Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“

Baigiamajame „Medynių“ koncerte pasirodžiusi grupė iš Portugalijos klausytojams sukėlė tikrą euforiją… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Visą mėnesį kvietė medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“. Tarptautinis. Aštuntasis. Marijampolėje. Mums koncertuose viskas buvo miela ir sklandu. O iš tikrųjų? Apie tai (ir ne tik) kalbėjome su festivalio organizatoriumi (ir dalyviu) Dariumi KLIŠIU.

– Iš šalies žvelgiant atrodė, kad viskas buvo sklandu ir paprasta…

– Kai 2015 metais pradėjome organizuoti „Medynes“, po kiek­vieno festivalio sakydavau, kad „tai – lyg amžinai mirštantis, bet labai mylimas vaikas“. Paaiškinsiu: kaip organizatorius niekada nežinau, ar viskas pavyks, nepaisant to, kad kiekviena akimirka apgalvota ir konkrečiai suplanuota. Visada veikia atsitiktinumo faktorius. Sakykime: kažkas, ko tu nei numatysi, nei išvengsi, būtinai įvyks. Mūsų festivalis kasmetis, tačiau planuodamas koncertus niekada nežinai, ar gausi finansavimą; jei jau žinai, kad jis skirtas, nežinai, ar visi atlikėjai, su kuriais buvo sutarta, atvyks – ar nesusirgs, ar neatsitiks kokia asmeninė nelaimė… O kur dar force majore, kuri mus ištiko – pandemija, Ukrainos karas su visomis pasekmėmis?

Planuodamas festivalį tiesiog labai daug ko nežinai, o planuoti privalai: sudarinėti sutartis, skaičiuoti biudžetą, tartis su kelionių agentūromis… Ir jauti visu savo kūnu, kad vienas atsitiktinumas, o gal lemtingas Dievo spragtelėjimas pirštu, gali viską pasukti į kitą pusę. Kaip susitvarkysi su tuo iššūkiu? Tai beprotiška įtampa, bet sykiu ir didžiulis malonumas. Laikui bėgant išmoksti gyvenimiškos improvizacijos, atsakomybės prieš kitus, išmoksti diplomatijos, valdyti emocijas.

Visko. Ir dar – neįkainojama patirtis – tavimi pasitiki ir kaip festivalio organizatoriumi, ir kaip muzikantu, tad išeiti iš komp­likuotos padėties, pavyzdžiui, solistei susirgus, reikia tik skambučio ir paprasto klausimo – „ar galėtumei?“ Muzikantų, atlikėjų sutikimas visada susijęs su pasitikėjimu – jie žino, kur važiuoja koncertuoti. O man svarbu, kad galiu pasitikėti savo artimiausiais pagalbininkais.

Šių metų festivalyje iš esmės niekas nepakito, tik tapo dar sudėtingiau. Nenorime kartotis, norime aukšto lygio ir kartelę keliame vis aukščiau, o kuo ji aukščiau – tuo daugiau atsakomybės. Kiekvieno festivalio organizavimas – tai ir planavimas, ir improvizacija.

– Koks aštuntasis festivalis buvo pačiam – ne tik kaip organizatoriui, bet ir kaip muzikos žinovui?

– Į „Medynes“ žiūriu kaip į gero restorano meniu. Jeigu jį atsivertęs rasčiau kaskart tuos pačius patiekalus, mano kojos ten daugiau nebūtų – tiesiog neįdomu. Man patinka kaita, netikėtumas, improvizacija, galimybė pačiam nustebti ir nustebinti kitus.

Džiaugiuosi, kad tarp mūsų klausytojų tokių taip pat yra: jie eina į visus koncertus (juos atpažįstu, tarsi buriasi tokia „medynininkų“ bendruomenė), nežinodami – ko tikėtis, kas bus? Geras jausmas, atsiranda motyvacija stengtis dėl tokių žmonių.

