Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis.

Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas

Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų, Regioninių radijo stočių bei kitų asociacijų vadovai, kultūrinės, nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos atstovai.

„Šiandien, kai gyvename pandemijos iššūkių akivaizdoje, mums kaip niekad reikalinga laisva žiniasklaida ir nepriklausoma žurnalistika, kurioje nebūtų neapykantą kurstančių kalbų ir dezinformacijos. Deja, kokybiško žiniasklaidos turinio finansavimas vis dar yra nepakankamas, o siekis tobulinti žiniasklaidos rėmimo modelį išlieka aktualus“, – konferencijoje teigė Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis.
2017 m. prie Kultūros ministerijos buvo įkurta Medijų taryba, kuriai pavesta parengti šalies žinių politikos gaires 2019–2022 metams. 2019 m. pradžioje Medijų tarybos parengtas dokumentas buvo patvirtintas tuometinio kultūros ministro ir tapo galiojančiu teisės aktu. Jame be kita ko pažymima, kad kokybiško ir visuomenei svarbaus žiniasklaidos turinio finansavimas nepakankamas, o žiniasklaidos rėmimo būdas tobulintinas.

Žiniasklaidos bendruomenė ir žinių vartotojai, deja, pasigenda konkrečių žingsnių šia linkme. Permainų būtinumą pandemija ir žinių lauko globalizacijos tempai tik paryškino.

Seimo Kultūros komitetas ėmėsi sumanymo suburti visas suinteresuotas puses ir aktualizuoti minėtas Medijų tarybos nustatytas gaires, sutelktomis pastangomis konkretizuoti galimų žiniasklaidos rėmimo pakeitimų patarimus.
Minėtoje konferencijoje ypatingas dėmesys atkreiptas ir į regioninę žiniasklaidą, viena iš forumo dalių buvo skirta diskusijai tema „Regioninė žiniasklaida: išlikimo fenomenas“. Joje pranešimą „Regioninė spauda – suspardytas, bet nepribaigtas demokratijos sarginis šuo“ skaitė Vilija Butkuvienė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė.

Kokie sprendimai padėtų regioninės spaudos atsigavimui bei užtikrintų patikimų ir kokybiškų žinių prieinamumą kiekvienam šalies piliečiui ir pasitarnautų visaverčiam demokratijos veikimui, kalbėjo Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos atstovai Deividas Ridikas, Alvydas Balčiūnas, Rasa Navickienė.

Regioninė spauda „gyva“ deklaracijomis

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė V. Butkuvienė kalbėdama konferencijoje akcentavo, kad Visuomenės informavimo politikos strateginės kryptys 2019–2022 m. regioninės spaudos atstovus lyg ir turėtų nuteikti labai viltingai. Tačiau pranešėja atkreipė dėmesį į šių krypčių deklaratyvumą. Nors pripažįstama, kad regioninė žiniasklaida atlieka svarbų – ne tik kultūros ir žinių nešėjo, bet ir viešojo intereso sergėtojo – vaidmenį šalies regionuose, tačiau vietinė spauda nesulaukia realios paramos. Priešingai – valdžia net kelerius metus buvo panaikinusi spaudai PVM lengvatą, o AB „Lietuvos paštas“, panaikinęs stacionarius paštus kaimiškose vietovėse ir įvedęs mobiliojo paštininko paslaugą, nesugebėjo garantuoti laikraščio prenumeratos ir pristatymo kokybės kaimiškose teritorijose. Deja, vietinės spaudos gyvybingumą ir kultūrinę misiją palaikantis Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fonas per menkai finansuojamas, kad patenkintų regioninės programos kultūriniam turiniui paraiškas. Pasak pranešėjos, ir valstybės institucijų viešinimo kampanijose „liūto dalį“ laimi tarpininkų agentūros, o vietinėms redakcijoms lieka finansavimo trupiniai. „Valdančiųjų koalicijos ir kadencijos keičiasi, tačiau, nepaisant ar į valdžią ateina buvę opozicionieriai, ar vėl grįžta buvę valdantieji, metodai nesikeičia: noras kontroliuoti ir per viešuosius ryšius patiems formuoti sau palankią viešąją nuomonę išlieka gajus. Kritinė žurnalisto mintis ne itin pageidaujama, net priešingai „trumpas pavadėlis“, prilaikantis „vietinį sarginį šunį“, kartais ir smarkiau patempiamas“, – pranešime situaciją apibūdino V. Butkuvienė. Jos nuomone, karantino metu kai kuriuose regionuose beveik perpus kritę laikraščių pardavimai, prenumerata, reklama, o ir nepakankama valstybės parama kirto didžiulį smūgį laikraščių bendrovių finansiniam stabilumui. Redakcijų vidinių resursų trūkumas sukelia neigiamas pasekmes: siaurina galimybes investuoti į modernizavimą, laikraščių žurnalistų socialinę gerovę bei jų profesionalumo ugdymą, ir, svarbiausia, kelia akivaizdų pavojų laikraščio nepriklausomumui.2011 m. Lietuvoje buvo apie 200 vietinių ir regioninių laikraščių, o šiuo metu – perpus mažiau.

