Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis.

Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas

Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų, Regioninių radijo stočių bei kitų asociacijų vadovai, kultūrinės, nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos atstovai.

„Šiandien, kai gyvename pandemijos iššūkių akivaizdoje, mums kaip niekad reikalinga laisva žiniasklaida ir nepriklausoma žurnalistika, kurioje nebūtų neapykantą kurstančių kalbų ir dezinformacijos. Deja, kokybiško žiniasklaidos turinio finansavimas vis dar yra nepakankamas, o siekis tobulinti žiniasklaidos rėmimo modelį išlieka aktualus“, – konferencijoje teigė Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis.
2017 m. prie Kultūros ministerijos buvo įkurta Medijų taryba, kuriai pavesta parengti šalies žinių politikos gaires 2019–2022 metams. 2019 m. pradžioje Medijų tarybos parengtas dokumentas buvo patvirtintas tuometinio kultūros ministro ir tapo galiojančiu teisės aktu. Jame be kita ko pažymima, kad kokybiško ir visuomenei svarbaus žiniasklaidos turinio finansavimas nepakankamas, o žiniasklaidos rėmimo būdas tobulintinas.

Žiniasklaidos bendruomenė ir žinių vartotojai, deja, pasigenda konkrečių žingsnių šia linkme. Permainų būtinumą pandemija ir žinių lauko globalizacijos tempai tik paryškino.

Seimo Kultūros komitetas ėmėsi sumanymo suburti visas suinteresuotas puses ir aktualizuoti minėtas Medijų tarybos nustatytas gaires, sutelktomis pastangomis konkretizuoti galimų žiniasklaidos rėmimo pakeitimų patarimus.
Minėtoje konferencijoje ypatingas dėmesys atkreiptas ir į regioninę žiniasklaidą, viena iš forumo dalių buvo skirta diskusijai tema „Regioninė žiniasklaida: išlikimo fenomenas“. Joje pranešimą „Regioninė spauda – suspardytas, bet nepribaigtas demokratijos sarginis šuo“ skaitė Vilija Butkuvienė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė.

Kokie sprendimai padėtų regioninės spaudos atsigavimui bei užtikrintų patikimų ir kokybiškų žinių prieinamumą kiekvienam šalies piliečiui ir pasitarnautų visaverčiam demokratijos veikimui, kalbėjo Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos atstovai Deividas Ridikas, Alvydas Balčiūnas, Rasa Navickienė.

Regioninė spauda „gyva“ deklaracijomis

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė V. Butkuvienė kalbėdama konferencijoje akcentavo, kad Visuomenės informavimo politikos strateginės kryptys 2019–2022 m. regioninės spaudos atstovus lyg ir turėtų nuteikti labai viltingai. Tačiau pranešėja atkreipė dėmesį į šių krypčių deklaratyvumą. Nors pripažįstama, kad regioninė žiniasklaida atlieka svarbų – ne tik kultūros ir žinių nešėjo, bet ir viešojo intereso sergėtojo – vaidmenį šalies regionuose, tačiau vietinė spauda nesulaukia realios paramos. Priešingai – valdžia net kelerius metus buvo panaikinusi spaudai PVM lengvatą, o AB „Lietuvos paštas“, panaikinęs stacionarius paštus kaimiškose vietovėse ir įvedęs mobiliojo paštininko paslaugą, nesugebėjo garantuoti laikraščio prenumeratos ir pristatymo kokybės kaimiškose teritorijose. Deja, vietinės spaudos gyvybingumą ir kultūrinę misiją palaikantis Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fonas per menkai finansuojamas, kad patenkintų regioninės programos kultūriniam turiniui paraiškas. Pasak pranešėjos, ir valstybės institucijų viešinimo kampanijose „liūto dalį“ laimi tarpininkų agentūros, o vietinėms redakcijoms lieka finansavimo trupiniai. „Valdančiųjų koalicijos ir kadencijos keičiasi, tačiau, nepaisant ar į valdžią ateina buvę opozicionieriai, ar vėl grįžta buvę valdantieji, metodai nesikeičia: noras kontroliuoti ir per viešuosius ryšius patiems formuoti sau palankią viešąją nuomonę išlieka gajus. Kritinė žurnalisto mintis ne itin pageidaujama, net priešingai „trumpas pavadėlis“, prilaikantis „vietinį sarginį šunį“, kartais ir smarkiau patempiamas“, – pranešime situaciją apibūdino V. Butkuvienė. Jos nuomone, karantino metu kai kuriuose regionuose beveik perpus kritę laikraščių pardavimai, prenumerata, reklama, o ir nepakankama valstybės parama kirto didžiulį smūgį laikraščių bendrovių finansiniam stabilumui. Redakcijų vidinių resursų trūkumas sukelia neigiamas pasekmes: siaurina galimybes investuoti į modernizavimą, laikraščių žurnalistų socialinę gerovę bei jų profesionalumo ugdymą, ir, svarbiausia, kelia akivaizdų pavojų laikraščio nepriklausomumui.2011 m. Lietuvoje buvo apie 200 vietinių ir regioninių laikraščių, o šiuo metu – perpus mažiau.