Šių metų festivalyje įtampos tikrai netrūko. Vieną vakarą sulaukiu skambučio iš atlikėjo Chriso Ortono (atskrido iš Barselonos): ar kas nors jį vis dėlto pasitiks Vilniaus oro uoste? Vienuolikta valanda vakaro, atlikėjas oro uoste – o aš tvirtai įsitikinęs, kad jis pasirodys tik kitą dieną… Teko skubiai užsakyti viešbutį Vilniuje ir atsiprašyti (nors Chrisas, turėdamas didelę atlikėjo/keliautojo patirtį dėl to problemų nedarė). Kitą dieną jis jau buvo Marijampolėje ir grojo koncerte, po jo, vakarodami, linksmai juokėmės iš kvailo nesusipratimo. Ukrainietės Boženos Korčynskos kelionė taip pat nestokojo nuotykių. Turėjau paimti iš Vilniaus oro uosto du atlikėjus, kurių lėktuvai vienu metu, tačiau iš skirtingų šalių, nusileidžia. Džiaugiausi, jog parvežęs juos į Marijampolę dar turėsiu bent pusę laisvos dienos. Deja, Boženos lėktuvas vėlavo, persėsti į kitą ji jau nesuspėjo. Žinoma, panika – kad pasiektų Vilnių, atlikėjai teko keisti dar kelis lėktuvus…

Programa išsiskyrė ne tik užsienio atlikėjais – jų atliekamos programos buvo išskirtinai įdomios. Britas Chrisas Ortonas su išilginėmis baroko fleitomis grojo šiuolaikinę muziką, škotas Callumas Armstrongas, grodamas senoviniais aulais bei dūdmaišiais ne tik atliko tradicinę muziką, bet ir pritaikė šiandienos muzikinius elementus. Aulai – pirmą kartą Lietuvoje girdimi instrumentai – paskatino iš Vilniaus atvykti jaunųjų LMTA studentų plejadą. Portugalų grupė „Urze de lume“, kurių pasirodymas buvo planuotas prieš trejus metus, pristatė senuosius iberų instrumentus, jų atliekamos melodijos remiasi senovinėmis dermėmis, tačiau tai yra pačių atlikėjų originalios kompozicijos. Jų atliekama muzika iš esmės folkloras, tačiau jie sugeba jo tradicijas kilstelėti į kitą, šiuolaikinį lygį, priartinti prie šiandienos klausytojo sąmonės, pasaulėjautos… Kiekvienas koncertas buvo netikėtai tradiciškai šiuolaikiškas.

– Kai galvojate apie klausytoją – ko tikitės? Po karantino kai kas bevelija sėdėti namuose, ir ne laiko stokoje ar piniguose esmė. Gal ekranai atitraukė nuo gyvo garso, veiksmo?

– Kažkada viena Lietuvos kultūros tarybos darbuotoja pajuokavo: „Lietuva tapo krepšinio ir festivalių kraštu“. Taip, festivalių tiesiog ūžia, tačiau: o kokia jų kokybė? Man šis klausimas visada rūpi – manau, kad ir kitiems.

Apie pustuštes ir sausakimšas žiūrovų sales kalbėti būtų galima labai daug, kartais tiesiog norisi pasakyti: gyvename įdomiais laikais. Popsininkai, lipsinkininkai (angl. Lip-sync – kai dainininkas judina lūpas sinchroniškai su iš anksto įrašytu garso takeliu) ir komercinių „teatrų“ atstovai plėšia nežmoniškus pinigus, salės dažniausiai sutraukia mases žiūrovų. Žmonėms reikia tokių pramogų, tai yra normalu. Tačiau kai iš kailio neriesi, norėdamas atvežti į Marijampolę pasaulinio lygio ansamblį, dėl kurio „plėšosi“ geriausios Vakarų Europos salės (pavyzdžiui, lietuvių mecosopraną Norą Petročenko ar beveik visose garsiausiose pasaulio scenose grojusią džiazo grupę „Atom String Quartet“) susiduri su tuo, kad dažnas nesupranta, kodėl reikia mokėti bent simbolinius 5 eurus už bilietą?

