Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?

Muzikos gurmanai Liudvinavo miestelyje gimusią ir užaugusią Laurą Latvaitytę jau žino. Marijampolės kultūros centre ji, studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operinį dainavimą, surengė diplominį spektaklį. Dar du kartus koncertavo jau įgijusi operinio dainavimo magistro diplomą. Praėjusiais metais Laurą galėjome išgirsti soliniame koncerte per „Miesto dienas“. Šiais metais miesto šventėje Laura taip pat koncertuos gimtojo krašto žiūrovams. Jos koncertas numatytas gegužės 28 dieną 14 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje.
Šiandien Laura skaitytojams pasakoja, kaip ir kuo ji gyvena, kur ją nuvedė meilė muzikai, tikėjimas savo galimybėmis.

 

Laura Latvaitytė koncertuos Marijampolėje.

Laura Latvaitytė koncertuos Marijampolėje.

– Baigusi Muzikos ir teatro akademiją, Lietuvoje buvai neilgai? Kas lėmė Tavo sprendimą tęsti studijas Vokietijoje?
– 2012 metų pavasarį palikau savo tėvynėje „tuščią vietą“… Po šešiolikos valandų autobusas pagaliau sustojo Berlyno stotyje ankstų, kiek šaltoką vokišką rytą… Dar nenubudęs miestas tik ruošėsi kasdieniam chaosui, o aš milžiniška gatve jau tempiau savo dešimties kilogramų lagaminą… Jame – natos, stojimui reikalingi dokumentai, savaitei būtina apranga ir stipendija, kurią man dviem mėnesiams skyrė privati kompanija. Į veidą tvokstelėjo asfaltu, plastmase, metalu ir dar kažkuo svetimu dvokiantis miesto smogas. Kojos šalo lietuviškuose aukštakulniuose, viskas čia atrodė per aukštai, per plačiai, per toli. Turėjau dvi valandas pasiekti kelionės tikslą ir pasiruošti pirmai repeticijai – po dviejų mėnesių stojamasis egzaminas į Hamburgo muzikos universitetą…
Žingeidumas mane paskatino emigruoti. Išvažiavau ieškodama daugiau, nei pavyko surasti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kurioje įgijau operinio dainavimo magistro diplomą. Po studijų Lietuvoje man tiesiog neatsirado nišos, buvo uždarytos absoliučiai visos durys, o ir kažkas viduje nuolat veržėsi eiti tolyn, nesustoti.
Meistriškumo kursai Londone pas prof. Laurą Sarti ir Berlyne pas prof. Ramintą Lampsatytę įkvėpė optimizmo tarptautinėms studijoms. Pasirinkau studijas Vokietijoje, nes, laimėjus stojamąjį konkursą, jos buvo šimtu procentų finansuojamos. Studijų Londone teko atsisakyti dėl finansinių priežasčių.
– Kaip sekėsi studijuoti svetimoje šalyje, kur reikalavimai didžiuliai, o atranka griežta?
– Hamburge praleidau dvejus nuostabius metus, kupinus įvairių operos ir kamerinės muzikos projektų, saviraiškos seminarų, koncertų, konkursų, meistriškumo kursų ir t. t. Įgijau dainavimo magistro laipsnį. Prof. Marko Takerio (Mark Tucker) dainavimo klasę rinkausi apgalvotai, jis – barokinės muzikos meistras. Lietuvoje vokalinės barokinės muzikos atlikimo kultūros mano studijų metu tiesiog nebuvo.
– Ar pavyko atsiskleisti, surasti savo nišą? Ar sunku svetimoje šalyje įsitvirtinti, patekti į žymiąsias scenas, gauti vaidmenis? Nuo ko tai priklauso, kas padeda organizuoti Tavo koncertus?
– Nuo 2013 metų gauta Jahudi Menuchino (Yahudi Menuhin) stipendija Hamburge palengvino mano kasdienybę – organizuojami koncertai finansiškai remia jaunus muzikus, skatina jų profesinį tobulėjimą.
Dainininko specialybė – nesibaigiantis balso vystymo ir lavinimo procesas. Kiekvieną kartą stovint scenoje ištinka akistatos momentas – svarbu tik čia ir dabar, viskas, ką esi anksčiau nuveikęs, tai tik psichologinė paspirtis dabarties momentui. Viena perklausa keičia kitą, viena kelionė perauga į kelionių maratoną, o kartais apskritai į nieką, bet tai daro gyvenimą tik spalvingesnį.
Šiuo metu esu Gundulos Hintz dainavimo studijos Berlyne narė. Gundulą Hintz laikau savo tikruoju vokalo vedliu. Ji – tarptautinio pripažinimo sulaukęs „vagnerinis“ mecosopranas, veda meistriškumo pamokas visame pasaulyje, tai puikiai suderindama ir su soline karjera. G. Hintz konsultuoja ir Estijos nacionalinio operos teatro dainininkus. Esu dėkinga likimui, kad vienuose iš daugelio Berlyne vykusių meistriškumo kursų ji mane išgirdo…