Kultūros pase siūloma prenumerata

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė R. Navickienė konferencijos diskusijoje kalbėdama apie naujo žiniasklaidos paramos modelio būtinybę atkreipė dėmesį į dabar veikiančio Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fondo ribotas galimybes. Šio fondo paramos lėšos ( apie 2,7 mln. eurų) nesikeičia jau dešimtmetį, o juk beveik pusė gautos projektinės sumos sugrįžta valstybei mokesčių pavidalu.
Pernai į regioninės spaudos programą Fonde pretendavo 109 pareiškėjų projektai, o buvo iš dalies paremta tik 79. Kultūrinio šviečiamojo pobūdžio projektų įgyvendinimui reikalinga suma siekė 1 477 000 Eur, o paskirta suma sudarė tik 645 000 Eur. „Skaičių kalba labai akivaizdi – poreikis yra 2 kartus didesnis už esamas lėšas“, – konferencijoje sakė R. Navickienė, pristatydama kuklias valstybės investicijas į regioninės spaudos siekiamybę – kurti kokybišką laikraščio turinį. Pasak jos, valstybei logiška būtų iš dalies remti ir stiprinti ir kasdienę regionų naujienų žurnalistiką, nes žurnalistikos profesionalų rajonuose trūksta labiausiai. „Vertingą turinį gali sukurti tik stiprūs vietos žurnalistai, autoritetingi vietos bendruomenėje. Žurnalistų profesiniai mokymai yra būtini“, – įsitikinusi R. Navickienė, pasiūliusi pasvajoti apie valstybės skatinamą skaitomumo programos dalį: o kodėl vietinio laikraščio prenumeratos neįtraukus į Kultūros paso paslaugų sąrašą?

Investicijos į technologijas – būtinos

Konferencijoje Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos narys, UAB „Utenos diena“ direktorius ir leidėjas D. Ridikas kalbėjo tema „Regioninis portalas kaip technologinės įvairovės skaitytojams užtikrinimas. Socialinė atsakomybė prieš skaitytoją vietos laikraštyje ir interneto portale“. Pranešėjas įvardijo technologijų pritaikymo svarbą vietinėje spaudoje, tačiau vien entuziazmo su šviesolaidžiu nepakanka. Internetinė regioninė svetainė kol kas negeneruoja reikiamų pajamų, reklamos užsakymai yra minimalūs, o dalinė portalo naujienų prenumerata yra neįmanoma dėl skaitytojų įpročio gauti nemokamą turinį. Ir tik didieji ar specializuoti portalai dalį turinio neseniai yra apmokestinę.

„Esame arčiausiai savo skaitytojo ir jį gerai pažįstame, o jis pažįsta mus. Būtent socialinė atsakomybė prieš skaitytoją mus ir skiria nuo didžiųjų internetinių portalų, pavienių blogerių, įvairiausio tipo jutuberių ar vlogerių. Mes negalime nuvilti savo skaitytojų pasitikėjimo“, – įsitikinęs D. Ridikas.