Vadinasi, klausytojų sąmonėje jau suformuotas suvokimas, kad už pramogines-komercines programas reikia mokėti pinigus, tačiau už kokybiškus džiazo, klasikos, eksperimentinius koncertus ir pan. – jau nelabai. Panašiems festivaliams reikia rėmimo, nes kitaip neatsirastų tokių išprotėjusių žmonių, kurie imasi šiuos dalykus daryti, aukodami savo sveikatą, asmeninį gyvenimą ir pan., tačiau, mano galva, atėjusieji paklausyti koncerto, taip pat yra verti pagarbos – simbolinis mokestis suteikia galimybę atsirinkti, suvokti, kur eini ir ko klausai. Tai abipusė pagarba – ir atlikėjui, kuris, patikėkite, mato publiką ir jos reakcijas, ir žiūrovui, kuris nenorėtų būti trikdomas atsitiktinai į salę patekusių žmonių.

Mes, mūsų festivalis, labai griežtai laikomės nuostatos, tam tikra prasme edukacinės: nesvarbu, kad renginys remiamas, jis turi būti su minimaliai įperkamais publikai bilietais. Galvojame apie visų koncertų abonementą, kuris iš esmės turėtų tik simbolinį mokestį, skirtas tikrai norintiems apsilankyti mūsų koncertuose.

Nerimo, kad į mūsų koncertus publika nesusirinks, jau nebėra. Kaip minėjau, per tuos metus festivalis subūrė klausytojų branduolį, yra žmonių, kurie lankosi vos ne visuose koncertuose ir labai tuo džiaugiasi, mums šie klausytojai ypač brangūs. Dar viena tendencija – į koncertus atvyksta klausytojų iš didmiesčių: iš smalsumo, dėl festivalio unikalumo.

Kiekviename koncerte klausytojų yra tiek, kiek reikia, mūsų festivalio tikslas – ne pritraukti šimtus, tūkstančius… Tai festivalis, turintis savo specifiką, jo tikslas – kameriškumas, aukščiausio lygio profesionalumas, autentiškumas. Mes jį matome ne tik Marijampolės, Lietuvos, bet ir europiniame, pasauliniame kontekste, tai tarptautinis festivalis, kuriam analogų kol kas Vakarų kultūros kontekstuose nėra. Ir dar: tai Marijampolės miesto festivalis, pirmiausia jis skirtas mums – marijampoliečiams.

– Ir – tradiciškai – apie kitus metus ir darbus. Dar vieną kitą sakinuką – apie projektą su Aud­riumi Pliopliu…

– Atsakysiu trumpai: noriu pailsėti! Tikrai. 2022-ieji metai buvo nepaprastai intensyvūs, neturėjau nė vienos laisvos dienos – taip jau išpuolė. Dabar tiesiog noriu ramiai sulaukti šv. Kalėdų, pabūti su artimaisiais, susikaupti kitiems metams. Kitų metų festivalio programa jau sudaryta, kaip ją pavyks įgyvendinti – vėl priklausys nuo tam tikrų faktorių, ne tik nuo finansavimo…

…Kai susipažinau su JAV gyvenančiu menininku Audriumi Pliopliu (teko groti parodos „Sibiro sielos“ atidaryme), jo fotokoliažai su tremtinių nuotraukomis, laiškais man paliko nepaprastai gilų įspūdį. Tad pasiūliau Audriui sukurti bendrą audiovizualinį projektą „Sibiro sielos“, kurio idėja remtųsi jo fotografijų kompozicijomis. Jis sutiko ir taip gimė bendras darbas. 2021 metų pabaigoje susisiekiau su Pietų Afrikos Keiptauno universiteto festivalio „Bowed Electrons“ organizatoriais ir pasiūliau elektroakustinį projektą. Bendra audiovizualinė kompozicija buvo atlikta/parodyta festivalyje „Bowed Electrons 2022“ rugsėjo mėnesį.

