Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Asmenybė, kurios įžvalgos ir darbai tebestebina...

M. Krupavičius 1920–1923 metais: krikščionių demokratų partijos lyderis, seimų narys.

M. Krupavičius 1920–1923 metais: krikščionių demokratų partijos lyderis, seimų narys.

Mykolo Krupavičiaus knygos „Atsiminimai“ (išleista 1972 m. Čikagoje jau po autoriaus mirties) įvade leidėjai apžvelgia visos jo veiklos esmę, nors knygoje – jo prisiminimai iki 1919 metų: gyvenimo pažinimo, mokslų, asmenybės, pažiūrų formavimosi tarpsnis.
„Atsiminimai yra tik įvadas į plačios ir gilios Krupavičiaus veiklos studijas. (…) Jas tektų dalinti į tris savitas dalis. Pirmąją dalį sudarytų jo veikla Lietuvos nepriklausomybės kūrimo baruose. Čia įeitų jo veikla seimuose, žiedžiant Lietuvos konstituciją, formuojant pagrindinius įstatymus ir pravedant žemės ūkio reformą.
Antrąją jo veiklos dalį apimtų laikotarpis, jam pasitraukus iš valdžios. Čia įeitų jo klebonavimai, jo santykiai su Lietuvos valdžia, kovos už ūkininką, santykiai su vienu ar kitu okupantu.
Trečiąją dalį sudaro jo veikla išeivijoje.“ (Čia ir kitur citatų kalba netaisyta – N. L.).
Jo veikla dalijama ir kitaip: kaip kunigo, rašto žmogaus, politiko ir valstybininko, visuomenės veikėjo. Šiandien daugelis mūsų, pernelyg nesigilindami į visumą, Mykolą Krupavičių žinome kaip kunigą ir vieną nepriklausomos Lietuvos kūrėjų, žemės reformos architektą…

Šaknys – Suvalkijoje
Mykolas Krupavičius gimė 1885 metų spalio 1 dieną Balbieriškyje, tuometėje Marijampolės apskrityje. Tėvas dvare, kaip rašoma „Atsiminimuose“, „buvo aludaris ir spirito varyklų mechanikas. Anų laikų sąlygomis darbas buvo gerai apmokamas. (…) Motina Rozalija Malinauskaitė – Balbieriškio miestelio ūkininkaitė. Motinos tėvas sakydavo, kad jis esąs amžinas dzūkas ir jo tėvai čia nuo amžių gyvenę. Mano motina buvo baigusi pradžios mokyklą, šviesi ir sumani moteris: manau, kad ji turėjo būti prasilavinusi. Su mumis, vaikais, nuo mažų dienų ji kalbėdavo tik lietuviškai. Bet turėdavo didelio noro išmokyti ir lenkiškai. Motinos argumentas: kiekvienam žmogui naudinga mokėti kelias kalbas.“
Šeima iš Balbieriškio persikėlė į Ūtą, dar po poros metų ilgesniam laikui apsigyveno Igliškėliuose. Tėvas svajojo apie savo ūkį, visaip kaupė pinigus, vėliau išvyko į Ameriką, bet buvo jau nejaunas, nesisekė su darbais – ten liūd­nai baigė gyvenimą. Likusiai su vaikais (be Mykolo buvo dar trys dukros) motinai buvo sunku.
M. Krupavičius vaizdingai ir smulkiai aprašo ir mokslus Igliškėliuose (mokyk­la buvo vienintelė visame valsčiuje), akcentuodamas, kad „Jasaitis (mokytojas) vertas gero atminimo ir pagarbos, nes pačiame lietuvybės persekiojimo įkarštyje, nepaisydamas didelių skiriamų bausmių, mokydavo mus iš maldaknygių lietuviškai.“ Jau buvo atsiradę lietuviškų knygelių ir laikraščių – juos slapčiomis platindavo ir Mykolas… Su lietuvybe susijusi veikla tęsėsi ir Veiverių mokytojų seminarijoje, į kurią įstojo 1900 metais ir kur buvo dėstoma lietuvių kalba. Ją baigdamas (vertėsi labai kukliai) susirgo plaučių džiova, gydytojas pasiūlė važiuoti į Šveicariją, pinigų nebuvo, tad teko laikytis kaimo „daktarkų“ prisakytos disciplinos. Pasveiko ir nors sveikata nebuvo labai stipri, nugyveno 85 metus…
Mokytojavo dvejus metus Lenkijoje, vienus – Papilėje, Žemaitijoje. Visur aktyviai reiškėsi propaguodamas lietuvybę, buvo žinomas kaip maištininkas, už tai grėsė represijos.

