Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis.

Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas

Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų, Regioninių radijo stočių bei kitų asociacijų vadovai, kultūrinės, nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos atstovai.

„Šiandien, kai gyvename pandemijos iššūkių akivaizdoje, mums kaip niekad reikalinga laisva žiniasklaida ir nepriklausoma žurnalistika, kurioje nebūtų neapykantą kurstančių kalbų ir dezinformacijos. Deja, kokybiško žiniasklaidos turinio finansavimas vis dar yra nepakankamas, o siekis tobulinti žiniasklaidos rėmimo modelį išlieka aktualus“, – konferencijoje teigė Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis.
2017 m. prie Kultūros ministerijos buvo įkurta Medijų taryba, kuriai pavesta parengti šalies žinių politikos gaires 2019–2022 metams. 2019 m. pradžioje Medijų tarybos parengtas dokumentas buvo patvirtintas tuometinio kultūros ministro ir tapo galiojančiu teisės aktu. Jame be kita ko pažymima, kad kokybiško ir visuomenei svarbaus žiniasklaidos turinio finansavimas nepakankamas, o žiniasklaidos rėmimo būdas tobulintinas.

Žiniasklaidos bendruomenė ir žinių vartotojai, deja, pasigenda konkrečių žingsnių šia linkme. Permainų būtinumą pandemija ir žinių lauko globalizacijos tempai tik paryškino.

Seimo Kultūros komitetas ėmėsi sumanymo suburti visas suinteresuotas puses ir aktualizuoti minėtas Medijų tarybos nustatytas gaires, sutelktomis pastangomis konkretizuoti galimų žiniasklaidos rėmimo pakeitimų patarimus.
Minėtoje konferencijoje ypatingas dėmesys atkreiptas ir į regioninę žiniasklaidą, viena iš forumo dalių buvo skirta diskusijai tema „Regioninė žiniasklaida: išlikimo fenomenas“. Joje pranešimą „Regioninė spauda – suspardytas, bet nepribaigtas demokratijos sarginis šuo“ skaitė Vilija Butkuvienė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė.

Kokie sprendimai padėtų regioninės spaudos atsigavimui bei užtikrintų patikimų ir kokybiškų žinių prieinamumą kiekvienam šalies piliečiui ir pasitarnautų visaverčiam demokratijos veikimui, kalbėjo Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos atstovai Deividas Ridikas, Alvydas Balčiūnas, Rasa Navickienė.

Regioninė spauda „gyva“ deklaracijomis

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė V. Butkuvienė kalbėdama konferencijoje akcentavo, kad Visuomenės informavimo politikos strateginės kryptys 2019–2022 m. regioninės spaudos atstovus lyg ir turėtų nuteikti labai viltingai. Tačiau pranešėja atkreipė dėmesį į šių krypčių deklaratyvumą. Nors pripažįstama, kad regioninė žiniasklaida atlieka svarbų – ne tik kultūros ir žinių nešėjo, bet ir viešojo intereso sergėtojo – vaidmenį šalies regionuose, tačiau vietinė spauda nesulaukia realios paramos. Priešingai – valdžia net kelerius metus buvo panaikinusi spaudai PVM lengvatą, o AB „Lietuvos paštas“, panaikinęs stacionarius paštus kaimiškose vietovėse ir įvedęs mobiliojo paštininko paslaugą, nesugebėjo garantuoti laikraščio prenumeratos ir pristatymo kokybės kaimiškose teritorijose. Deja, vietinės spaudos gyvybingumą ir kultūrinę misiją palaikantis Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fonas per menkai finansuojamas, kad patenkintų regioninės programos kultūriniam turiniui paraiškas. Pasak pranešėjos, ir valstybės institucijų viešinimo kampanijose „liūto dalį“ laimi tarpininkų agentūros, o vietinėms redakcijoms lieka finansavimo trupiniai. „Valdančiųjų koalicijos ir kadencijos keičiasi, tačiau, nepaisant ar į valdžią ateina buvę opozicionieriai, ar vėl grįžta buvę valdantieji, metodai nesikeičia: noras kontroliuoti ir per viešuosius ryšius patiems formuoti sau palankią viešąją nuomonę išlieka gajus. Kritinė žurnalisto mintis ne itin pageidaujama, net priešingai „trumpas pavadėlis“, prilaikantis „vietinį sarginį šunį“, kartais ir smarkiau patempiamas“, – pranešime situaciją apibūdino V. Butkuvienė. Jos nuomone, karantino metu kai kuriuose regionuose beveik perpus kritę laikraščių pardavimai, prenumerata, reklama, o ir nepakankama valstybės parama kirto didžiulį smūgį laikraščių bendrovių finansiniam stabilumui. Redakcijų vidinių resursų trūkumas sukelia neigiamas pasekmes: siaurina galimybes investuoti į modernizavimą, laikraščių žurnalistų socialinę gerovę bei jų profesionalumo ugdymą, ir, svarbiausia, kelia akivaizdų pavojų laikraščio nepriklausomumui.2011 m. Lietuvoje buvo apie 200 vietinių ir regioninių laikraščių, o šiuo metu – perpus mažiau.