– Vokietijoje sukūrei šeimą, auginate dukrytę. Ar nesunku suderinti šeimos gyvenimą, motinystę ir karjerą, kaip visur suspėji, kas padeda auginti Mariją? Kokia Tavo eilinė diena? Ar kaip daugumai jaunų žmonių, kad pasiektumei savo tikslus, tenka skubėti, lėkti, stresuoti? Kaip sekasi „įšokti“ į šių dienų ritmą?
– Berlynas… dabar tai jau ir mano miestas. Man patinka jo nuolat besimainantis veidas, tiek purvinos, tamsios, skurdžios jo pakampės, tiek ir išpraustas, kosmopolitinis, europietiško kino, modernaus šokio, rimtosios ir popmuzikos garsais aidintis, modernaus meno, galerijų ir maisto kultūra turtingas fasadas. Berlynas tapo man meilės miestu – jame sukūriau savo naujuosius namus. Atsirado šeima, auga dukrytė Marija. Emigravau iš Lietuvos ieškodama profesinio tobulėjimo, karjeros galimybių, apie meilę, šeimą nebuvo net minties. Studijų metai prabėgo tarp Berlyno ir Hamburgo, kiekvieną dieną praleisdavau šešias valandas greitajame traukinyje… Kodėl? … nes meilė atima protą, bet suteikia nežemiškų jėgų…
Ne visada yra lengva suderinti karjerą su mažylės režimu, „normalus“ žmogus tikriausiai nesiryžtų daugeliui dalykų, kuriems yra pasirengęs dainininkas… Savo profesijos aš nepasirinkau, tai pašaukimas… Aš tiesiog gimiau su balsu, kuris nori būti išgirstas ir nuolat veržiasi į priekį… Dukrytės gimimas turėjo įtakos mano balso raidai. Per paskutinius dvejus metus teko peršokti į dramatiškesnę balso grupę, mokiausi dainuoti iš naujo, lengva nebuvo… Šeima tapo mano stiprybės ir energijos šaltiniu…
– Kokia Tavo koncertinė veik­la?
– Dalyvauju įvairiuose operos projektuose, koncertuose ir Hamburge, ir Berlyne. Tarp įsimintiniausių vaidmenų – Grafienė Mocarto operoje „Figaro vedybos“, Teodoros vaidmuo Hendelio oratorijos sceniniame pastatyme „Teodora“; Amūras Ramo (J. P. Rameau) operoje „Pigmalionas“, Rosmenė Hendelio operoje „Imenijo“, La Musica Monteverdžio operoje „Orfėjas“, modernios muzikos koncertų serija „Neue Klänger“, Štrauso muzikai skirtas koncertų ciklas ir kiti.
Kitais metais suplanuotas iki šiol didžiausias projektas Berlyne – V. A. Mocarto opera „Užburtoji fleita“, esu pakviesta Paminos vaidmeniui. Laukia G. Malerio koncertų ciklas, lietuviškos ir keltiškos baltų kultūros muzikinis salonas Berlyne.
Na, o artimiausias koncertas jau čia pat, gegužės 28 dieną 14 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje Marijampolėje. Džiaugiuosi, kad vėl esu kviečiama dalyvauti Marijampolės „Miesto dienų“ programoje. Iš pernai vykusio koncerto atmintyje liko šiltas ir nuoširdus susitikimas su Marijampolės publika. Nuoširdžiai kviečiu jus ir šiais metais. Koncerto programoje skambės fragmentai iš G. F. Hendelio, V. A. Mocarto, Dž. Verdi, Dž. Pučinio, B. Dvariono ir kt. operų.
– Žinau, kad dar rašai eilėraščius. Tai hobis ar tiesiog saviraiška? Kada randi laiko poezijai, gal planuose ir knygelės gimimas?
– Gyvendama svetimoje šalyje labiausiai pasiilgstu kalbos. Kartais per dieną tenka bendrauti keturiomis kalbomis ir visuomet jaučiuosi tarsi su skolintais batais… Emigravus sunkiausia buvo svetima kalba išreikšti mintis ir pasijausti laisva. Gimtoji kalba yra mano tikrieji namai. Pasikeitė ir supratimas, dabar kitaip jaučiu savo kalbą, daug gražesnis ir brangesnis man tapo lietuviškas žodis.
Nuo pat vaikystės turėjau polinkį literatūrai, poezijai ir pati visuomet kažką rašinėjau. Nenorėčiau to vadinti hobiu, profesionalaus poeto karūnos taip pat nesimatuoju – rašymas yra tiesiog dar vienas mano meninės asmenybės išraiškos būdas. Apsidžiaugiau, kad „Suvalkietis“ išspausdino keletą mano miniatiūrų. Kolegos, draugai jau seniai mane ragina kažką su tuo daryti. Tikriausiai ir pati visuomet turėjau slaptą svajonę išleisti mažą poezijos rinktinę, ją pavadinčiau „Skiautiniai“, bet tai kol kas tik svajos… Šiuo metu koncentruojuosi į muzikinę karjerą, viskas dar prieš akis…
* * *