 

Mykolo Krupavičiaus motina Rozalija Malinauskaitė-Krupavičienė ir tėvas Pranas Krupavičius.

Mykolo Krupavičiaus motina Rozalija Malinauskaitė-Krupavičienė ir tėvas Pranas Krupavičius.

Kitas kelias
Ėmė galvoti apie kitokį darbą, gyvenimo kelią. Su kunigais buvo daug bendravęs, vertino jų veiklą žmonių ir lietuvybės labui… Bet – „labai mėgau miškus. Gal dėl to ir miškininko karjera traukė. Pasiryžau pradėti nuo aukštesniosios miškų mokyklos, bet nemečiau minties ir apie kunigų seminariją. Kunigų seminarija man žadėjo vieną dalyką, kurio aš ypatingai troškau – darbą Lietuvoje“.
Pasirinko miškininkystę, įstojo, bet pasitikslinęs, kur galėsiąs dirbti baigęs, išgirdo, kad Archangelske, Vologdos srityje, gal dar Pavislyje, o apie lietuviškas gubernijas pasiūlė nesvajoti… Seinų kunigų seminarija buvo „naujas pasaulis“, po to – studijos Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1914 m. birželio 13 d. buvo įšventintas į kunigus, primicijos vyko Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Buvo matęs gyvenimo, daug ką patyręs, brandus.

1917 m. paskirtas į Voronežą, kur buvo keliolika tūkstančių lietuvių karo pabėgėlių, dirbti gimnazijos kapelionu; porevoliuciniame chaose suprato, kad svarbiausia – vienybė ir sutelktumas bendram labui. Būtent čia pirmiausia išryškėjo jo, kaip oratoriaus, gabumai, čia jis savo gyvenimą susiejo su krikščionių demokratų partija (teigiama, kad atstovavo kairesnei jos srovei), čia dirbdamas su jaunimu ir ne tik išsakė savo gyvenimo kredo: „Reikia, kad Lietuva, Lietuvos reikalai, Lietuvių tauta ir jos kalba visur būtų pirmoje eilėje, ir kad mūsų „aš“ sektų paskui juos. „Man“ yra tai, kas atlieka nuo Lietuvos“. Tai nėra skambūs žodžiai – visa vėlesnė veikla liudija, kad pats tuo vadovavosi. Budri Rusijos valdžios akis sekė maištingą veiklą – M. Krupavičius turėjo slapčia trauktis iš Voronežo. Jis čia buvo nemažai nuveikęs, ragindamas ne griauti, o kurti, dvasiškai atgimti, vienytis.

Įšventinus kunigu 1914 m. birželio 13 d. tarp savųjų: motina, sesuo Marija su vyru Antanu Astramsku, sesuo Veronika su vyru Jonu Jarumbavičiumi, dukrelėmis Stase ir Aldona.

Įšventinus kunigu 1914 m. birželio 13 d. tarp savųjų: motina, sesuo Marija su vyru Antanu Astramsku, sesuo Veronika su vyru Jonu Jarumbavičiumi, dukrelėmis Stase ir Aldona.

Kai grįžo, Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybę (kai kas klaidingai mano, kad M. Krupavičius yra tarp pasirašiusiųjų Nepriklausomybės aktą, bet jo tuo metu Lietuvoje dar nebuvo), laukė daug darbų, ir „vyskupo liepiamas tapau politiku“. Buvo paskirtas į darbą Valstybės Taryboje, nors prašė skirti vikaru į Griškabūdį… Jaunai valstybei reikėjo protingų, atsidavusių, mokančių sutelkti kitus žmonių. Ir M. Krupavičius telkė. Vienas radikaliausių jo siūlomų dalykų buvo žemės reforma. Ne visiems patiko: jis net buvo apšauktas bolševiku…
M. Krupavičius dirbo trijuose Lietuvos seimuose ir keturiose vyriausybėse, buvo žemės ūkio ministru (1923–1926), bet po 1926 metų valdžios perversmo ne tik persekiotas, bet ir priverstas išvykti iš Lietuvos: gavęs J. Vailokaičio stipendiją Prancūzijoje studijavo politinę ekonomiją, sociologiją, žurnalistiką.
Į Lietuvą grįžo 1930 m., paskirtas vikaru Garliavoje. Daug kas manė, kad tokiam veikėjui pareigos per menkos, bet jis sugebėjo atgaivinti parapiją ir klusniai vykdė kunigo pareigas. Vėliau buvo leista dėstyti Vilkaviškio vyskupijos kunigų seminarijoje, klebonavo Veiveriuose iki 1935 metų, iš čia paskirtas į Kalvariją – klebonu ir dekanu.