– Visų „medynininkų“ vardu – sėkmės.

Nijolė LINIONIENĖ

Naujausia informacija

  • Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti

    2022-12-03Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti
    Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyta iki tol nebuvusi galimybė pajamoms padidinti – savanoriškas dalyvavimas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Ankstesniuose straipsniuose pristatėme kompleksinę ekoschemą, skirtą veikloms ariamojoje žemėje, dabar aptarsime, kokiomis ekoschemomis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Pagal vieną iš veiklų ūkininkai įsipareigos auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (ar) daržoves. „Santarvės“ archyvo nuotrauka Prioritetas ekologiniam ūkininkavimui „Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)

    2022-12-02Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)
    MOTUS VITA klinikos kineziterapeutė Laura Žilinskienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Pripažinkime – šokėjai daugumai asocijuojasi su švente, estetika, elegancija ir tobula laikysena. Realybė yra skaudesnė – profesionalūs šokėjai dažnai kenčia skausmus, šypsenos ant parketo slepia ne tik sunkų treniruočių darbą, bet ir patirtų traumų pasekmes, alinančių treniruočių pažeistus sąnarius, susiformavusius ydingus judesių kompensacinius mechanizmus, baimes dėl naujų traumų. Kodėl šokėjams skauda? Šokant daug apkrovų tenka apatinei kūno daliai: pasitaiko skausmų pado, čiurnos, kelio, kirkšnies srityse. Dėl intensyvių ir didelės amplitudės sukimo ir tiesimo judesių juntamas kaklo ir juosmens srities nuovargis bei skausmas. Nervų sistema ir kūnas, reaguodamas į lėtinį skausmą, keičia judesio ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-30Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Siekiant paskatinti šalies ūkininkus aktyviau prisidėti prie aplinkosaugos, tausesnio išteklių naudojimo, už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Ankstesniame straipsnyje aptarėme Kompleksinės ekoschemos gamybines veiklas, šiame pristatome Kompleksinės ekoschemos Veiklos ariamoje žemėje negamybines veiklas. Negamybinės veiklos: kraštovaizdžio elementai, augalų juostos Kraštovaizdžiui atkurti ir jo tradiciniam mozaikiškumui išsaugoti ūkininkai skatinami imtis veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą, viršijant reikalavimus, numatytus GAAB8 standarte. Pasirinkę šią veiklą pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-26Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Naujuoju paramos laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas gamtai tausoti. Vienos iš priemonių tam – ekoschemos.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, ...
  • Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius: „Parama Ukrainai nemažės“

    2022-11-24Ambasadorius  Arnoldas Pranckevičius:  „Parama Ukrainai nemažės“
    Ambasadorius A. Pranckevičius teigia, kad Ukraina ir toliau gaus visą reikiamą paramą. Europos Komisijos nuotrauka Apie tai, kokia svarbi dabar yra parama Ukrainai, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje būstinėje papasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Arnoldas Pranckevičius. Jis savo kalboje nemažą dėmesį skyrė ir finansinės, ir karinės pagalbos kovojančiai Ukrainai apžvalgai. Ambasadorius minėjo, kad įvairių darbinių posėdžių metu derėtasi ir dėl Europos Sąjungos 2023 metų biudžeto, taip pat kalbėta apie politinę paramą dėl tolesnių sankcijų Rusijos, Baltarusijos ir Irano režimams. Po to, kai ukrainiečiai pasiekė svarbių laimėjimų Chersono srityje, buvo daug dėmesio skiriama pagalbos Ukrainai žiemą klausimams. – Rusijos brutalių atakų metu buvo sunaikinta ...
  • Atsakomybės už agresiją klausimas – itin svarbus

    2022-11-24Atsakomybės už agresiją  klausimas – itin svarbus
    Buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius įsitikinęs, kad Ukraina laimės karą. Autoriaus nuotrauka Europos Parlamento (EP) narys, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neabejoja, kad karą Ukraina laimės, ir pabrėžia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje labai pakeitė ir suvienijo pačią Europos Sąjungą, kuri po agresijos pradžios vasario 24-ąją labai greitai ėmėsi atsakomųjų veiksmų. A. Kubilius, kuris yra EP Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų narys bei Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto narys, nuolat dalyvauja įvairiose diskusijose apie padėtį Ukrainoje, keletą kartų lankėsi toje šalyje po Rusijos invazijos pradžios. Prasidėjus karui Ukrainoje EP buvo įkurta „United for Ukraine“ („Susivieniję dėl Ukrainos“) ...
  • Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?