Išeinu nematomais žingsniais.
Pėdos dega ilgesiu
palikti taką
kieme…
Skiautėm suirusi…
Gerklės skausme įstrigusi…
Subirus pelenais,
it neganda…
Einu…
Netruks –
pavasarinė žolė įkąs
miesto grindiniui…
Atmerksiu akis
šalpusnio žiedu –
tavo kieme
patekės saulė…
* * *

Neliko,
o gal
ir nebuvo,
išgėriau
sumaišiusi dvigubą,
išlojau
kaip šuo
loja pilnačiai,
neliko,
tikriausiai nebuvo…

Ištraukos iš Lauros Latvaitytės „Skiautinių“

Naujausia informacija

  • Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?

    2021-03-31Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?
    Marijampolės senoji miesto dalis itin graži. Ja didžiuojamės mes, gėrisi miesto svečiai. Senosios gatvelės, kurioms atnaujinti panaudotas senasis „brukas“, Kačių kiemelis. Sinagogoje įsikūrusi meno galerija – ten vedamės savo svečius ir patys vertiname tai, ką turime. Tačiau taip ir smelkteli širdį, kai pasakę „mūsų senamiestis“ specialistų – architektų ir paveldosaugininkų būname pataisomi: „Marijampolė senamiesčio neturi“. Ir… jie teisūs – oficialiai įteisinto senamiesčio statuso senoji Marijampolės miesto dalis iš tiesų neturi. Apie tai, kodėl taip yra ir ar įmanoma, kad šis statusas būtų suteiktas – pokalbis su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta KASPERAVIČIUTE. – Marijampolė oficialiai įteisinto senamiesčio ...
  • Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.