 

Visą gyvenimą, be kitų darbų, šis žmogus rašė, kviesdamas dirbti Lietuvos labui, aiškindamas žmonėms esminius dalykus, mokydamas... Kalvarijos viešojoje bibliotekoje sukaupta daugybė paties M. Krupavičiaus raštų, jo redaguotų leidinių, literatūros apie jį.

Visą gyvenimą, be kitų darbų, šis žmogus rašė, kviesdamas dirbti Lietuvos labui, aiškindamas žmonėms esminius dalykus, mokydamas… Kalvarijos viešojoje bibliotekoje sukaupta daugybė paties M. Krupavičiaus raštų, jo redaguotų leidinių, literatūros apie jį.

Okupacijos, tremtis, užsienis
Gyvenimą sudrumstė okupacijos, karas. Naujoji santvarka įnešė sumaištį į visų gyvenimą. Kaip reikėjo laikytis, elgtis tikintiesiems? M. Krupavičius buvo tarp pirmųjų, bandžiusių vienaip ar kitaip paveikti tuos, nuo kurių priklausė ne tik atskiro žmogaus, bet ir visos tautos gyvenimas. Jis parengė memorandumą, kreipdamasis į rusų, vėliau kitą – ir į vokiečių okupantų valdžią, gindamas tikinčiuosius ir smerkdamas užkariautojų elgesį kitų tautų atžvilgiu. 1942 m. prelatas gestapo suimtas, įkalintas tą patį memorandumą pasirašęs Jonas Aleksa, o prezidentas Kazys Grinius apgyvendintas Sasnavos valsčiuje. Amerikiečių kariuomenė išvadavo 1945 metais. Kilo dilema: palikti vėl tarybine tapusią Lietuvą ar pasilikus laukti, kol bus ištremtas į Sibirą ar bus dar blogiau…
Emigracijoje – Vokietijoje, o nuo 1956 m. Amerikoje – išgyveno 25 metus. Visi jie skirti darbui Lietuvos labui. Tai būtų jau atskira, plati ir turtinga tema.
Mirė Mykolas Krupavičius 1970 m. gruodžio 4 d. Čikagoje, palaikai į Lietuvą sugrįžo 2006-aisiais. Savo testamente rašė: „Nei pamoksle, nei kalbose mano asmens neliesti. Pamokslininkai ir kalbėtojai teprimena lietuviškajai išeivijai tuos idealus, kuriems aš visą gyvenimą tarnavau ir skelbiau kiekviena proga: laisva nepriklausoma Lietuva, nenuilstama ir nenutraukiama kova dėl jos išlaisvinimo, rėmimas tų institucijų darbu ir finansais, kurios vadovauja tam išlaisvinimui…“

Naujausia informacija

  • Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas

    2020-11-11Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas
    Internetas suteikia galimybę tiesiogiai stebėti įvairius įvykius – naujienos dar niekada nesklido taip greitai ir taip plačiai. Tačiau tarp naujienų šiandien neretai pasitaiko ir melagienų – nepatikimos informacijos ar tyčia sukurpto melo, kurio skleidėjų tikslai yra priešiški valstybei ir visuomenei. Vilniaus politikos analizės instituto medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys atkreipia dėmesį, kad tyčinis visuomenės klaidinimas ar bandymai dezinformacija paveikti tam tikrų grupių nuostatas yra senas ir gerai žinomas ginklas. Neretai šis ginklas šiandien veikia nepastebimai ir pavojingai.  „Jeigu imtume atidžiau analizuoti dezinformacijos poveikį ir tikslus, tai galbūt suvoktume, kad dezinformacija gali būti pavojingesnis ginklas negu Kalašnikovo automatas. Dezinformacija yra hibridinio karo priemonė. O tai, kad jos apraiškas pastebime Lietuvoje, reiškia, kad mus atakuoja priešiškos valstybės“, – sako D. Puslys. „Verta įsisąmoninti, kad vienas iš dezinformacijos tikslų yra kurstyti nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, bendrapiliečiais. Pagrindinis priešiškų atakų organizatorių taikinys yra demokratija – siekiama, kad ji neveiktų, kad Lietuva būtų traktuojama kaip nepavykęs projektas, žlugusi valstybė“, – akcentuoja pašnekovas. Kai informacija prasilenkia su tikrove Šiandien ...
  • Senos technikos muziejuje – išskirtiniai eksponatai