    2022-11-23Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?
    Kilimus žmonės naudojo nuo neatmenamų laikų, jie suteikia šilumos, komforto, malonių lytėjimo pojūčių, o šiuolaikiniame interjere jie taip pat yra svarbi dizaino detalė. Atrodytų, tik privalumai. Tačiau netinkamai prižiūrint ar nesirūpinant pūkuotomis grindimis „draugas” gali tapti priešu. Kaip dažnai reikia valyti ir plauti kilimus namuose? Kodėl jums reikia kilimų valymo Poreikis valyti ir plauti kilimą pirmiausia kyla dėl to, kad jame kaupiasi dulkės, purvas, žmonių ir gyvūnų plaukai. Visa tai galiausiai prasiskverbia giliau į kilimo pagrindą ir tampa puikia terpe veistis dulkių erkutėms ir mikrobams. Mikroorganizmų atliekos pakyla į orą ir patenka į žmogaus kvėpavimo takus. Dėl to dažnai išsivysto alergija ir ...
  • „Ieškau dar nepapasakotų istorijų“

    2022-11-23„Ieškau dar nepapasakotų istorijų“
    „Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena – yra tiek pat svarbi kiek Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene, man garbė dėvėti jos uniformą ir Trispalvę ant dešinio peties“, – sako Lietuvos kariuomenės vyresnioji seržantė specialistė Ieva Budzeikaitė, fotografijomis „rašanti“ Lietuvos kariuomenės metraštį. Ieva šiemet apdovanota konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ Kolegų prizu. 32-iejų fotografė, jei nebūtų tokia kukli, galėtų pasigirti daugybe nominacijų ir laimėjimų, taip pat dalyvavimu parodose. Ieva Budzeikaitė – Lietuvos kariuomenės metraštininkė. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Budzeikaitės archyvo Pradėdama pokalbį su Ieva, paklausiau, kuri nominacija jai yra svarbiausia? – Visos nominacijos ir laimėjimai yra svarbūs. Kaip bebūtų ...
  • Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu

    2022-11-23Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu
    Marijampolės istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino Kvietiškio dvaras, kuriame gyveno miesto įkūrėja laikoma grafienė Pranciška Butlerienė su šeima. Dvaro statybos metais laikomi 1717-ieji, vėliau dvaras nuolat plėtėsi. Šiuo metu istorinę, architektūrinę ir kultūrinę reikšmę turi išlikę mediniai dvaro rūmai, kur įrengti butai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai. Magazinas neblogai išsilaikė iki mūsų dienų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Magazinas neblogai išsilaikęs Vienas iš vertingiausių išlikusių pastatų – buvęs grūdų sandėlis su rūsiu, vadinamas magazinu. Iš arabų kalbos kilęs žodis „magazinas“ reiškia sandėlį, istorinį statinį, kuriame buvo įrengtas atsarginis javų sandėlis su kaupiamomis sunkmečiui – bado ir nederliaus atveju – grūdų ...
  • Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“

    2022-11-23Buvusi krašto apsaugos ministrė  Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“
    Apie Suvalkų koridorių ir su juo susijusias aktualijas Europos Parlamente kalbėjomės su buvusia krašto apsaugos ministre (2008–2012), europarlamentare, saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad dabar dėl mūsų regiono saugumo ji jaučiasi gerokai ramesnė, nei tuomet, kai ėjo ministrės pareigas. Autoriaus nuotrauka – Jums turbūt teko girdėti, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje buvo atkreiptas dėmesys į Suvalkų koridorių kaip galimai pažeidžiamą vietą, ji net buvo žiniasklaidoje pavadinta pavojingiausia vieta žemėje. Kokia jūsų nuomonė apie tai? – Man ši tema žinoma jau labai seniai ir pakankamai gerai. Pamenu, kaip ruošiantis mums stoti į NATO jau ...
  • Įdomiausias – istorinis paveldas