    2021-03-31Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.
    Onkologinės ligos – viena labiausiai gąsdinančių diagnozių, tačiau ne visos jos – nuosprendis. Štai limfomų, kuriomis serga tiek vaikai, tiek suaugusieji, išgyvenamumas labai aukštas, o efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje. Anot vaikų ligoninės Onkohematologijos centro gydytojos ir Lietuvos vaikų hematologijos draugijos pirmininkės dr. Sonatos Šaulytės-Trakymienės, limfomos diagnozė vaikui – mažiausia įmanoma blogybė tarp onkologinių susirgimų. Limfoma – laimingas bilietas iš blogybių krepšelio Pasak gydytojos, limfomos – labai plati įvairių ligų grupė, o tarp vaikų jos sudaro apie 10–15 proc. visų onkologinių susirgimų ir užima trečią vietą po leukemijos ir centrinės nervų sistemos navikų. „Limfomos yra skirstomos į Hodžkino ir ne Hodžkino. Dažniausiai Hodžkino ...
  • Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?

    2021-03-31Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?
    Galimybė atkurti prarastus dantis buvo aktuali ir prieš tūkstančius metų, tačiau anksčiau odontologija nebuvo tiek pažengusi. Šiandien turime visas galimybes atstatyti dantis: dantų implantai atstoja natūralią danties šaknį, o ant jo tvirtinama karūnėlė atrodo lygiai taip pat, kaip ir natūralus dantis. Nors dantų implantavimas kartais vis dar siejamas su prabanga, bet ne su būtinybe, tačiau priežasčių, kodėl verta rinktis šią galimybę, yra ne taip ir mažai. Taigi, kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją? Efektyvesnis maisto smulkinimas Net ir netekus vieno danties galima pastebėti, kad maisto smulkinimas tapo ne toks efektyvus. Gali būti sudėtingiau kramtyti, valgant tam tikrus maisto produktus gali būti ...
  • Europa skatina Lietuvos žemės ūkį tapti konkurencingesnį

    2021-03-31Europa skatina Lietuvos žemės ūkį tapti konkurencingesnį
    Europos Sąjungos skatinami technologiniai pokyčiai, populiariai vadinami ketvirtąja pramonės revoliucija, turėtų iš esmės sustiprinti Lietuvos maisto augintojų ir gamintojų kuriamą pridėtinę vertę. Didelę dalį Lietuvos žemės ūkio eksporto vis dar sudaro žaliavos, pirmiausia grūdai. Bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika, dėl kurios atnaujinimo šiuo metu derasi Europos Parlamentas ir valstybių vyriausybių atstovai, turėtų numatyti tvarios ir ekologiškos maisto gamybos kryptį, o šiam perėjimui bus numatytos reikšmingos investicijos. Žada paramą naujoms technologijoms „Daugiau paramos bus skiriama tiems, kurie prisidės prie mūsų keliamų bendrų tikslų – tvarumo, ekologijos, skaitmeninimo. Į šias sritis bus investuojama daugiausia laiko, lėšų ir žmogiškųjų išteklių“, – teigia Žemės ūkio ministerijos ...
  • Marijampolė prieš du šimtmečius: gyvenimo būdas (Archyvų metai)

    2021-03-24Marijampolė prieš du šimtmečius: gyvenimo būdas (Archyvų metai)
    1815 m. pavasarį Marijampolėje kilo gaisras ir visas centras virto pelenais. Bet nėra to blogio, kuris neišeitų į gera. Sudegė visa burmistro Dobrovolskio buhalterija, kurioje kipšas būtų sprandą nusisukęs. Svarbiau tai, kad nuo šiol miesto centre, ypač – palei tiesiamą strateginį Peterburgo plentą, buvo leidžiamos tik mūrinės statybos. Koks nors biednas gudraudavo – mūrydavo tik fasadinę pusę, tačiau greitai būdavo sudraudžiamas. Centre 1821 metais gyveno, neįskaitant Tarpučių ir Marijonų jurisdikos kontingento, apie 1800 žmonių. Visi oficialiai skirstyti į „piliečius“ ir „gyventojus“. Pirmieji, arti 600 žmonių, išpažino krikščionių tikybą, antrieji, dvigubai tiek žydų, oficialiai atstovavo „Senajam Testamentui“ (Starozakonnicy). Dabartinėje J. Basanavičiaus aikštėje ...
  • Mirė Makauskų dvaro paveldėtojas Stasys Goštautas