    2020-11-10Senos technikos muziejuje – išskirtiniai eksponatai
    Šio mėnesio „Garažas“ lankosi skaitytojams jau pažįstamame senos technikos muziejuje „Kubilkiemis“. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas Kęstutis Kubilius visada turi ką papasakoti ir mielai aprodo naujus eksponatus. Pastaruoju metu muziejaus ekspoziciją papildo vertingi seni automobiliai, atgabenti iš Skandinavijos šalių. K. Kubiliaus tvirtinimu, toks kelias nėra lengvas, mat tenykščiai technikos kolekcionieriai labai nenori išleisti šio turto kitur. Ričardas PASILIAUSKAS Vienas iš naujų pirkinių, kuriuo K. Kubilius bene labiausiai didžiuojasi – 1956-ųjų „amerikonas“ BUICK SPECIAL. Apžiūrint šį gražuolį į galvą lenda mintys, kad jau tada – šeštajame dešimtmetyje – užatlantės gyventojai tokiais automobiliais važinėjo kasdieniame gyvenime. Galima būtų jį vadinti ištaigingu, bet tai tiesiog didelis, patogus keturių durų sedanas. O to meto inžinierių sprendimai, tokie kaip stabdžių arba vairo stiprintuvas, naudojami ir šiuolaikiniuose automobiliuose. Pastarasis, pavyzdžiui, užvedamas negirdėtu būdu – įjungus degimą tereikia paspausti akceleratoriaus pedalą. Prie vairo pritaisytą automatinės transmisijos svirtį nuleidus žemyn, minkštai linguodamas automobilis pajuda į priekį, o trijų vietų priekinė sėdynė kviečia kuo patogiau įsitaisyti. „Buick Special“ varo 322 „kubų“ (5,3 ...
  • Kavinės pasiruošusios atlaikyti antrą karantino smūgį

    2020-11-10Kavinės pasiruošusios atlaikyti antrą karantino smūgį
    Visoje šalyje įsigaliojęs karantinas verslo įmonėms reiškia naujus suvaržymus. Parduotuvėms ir grožio paslaugų įmonėms įsakyta dirbti ribojant žmonių srautus ir laikantis specialių higienos reikalavimų, sporto klubams mažiausiai trims savaitėms liepta visiškai užverti duris, o kavinėms, barams ir kitoms maitinimo įstaigoms nurodyta gaminti tik maistą išsinešti – valgyti ar gerti prie stalelių visuotino karantino metu uždrausta. Kai kas svarsto, kad maitinimo sektoriui antras karantinas bus pražūtingas, nes net ir leidus maistą gaminti išsinešimui, tai nepadės kavinėms uždirbti net darbuotojų atlyginimams. Dėl to kai kas per karantiną nusprendė visai nedirbti, kiti, kaip ir pavasarį, į situaciją žiūri optimistiškai ir kūrybiškai: bando naujus receptus, ieško naujų uždarbio galimybių. Per karantiną laikinai užsidarys Marijampolėje įsikūrusios kavinės-baro „Kampas“ kolektyvas trečiadienį, Vyriausybei patvirtinus karantino taisykles, kurios nurodo, kad ateinančias tris savaites, o gal ir ilgiau, jei karantinas bus pratęstas, maitinimo įstaigos maistą gali gaminti tik klientams išsinešti, susirinkęs svarstė, kaip elgtis – kavinę kol kas uždaryti ar tikėtis, jog maistas dėžutėse sudomins klientus. – Pavasarį taip lengvai nepasidavėme ir pirmomis ...
  • Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą

    2020-11-07Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą
    Europoje madingi smulkiųjų ūkininkų susivienijimai aktualūs tampa ir Lietuvoje, nes išvien dirbantiems ūkininkams lengviau konkuruoti su stambiais žemdirbiais, susivienijus atsiranda daugiau galimybių integruotis į rinką. Visų svarbiausia, kad sutelkę jėgas smulkūs žemės ūkio subjektai gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų. Smulkūs ūkininkai, kurį laiką į bendradarbiavimą žiūrėję nepatikliai, Lietuvoje jėgas vienija vis dažniau ir drąsiau. Priežastis – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“, pagal kurią smulkūs ūkininkai gali pretenduoti į solidžią paramą tarpusavio projektams vykdyti. Dalijosi daugiau nei du milijonus Į KPP lėšomis remiamą veiklos sritį „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ Lietuvos ūkininkai pretenduoja kasmet nuo 2016 m. Pirmaisiais metais veiklos sritis gavo vos porą paraiškų, kitais, 2017 metais, sulaukė jau 11 subjektų susidomėjimo, 2018-aisiais – 33, o 2019 metais gavo net 48 paraiškas. Per trejus metus pareiškėjams buvo išmokėta beveik 1 mln. 790 tūkst. Eur. Šiemet į paramą pagal veiklos sritį pareiškėjai pretenduoti galėjo spalio 5–lapkričio 4 dienomis. Pastarąjį mėnesį paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ...
  • Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama

    2020-11-07Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Liepos 20–rugpjūčio 21 d. vykusiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 14 705 213 Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma siekė 7 386 247 Eur. Pasak pareiškėjų, parama leis plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje. Plės ir didins rūšiavimo bei sandėliavimo plotus Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis, jau daugiau nei 10 metų daržoves Šakių rajone auginantis ūkininkas, nuolat investuoja į inovatyvias technologijas. Jo siekiama aukščiausia produktų kokybė atitinka tarptautinio „GLOBAL G.A.P.“ sertifikato reikalavimus, o tai, pasak ūkininko, leidžia lygiuotis į geriausius inovatyvius Europos ūkius. Šakių rajone 450 ha užimančius ūkininko daržovių laukus prižiūrėti padeda naujausios inovatyvios technologijos: ūkyje įdiegtos laistymo sistemos, dalį derliaus nuimti padeda sunkioji technika, o sandėliavimo patalpų priežiūra rūpinasi speciali temperatūrą ir drėgmę reguliuojanti ...
  • Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą

    2020-11-06Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą
    Penktadienį atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė Marijampolėje, esanti adresu Šaulių g. 37. Rekonstrukcijos metu buvo padidintas parduotuvės prekybinis plotas, išplečiant tam tikrus prekių skyrius – taip siekiama pirkėjams pasiūlyti didesnę prekių įvairovę ir didesnę pasiūlą. Parduotuvės atnaujinimui prekybos tinklas skyrė apie 900 tūkst. eurų. Parduotuvėje buvo praplėstas daržovių skyrius, taip pat išplėstas bakalėjos prekių, gėrimų asortimentas. Atliepiant pirkėjų poreikius ir lūkesčius, jiems bus pasiūlytas gausesnis šviežios produkcijos – šviežios mėsos, žuvies, konditerijos – pasirinkimas. Kokybę ir šviežumą vertinantys klientai galės įsigyti vietoje kepamų duonos ir bandelių, taip pat vietoje rūkytų mėsos gaminių. „Iki“ parduotuvėse norime pasiūlyti gausų pasirinkimą, todėl atsakingai formavome prekių asortimentą. Būtent dėl to nuo šiol pirkėjai ras didesnę praktiškai visų prekių kategorijų įvairovę – nuo pieno, rūkytų mėsos gaminių, šviežios produkcijos iki bakalėjos prekių. Jau kurį laiką matome, kad pirkėjai vertina vietoje ruošiamą produkciją, jos šviežumą, todėl jiems pasiūlysime ne tik šviežiai keptos duonos ir bandelių, bet ir rūkytos mėsos“, – sako Lina Muižienė, prekybos tinklo „Iki“ vykdomoji direktorė. Rekonstrukcijos ...
  • Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys

    2020-11-06Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys
    Rita LIŽAITYTĖ Kokybiškų, puikaus, suderinto skonio patiekalų galima paskanauti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nedidelėje, tačiau jaukioje Kalvarijoje stilingais, šiuolaikiškais ir puikaus skonio patiekalais gyventojus jau kelerius metus stebina kavinė „Trobiai“. Paragauti gero maisto į Kalvariją plūsta ne tik šios, bet ir aplinkinių savivaldybių gyventojai. Didžiausi nuopelnai tenka Daivai Janušauskaitei – „Trobių“ kavinės koncepcijos sumanytojai ir meniu sudarytojai. Tačiau maisto kokybe ir patiekalų skoniu „Trobiuose“ rūpinasi ne tik ji, bet ir virtuvėje plušančios šešios moterys. Minint Tarptautinę virėjų dieną Daiva joms dėkojo už atsakomybę, darbštumą, kruopštumą ir kūrybiškumą. Mat virėjų idėjos ir sumanymai „Trobiuose“ visada laukiami, išbandomi ir dažnai įgyvendinami. Visi darbuotojai – vienodai svarbūs Čia gaminamas restoraninio lygio maistas ir patiekalai, tačiau D. Janušauskaitė „Trobius“ vadina ne restoranu, bet kavine-užeiga, o virtuvėje plušančias moteris – ne šefėmis, o virėjomis. Daiva sako, kad svarbiausia – ne pavadinimai ir titulai, o geras galutinis rezultatas.  – Darbuotojai turi pozicijas, žino savo darbus, tačiau vieni kitus vadiname vardais, o ne pareigybėmis. Visi yra lygūs ir dirba vienodomis teisėmis ...
  • „Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau

    2020-11-04„Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau
    Neseniai Marijampolėje duris atvėrę „Gero masažo namai“ spinduliuoja prabanga ir dvelkia ramybe. Čia laukiamas kiekvienas, norintis nors trumpam atitrūkti nuo kasdienybės, skirti laiko sau, atgaivinti ir palepinti kūno ar veido odą pažangiausiomis procedūromis ar tiesiog pasimėgauti atpalaiduojančiu masažu, jaukiai įsitaisius vandens lovoje. Salono įkūrėja Laura Rimavičienė versle, susijusiame su grožiu, – ne naujokė. Prieš šešerius metus, baigusi medicinos studijas ir pajutusi, kad pasirinkta reabitologo specialybė jai neteikia džiaugsmo, moteris pasinėrė į žmogaus gražinimo subtilybes. Pradėjusi nuo paprastų masažų, Laura intensyviai gilinosi į naujausias technikas, domėjosi pažangiausia įranga. Labiausiai ją sudomino amerikiečių produkcija. Apie ją rinkosi informaciją ir per porą pastarųjų metų įsigijo keturis naujus aparatus. Vienu iš naujausios kartos aparatų, ir, pasak Lauros, vieninteliu Marijampolėje diodų lazeriu dabar salone ne tik be skausmo 100 procentų pašalinami šviesūs ir tamsūs plaukeliai, bet ir pulsuojančia šviesa, kuri paskatina kolageno ir elastino sintezę, atjaunina veido odą, išlygina kaklo bei dekoltė srities raukšles. Oda tampa stangresnė, atjaunėjusi, atgavusi tonusą ir spalvą. – Plaukeliai yra diskomfortas ir moterims, ...
  • Pandemija kibernetinius sukčius įkvepia naujoms atakoms

    2020-11-04Pandemija kibernetinius sukčius įkvepia naujoms atakoms
    Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, bankų klientams sukčiai per pirmą šių metų pusmetį pridarė žalos už maždaug 2,2 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir telefoninių, ir kibernetinių sukčių atakomis padaryta žala. Pastarųjų aktyvumas per pandemiją ypač išaugo, nes elektroninėje erdvėje ėmėme praleisti kaip niekada daug laiko. Be to, atsirado jautri COVID-19 tema, kurią nusikaltėliai puikiai išnaudoja.Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius dr. Rytis RAINYS sako, kad paniškai bijoti kibernetinių atakų ir dėl to vengti elektroninės erdvės nereikėtų, tačiau kad atakos egzistuoja, o sukčiai veikia itin aktyviai ir rafinuotai, žinoti būtina. Atsižvelgiant į tai kibernetinio saugumo specialistas pataria būti budriems ir tinkamai apsaugoti savo elektroninius įrenginius. – Prašome papasakoti, kaip pandemija pakeitė kibernetinio saugumo situaciją? – Pastaruoju metu kibernetinių išpuolių skaičius pasaulyje išaugo maždaug 20–30 proc. Matome, kad apskritai kibernetinių išpuolių mastas pasaulyje sparčiai auga. Pandemijos tematika kibernetinių išpuolių kontekste paskutiniu metu yra labai plačiai išnaudojama. Ypač tai pasireiškė pandemijos pradžioje, kai trūko įvairių apsaugos priemonių: respiratorių, veido kaukių, pirštinių ir kt. Tuomet ...
  • Programišiai pasikėsino į žinomos kraštietės paskyrą