    2022-11-23Įdomiausias – istorinis paveldas
    Pastate išlikę nemažai autentiškų detalių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šį istorinį pastatą tyrinėjo, jį aprašė ir savo vertinimus pateikė architektė Dalia Laurinaitienė. Pasak jos, tikėtina, kad Butleriai Kvietiškio dvare gyvendavo tik vasarą, o kitu metų laiku palikdavo rezidenciją, nes šis dvaras buvo įsteigtas tik ūkiniais ir verslo tikslais. Tai liudija ir faktas, kad dvaro rūmai, palyginti su ūkiniais dvaro pastatais, atrodo gana kukliai. Dvaro įkūrėjas Morkus Antanas Butleris buvo novatoriškas šeimininkas, modernizavęs žemės ūkio ir iškirsto miško gabenimo verslą – turėjo 9 būdas (taip buvo vadinamos medžių kirtimo ir apdirbimo dirbtuvės). 1738 m. dvaro inventorizacijos akte išvardinta, kiek ir kokių kultūrų buvo sėjama ...
  • Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas

    2022-11-23Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas
    Už paramą Ukrainai EP viceprezidentė D. Charanzova (viduryje) apdovanojimą įteikė J. Omanui ir Ž. Bliumenzonaitei. Autoriaus nuotraukos Briuselyje lapkričio 8 dieną buvo surengta iškilminga Europos piliečio apdovanojimo ceremonija, kurios metu šis garbingas apdovanojimas įteiktas ir Ukrainos pasipriešinimą prieš Rusijos invaziją remiančiai Lietuvos organizacijai „Blue/Yellow“. Apdovanojimą atsiėmė šios organizacijos įkūrėjas Jonas Omanas (Jonas Ohman) ir jos koordinatorė Žemyna Bliumenzonaitė. – Jonas ir jo suburta komanda padarė milžinišką darbą pastaruosius aštuonerius metus tiekdama visokeriopą paramą ukrainiečių savanoriams, kovojantiems prieš rusų ir kolaborantų agresiją. Jono Omano iniciatyvos vertos didžiausios mūsų pagarbos ir dėkingumo, o „Blue/Yellow“ veikla yra bene ryškiausias europietiško solidarumo kovoje už laisvę ...
  • Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai

    2022-11-22Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai
    Tvarkingas manikiūras yra tai kas puošia rankas. Šiai dienai, dauguma manikiūrų galima atlikti ir namuose, tačiau norint, kad rezultatas laikytųsi kuo ilgesnį laiką, prieš atliekant bet kokią nagų procedūrą, svarbu pasirūpinti kokybiškomis priemonėmis bei žinoti keletą subtilybių, kurios užtikrins ilgaamžiškumą. Patarimas #1: Dirbtinio nago dydis Net ir kokybiškiausi nagų klijai nesilaikys tada, jeigu pasirinksite netinkamą dirbtinio nago dydį. Visų pirma, ruošiantis įsigyti dirbtinius nagus, išsirinkite sau labiausiai patinkančios spalvos (jeigu dirbtiniai nagai bus bespalviai, tuomet pasirinkite ir nagų laką su kuriuo galėsite padailinti naujus savo nagučius) bei formos. Jeigu nežinote savo tikslaus natūralių nagų dydžio, nesijaudinkite, dirbtinių nagų dėžutėje dažniausiai būna apie ...
  • „Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“