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkės pavaduotojas, Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ leidėjas A. Balčiūnas kalbėdamas konferencijoje kėlė retorinį klausimą, ar valstybei reikia regioninės žiniasklaidos? Kultūros ministerijai šiuo metu deklaruotas bendras spaudos leidinių tiražas yra apie 300 000 egzempliorių. Juk tai galinga informacijos jėga, padedanti stiprinti pilietinę visuomenę, vystyti kritinį mąstymą demokratinėje valstybėje. A. Balčiūnas atkreipė dėmesį į labai svarbų aspektą: vietinių laikraščių gyvybingumas niekada nebuvo palaikytas iš ES paramos fondų. Jo nuomone, atsižvelgiant į ES keliamus tikslus ir ministerijų rengiamus finansavimo aprašus, būtina numatyti galimybę regioninei spaudai gauti paramą investicijoms – informacinių technologijų, kompiuterių ir leidybinių programų atnaujinimui, naujų skaitmeninių produktų sukūrimui ir paleidimui, tokių kaip autorinio redakcijos skaitmeninio turinio (atskirų straipsnių ar viso laikraščio skaitmeniniu formatu) prenumeratos pardavimui; vietinių skelbimų ir reklamos pardavimo skaitmenizavimui.

Rezoliucija: įtvirtinti nepriklausomybę

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ tyrime Lietuvos žiniasklaidos laisvė vertinama kaip ir pernai – esame 28-i iš 180 šalių. Vyriausybės programoje yra ambicingas siekis pakliūti į dvidešimtuką. Norint judėti to link, investicijos į regioninę žiniasklaidą yra būtinos. „Kreipiuosi į Vyriausybę, Seimo Kultūros komitetą, Kultūros ministeriją – sukurkime pagaliau naują sisteminį medijų rėmimo modelį, kad regioninei žiniasklaidai nereikėtų balansuoti tarp žemės ir dangaus“, – konferencijoje kreipėsi NRMLL asociacijos direktorė R. Navickienė.

LR Seime vykusios konferencijos „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ pabaigoje priimta rezoliucija dėl žiniasklaidos nepriklausomybės įtvirtinimo gairių ir žiniasklaidos rėmimo modelio tobulinimo, kurią Kultūros komiteto posėdyje jau pristatė minėtos konferencijos iniciatorė Komiteto narė Liuda Pociūnienė.

Konferencijos žiniasklaidos rėmimo tobulinimo baigiamąsias nuostatas dar ketinama pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete bei Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Rezoliucija taip pat pasieks Vyriausybę, Medijų tarybą, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, Seimo valdybą ir, tikimasi, paskatins sutelktomis pastangomis taisyti susidariusią padėtį, įgyvendinti esmines žiniasklaidos rėmimo modelio reformas ir pereiti prie aktualaus pilietiniam atsparumui ir šalies pažangai žiniasklaidos turinio finansavimo.

Parengė Vilija BUTKUVIENĖ

Naujausia informacija

  • Apskrities merų darbotvarkėje – mokesčio už atliekų tvarkymą didinimas

    2021-11-12Apskrities merų darbotvarkėje – mokesčio už atliekų tvarkymą didinimas
    Į Marijampolės savivaldybę susirinkę apskrities savivaldybių merai – Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška ir Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis , kiti savivaldybių administracijų vadovai, UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) vadovai aptarė mokesčio už atliekų tvarkymą didinimo būtinybę. MAATC direktoriaus pavaduotojas Tautvydas Zaveckas sakė, kad bendrovė visoje apskrityje administruoja atliekų tvarkymo sistemą. Nuo 2011 metų buvo patvirtinti mokesčio už atliekų tvarkymą dydžiai (vienam asmeniui – 7 litai 36 centai), 2016 metais jie buvo perskaičiuoti į 2 eurus11 centų ir tokie yra iki ...
  • Peržengti slenkstį. Vienas juokas ar?..

    2021-11-10Peržengti slenkstį. Vienas juokas ar?..
    Birželio pradžioje Marijampolės kultūros centre prasidėjęs ir spalį pasibaigęs teatrų festivalis „Perženk slenkstį“ intrigavo keletu dalykų. Tuo, kad šio žanro ir tokios apimties renginių (projektų) čia nebūta, programa, kuri siūlė daug įdomybių, skambėjo garsiomis pavardėmis bei solidžiais pavadinimais ir, žinoma, galimybe visur dalyvauti nemokamai. Bet ar daug kas susimąstė, kas užkoduota pavadinime – ir kas iš tiesų yra slenkstis? Tarsi aišku, nors pastaruoju metu tradicinių slenksčių naujuose pastatuose beveik ir neliko… Tai kodėl jis, kaip daugiareikšmis simbolis, figūruoja ne tik tautosakoje? Nes jau šimtmečius ir dar seniau slenkstis – tai riba tarp išorinio ir vidaus (namų, dvasios) pasaulio, tarp savo ...
  • Parodoje – praėjusios vasaros prisiminimai, įamžinti pastele

