Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?

Muzikos gurmanai Liudvinavo miestelyje gimusią ir užaugusią Laurą Latvaitytę jau žino. Marijampolės kultūros centre ji, studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operinį dainavimą, surengė diplominį spektaklį. Dar du kartus koncertavo jau įgijusi operinio dainavimo magistro diplomą. Praėjusiais metais Laurą galėjome išgirsti soliniame koncerte per „Miesto dienas“. Šiais metais miesto šventėje Laura taip pat koncertuos gimtojo krašto žiūrovams. Jos koncertas numatytas gegužės 28 dieną 14 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje.
Šiandien Laura skaitytojams pasakoja, kaip ir kuo ji gyvena, kur ją nuvedė meilė muzikai, tikėjimas savo galimybėmis.

 

Laura Latvaitytė koncertuos Marijampolėje.

Laura Latvaitytė koncertuos Marijampolėje.

– Baigusi Muzikos ir teatro akademiją, Lietuvoje buvai neilgai? Kas lėmė Tavo sprendimą tęsti studijas Vokietijoje?
– 2012 metų pavasarį palikau savo tėvynėje „tuščią vietą“… Po šešiolikos valandų autobusas pagaliau sustojo Berlyno stotyje ankstų, kiek šaltoką vokišką rytą… Dar nenubudęs miestas tik ruošėsi kasdieniam chaosui, o aš milžiniška gatve jau tempiau savo dešimties kilogramų lagaminą… Jame – natos, stojimui reikalingi dokumentai, savaitei būtina apranga ir stipendija, kurią man dviem mėnesiams skyrė privati kompanija. Į veidą tvokstelėjo asfaltu, plastmase, metalu ir dar kažkuo svetimu dvokiantis miesto smogas. Kojos šalo lietuviškuose aukštakulniuose, viskas čia atrodė per aukštai, per plačiai, per toli. Turėjau dvi valandas pasiekti kelionės tikslą ir pasiruošti pirmai repeticijai – po dviejų mėnesių stojamasis egzaminas į Hamburgo muzikos universitetą…
Žingeidumas mane paskatino emigruoti. Išvažiavau ieškodama daugiau, nei pavyko surasti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kurioje įgijau operinio dainavimo magistro diplomą. Po studijų Lietuvoje man tiesiog neatsirado nišos, buvo uždarytos absoliučiai visos durys, o ir kažkas viduje nuolat veržėsi eiti tolyn, nesustoti.
Meistriškumo kursai Londone pas prof. Laurą Sarti ir Berlyne pas prof. Ramintą Lampsatytę įkvėpė optimizmo tarptautinėms studijoms. Pasirinkau studijas Vokietijoje, nes, laimėjus stojamąjį konkursą, jos buvo šimtu procentų finansuojamos. Studijų Londone teko atsisakyti dėl finansinių priežasčių.
– Kaip sekėsi studijuoti svetimoje šalyje, kur reikalavimai didžiuliai, o atranka griežta?
– Hamburge praleidau dvejus nuostabius metus, kupinus įvairių operos ir kamerinės muzikos projektų, saviraiškos seminarų, koncertų, konkursų, meistriškumo kursų ir t. t. Įgijau dainavimo magistro laipsnį. Prof. Marko Takerio (Mark Tucker) dainavimo klasę rinkausi apgalvotai, jis – barokinės muzikos meistras. Lietuvoje vokalinės barokinės muzikos atlikimo kultūros mano studijų metu tiesiog nebuvo.
– Ar pavyko atsiskleisti, surasti savo nišą? Ar sunku svetimoje šalyje įsitvirtinti, patekti į žymiąsias scenas, gauti vaidmenis? Nuo ko tai priklauso, kas padeda organizuoti Tavo koncertus?
– Nuo 2013 metų gauta Jahudi Menuchino (Yahudi Menuhin) stipendija Hamburge palengvino mano kasdienybę – organizuojami koncertai finansiškai remia jaunus muzikus, skatina jų profesinį tobulėjimą.
Dainininko specialybė – nesibaigiantis balso vystymo ir lavinimo procesas. Kiekvieną kartą stovint scenoje ištinka akistatos momentas – svarbu tik čia ir dabar, viskas, ką esi anksčiau nuveikęs, tai tik psichologinė paspirtis dabarties momentui. Viena perklausa keičia kitą, viena kelionė perauga į kelionių maratoną, o kartais apskritai į nieką, bet tai daro gyvenimą tik spalvingesnį.
Šiuo metu esu Gundulos Hintz dainavimo studijos Berlyne narė. Gundulą Hintz laikau savo tikruoju vokalo vedliu. Ji – tarptautinio pripažinimo sulaukęs „vagnerinis“ mecosopranas, veda meistriškumo pamokas visame pasaulyje, tai puikiai suderindama ir su soline karjera. G. Hintz konsultuoja ir Estijos nacionalinio operos teatro dainininkus. Esu dėkinga likimui, kad vienuose iš daugelio Berlyne vykusių meistriškumo kursų ji mane išgirdo…