    2022-11-19„Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“
    Baigiamajame „Medynių“ koncerte pasirodžiusi grupė iš Portugalijos klausytojams sukėlė tikrą euforiją… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Visą mėnesį kvietė medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“. Tarptautinis. Aštuntasis. Marijampolėje. Mums koncertuose viskas buvo miela ir sklandu. O iš tikrųjų? Apie tai (ir ne tik) kalbėjome su festivalio organizatoriumi (ir dalyviu) Dariumi KLIŠIU. – Iš šalies žvelgiant atrodė, kad viskas buvo sklandu ir paprasta… – Kai 2015 metais pradėjome organizuoti „Medynes“, po kiek­vieno festivalio sakydavau, kad „tai – lyg amžinai mirštantis, bet labai mylimas vaikas“. Paaiškinsiu: kaip organizatorius niekada nežinau, ar viskas pavyks, nepaisant to, kad kiekviena akimirka apgalvota ir konkrečiai suplanuota. Visada veikia atsitiktinumo faktorius. Sakykime: kažkas, ...
  • Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą

    2022-11-19Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą
    Naujoji skulptūra įamžino gyvenvietės įkūrimo legendą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šių metų pavasarį Savivaldybės administracija pakvietė visų seniūnijų gyventojus aktyviai dalyvauti teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti. Projektų idėjų atrankos ir finansavimo tikslas – skatinti gyventojų iniciatyvą, įsitraukimą į gyvenamosios aplinkos kūrimą ir pagyvinimą, skatinti diskusijas gyvenamosios aplinkos gerinimo tema. Reikalavimus atitikusius projektus Savivaldybė finansavo ir įgyvendino. Vienos idėjos projekto kaštai, finansuojami Savivaldybės, galėjo siekti iki 5 tūkstančių eurų. Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo kvietime siūlyti savo idėjas. Iš viso įgyvendinimui buvo atrinkti penki projektai: Kazlų Rūdos seniūnijoje įgyvendinami du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. ...
  • Kodėl mano automobilis ūžia?

    2022-11-18Kodėl mano automobilis ūžia?
    Galbūt visai neseniai jūsų automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus, o gal tiesiog persėdę iš kito, tvarkingo automobilio supratote, kad jūsų automobilis neįprastai ūžia? Automobiliuose yra daug besisukančių, slankiojančių ir kitokius pasikartojančius judesius atliekančių detalių. Net ir nepriekaištingai prižiūrimuose automobiliuose visos detalės, anksčiau ar vėliau, susidėvi, todėl labai svarbu atpažinti automobilio siunčiamus signalus ir tinkamai į juos reaguoti. Ūžimas gali įspėti apie keletą gedimų, kartais labai brangių. Kviečiame sužinoti ir atsiminti šias dažniausiai pasitaikančias priežastis, dėl ko jūsų automobilis gali ūžti. Nusidėvėjęs rato guolis Šalia kiekvieno automobilio rato yra guolis, kuris ir leidžia ratams suktis dideliu greičiu. Įprastai guolio viduje, apsupti specialaus tepalo, ...
  • Kasmet daugėja CD sergančių vaikų

    2022-11-16Kasmet daugėja CD sergančių vaikų
    Lietuvoje kasmet I tipo cukriniu diabetu (CD) suserga apie 100 vaikų – nuo kūdikių iki 18-mečių. Liga prasideda labai greitai ir jos neatpažinti neįmanoma. Padidėja troškulys, padažnėja šlapinimasis, apetitas padidėja, bet svoris krenta, atsiranda ypatingas silpnumas, nuovargis, neįprastas dirglumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, odos niežėjimas. Pajutus tai tuoj pat reikia kreiptis į medikus. Išgirsta CD diagnozė šokiruoja vaikus, didžiulė atsakomybė užgula ir jų tėvus, kurie turi išmokti su šia liga susigyventi patys ir paruošti gyvenimui savo vaiką. Diagnozė buvo netikėta Kiekvienas jutiklis yra su automatiniu aplikatoriumi. Su CD diagnoze sūnui Tomui Blažiulionių šeima susidūrė prieš 6-erius metus. – Tai buvo netikėta, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.