    2021-11-10Parodoje – praėjusios vasaros prisiminimai, įamžinti pastele
    „Šviesa“ – taip paprastai ir kartu labai talpiai pavadinta lapkričio 4-ąją Marijampolės kultūros centre atidaryta Kybartų kultūros centro menų studijos „Smiltys“ jau devintojo tapybos plenero darbų paroda. Joje galima pasigrožėti pastele šių metų vasarą Nidoje sukurtais studijos narių darbais. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos atidaryme Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Onutė Surdokienė džiaugėsi, kad „Smiltyse“ susibūrusios labai kūrybingos asmenybės ir kūrėjai nuolat pradžiugina meno mylėtojus savo darbų parodomis. Ir devintojo plenero metu gimė daug įspūdingų, įsimenančių meno kūrinių, kuriuose įamžinti Nidos vaizdai, aplinka. „Smilčių“ vadovė, Marijampolės kultūros centre dirbanti Aušrinė Dubauskienė, pristatydama patį plenerą ir jo metu gimusius kūrinius jautriai ir įtaigiai kalbėjo, kiek daug ...
  • „Per ilgai apie juos nežinojome…“

    2021-11-10„Per ilgai apie juos nežinojome...“
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus padalinys Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus marijampoliečius pakvietė į knygos „Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose“ pristatymą, vykusį Bulotų namuose. Jos autorė žurnalistė Virginija Skučaitė atvyko su žmonėmis, kurie jai, tris dešimtmečius rinkusiai medžiagą apie savo dėdės tragišką likimą, daug padėjo vykdant šią misiją. Tai LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas istorikas Rytas Narvydas, režisierius Virgilijus Kubilius, viena knygos redaktorių, žurnalistė Regina Pupalaigytė. Etnografinio ansamblio „Žibinyčia“(vadovas Žydrūnas Rutkauskas) dainomis perpintas renginys atskleidė nežinomų, skausmingų faktų, sukėlė minčių spiečius ir pravėrė emocijų klodus – jam pasibaigus norėjosi tik patylėti ir pamąstyti… Nijolė LINIONIENĖ Kazimieras ...
  • Parama padės įgyvendinti seną svajonę

    2021-11-10Parama padės įgyvendinti seną svajonę
    Daugiau kaip dešimtmetį mėsinius galvijus auginanti Ingrida Gulbinienė iš Šiaulių rajono visuomet svajojo dirbti nepriklausomai nuo supirkėjų. Ji norėjo pati, o ne per tarpininkus, tiekti galutinį produktą klientams. Dabar, gavusi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) paramą, ūkininkė pagaliau galės įgyvendinti seną svajonę. Patirties sėmėsi Vokietijoje Mintis užsiimti mėsine galvijininkyste I. Gulbinienei ir jos vyrui kilo dar 2008-aisiais. „Ieškojome alternatyvų verslui. Suradome išmanantį žmogų, kelis kartus važiavome į Vokietiją, aplankėme nemažai vietinių ūkių. Domėjomės ir sprendėme, kas mums geriau: ar auginti galvijus veislei, ar mėsai. Pasirinkome pastarąjį variantą, nes Lietuvos rinkai jis yra kur kas tinkamesnis“, – pasakoja moteris. Vokietijoje ūkininkai įsigijo ir savo pirmuosius ...
  • Pagalba prieinama – svarbu išdrįsti kreiptis

    2021-11-10Pagalba prieinama – svarbu išdrįsti kreiptis
    Dėl pandemijos sukeltų išbandymų daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, todėl svarbu žinoti, jog kreipimasis pagalbos į specialistus – ne gėdingas, o pagirtinas žingsnis. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės specialistės – psichologė Sonata Marčėnienė ir medicinos psichologė Kristina Engesser – pažymi, kokias nemokamas psichologinės pagalbos ir emocinės paramos galimybes šalyje turi kiekvienas pilietis. Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali Anot S. Marčėnienės, neretai vizitą pas bet kurį gydytoją, ypač pirmąjį, žmonės atidėlioja, tikisi, jog problema susitvarkys savaime, pirmiausia ieško informacijos internete, pokalbių forumuose, „googlina“ simptomus, tikėdamiesi kažkokių universalių, stebuklingų sprendimų. „Lygiai taip pat nutinka ir prieš kreipiantis į psichikos sveikatos specialistus. Galbūt netgi dar dažniau ...
  • Marijampolietis skulptorius savo darbu įamžino pirmąjį lietuvišką filmą