– Vokietijoje sukūrei šeimą, auginate dukrytę. Ar nesunku suderinti šeimos gyvenimą, motinystę ir karjerą, kaip visur suspėji, kas padeda auginti Mariją? Kokia Tavo eilinė diena? Ar kaip daugumai jaunų žmonių, kad pasiektumei savo tikslus, tenka skubėti, lėkti, stresuoti? Kaip sekasi „įšokti“ į šių dienų ritmą?
– Berlynas… dabar tai jau ir mano miestas. Man patinka jo nuolat besimainantis veidas, tiek purvinos, tamsios, skurdžios jo pakampės, tiek ir išpraustas, kosmopolitinis, europietiško kino, modernaus šokio, rimtosios ir popmuzikos garsais aidintis, modernaus meno, galerijų ir maisto kultūra turtingas fasadas. Berlynas tapo man meilės miestu – jame sukūriau savo naujuosius namus. Atsirado šeima, auga dukrytė Marija. Emigravau iš Lietuvos ieškodama profesinio tobulėjimo, karjeros galimybių, apie meilę, šeimą nebuvo net minties. Studijų metai prabėgo tarp Berlyno ir Hamburgo, kiekvieną dieną praleisdavau šešias valandas greitajame traukinyje… Kodėl? … nes meilė atima protą, bet suteikia nežemiškų jėgų…
Ne visada yra lengva suderinti karjerą su mažylės režimu, „normalus“ žmogus tikriausiai nesiryžtų daugeliui dalykų, kuriems yra pasirengęs dainininkas… Savo profesijos aš nepasirinkau, tai pašaukimas… Aš tiesiog gimiau su balsu, kuris nori būti išgirstas ir nuolat veržiasi į priekį… Dukrytės gimimas turėjo įtakos mano balso raidai. Per paskutinius dvejus metus teko peršokti į dramatiškesnę balso grupę, mokiausi dainuoti iš naujo, lengva nebuvo… Šeima tapo mano stiprybės ir energijos šaltiniu…
– Kokia Tavo koncertinė veik­la?
– Dalyvauju įvairiuose operos projektuose, koncertuose ir Hamburge, ir Berlyne. Tarp įsimintiniausių vaidmenų – Grafienė Mocarto operoje „Figaro vedybos“, Teodoros vaidmuo Hendelio oratorijos sceniniame pastatyme „Teodora“; Amūras Ramo (J. P. Rameau) operoje „Pigmalionas“, Rosmenė Hendelio operoje „Imenijo“, La Musica Monteverdžio operoje „Orfėjas“, modernios muzikos koncertų serija „Neue Klänger“, Štrauso muzikai skirtas koncertų ciklas ir kiti.
Kitais metais suplanuotas iki šiol didžiausias projektas Berlyne – V. A. Mocarto opera „Užburtoji fleita“, esu pakviesta Paminos vaidmeniui. Laukia G. Malerio koncertų ciklas, lietuviškos ir keltiškos baltų kultūros muzikinis salonas Berlyne.
Na, o artimiausias koncertas jau čia pat, gegužės 28 dieną 14 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje Marijampolėje. Džiaugiuosi, kad vėl esu kviečiama dalyvauti Marijampolės „Miesto dienų“ programoje. Iš pernai vykusio koncerto atmintyje liko šiltas ir nuoširdus susitikimas su Marijampolės publika. Nuoširdžiai kviečiu jus ir šiais metais. Koncerto programoje skambės fragmentai iš G. F. Hendelio, V. A. Mocarto, Dž. Verdi, Dž. Pučinio, B. Dvariono ir kt. operų.
– Žinau, kad dar rašai eilėraščius. Tai hobis ar tiesiog saviraiška? Kada randi laiko poezijai, gal planuose ir knygelės gimimas?
– Gyvendama svetimoje šalyje labiausiai pasiilgstu kalbos. Kartais per dieną tenka bendrauti keturiomis kalbomis ir visuomet jaučiuosi tarsi su skolintais batais… Emigravus sunkiausia buvo svetima kalba išreikšti mintis ir pasijausti laisva. Gimtoji kalba yra mano tikrieji namai. Pasikeitė ir supratimas, dabar kitaip jaučiu savo kalbą, daug gražesnis ir brangesnis man tapo lietuviškas žodis.
Nuo pat vaikystės turėjau polinkį literatūrai, poezijai ir pati visuomet kažką rašinėjau. Nenorėčiau to vadinti hobiu, profesionalaus poeto karūnos taip pat nesimatuoju – rašymas yra tiesiog dar vienas mano meninės asmenybės išraiškos būdas. Apsidžiaugiau, kad „Suvalkietis“ išspausdino keletą mano miniatiūrų. Kolegos, draugai jau seniai mane ragina kažką su tuo daryti. Tikriausiai ir pati visuomet turėjau slaptą svajonę išleisti mažą poezijos rinktinę, ją pavadinčiau „Skiautiniai“, bet tai kol kas tik svajos… Šiuo metu koncentruojuosi į muzikinę karjerą, viskas dar prieš akis…
* * *

