteisino poledinę žūklę ir vandens paukščių medžioklę Žuvinto biosferos rezervate. Naujoji Vyriausybė paukščių medžioklę ir mėgėjišką žvejybą bei plaukiojimą valtimis uždraudė visiškai. Skirtingos valdininkų pozicijos dėl naujų draudimų rezervato teritorijoje įkvėpė Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską pasiūlyti Parlamentui įteisinti ne tik vandens paukščių, bet ir žvėrių medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate. Tai sužinoję sukilo rezervato teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai. Jie sako, kad absoliutus medžioklės draudimas rezervato teritorijoje sukeltų nepatogumų ir pridarytų didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir žemės savininkams. Baiminasi augančios žvėrių populiacijos Žuvinto biosferos rezervato ekosistemos verte niekas neabejoja – jame aptinkama Europoje ir ...
  • Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

    2021-03-06Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas
    Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu. Loreta AKELIENĖ M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje. Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) ...
  • Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

    2021-03-06Architektūra išmoko racionalius  sprendimus priimti ramiai
    Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje. Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų. G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje. Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus. – Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau? – Vyriausybės kultūros ir meno ...
  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...