Kultūros pase siūloma prenumerata

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė R. Navickienė konferencijos diskusijoje kalbėdama apie naujo žiniasklaidos paramos modelio būtinybę atkreipė dėmesį į dabar veikiančio Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fondo ribotas galimybes. Šio fondo paramos lėšos ( apie 2,7 mln. eurų) nesikeičia jau dešimtmetį, o juk beveik pusė gautos projektinės sumos sugrįžta valstybei mokesčių pavidalu.
Pernai į regioninės spaudos programą Fonde pretendavo 109 pareiškėjų projektai, o buvo iš dalies paremta tik 79. Kultūrinio šviečiamojo pobūdžio projektų įgyvendinimui reikalinga suma siekė 1 477 000 Eur, o paskirta suma sudarė tik 645 000 Eur. „Skaičių kalba labai akivaizdi – poreikis yra 2 kartus didesnis už esamas lėšas“, – konferencijoje sakė R. Navickienė, pristatydama kuklias valstybės investicijas į regioninės spaudos siekiamybę – kurti kokybišką laikraščio turinį. Pasak jos, valstybei logiška būtų iš dalies remti ir stiprinti ir kasdienę regionų naujienų žurnalistiką, nes žurnalistikos profesionalų rajonuose trūksta labiausiai. „Vertingą turinį gali sukurti tik stiprūs vietos žurnalistai, autoritetingi vietos bendruomenėje. Žurnalistų profesiniai mokymai yra būtini“, – įsitikinusi R. Navickienė, pasiūliusi pasvajoti apie valstybės skatinamą skaitomumo programos dalį: o kodėl vietinio laikraščio prenumeratos neįtraukus į Kultūros paso paslaugų sąrašą?

Investicijos į technologijas – būtinos

Konferencijoje Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos narys, UAB „Utenos diena“ direktorius ir leidėjas D. Ridikas kalbėjo tema „Regioninis portalas kaip technologinės įvairovės skaitytojams užtikrinimas. Socialinė atsakomybė prieš skaitytoją vietos laikraštyje ir interneto portale“. Pranešėjas įvardijo technologijų pritaikymo svarbą vietinėje spaudoje, tačiau vien entuziazmo su šviesolaidžiu nepakanka. Internetinė regioninė svetainė kol kas negeneruoja reikiamų pajamų, reklamos užsakymai yra minimalūs, o dalinė portalo naujienų prenumerata yra neįmanoma dėl skaitytojų įpročio gauti nemokamą turinį. Ir tik didieji ar specializuoti portalai dalį turinio neseniai yra apmokestinę.

„Esame arčiausiai savo skaitytojo ir jį gerai pažįstame, o jis pažįsta mus. Būtent socialinė atsakomybė prieš skaitytoją mus ir skiria nuo didžiųjų internetinių portalų, pavienių blogerių, įvairiausio tipo jutuberių ar vlogerių. Mes negalime nuvilti savo skaitytojų pasitikėjimo“, – įsitikinęs D. Ridikas.