Išeinu nematomais žingsniais.
Pėdos dega ilgesiu
palikti taką
kieme…
Skiautėm suirusi…
Gerklės skausme įstrigusi…
Subirus pelenais,
it neganda…
Einu…
Netruks –
pavasarinė žolė įkąs
miesto grindiniui…
Atmerksiu akis
šalpusnio žiedu –
tavo kieme
patekės saulė…
* * *

Neliko,
o gal
ir nebuvo,
išgėriau
sumaišiusi dvigubą,
išlojau
kaip šuo
loja pilnačiai,
neliko,
tikriausiai nebuvo…

Ištraukos iš Lauros Latvaitytės „Skiautinių“

Naujausia informacija

  • Inovacijos reikalingos, kad nepražūtum ir daugiau uždirbtum

    2022-04-27Inovacijos reikalingos,  kad nepražūtum  ir daugiau uždirbtum
    Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumas, verslų inovatyvumas – neatsiejama tvaraus regiono dalis. Pasijunti tvirčiau, kai matai, jog tai „iki kaulų smegenų“ supranta ir jauni žmonės – VšĮ „Turizmo ir verslo informacinis centras SMART Marijampolė“. Konsultacijomis, įvairia pagalba verslui, ypač jaunam ir besikuriančiam, užsiimanti įstaiga jau pasakoja ne vieną sėkmės istoriją, kurios herojai – mūsų krašto verslininkai. Kad tokių istorijų būtų kuo daugiau, organizuota Sūduvos verslui skirta praktinė konferencija apie verslo paramos paslaugų plėtrą siekiant verslumo augimo. Diskusijos metu kalbėtasi apie tai, ar inovacijos aktualu tik didiesiems miestams. Autorės nuotrauka „Inovacijų diegimas versle Marijampolės regione: misija įmanoma!“, – taip pradėdama diskusiją ...
  • Viskas prasidėjo nuo indaujos

    2022-04-27Viskas prasidėjo nuo indaujos
    Kai Ilona Čepononienė (39) skelbimų portale pamatė parduodamą indaują, suprato, kad jai jos reikia. Na labai labai reikia. Kam? Dar sunku buvo tiksliai įvardinti, nes tuomet ji dirbo garsiajame „Smilgių ūkyje“, gaminančiame daugybę ekologiškų skanumynų. O laikas parodė – ši indauja buvo bene pirmasis žingsnis į nuosavą „Ilonos krautuvėlę“. Ilona Čepononienė – specializuotos augalinio maisto krautuvėlės šeimininkė. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Marijampolietė, prieš nuomodama nedidukes patalpas Marijampolėje, Vytauto gatvėje, matavo – ar tikrai jos indauja čia tilps ir ar gražiai atrodys. Tilpo. Indaujoje įsipatogino ne indai, bet daugybė ekologiškų produktų, o kad visai neprarastų baldo statuso, Ilona čia įkurdino ir savo ...
  • Pavyzdys mums gali būti net baronas Miunchauzenas