Kultūros pase siūloma prenumerata

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė R. Navickienė konferencijos diskusijoje kalbėdama apie naujo žiniasklaidos paramos modelio būtinybę atkreipė dėmesį į dabar veikiančio Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fondo ribotas galimybes. Šio fondo paramos lėšos ( apie 2,7 mln. eurų) nesikeičia jau dešimtmetį, o juk beveik pusė gautos projektinės sumos sugrįžta valstybei mokesčių pavidalu.
Pernai į regioninės spaudos programą Fonde pretendavo 109 pareiškėjų projektai, o buvo iš dalies paremta tik 79. Kultūrinio šviečiamojo pobūdžio projektų įgyvendinimui reikalinga suma siekė 1 477 000 Eur, o paskirta suma sudarė tik 645 000 Eur. „Skaičių kalba labai akivaizdi – poreikis yra 2 kartus didesnis už esamas lėšas“, – konferencijoje sakė R. Navickienė, pristatydama kuklias valstybės investicijas į regioninės spaudos siekiamybę – kurti kokybišką laikraščio turinį. Pasak jos, valstybei logiška būtų iš dalies remti ir stiprinti ir kasdienę regionų naujienų žurnalistiką, nes žurnalistikos profesionalų rajonuose trūksta labiausiai. „Vertingą turinį gali sukurti tik stiprūs vietos žurnalistai, autoritetingi vietos bendruomenėje. Žurnalistų profesiniai mokymai yra būtini“, – įsitikinusi R. Navickienė, pasiūliusi pasvajoti apie valstybės skatinamą skaitomumo programos dalį: o kodėl vietinio laikraščio prenumeratos neįtraukus į Kultūros paso paslaugų sąrašą?

Investicijos į technologijas – būtinos

Konferencijoje Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos narys, UAB „Utenos diena“ direktorius ir leidėjas D. Ridikas kalbėjo tema „Regioninis portalas kaip technologinės įvairovės skaitytojams užtikrinimas. Socialinė atsakomybė prieš skaitytoją vietos laikraštyje ir interneto portale“. Pranešėjas įvardijo technologijų pritaikymo svarbą vietinėje spaudoje, tačiau vien entuziazmo su šviesolaidžiu nepakanka. Internetinė regioninė svetainė kol kas negeneruoja reikiamų pajamų, reklamos užsakymai yra minimalūs, o dalinė portalo naujienų prenumerata yra neįmanoma dėl skaitytojų įpročio gauti nemokamą turinį. Ir tik didieji ar specializuoti portalai dalį turinio neseniai yra apmokestinę.

„Esame arčiausiai savo skaitytojo ir jį gerai pažįstame, o jis pažįsta mus. Būtent socialinė atsakomybė prieš skaitytoją mus ir skiria nuo didžiųjų internetinių portalų, pavienių blogerių, įvairiausio tipo jutuberių ar vlogerių. Mes negalime nuvilti savo skaitytojų pasitikėjimo“, – įsitikinęs D. Ridikas.

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkės pavaduotojas, Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ leidėjas A. Balčiūnas kalbėdamas konferencijoje kėlė retorinį klausimą, ar valstybei reikia regioninės žiniasklaidos? Kultūros ministerijai šiuo metu deklaruotas bendras spaudos leidinių tiražas yra apie 300 000 egzempliorių. Juk tai galinga informacijos jėga, padedanti stiprinti pilietinę visuomenę, vystyti kritinį mąstymą demokratinėje valstybėje. A. Balčiūnas atkreipė dėmesį į labai svarbų aspektą: vietinių laikraščių gyvybingumas niekada nebuvo palaikytas iš ES paramos fondų. Jo nuomone, atsižvelgiant į ES keliamus tikslus ir ministerijų rengiamus finansavimo aprašus, būtina numatyti galimybę regioninei spaudai gauti paramą investicijoms – informacinių technologijų, kompiuterių ir leidybinių programų atnaujinimui, naujų skaitmeninių produktų sukūrimui ir paleidimui, tokių kaip autorinio redakcijos skaitmeninio turinio (atskirų straipsnių ar viso laikraščio skaitmeniniu formatu) prenumeratos pardavimui; vietinių skelbimų ir reklamos pardavimo skaitmenizavimui.