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkės pavaduotojas, Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ leidėjas A. Balčiūnas kalbėdamas konferencijoje kėlė retorinį klausimą, ar valstybei reikia regioninės žiniasklaidos? Kultūros ministerijai šiuo metu deklaruotas bendras spaudos leidinių tiražas yra apie 300 000 egzempliorių. Juk tai galinga informacijos jėga, padedanti stiprinti pilietinę visuomenę, vystyti kritinį mąstymą demokratinėje valstybėje. A. Balčiūnas atkreipė dėmesį į labai svarbų aspektą: vietinių laikraščių gyvybingumas niekada nebuvo palaikytas iš ES paramos fondų. Jo nuomone, atsižvelgiant į ES keliamus tikslus ir ministerijų rengiamus finansavimo aprašus, būtina numatyti galimybę regioninei spaudai gauti paramą investicijoms – informacinių technologijų, kompiuterių ir leidybinių programų atnaujinimui, naujų skaitmeninių produktų sukūrimui ir paleidimui, tokių kaip autorinio redakcijos skaitmeninio turinio (atskirų straipsnių ar viso laikraščio skaitmeniniu formatu) prenumeratos pardavimui; vietinių skelbimų ir reklamos pardavimo skaitmenizavimui.

Rezoliucija: įtvirtinti nepriklausomybę

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ tyrime Lietuvos žiniasklaidos laisvė vertinama kaip ir pernai – esame 28-i iš 180 šalių. Vyriausybės programoje yra ambicingas siekis pakliūti į dvidešimtuką. Norint judėti to link, investicijos į regioninę žiniasklaidą yra būtinos. „Kreipiuosi į Vyriausybę, Seimo Kultūros komitetą, Kultūros ministeriją – sukurkime pagaliau naują sisteminį medijų rėmimo modelį, kad regioninei žiniasklaidai nereikėtų balansuoti tarp žemės ir dangaus“, – konferencijoje kreipėsi NRMLL asociacijos direktorė R. Navickienė.

LR Seime vykusios konferencijos „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ pabaigoje priimta rezoliucija dėl žiniasklaidos nepriklausomybės įtvirtinimo gairių ir žiniasklaidos rėmimo modelio tobulinimo, kurią Kultūros komiteto posėdyje jau pristatė minėtos konferencijos iniciatorė Komiteto narė Liuda Pociūnienė.

Konferencijos žiniasklaidos rėmimo tobulinimo baigiamąsias nuostatas dar ketinama pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete bei Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Rezoliucija taip pat pasieks Vyriausybę, Medijų tarybą, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, Seimo valdybą ir, tikimasi, paskatins sutelktomis pastangomis taisyti susidariusią padėtį, įgyvendinti esmines žiniasklaidos rėmimo modelio reformas ir pereiti prie aktualaus pilietiniam atsparumui ir šalies pažangai žiniasklaidos turinio finansavimo.

Parengė Vilija BUTKUVIENĖ

Naujausia informacija

  • O septintojoje skrynioje…

    2021-12-18O septintojoje skrynioje...
    …prikrauta, priklota, prisluoksniuota visokiausių rankšluosčių! Baltų ir gražiai raštuotų, ornamentais ir gėlėmis, o kai kur – ir posmais – išrašytų, apnertų, kutuotų, pasiuvinėtų… Gurgžda linas, kai pakeli (ne veltui sakoma, kad „begulėdamas linas išguli šilką…“), šviečia įmantrūs nėriniai galuose iš baltų siūlų… Toji skrynia atverta Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje, o pamatyti jos turtus kol kas galima tik pavarčius neseniai pasirodžiusį katalogą (albumą) „Rankšluosčiai“. Tai jau septintas muziejaus leidinys, skirtas susipažinti su čia esančia gausia įvairiausios tekstilės kolekcija. Kaip ir ankstesnius šešis katalogus (pirmas „Marijampolės krašto juostos“ išleistas 2005 metais), šį sudarė tautodailininkė, tradicinės tekstilės meistrė Asta Vandytė ir ...
  • Parodą, skirtą režisieriui Jonui Jurašui, Kaune pirmieji apžiūrėjo marijampoliečiai