    2022-04-27Pavyzdys mums gali būti net baronas Miunchauzenas
    Ar teko girdėti – „…jau kaip atsibodo darbas, bet daugiau nieko nemoku“ arba „…į darbą – kaip į pragarą. Kasdien.“. Ir man teko girdėti tokių istorijų. Ne kartą. Atrodytų, ko kankintis – darbas ne mama, kuri vienintelė visam gyvenimui. Reikia tik pasidairyti, pagalvoti, su šeima pasikalbėti – kartais geros mintys ir idėjos pačios į glėbį įkrenta. Taip nutiko ir Živilei Kvederevičienei (43). Nuo „balto lapo“ Živilė Kvederevičienė atrado save naujoje veikloje. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Želsvoje su šeima gyvenanti moteris sako, kad dabar jai yra kardinalių pokyčių metas: atsisakė administracinio darbo, kur nuolat jautėsi ne savo vietoje, bet buvo patogu. Įgyvendino seną svajonę ir ...
  • Kada dar galima sutvarkyti įskilusį stiklą?

    2022-04-27Kada dar galima sutvarkyti įskilusį stiklą?
    Įskilęs stiklas dažnai yra gyvenimo faktas, kai paveikslų rėmai, veidrodžiai, virtuvės stiklo indai ar durų stiklai susiduria su kietais daiktais. Trumpi įtrūkimai gali greitai išsivystyti į ilgus, kurie reiškia viso stiklo gaminio pabaigą. Bet jūs galite greitai ir nebrangiai suremontuoti tą stiklą ir neatsilikti nuo visiško pakeitimo epoksidine derva bei naudingo peilio ašmenimis. Įskilusio stiklo tvirtinimas dviejų dalių epoksidine derva. Stiklo įtrūkimų taisymo „pasidaryk pats“ tikslas – sumažinti įtrūkimo atsiradimą ir sulaikyti įtrūkimą bei neleisti jam plisti. Stiklo remontas nepadarys įtrūkimo visiškai nepastebimo iš visų pusių. Greičiau tai yra kosmetinis pataisymas, kuris sumažina vizualinį įtrūkimo vaizdą. Žiūrint iš tam tikrų ...
  • Nuo puolančių vilkų kenčiantis galvijų augintojas rado sprendimą

    2022-04-27Nuo puolančių vilkų kenčiantis galvijų augintojas rado sprendimą
    NMA nuotrauka Kavalčiukų kaime Alytaus rajone auga keli šimtai galovėjų – Škotijoje išveistos vienos seniausių ir gryniausių mėsinių galvijų veislių pasaulyje atstovų. Žmonės šių tik natūralia žole ir šienu mintančių jaučių mėsą vertina dėl skonio ir maistinių savybių, tačiau jų gviešiasi ir vilkai, mat galvijai ekologiniame ūkyje visus metus ganosi gryname ore. Dzūkijoje ūkininkaujantis Aidas Abromaitis džiaugiasi, kad pasinaudojus ES parama gyvūnus pavyksta vis geriau apsaugoti. Siekdama padėti ūkininkams apsisaugoti nuo vilkų, kreiptis dėl paramos Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia jau dabar. Paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėt-ros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš ...
  • Elektros instaliacija namuose, nuo ko pradėti?

    2022-04-27Elektros instaliacija namuose, nuo ko pradėti?
    Elektros instaliacijos ypatumai ir specifika šiais laikais skiriasi nuo to, kaip viskas buvo atliekama prieš 30 ar 50 metų. Esminiai principai žinoma nepasikeitė, tačiau didesnis elektros prietaisų ir įrenginių, naudojamų buityje bei naujų technologijų, medžiagų ir įrankių gan ženkliai paveikė, taip pat, kaip atliekami elektros instaliacijos darbai. Jei ši sritis jums yra svetima, tai geriausiai patikėti darbus specialistams, tačiau, jei suprantate pagrindinius elektros instaliacijos įrengimo principus, tai darbus galima atlikti ir savarankiškai, kad ir dalinai, o profesionalams patikėti tokius darbus kaip svarbiausių skaičiavimų atlikimą ir projekto paruošimą. Jokie elektros instaliacijos darbai neapsieina be tam tikrų įrankių ir medžiagų. Pastarųjų grupė yra ...
  • Led šviesos automobilyje, kada galima jas naudoti?