    2021-11-06Marijampolietis skulptorius savo darbu įamžino pirmąjį lietuvišką filmą
    Gerai žinomas Marijampolės skulptorius Kęstutis Balčiūnas, kurio sukurti darbai puošia ne vieną Lietuvos miestą, baigia įgyvendinti naujausią savo sumanymą – dar šiemet Kaune atsiras jo sukurta skulptūra, skirta pirmajam lietuviškam filmui. Tai bus jau trečias šio skulptoriaus darbas Laikinojoje sostinėje.K. Balčiūno skulptūra „Pirmas filmas“ šiuo metu yra liejama Lenkijoje ir jau netrukus bus parvežta į Lietuvą. Ji bus pastatyta Kauno Laisvės alėjoje, šalia ten jau penkerius metus rekonstruojamo kino teatro „Romuva“, kuris duris pagaliau turėtų atverti ateinančių metų pradžioje. Algis VAŠKEVIČIUS Ekspertai pripažino geriausiu – Apie konkursą sukurti skulptūrą, kuri įamžintų pirmąjį lietuvišką filmą „Onytė ir Jonelis“, sukurtą lygiai prieš 90 metų, sužinojau ...
  • Poezijos knygos pristatymas

    2021-11-06Poezijos knygos pristatymas
    Saulėtą rudens popietę daukšiečiai buvo pakviesti į Janinos Kižienės poezijos knygos „Saulutei besileidžiant“ pristatymą bibliotekoje. Knyga išleista šiemet. Ne vienam klausytojui suspaudė širdį klausant jos eilių – mintimis tarsi nuklysdavome į savo tėviškę, nes kiekvienam artimi išgyvenimai, meilė, ilgesys, pakilimai, nuopuoliai… Eilėse visa tai harmoningai susipina su gamtos ritmu, kiek-vienas eilėraštis – pačios autorės išgyvenimas. – Įdomus jausmas pristatyti knygą tuomet, kai ji jau pradėjusi kelionę. Savo pirmąja knygele noriu paduoti ranką skaitytojui, linkėdama bent minutei sustoti prie eiliuotu žodžiu sukurto įvykio, vaizdo, – sakė Janina Kižienė. Tą dieną buvo daug poezijos, kurią dovanojo Janina, o dainas pagal jos žodžius atliko ansamb-lis „Šypsena“, ...
  • Marijampolės kolegijoje atidarytas Marijampolės regioninis STEAM atviros prieigos centras

    2021-11-03Marijampolės kolegijoje atidarytas Marijampolės regioninis STEAM atviros prieigos centras
    Marijampolės kolegija, šiais metais minėdama įkūrimo 20-metį, atveria naujas, plačias perspektyvas Sūduvos regiono jaunajai kartai, atidarydama Marijampolės regioninį STEAM atviros prieigos centrą. Tai vieta, kurioje bus taikomas – integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos kontekste. Regioninis STEAM centras – puiki galimybė mūsų krašto mokymosi įstaigoms, pažinti ir taikyti STEAM ugdymą 7–12 klasių moksleiviams bei patiems mokytojams kelti profesinę kvalifikaciją pedagogams skirtuose mokymuose, kurie planuojami organizuoti atviros prieigos centre. Šių metų spalio 27 dieną įvyko Respublikinis STEAM atviros prieigos centrų tinklo Lietuvoje atidarymas, skelbiantis oficialią STEAM (gamtos ...
  • „Jo protas visada veikė kaip kompiuteris“