    2021-12-18Parodą, skirtą režisieriui Jonui Jurašui, Kaune pirmieji apžiūrėjo marijampoliečiai
    Didelis būrys Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos gimnazistų ir mokytojų praėjusią savaitę keliavo į Kauną, kur Nacionaliniame Kauno dramos teatre buvo atidaryta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“, skirta šio legendinio teatro režisieriaus 85-osioms gimimo metinėms. Pirmieji apžiūrėję įspūdingą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengtą parodą svečiai iš Marijampolės teatro scenoje žiūrėjo J. Jurašo režisuotą spektaklį „Balta drobulė“ pagal to paties pavadinimo Antano Škėmos romaną. Ekspozicijoje – ir klasės žurnalas Rygiškių Jono gimnazijos atstovai į šios parodos atidarymą pakviesti neatsitiktinai – šioje gimnazijoje, kuri anksčiau vadinosi 1-ąja vidurine mokykla, mokėsi ir ją baigė J. Jurašas. Į Marijampolę jis pateko būdamas vos penkerių metų ...
  • Kaip išsirinkti krautuvą nuomai?

    2021-12-15Kaip išsirinkti krautuvą nuomai?
    Išsirinkti krautuvą gali būti tikrai sudėtinga užduotis, ypatingai, jeigu dar nesate tikri, kokio jums reikėtų. Jeigu nusprendėte nuomotis, svarbiausia atsižvelgti į savo poreikius ir jau anksčiau naudotus krautuvus – apsvarstyti, kuo jie tiko, kuo ne. Jeigu nuomotis dar neteko, tuomet pasitarkite su nuomos specialistais, kurie padės išsirinkti geriausią variantą. Nuomodamiesi krautuvus nepadarysite ilgalaikio įsipareigojimo, todėl atsižvelgdami į krautuvų vairuotojų pageidavimus dar galėsite pakeisti savo sprendimus ir įsigyti kitus prietaisus. Rinkitės patikimą nuomininką Šakinių krautuvai nuomos punktus galite rasti savo mieste. Žinoma, šakiniai krautuvai Šiauliuose gali kainuoti skirtingai negu Vilniuje, ar kituose miestuose, tačiau jums svarbiausia tai, kad nuomininkas būtų netoli jūsų ir ...
  • Užburia spalvomis, minties gelme ir paslaptimi…

    2021-12-15Užburia spalvomis, minties gelme ir paslaptimi...
    Net nežinia, kaip iš tiesų apibūdinti Marijampolės kultūros centre šventėms artėjant atidarytas dvi išskirtines parodas, kurios, ką besakytume, labiausiai turbūt žavės moteris… Nes abi autorės – pateikusios visai skirtingų žanrų kolekcijas – tarsi unisonu muzikuoja pačiomis jautriausiomis stygomis (gal arfos ar kito panašaus instrumento, kaip tik labai tinkamo šiuo įstabiu laiku…). Kalėdiniu stebuklu jas įvardijo ir parodų organizatorė Onutė Surdokienė, galėjusi apgailestauti tik dėl vieno – visi Dovilės Tomkutės atsivežti darbai netilpo Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje (pirmą kartą nepažįstamoje erdvėje rengianti parodą menininkė apsvarstė keletą galimų ekspozicijos variantų). Tad Jūratės Kalvaitienės autorinių papuošalų kolekciją teko eksponuoti kaip atskirą parodą… Šiaip jau ...
  • Žemaitės fenomenas: tebeintriguoja ir asmenybė, ir darbai