    2022-04-26Led šviesos automobilyje, kada galima jas naudoti?
    Ar galvojate pakeisti savo automobilio lemputes moderniomis LED lemputėmis? Galiniai LED žibintai ne išimtis. Jūs tikrai turite daug abejonių dėl teisėtumo ir reikalavimų, kuriuos jie turi atitikti, norint juos įdiegti ir išvengti sankcijų. Šiame straipsnyje paaiškiname viską, ką reikia žinoti norint pakeisti automobilio žibintus. LED šviestuvų pranašumai prieš halogenines LED žibintų montavimas jūsų automobilyje gali būti labai sėkmingas, atsižvelgiant į visus jų teikiamus privalumus. Jie suteiks jūsų automobiliui elegantišką, modernesnę išvaizdą, be to, jų tarnavimo laikas bus daug ilgesnis, palyginti su halogeninėmis lempomis. LED šviestuvų ir lempučių pranašumai, lyginant su tradiciniais halogenais, yra daug: jie šviečia ryškiau, suteikia geresnės kokybės šviesą (tai padeda ...
  • Prieš pusmetį Tuskulėnų dvaro rūmuose atidarytas muziejus pradeda rengti virtualias parodas

    2022-04-26Prieš pusmetį Tuskulėnų dvaro rūmuose atidarytas muziejus pradeda rengti virtualias parodas
    Tuskulėnų memorialo muziejininkai pristato pirmąją virtualią parodą „Spausdintinės reklamos pavyzdžiai sovietmečio Lietuvoje“. Joje bus rodomi vieną iš ekspozicijų „Projektą – HOMO SOVIETICUS“ pasiekę totalitarinio režimo laikotarpiu to meto periodinėje spaudoje ir pavieniuose leidiniuose publikuoti reklamos pavyzdžiai. Su sovietmečio ideologijos apraiškomis okupacinėje kasdienybėje bei dvasinio pasipriešinimo režimo propagandai istorija supažindinančio muziejaus bendruomenė virtualiai galės pamatyti, kokias reklamas matė XX a. penktojo – devinto dešimtmečio Lietuvos gyventojai. Paroda skatins atsakyti sau į klausimus: ar sovietmečiu reklama buvo spalvinga, triukšminga, agresyvi? O gal priešingai – subtili, minimalistinė? Ar ji buvo tiksli ir sąžininga? Ar paveiki ir įtaigi? Kokią galią turėjo ir kokiems tikslams ji buvo naudojama?Anot ...
  • Lietuvoje apstu neišnaudotų galimybių apsirūpinant biokuru

    2022-04-25Lietuvoje apstu neišnaudotų galimybių apsirūpinant biokuru
    Nors šildymo sezonas ką tik pasibaigė, susiklosčiusi situacija skatina galvoti apie būsimąjį. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija būgštauja, kad „nieko nedarant, kitas šildymo sezonas gali būti dar skausmingesnis šilumos vartotojams, o gal ir nepilnavertis“, bei siūlo valdžiai ieškoti variantų, kaip užsitikrinti patikimą biokuro prieinamumą kitą žiemą. Biokuro birža ramina, kad žaliavos Lietuvoje netrūksta, tik reikėtų perorientuoti šalies šilumos gamybą iš geresnės biokuro kokybės į prastesnę. Įmanoma surinkti dvigubai daugiau kirtimo liekanų Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius įsitikinęs: panaudojant tam tikras priemones, net ir nedidinant kirtimų apimčių, įmanoma surinkti dvigubai daugiau kirtimo liekanų. „Jei dabar Valstybinių miškų urėdija rinkai pateikia 240 tūkst. kub. ...
  • Lietuvos Valstybės Konstitucija gyvuoja jau šimtą metų