    2021-11-03
    Eina trečias mėnuo, kai Anapilin iškeliavo A. Linkus, dažniau vadinamas Audriumi, o ne pase įrašytu Andriaus vardu. Žmogus, kuris buvo žinomas turbūt kiekvienam marijampoliečiui ir net tik. Kai kurie su juo susidūrė asmeniškai – verslo reikalais ar bėdos ištikti, su kitais jis ilgus metus dirbo jo įkurtoje įmonių grupėje. Kokių gyvenimo pamokų paliko šis žmogus, kokių avantiūrų kartais tekdavo imtis, kad verslas augtų ir žmonės laiku gautų algas? Ir koks buvo jis – Audrius Linkus, koncerno ALGA prezidentas? Artėjant Vėlinėms, kalbiname koncerno ALGA valdybos narį Kostą JANKAUSKĄ, kuris su A. Linkumi dirbo 20, o pažįstamas bemaž 35-erius metus. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Kaip jūs ...
  • Paukščių pasaulis – spalvingas ir stebinantis

    2021-11-03Paukščių pasaulis – spalvingas ir stebinantis
    Marijampolietė fotografė ir gamtos mylėtoja Irena Segevičiūtė-Tamulynienė jau prieš kurį laiką išleido spalvotą ir labai patrauklią knygą „Pašešupio paukščiai ir juos supanti aplinka“. „Suvalkietyje“ apie ją rašėme dar pavasarį, bet tik dabar knyga pagaliau pristatyta skaitytojams Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Tai buvo puiki proga dar kartą pasigėrėti šiuo autorės pomėgiu ir kartu pakeliauti po paukščių namus, kurie yra visai šalia mūsų. Algis VAŠKEVIČIUS Bibliotekoje dideliame ekrane galėjome dar kartą pamatyti beveik 80 autorės užfiksuotų paukščių, kuriuos ji stebėjo ir fotoaparatu fiksavo gerą dešimtmetį, o vaizdą ekrane papildė garso įrašas. Taigi bibliotekoje kukavo, čirpė ir gražiausias melodijas skleidė Pašešupio paukščiai. I. Tamulynienę ...
  • Tarptautinėje konferencijoje – dėmesys Kristijonui Donelaičiui

    2021-11-03Tarptautinėje konferencijoje – dėmesys Kristijonui Donelaičiui
    Spalio 27 dieną Marijampolėje surengta tarptautinė konferencija-skaitymai „Tolminkiemis – Lietuva, Marijampolė – šimtmečių iššūkiai“, skirti lietuvių grožinės literatūros pradininkui, poemos „Metai“ autoriui Kristijonui Donelaičiui. Renginys šiemet pasižymėjo itin įdomiais pranešimais ir turininga diskusija. Algis VAŠKEVIČIUS Iš pradžių rinktasi Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur atminties pamaldas aukojo svečias iš Vilniaus evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis kartu su klebonu Vaidu Klesevičiumi. Po pamaldų poeto atminimas pagerbtas prie jo paminklo – čia padėta gėlių, uždegtos žvakės, o Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė prisiminė, kad šis renginys – kartu ir draugijos 10-mečio veiklos minėjimas, kurio pernai nebuvo galimybių suorganizuoti dėl koronaviruso pandemijos. Konferencija vyko Marijampolės ...
  • „Ir dykynėj dobilas išdygsta…“

    2021-11-03„Ir dykynėj dobilas išdygsta...“
    • Naujos knygos • Čia – eilutė iš Česlovos Jakštytės eilėraščio „Įkvėpimui atėjus“, o eilėraštis yra jos eilėraščių knygoje „Ir dykumos žydi…“. Nematėte, nežinote? Nieko keisto, nes „Piko valandos“ išleistas rinkinys tik prieš dieną kitą, kaip tradiciškai sakoma, „išvydo šviesą“, o tiksliau – papildė ir taip jau netrumpą šios autorės knygų lentynėlę. Tai vienuoliktoji Lietuvos rašytojų sąjungos narės Č. Jakštytės knyga, pasirodžiusi jubiliejiniais autorės metais ir, tikėkimės, pirmoji iš antrosios dešimties būsimų leidinių (eilių, o gal – prozos ar filosofinių įžvalgų) būrelio… Nijolė LINIONIENĖ Nedidelio formato subtiliai ir lakoniškai apipavidalinta knyga (dailininkas Artūras Kaminskas, dizainerė maketuotoja Birutė Strolytė, viršeliui panaudota Aldonos Ruseckaitės nuotrauka) ...
  • Iš ruošiamo rinkinio „VIRŠ LAIKO. Autopoezė“