    2021-12-15Žemaitės fenomenas: tebeintriguoja ir asmenybė, ir darbai
    Gruodžio 7-ąją sukako šimtas metų, kai Marijampolėje, advokato Andriaus Bulotos ir jo žmonos Aleksandros namuose, mirė Žemaitė – rašytoja, publicistė, visuomenės veikėja, dabar įvardijama ir kaip viena feminizmo idėjų pradininkių. Šios dienos vidurdienį dešimties Lietuvos vietovių, kur gyveno ar kitaip su jomis buvo susijusi Žemaitė, bažnyčių varpai skambėjo po dešimtį kartų… O Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštėje prie didžiosios parodos „Aleksandra ir Andrius Bulotai – rašytojos Žemaitės globėjai“ prasidėjo minėjimas, kuris yra Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus projekto, vykusio visus šiuos metus, baigiamasis akcentas. Prie informatyvių stendų, kuriuose ir nuotraukos, ir dokumentų, tekstų faksimilės, gausiai susirinkusius marijampoliečius, svečius – tarp ...
  • „Margai skamba“ aidas ne tik Marijampolėje…

    2021-12-11„Margai skamba“ aidas ne tik Marijampolėje...
    Pernai Marijampolės kultūros centre (KC) vyko daug įvairių renginių, kuriuos vienijo intriguojantis pavadinimas „Margai skamba“, tarsi skėtis apgaubęs atrodytų skirtingas, bet turinčias tą patį tikslą veiklas. Šiemet modernaus folkloro projektas „Margai skamba“ vyko jau antrą kartą. Kaip sako jo vadovė, KC vyr. specialistė etnokultūrai Dalia Venckienė, pagrindinis tikslas – populiarinti lietuvių liaudies muziką. Bet svarbiausias klausimas, etnokultūros puoselėtojams rūpintis jau seniai – kaip? Į tą „kaip“ ir stengtasi atsakyti: skatinant kūrybinę raišką, ieškant ir atrandant naujų, šiuolaikiškų įprastų kūrinių pateikimo formų, ugdant improvizacijos įgūdžius. Dar vienas tikslų – plėtoti bendradarbiavimą neprofesionalių atlikėjų ir profesionalų, ugdyti bendruomeniškumą. Dalia Venckienė pasidžiaugė, kad ...
  • „Balti vėjai“ – jauni, gabūs ir ambicingi

    2021-12-11„Balti vėjai“ – jauni, gabūs ir ambicingi
    Antradienį Marijampolės kultūros centre surengtas adventinis vakaras „Pabūkim laukime“, kurio metu koncertavo modernaus folkloro grupė „Balti vėjai“ ir vyrų vokalinis ansamblis „Sūduvietis“. Jaukaus renginio metu degant dviem advento vainiko žvakėms netrūko gerai žinomų melodijų, žiūrovai šiltai sutiko atlikėjus ir negailėjo plojimų. Sūduviečio“ vardas Marijampolėje gerai žinomas, ir tai nenuostabu – ansamblis gyvuoja jau šeštą dešimtmetį, yra surengęs daugybę koncertų ir Lietuvoje, ir užsienyje, o „Balti vėjai“ – dar jaunas Marijampolės kultūros centro kolektyvas, susikūręs 2019 metais, bet vis dažniau matomas įvairiuose renginiuose, šventėse. „Baltų vėjų“ vadovas Artūras Pet­raška pasakoja, kad idėja susiburti ir groti modernaus folkloro kūrinius jo galvoje kirbėjo jau kurį ...
  • Artėjant šventėms VMVT primena: gyvūnas – ne dovana, o didžiulė atsakomybė