    2022-04-25Lietuvos Valstybės Konstitucija gyvuoja jau šimtą metų
    Prof. dr. Dainius Žalimas daugiau kaip septynerius metus vadovavo Konstituciniam Teismui. Nuotrauka iš Konstitucinio teismo tinklalapio Lietuvos Respublikos Seimas, vertindamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisines konstitucines tradicijas, atsižvelgdamas į tai, kad šiemet sukanka 100 metų, kai 1922 metais buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respub-likos Konstitucija, nutarė paskelbti 2022 metus Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, pirmąkart suformulavo, kad suverenitetas priklauso tautai, įteisino įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią, numatė autonominių vienetų sudarymo galimybę, konstitucinį statusą suteikė valstybinei kalbai, vėliavai ir herbui. Lietuvos Valstybės ...
  • Konstitucinis Teismas: pernai daugiausia bylų – pagal fizinių asmenų pateiktus skundus

    2022-04-25Konstitucinis Teismas: pernai daugiausia bylų – pagal fizinių asmenų pateiktus skundus
    Kovo 31-ąją Konstitucinio Teismo svetainėje buvo paskelbtas aštuntasis metinis veiklos pranešimas, kuriame apžvelgta šio Teismo veikla 2021 metais. Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė. Nuotrauka iš Konstitucinio Teismo internetinio puslapio. Pasak 2021 m. birželio mėn. pradėjusios eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas Danutės Jočienės, vienas svarbiausių Konstitucinio Teismo veiklos tikslų – Lietuvos teisinėje sistemoje 2019 metais įdiegtą individualaus konstitucinio skundo institutą matyti kaip efektyvią teisinės gynybos priemonę, padedančią veiksmingai ginti pažeistas konstitucines asmens teises ir laisves. Vadovaujantis šiuo prioritetu, praėjusiais metais buvo stengiamasi bylas pagal individualius konstitucinius skundus nagrinėti kuo sparčiau. – Šios pastangos davė konkrečių rezultatų – 2021 metais pirmą kartą Konstitucinio Teismo veiklos ...
  • Krovinių gabenimas jūra, ką reikia žinoti?

    2022-04-21Krovinių gabenimas jūra, ką reikia žinoti?
    Jūrų transportas buvo naudojamas labai ilgą laiką kroviniams ir žmonėms gabenti dideliais atstumais. Jūrų transportas sudaro apie 60% viso pasaulio krovinių pervežimo. Tai reiškia, kad nepaisant šimtmečių gyvavimo šio prekių gabenimo būdo, jis neprarado savo populiarumo, nes turi nemažai privalumų. Dauguma pasaulio šalių turi priėjimą prie jūros, todėl daugeliui jų prekių pristatymas jūra yra labai patogus. Taigi, kokie yra prekių gabenimo jūra pranašumai? Jei palygintume krovinio pervežimo sausuma, oru ir jūra kainą, pastebimai laimi pastarasis. Krovinių gabenimas jūra yra gana nebrangus būdas pristatyti krovinį. Šiuolaikiniame pasaulyje jūrų laivai turi įspūdingą keliamąją galią ir talpą. Kuo daugiau laive yra krovinių, tuo pigiau jį išeina pristatyti. Nei sausumos, ...
  • Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų?

    2022-04-21Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų?
    Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų? Svarbiausias kūno rengybos tikslas yra jaustis gerai. Suvokti savo sugebėjimus, nuolat tobulinti save, jaustis saugiai ir pasitikėti savimi visose gyvenimo srityse. Esant tokiam įtemptam gyvenimo būdui, neabejotinai svarbų vaidmenį atlieka sąmoninga ir sisteminga fizinė veikla, kuri gali būti atliekama įvairiais pratimais, visapusiškai veikiančiais mūsų psichosomatinę asmenybę. Jie – tarsi „įrankiai“ siekiant sveikos ir aktyvios gyvensenos tikslų. Ir kaip darbo efektyvumas priklauso nuo tinkamai parinktų ir naudojamų priemonių, taip mūsų veiklos efektyvumas rūpinantis sveikata ir fiziniu pasirengimu didele dalimi priklauso nuo tinkamai parinktų fizinio aktyvumo formų. Todėl verta susipažinti su gausiu klubų ir sveikatingumo ...
  • Žmonių nuomonė taip pat yra labai svarbi