    2020-11-04Programišiai pasikėsino į žinomos kraštietės paskyrą
    Jei manote, kad specialistų perspėjimai apie kibernetinius išpuolius tėra pramanai ar perdėtas rūpestis elektroninės erdvės saugumu, kraštietės „TV pagalbos“ žurnalistės, „X faktoriaus“ dalyvės Gerdos Žemaitės patirtis įrodo, kad kibernetiniai sukčiai yra kuo tikriausi, o jų veiksmai – labai skaudūs. Prieš porą savaičių programišiai užgrobė moters socialinio tinklalapio „Instagram“ paskyrą, kurioje ji yra subūrusi 43 tūkstančių sekėjų komandą. Po poros savaičių G. Žemaitė savo paskyrą atgavo, tačiau tam prireikė ne tik daug kantrybės, bet ir specialistų pagalbos. Viskas – dėl skubėjimo Nemaloni situacija Gerdai nutiko spalio 14 dieną, kai gavusi neva „Instagram“ administracijos siųsta žinutę su perspėjimu apie atliktą „Instagram“ taisyklių pažeidimą ir raginimą paspausti nuorodą, kurią ji, deja, paspaudė ir prarado teisę prieiti prie ilgai kurtos anketos, taip pat čia skelbto turinio. – Žinutė atrodė labai įtikinamai – su visais organizacijos logotipais ir „Instagram“ būdinga rašysena. Po perspėjimu apie taisyk­lių pažeidimus buvo nurodymas užpildyti specialią anketą ir pasiaiškinti dėl situacijos. Jei neužpildysiu anketos, buvo pagrasinta mano paskyrą per 24 val. pašalinti. Skaitydama ...
  • Vaizdo ir garso įrašų klastotės gali ir stulbinti, ir šiurpinti

    2020-11-04Vaizdo ir garso įrašų klastotės gali ir stulbinti, ir šiurpinti
    Žiūrite, ir netikite savo akimis. Vaizdo siužete Amerikos garsenybė staiga užtraukia rusišką dainelę. Tik po kurio laiko suprantate, kad vaizdas yra pakeistas ir suklastotas pasitelkus šiuolaikines technologijas. Tokios sintetinės vaizdo klastotės angliškai yra vadinamos „deepfake“. Kol kas ši „deepfake“ technologija dažniausiai naudojama pramoginiais tikslais, tačiau kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad sintetinės vaizdo klastotės gali būti panaudojamos ir piktais kėslais – siekiant apgauti, suklaidinti ir net supriešinti visuomenę. Vaizdo klastotei sukurti pakanka poros šimtų konkretaus asmens nuotraukų. Suklastoja ne tik veidą Kalbėdamas apie vaizdo klastotes programuotojas ir dizaineris Jonas Lekevičius neretai vartoja „skaitmeninės kaukės“ terminą. Anot jo, Lietuvoje ir pasaulyje tai yra gana naujas reiškinys. „Pasitelkus skaitmenines technologijas judantis žmogaus veidas pakeičiamas taip, kad šių pokyčių būtų neįmanoma pastebėti. Trumpai tariant, ši technologija skirta transformuoti vieno asmens veidą naudojant kito asmens veidą, neprarandant emocijų ir išraiškų“, – aiškina J. Lekevičius. Pašnekovas prognozuoja, kad ilgainiui sintetinės vaizdo klastotės bus naudojamos vis dažniau, nes technologija yra aktyviai vystoma ir nuolat progresuoja. „Jau yra sukurtos ...
  • Kaltųjų paieškos: po rinkimų masiškai korona susirgo komisijų nariai

    2020-11-03Kaltųjų paieškos: po rinkimų masiškai korona susirgo komisijų nariai
    Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis šios savaitės vidury savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė apie atlikto COVID-19 testo rezultatą. Testas buvo neigiamas. Direktorius neslėpė simptomų nejutęs, nors vieną vakarą temperatūra buvo pakilusi iki 37. „Išsitirti nusprendžiau ne todėl, kad būčiau jautęsis blogai ar bijojęs šios ligos. Svarbiausias kirbantis klausimas buvo – ar yra bent menkiausia tikimybė, kad esu besimptomis ir galiu pernešti virusą kitiems, kurie galbūt paskui turės sveikatos problemų“, – teigė jis. Apie tai, kad susirgo COVID-19, šią savaitę drąsiai visuomenei pranešė Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius Kęstas Spūdys. Tikrai nevadintume to reklama. Greičiau atsakomybe saugoti kitus. Siaučiant koronavirusui, kurio mes nebepajėgiame sustabdyti, atsakomybė kiekvieno iš mūsų dėl šios ligos plitimo turėtų būti svarbiausiu prioritetu. Nes skaičiuojami ne tik nuo šios ligos pasveikusieji, bet ir mirusieji. Deja, spalio 11-ąją vykę rinkimai, o po jų Marijampolės regione masinis COVID-19 protrūkis tarp komisijos narių rodo, kad atsakomybės už save ir už kitą mes dar labai stokojame. Loreta TUMELIENĖ Tyrimą pradėjo teisėsaugos institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo ...
  • Baltarusijoje protestai pasižymi taikingumu