    2021-03-24Mirė Makauskų dvaro paveldėtojas Stasys Goštautas
    Mirė Makauskų dvaro paveldėtojas Stasys Goštautas 2021 m. kovo 12 d. Bostone (JAV) mirė Stasys Goštautas, lietuvių dailėtyrininkas, literatūrologas, ispanų literatūros ir meno specialistas, Makauskų dvaro (Kalvarijos sav.) paveldėtojas, gimęs 1939 m. sausio 3 d. Kaune. Stasys Goštautas buvo vienturtis Liucijos ir Vaclovo Goštautų sūnus. Motina, kilusi nuo Liubavo, Makauskų dvaro savininko Stanislovo Skotnickio dukra, tėvas, žemaitis, po vedybų tapo ne tik Makauskų dvaro šeimininku, diegusiu naujus ūkininkavimo metodus, bet ir aukštu valdininku: buvo Vilkaviškio, Marijampolės apskrities viršininku. 1940 m., rusams okupavus Lietuvą, okupacinė valdžia V. Goštautą suėmė ir uždarė į Marijampolės kalėjimą, o 1941–1944 m., vokiečiams atėjus, vėl sugrįžo ir į ...
  • Efektyviam emigrantų sugrįžimui į Marijampolę – daugiau dėmesio

    2021-03-24Efektyviam emigrantų sugrįžimui į Marijampolę – daugiau dėmesio
    Rita LIŽAITYTĖ Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad iš emigracijos grįžta ir Marijampolėje apsigyventi nori vis daugiau marijampoliečių. Pavyzdžiui, 2018-aisiais parvykę iš užsienio gimtinėje įsikūrė 545 emigrantai, 2019-aisiais – 697, o 2020-aisiais – 703. Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis sako, kad didėjant sugrįžtančiųjų srautams Savivaldybė sulaukia vis daugiau klausimų, susijusių su sėkmingu grįžtančiųjų įsitvirtinimu Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta sukurti specialią informacinę skiltį „Grįžtu į Marijampolę“, kurioje grįžtantys gali nesunkiai rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Viskas vienoje vietoje Pasak mero pavaduotojo A. Visockio, grįžtančiųjų rūpesčiai mums, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, gali atrodyti labai paprasti ir savaime suprantami. Pavyzdžiui, kaip ir kur deklaruoti gyvenamąją vietą, ...
  • Miesto valymo ypatumai: su pavasariniu tvarkymusi ir žiemos darbai

    2021-03-22Miesto valymo ypatumai: su pavasariniu tvarkymusi ir žiemos darbai
    Kalendoriniu pavasariu jau galime džiaugtis beveik visą mėnesį, bet kelininkai žiemos sezono dar nebaigė. Pasak Marijampolės gatves prižiūrinčios uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės švara“ regiono teritorijų priežiūros administravimo vadovės Jurgitos Akelytės-Svipienės, kovo mėnesį dėl slidumo teko berti Marijampolės gatves jau aštuonis kartus. Ir dar negali manyti, kad tai pabaiga – pranašaujama sniego, plikledžio. Tad šį sezoną jau prasidėję miesto pavasarinio valymo darbai vyksta kartu su žiemos gatvių priežiūra. Loreta TUMELIENĖ Valoma beveik šimtas gatvių Per šį žiemos sezoną UAB „Marijampolės švara“, prižiūrėdama gatves ir šaligatvius, Marijampolėje išbarstė 900 tonų druskos, 300 tonų smėlio. Bendrijoms, darželiams, mokykloms išdalinta 7 tonos druskos ir 5 tonos smėlio ...
  • Ministerija žemdirbių nuomonės dėl klimato kaitos ir Žaliojo kurso negirdi