    2022-04-20Žmonių nuomonė taip pat yra  labai svarbi
    Lietuvos istorikas, profesorius, televizijos laidų vedėjas Alfredas Bumblauskas savo mintimis šiuo klausimu pasidalijo neseniai viešėdamas Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje biblio­tekoje, kur buvo surengtas susitikimas „Kur ieškoti lietuviškos tapatybės pagrindų: Suvalkijoj, Sūduvoj ar..?“. – Neslėpsiu, kad aš asmeniškai esu Suvalkijos pavadinimo šalininkas. Kita vertus, reikia atsižvelgti ir į žmonių nuomonę – jei jiems labiau patinka Sūduvos pavadinimas, tai gali būti Sūduva, juolab kad ir Sūduvos metus šiemet minime. Nieko per prievartą daryti nereikia ir tos nuomonės keisti. Mano nuomone, nereikėtų ginčytis dėl tų vardų. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas dar 1420 metais mini „sūduvių arba jotvingių žemę“. Šios teritorijos vakarinė dalis vadinama Sūduva, pietinė ...
  • Profesorius Alfredas Bumblauskas Marijampolėje išgirdo ir kitą nuomonę

    2022-04-20Profesorius Alfredas Bumblauskas  Marijampolėje išgirdo ir kitą nuomonę
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje neseniai apsilankęs ir susitikime „Kur ieškoti Užnemunės tapatybės pagrindų: Suvalkijoj, Sūduvoj ar..?“ dalyvavęs žinomas Lietuvos istorikas, profesorius, ilgametis televizijos laidų vedėjas Alfredas Bumblauskas sulaukė didelio žiūrovų būrio. Į anksčiau dėl jo ligos atidėtą susitikimą šįsyk susirinko tikrai daug žmonių, ir pats svečias jautėsi ir elgėsi šiek tiek kaip šoumenas, mėgavosi dėmesiu ir džiaugėsi jam skirtais plojimais. Viso susitikimo metu istorikas negailėjo pagyrų šiam kraštui, kuriam jis mieliau naudoja Suvalkijos pavadinimą, nors pastaruoju metu girdisi vis daugiau balsų įteisinti Sūduvos pavadinimą. Pasak A. Bumblausko, jei su pačia Marijampole viskas paprasčiau ir aišku, tai su Sūduva yra sudėtingiau, ...
  • Ar bus įstatymu įtvirtintas Sūduvos pavadinimas?

    2022-04-20Ar bus įstatymu įtvirtintas Sūduvos pavadinimas?
    Atsiliepdama į Sūduvos regiono tarybos siūlymą įstatyminiu lygmeniu keisti Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono pavadinimą ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros kvietimą šiuo klausimu pareikšti nuomonę, Etninės kultūros globos taryba balandžio pradžioje surengė Regionų kultūros politikos grupės posėdį. Šiame posėdyje buvo pritarta Sūduvos regiono tarybos siūlymui. Remiantis šiuo nutarimu, Lietuvos Respublikos Prezidentūrai išsiųstas raštas, kuriame siūloma „keisti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintą etnografinio regiono pavadinimą Suvalkija (Sūduva) į pavadinimą Sūduva, arba bent Sūduva (Suvalkija)“. Teikdama šį siūlymą EKGT pastebėjo, kad jau prieš 20 metų kuriant EKGT padalinius etnografiniuose regionuose aptariamo regiono atstovai siekė, kad būtų įtvirtintas Sūduvos pavadinimas. ...
  • Galima siūlyti ir kitą variantą

    2022-04-20Galima siūlyti  ir kitą variantą
    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pakalbintas „Suvalkiečio“, išsakė tokią nuomonę:– Dar 2005 metais Kalbos komisijos išsamiai nagrinėta ir nutarta, kad pagrindinis etnografinio regiono pavadinimas vis dėlto Suvalkija, o vietovardis Sūduva vartotinas daugiausia istoriniame kontekste. Pagrindinis tokio nutarimo motyvas buvo tas, kad Suvalkija ir Sūduva nesutampa nei chronologiškai, nei geografiškai. Tačiau jei keliama tokia iniciatyva, manau, kad visuomenė ir jai atstovaujančios institucijos galėtų pasiūlyti ir kitą variantą. O kalbiniu požiūriu abu pavadinimai taisyklingi.

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.