    2021-12-10Artėjant šventėms VMVT primena: gyvūnas – ne dovana, o didžiulė atsakomybė
    Paklauskite elfų, kiek Kalėdų Senelis gauna vaikų laiškų su prašymais švenčių proga padovanoti gyvūną – augintinį. Turbūt kiekvienas yra bent kartą svajojęs turėti šalia savęs keturkojį draugą, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMT) primena, kad pagauti šventinės euforijos dažnai pamirštame, jog gyvybė – ne tik aukščiausia vertybė bei didžiausia dovana, bet kartu ir didžiulis įsipareigojimas bei atsakomybė. Švenčių išvakarėse kalbėjomės su aktoriumi ir televizijos laidų vedėju, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūno ir žmogaus sąveikos trečio kurso studentu, Kinologijos centro Profesionalios kaniterapijos tarnybos asistentu Mindaugu Sėjūnu, kuris perspėjo tėvelius ir vaikus nepasiduoti spontaniškiems sprendimams ir gerai pagalvoti prieš apsisprendžiant namuose ...
  • Kaip pasirinkti tinkamiausią krautuvą sandėliavimo darbams?

    2021-12-08Kaip pasirinkti tinkamiausią krautuvą sandėliavimo darbams?
    Tinkamo krautuvo sandėliavimo darbams pasirinkimas yra kur kas rimtesnis darbas nei kada nors teko pagalvoti. Labai svarbu įvertinti daugelį smulkmenų, kadangi jos lemia galutinį rezultatą. Tokį, kokios reikia daugeliui, ir tokį, kuris atitinka sandėliuojamų prekių poreikius. Galiausiai, šiuo metu rinkoje siūlomi krautuvai yra labai įvairūs, tad tartis su pardavėjais – verta. Tai gali Jums padėti ne tik sutaupyti daug laiko, tačiau taip pat ir kur kas greičiau rasti įrengimą darbų atlikimui. Galingumo rodikliai Svarbus aspektas yra galingumas, kadangi jis dažniausiai lemia ne tik krautuvo judėjimo greitį, tačiau taip pat ir išlaikomą svorį. Juk sveria ne tik krovinys, tačiau taip pat ir paletė, kurią ...
  • Kaip pagerinti būsto energetinę klasę?

    2021-12-08Kaip pagerinti būsto energetinę klasę?
    Norite gyventi tokiuose namuose, kurie yra draugiški Jūsų piniginei ir tuo pačiu gamtai? Tokiu atveju labai svarbus pastatų sertifikavimas, kuris padeda gana tiksliai numatyti savo namo arba buto energetinę vertę. Žinoma, sužinojus vertinimą daugelis suskubsta ieškoti priemonių, kurios gali būstą padaryti sandaresniu ir tai yra labai sveikintina. Pateiksime Jums kelis patarimus, kurie pagerina sunaudojamos energijos kiekius, jie tampa mažesni, tad žmogui tuo pačiu kur kas mažiau kainuoja. Specialistų pateikti patarimai Po atlikto sertifikavimo specialistai pateikia gaires – kaip galima pagerinti būklę. Dažniausiai pastatų sertifikavimas apima labai detalius rodmenis, patarimus. Tačiau ne visada, tad reikia atsakingai rinktis specialistus. Jų paieškoms siūlome skirti laiko. Svarbiausia yra ...
  • Juosmens kompiuterinė tomografija: poreikis ir rezultatas

    2021-12-08Juosmens kompiuterinė tomografija: poreikis ir rezultatas
    Šiais laikais labai dažnai juosmens skausmais skundžiasi tie, kurie ne tik gyvena aktyviai, tačiau ir tie, kurie dienas leidžia prie kompiuterio. Gana dažnai tokie skausmai tampa lėtiniai, tad apsunkina gyvenimą. Ką daryti tokiu atveju? Kuo skubiau kreiptis į medikus, kurie po tyrimų gali patirti dėl labiausiai tinkamo gydymo būdo. Dažniausiai siūloma kompiuterinė tomografija, kuri gali padėti susitvarkyti ne tik su problemos židiniu. Tiksliau, ji padeda jį rasti, o kai žinoma problema – gydymas dažniausiai paskiriamas labai greitai. Ar reikalingas pasiruošimas? Daugelis žmonių bijo, kad tyrimas gali turėti kokių nors neigiamų pasekmių. Tačiau taip tikrai nebus. Pirmiausia atsiminkite, kad kompiuterinė tomografija yra ne tas ...
  • Kokios seniausios Marijampolės miesto pirmtakų paminėjimo datos?