    2021-11-03Iš ruošiamo rinkinio  „VIRŠ LAIKO. Autopoezė“
    Ana LU (Luana MASIENĖ) Ligos istorija eilės dėliojosi kai žiauriai skaudėjorimą ir ritmą kančia auginomintys spėresnės už rankos judėjimąkas užrašyta – tas jau užgijo…viskas sudeginta, sutrypta, paliktaaistros, jausmai, emocijos, noraiir ta trapi krištolinė taurelėvirto briaunuota stikline artojuivãgos gyvenimo gilios ir lygios———————————tęsiasi tiek, kiek akys užmatonet nesvarbu ar ten braškės ar ligosaš jau seniai ne išalkus – apakus Likimas siūlų kamuolio vidujegaliu rasti sulankstytą„Primos“ pakelio gabalėlį, ananasinį saldainį, „karvutę“ ar irisiuką ten jį įdėdavo senelis arba tėtukasvis mezgu gyvenimo keliąmezgu geromis ir blogomis akimis+ – + – + – + – + – + – + – + – +jau be mamostik jos išmokytus raštus ...
  • Kaip parašyti eilėraštį

    2021-11-03Kaip parašyti eilėraštį
    Rita VOLTERAITIENĖ Tai labai paprasta:Imi baltą popieriaus lapą – Linijom ar langeliais,Susiieškai apgraužtą pieštuką.Truputį pasmailini ir…Juo lape sudėliojiSavo liūdesį, savo skausmą,Savo džiaugsmą, savo laimę.Nepamiršk įvairių skyrybos ženklų,Jie suteikia tekstui prasmę.Gale vietoj taško tiesiog padediSavo nuogą kraujuojančią širdį. * * *Per lietaus skubų caksėjimąNoriu tavo balsą išgirsti,Nesvarbu, kad jis meluoja,Nesvarbu, kad tiesos nesako. Nesvarbu, kad lašai caksi,Aš lietaus visai nepaisau,Kaip nepaisau pasaulio nuomonės,Įkyraus, pikto pavydo. Tavo norai pavirs realybe,Jei per sapną tyliai ateisi,Ligi ryto manęs nepaliksi,Karštu bučiniu žadinsi dienai. Tik žinau: nesipildo svajonėsVien dėl to, kad svajonėmis būtų.Pameluok paskutinį kartą,Pameluok – ir amžiams išeiki. * * *Abiem rankom apkabinu svajonę – Tu su manim ne sapne – ...
  • Birutės Kažemėkaitės ir Romualdo Zavicko atminimui

    2021-11-03Birutės Kažemėkaitės ir Romualdo Zavicko atminimui
    Zita ŠIUPŠINSKAITĖ Gervių klyksmas suplėšo rugpjūtį – Tarsi žaibo paliečia dvasia…Kaip norėtum įamžint šį jausmąNe vien drobėj ar mūzos garse.Bet gyvenimo, rodos, per mažaŠilumos ir gerumo bangos.Lyg nebūtų žydėję alyvos ir tos Meilės nebūt amžinos.O tas klyksmas vėl plėšo rugpjūtį:Ši branda amžina kaip lemtis,Nežinai, ką aukoti, kad liktumAnt šios žemės paslėpęs viltis.Čia daug meilės, daug skausmo, daug virsmoDaug šermukšnių rasos rubinais…Ar matai, kiek daug visko mums skirtaTik atspėk, kam šioj Žemėj gimei?
  • Draugams

    2021-11-03Draugams
    Zita ŠIUPŠINSKAITĖ   Susikurkime gerumo laužąir sumeskim nedraugų galias.Ir apjuosę liepsnomis lyg meile, leiskim verkti širdžiai į valias. Apsimetę angelais ar fėjom, o iš tikro – žemiški velniai,išsidūkim, kaip tada, vaikystėj,kuri mums nutolus jau seniai. Apkabinkim tvirtą draugo petį,pirmą meilę glauskim svajone.Žilą galvą lenkim tiems, ką tyliaiamžinybė paslėpė delne… O išaušus išsiskirstys žmonės,verks jaunystė, sukdama ratus,liks likimai, lyg paklydę broliai – vėl išeisim į savus metus.

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.