    2020-11-03Baltarusijoje protestai pasižymi taikingumu
    Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JAKNIŪNAITĖ sutiko pakomentuoti padėtį Baltarusijoje ir atsakyti į „Suvalkiečio“ klausimus.   – Koks Rusijos vaidmuo įvykiuose Baltarusijoje?– Žinoma, kad Rusija daro didelę įtaką Baltarusijai, ši yra labai stipriai priklausoma ekonomiškai, o iš to seka – ir politiškai nuo Rusijos. Buvo net sudaryta vadinamoji sąjunginė Rusijos-Baltarusijos valstybė, nors ji realiai niekada neegzistavo.Visgi panašu, kad Rusija nesitikėjo, jog rinkimai įvyks taip nesėkmingai Lukašenkai, ir nebuvo pasiruošusi tokiam scenarijui. Iš dalies ir dėl to, kad pats Lukašenka labai savotiškai elgėsi per priešrinkiminį laikotarpį: kalbėjo, kad gyventojai už jį turi balsuoti, nes tik jis apsaugos Baltarusijos suverenitetą nuo Rusijos. Aliaksandras Lukašenka savo rinkimų kampaniją kūrė per tokią priešpriešą su Rusija. Aišku, Rusijai tai nepatinka. Visgi A. Lukašenka neretai ir anksčiau laviruodavo tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Rusijai reikalingas A. Lukašenka, nes užtikrina šalyje stabilumą, bet jis jau nėra toks patikimas jos partneris, kaip iki šiol. Mano spėjimu, Lukašenka jau nurašytas kaip partneris, su kuriuo ...
  • Parama investicijoms padės stiprinti pozicijas

    2020-10-31Parama investicijoms padės stiprinti pozicijas
    Nuo lapkričio 2 iki gruodžio 18 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) paramos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ja siekiama didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas. Parama jau pasinaudojusi ūkininkė Agnė Alksnė įžvelgia ne vieną privalumą: nuo augančio darbo našumo iki aplinkos saugojimo. Užteko ir traktoriui, ir kultivatoriui, ir sėjamajai Netoli Palangos, Klaipėdos rajono Peskojų kaime, ne vienus metus ūkininkaujanti A. Alksnė turi mišrų ūkį: jame augina ir peni pieninius bulius, taip pat tam, kad parduotų, augina kviečius, miežius, pupas. Ūkininke moteris tapti neplanavo: baigusi studijas, su vyru išvyko į užsienį, o užsidirbusi pinigų planavo pirkti sklypą sostinėje ir statyti namą. Viską pakeitė tėvo, taip pat ūkininko, dovana – 2,5 ha žemės netoli jo ūkio. Būtent ten iškilo A. Alksnės ir jos vyro namas, įsisuko juodu ir į ūkininkavimą. Paraišką pagal priemonės veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ A. ...
  • Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais

    2020-10-31Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais
    Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva numatė įgyvendinti EIP iniciatyvą, siekdama paskatinti glaudesnį mokslo, ūkininkų ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas žemės bei miškų ūkio sektoriuose. Tikslas – augalų kokybė Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (toliau – ŽŪR) sudarė EIP veiklos grupę kartu su UAB „Art21“ bei ūkininkais ir įgyvendino projektą „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas naudojantis aerodistanciniais-spektrometriniais metodais“, kuris buvo finansuojamas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“.Kaip pasakojo ŽŪR Projektų valdymo poskyrio vedėja Laima Buitkienė, projekto pagrindinis tikslas buvo skatinti augalininkystės ūkius diegti technologines naujoves, užtikrinančias kenksmingų organizmų kontrolę ir aplinkos tausojimą. Anot jos, buvo atlikta mokslinių tyrimų ir sukurta ...