    2021-12-08Kokios seniausios Marijampolės miesto pirmtakų paminėjimo datos?
    Romėnai sakė: „Homines historiarum ignari semper sunt pueri“ – žmonės, nežinantys savo istorijos, visada lieka vaikai. „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta Akelienė su istoriku Benjaminu MAŠALAIČIU pasikartojo Marijampolės miesto istorijos fragmentus. – XVII a. antroje pusėje Prienų seniūnas Aleksandras Butleris valdė žemes, į kurias po 1655–1560 metų švedų ir kazokų invazijos ėmė keltis ir slėptis naujakuriai iš Prienų ir dešiniojo Nemuno kranto. Tuomet Užnemunės viduryje ir įsikūrė nemažai kaimų. Dabar Marijampolės teritorijoje esantys kai kurie egzistavę kaimai buvo paminėti tuo laikotarpiu: Degučiai, Triobiškiai – 1677 ir 1682, Mokolai – 1683 metais. Deja, nerandama jokios patikimos XVII amžiaus datos, kurią būtų galima sieti su ...
  • Kaip skamba suvalkiečių kanklės?

    2021-12-08Kaip skamba suvalkiečių kanklės?
    Svajingai ir ilgesingai, linksmai ir kviečiančiai – ir valso, ir maršo ritmu… Ir tik jau nesakykite, kad visi šie instrumentai skamba vienodai! Tai būtų įžeidimas ir meistrams, ir kankliuotojams – juo labiau tokiam kanklių mylėtojui, žinovui, mokytojui ir tyrinėtojui, kaip Jaunius Vylius. Tai jis besibaigiančio lapkričio popietę sukvietė gražų būrį žmonių į Marijampolės kultūros centrą. Nijolė LINIONIENĖ Čia pristatyta jo knyga-katalogas „Skambančios suvalkiečių kanklės“ – tai antroji leidinio „Kankliavimas Suvalkijoje“ dalis. Pirmojoje (2017 metais) autorius pristatė kanklininkus, jų muzikavimo tradicijas, o šioje – šimto dvidešimties tebeskambančių kanklių nuotraukas ir aprašus (techninius duomenis), taip pat ir kankliuotojus, grojančius vieno ar kito meistro instrumentais. Yra ...
  • Pasaulį sužavėjęs pianistas A. Žlabys Marijampolėje gros pažįstamu instrumentu

    2021-12-07Pasaulį sužavėjęs pianistas A. Žlabys Marijampolėje gros pažįstamu instrumentu
    Svarbiose Niujorko, Tokijo, Buenos Airių, Europos sostinių salėse grojęs, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių pianistų Andrius ŽLABYS visada su džiaugsmu grįžta koncertuoti gimtinėje. Ne tik Filharmonijoje ar kitose svarbiose erdvėse – mažesnių miestų ir miestelių publika „Grammy“ nominuotam muzikantui lygiai tiek pat svarbi kiek didmiesčių. Tai gruodžio 8-ąją pajus jo paklausyti Marijampolės kultūros centre atėję muzikos mėgėjai. – Visada laukiu susitikimų su Lietuvos klausytojais. Jau daug kartų įsitikinau, kad muzika Lietuvoje turi tokias gilias genetines šaknis, kad ši per amžius sukaupta kultūrinė atmintis yra dar nesugadinta skaitmeninio pertekliaus infliacijos“, – sako pianistas, visuomet su džiaugsmu grįžtantis koncertuoti į ...
  • Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje

    2021-12-04Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje
    Šiemet kai kurių didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono – vadovai prakalbo apie regioninių logistikos centrų kūrimą. Deja, kol kas šios kalbos lieka tik kalbomis, o štai imtis realių veiksmų tokiems centrams kurti ir pasinaudoti tam skirta parama jau įmanoma. Nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Antrajam šiemet paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri pakeitimai, susiję būtent su parama regioninio lygmens logistikos centrams kurti. Sveikas maistas – arčiau vartotojų Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.