    2021-03-20Ministerija žemdirbių nuomonės dėl klimato kaitos ir Žaliojo kurso negirdi
    Kovos su klimato kaita ir ES Žaliojo kurso reikalavimai Lietuvos žemdirbiams dabar kelia bene didžiausią nerimą. Briuseliui pateiktame kovos su klimato kaita plane, iki 2030 metų šalies žemės ūkis turės 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Žemės ūkis išmeta apie penktadalį šių dujų ir pagal šią taršą Lietuvoje yra trečias po transporto ir energetikos. Įgyvendinant Žaliojo kurso reikalavimus, iki 2030 m. cheminių pesticidų naudojimą reikės sumažinti perpus, o trąšų išsiplovimą, – 20 proc. Taip pat Vyriausybė numato iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, neliks lengvatinio akcizo ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams. O nuo 2040-ųjų būtų visai ...
  • Metų renovacijos projekto rinkimuose – daugiabutis iš Marijampolės

    2021-03-20Metų renovacijos projekto rinkimuose – daugiabutis iš Marijampolės
    Šiltesnis ir gražesnis namas, išaugusi nekilnojamojo turto vertė ir gerokai sumažėjusios sąskaitos už šildymą – tokiais renovacijos privalumais jau beveik metus džiaugiasi Marijampolėje, Draugystės g. 25A esančio daugiabučio gyventojai. Renovacijos metu buvo apšiltintos namo išorinės sienos, pamatai ir stogas. Pakeisti visi vandentiekio, nuotekų tinklai, iš esmės atnaujinta šildymo sistema, pakeisti šilumos punkto įrenginiai, vamzdynai, radiatoriai. Įrengta šilumos apskaitos daliklinė sistema, kuri leidžia visiems sutaupyti. „Daugiabučio renovacijos darbai vyko sklandžiai ir panaudojant kokybiškas medžiagas, todėl numatytos renovacijos priemonės buvo įdiegtos mažiau nei per metus. Gyventojai patenkinti kokybišku rangovų darbu ir renovacijos privalumas“, – sako daugiabučio atnaujinimo projektą administruojančios įmonės direktoriaus pavaduotojas Donatas Jankevičius. Motyvuoja ...
  • „Skaitmeninė savaitė 2021“: ar darbe jaučiate skaitmeninių įgūdžių stoką?

    2021-03-19„Skaitmeninė savaitė 2021“: ar darbe jaučiate skaitmeninių įgūdžių stoką?
    Technologinė pažanga sparčiai keičia darbo rinką, todėl naujos žinios ir įgūdžiai tampa itin paklausiais. Be to, ilgėjant vidutiniam gyvenimo amžiui bei gyventojams vis ilgiau išliekant darbo rinkoje, mokymasis visą gyvenimą tampa būtinybe. Tačiau 2020 m. atliktas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimas parodė, jog mūsų šalyje atvirumas mokymuisi su amžiumi mažėja. Apklausoje apie mokymąsi visą gyvenimą vos 22 proc. visų apklaustųjų nurodė per paskutinius trejus metus mokėsi. „Naujos technologijos iš esmės keičia kiekvieno iš mūsų darbo turinį ir pobūdį. Darbuotojams neišvengiamai reikia lavinti skaitmeninius įgūdžius, norint išlikti ekonomiškai aktyviais ir produktyviais. Ne veltui skaitmeninių įgūdžių lavinimą visą gyvenimą Europos Komisija pastaruoju ...
  • Smurto proveržis Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje

    2021-03-19Smurto proveržis Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje
    Skandalas purto Kazlų Rūdos savivaldybę: pasklido vaizdo įrašas apie tai, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogė smurtauja prieš mažametę darželinukę. Tokių vaizdų pamatyti nenorėtų ne tik nė vienas tėvas ar motina, bet ir bet kuris padorus žmogus. Loreta AKELIENĖ Smurtavo Kazlų Rūdos pradinės mokyklos auklėtoja R. K. Kovo 8 d. šios mokyklos auklėtinių tėvų skundas pasiekė Savivaldybės administraciją, policiją ir Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Prie skundo buvo pridėtas ir vaizdo įrašas. „Suvalkietis“ nusiuntė klausimus apie situaciją Kazlų Rūdos savivaldybės merui. Mantas Varaška atrašė, kad prieš savaitę buvo gauti keli tėvų pranešimai, jog mokykloje vaikai nesijaučia saugūs, bet konkrečių veiksmų ir pedagogų pavardžių nebuvo. Meras pasiskundė, ...
  • Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie lietuviškos Trispalvės istoriją

    2021-03-17Vinco pasikalbėjimai su Jonu  apie lietuviškos Trispalvės istoriją
    – Godotinas broli Jonai! Sausio pirmoji Lietuvoje paskelbta Vėliavos diena. Ką mes žinome apie jai per 100 metų reikštą pagarbą? Gal prisiminkime Lietuvos vėliavos istorijos kelią iki šių dienų? Juk LDK vėliavą bene pats siūlei patvirtinti Lietuvos Respublikos vėliava. – Na, manau, gerbiamas Vincai, kad ši vėliava galėtų plazdėti ir plazda prie lietuvių gražiųjų sodybų. Bet kai tvirtinome, dauguma priekaištavo, kad labai jau ji panaši į sovietų Rusijos vėliavą.– Gal tiksliau, sovietų vėliava – į mūsų, gediminaičių, vėliavą. Tai kaipgi ją, mūsų Trispalvę, kūrėte? – Lietuvių konferencija 1918 m. sudarė specialią Lietuvos Tarybos komisiją, kurioje buvome aš, archeologas Tadas Daugirdas, Antanas Žmuidzinavičius ...
  • Jau atsivėrė ekspozicijos

    2021-03-17
    Nuo kovo 16 dienos gerokai pasikeitė karantino ribojimai kai kuriose srityse – kultūroje taip pat. Nors dar ne visos durys jau atvertos, dar tebediskutuojama dėl gyvų renginių salėse, tačiau išsiilgusieji tikrų parodų jau gali jas aplankyti. Žinoma, tebesilaikant karantino reikalavimų: dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas, neiti jaučiant kvėpavimo takų ligų simptomus (nepykite, jei būsite neįleisti); reikia laikytis saugaus dviejų metrų atstumo, vienu metu gali eiti 2 žmonės (šeima)… Karantinas neatšauktas, tačiau pasidžiaukime, kad galime paįvairinti savo gyvenimą bent tuo, kas leidžiama.Marijampolės kultūros centras skelbia, kad jau nuo vakar galima aplankyti šios kultūros įstaigos parodų erdves. Primename, kad tikrai verta pamatyti respublikinę ...
  • Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).

    2021-03-17Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).
    – Iš daugybės žodžio „iššūkis“ sinonimų renkuosi man labiausiai tinkančius: išdrįsti ir išmėginti, rizikuoti ir kviesti, drąsinti ir skatinti, – teigia V. Armanavičienė. – Su asmeniniais iššūkiais asocijuojasi kelios iniciatyvos. 2004–2011 metais Gižų mokykloje veikusi dailės galerija „Žalia-Geltona“. Joje teko organizuoti profesionalaus meno parodas, kūrėjų, mokinių ir kaimo bendruomenės žmonių susitikimus. Nuo 1988 metų gyvuoja popieriaus karpytojų grupė „Sėjinis“, išaugusi iš kūrybiško mokytojos, mokinių ir bendraminčių bendradarbiavimo. Ir pagaliau – Meno ir edukacijos centras, kurio pagrindinis siekis – kurti ir puoselėti kultūrinės edukacijos tradicijas mūsų regione. – Netradiciškai pateikta karpinių paroda Paežerių dvare – irgi iššūkis, nes languose eksponuoti skulptūras ar ...