Rezoliucija: įtvirtinti nepriklausomybę

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ tyrime Lietuvos žiniasklaidos laisvė vertinama kaip ir pernai – esame 28-i iš 180 šalių. Vyriausybės programoje yra ambicingas siekis pakliūti į dvidešimtuką. Norint judėti to link, investicijos į regioninę žiniasklaidą yra būtinos. „Kreipiuosi į Vyriausybę, Seimo Kultūros komitetą, Kultūros ministeriją – sukurkime pagaliau naują sisteminį medijų rėmimo modelį, kad regioninei žiniasklaidai nereikėtų balansuoti tarp žemės ir dangaus“, – konferencijoje kreipėsi NRMLL asociacijos direktorė R. Navickienė.

LR Seime vykusios konferencijos „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ pabaigoje priimta rezoliucija dėl žiniasklaidos nepriklausomybės įtvirtinimo gairių ir žiniasklaidos rėmimo modelio tobulinimo, kurią Kultūros komiteto posėdyje jau pristatė minėtos konferencijos iniciatorė Komiteto narė Liuda Pociūnienė.

Konferencijos žiniasklaidos rėmimo tobulinimo baigiamąsias nuostatas dar ketinama pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete bei Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Rezoliucija taip pat pasieks Vyriausybę, Medijų tarybą, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, Seimo valdybą ir, tikimasi, paskatins sutelktomis pastangomis taisyti susidariusią padėtį, įgyvendinti esmines žiniasklaidos rėmimo modelio reformas ir pereiti prie aktualaus pilietiniam atsparumui ir šalies pažangai žiniasklaidos turinio finansavimo.

Parengė Vilija BUTKUVIENĖ

Naujausia informacija

  • Kazlų Rūda stebina renginiais neatrastose erdvėse!

    2022-07-28Kazlų Rūda stebina renginiais neatrastose erdvėse!
    Vasarai persiritus į antrąją pusę Kazlų Rūda visus muzikinių pojūčių ieškotojus kviečia į susitikimus dar neatrastose koncertinėse erdvėse. Visai netrukus, liepos 29 d. 19 val. skambės III tarptautinio R. Žigaičio menų festivalio koncertas Antanavo kaimo buvusiame spirito fabrike. Gros tarptautinių konkursų laureatų duetas Momir Novakovic (akordeonas, Serbija) ir Kiril Ogorodnikov (klasikinė gitara, Estija), koncerte skambės temperamentingosios tango ir sarsuelų melodijos. Na, o neįprastai erdvei specialiai pritaikytas apšvietimas papildys muziką ir dovanos nepamirštamą vakarą susirinkusiems. Taip pat pristatoma pirmą kartą Lietuvoje statoma Kazlų Rūdos SLOW arena, kuri bus sumeistrauta iš… šiaudų rentinių! Netoli automagistralės Via Baltica iškilsianti specialia technologija sutvirtinta koncertų salė ...
  • Kartu su migruojančiais paukščiais…

    2022-07-27Kartu su migruojančiais paukščiais...
    Po žurnalo pristatymo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Luana Masienė (antra iš kairės), šalia menotyrininkė Vilma Kilinskienė, rubrikos „Vilmos katiliukas“ autorė, rubrikos „Sondros karoliai“ autorė Sondra Simona (antra iš dešinės). Nuotrauka iš „Balto kambario“ metraščio …vasarą ne tik Lietuvoje vis naujas vietas aplanko ir ten apsistoja kūrybinės klasės žurnalas „Baltas kambarys“. Marijampoliečiai visada turi privilegiją naujausią numerį paimti į rankas ir atsiversti pirmieji; tarsi nieko ir nebestebina, kad privati iniciatyva ne vienerius metus neišblėso. O leidinio sklaida? Juk skirtas jis tikrai ne vienam miestui – ir ne vien Lietuvai… „Baltas kambarys“ neturi įprastų sienų. Net kampų neturi. Jis tokios formos kaip ...
  • Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą

    2022-07-27Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą
    Kalbant su Raimonda Bogužaite, nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas YRA“ prezidente, ne kartą nuskambėjo mintis, kaip svarbu būti kūrybiškam, nes tai padeda suktis iš pačių sudėtingiausių gyvenimo situacijų. O tokių iššūkių būta visai neseniai – vos prieš pusmetį visi dar kentėjome nuo pandemijos ir karantino. Raimonda Bogužaitė sako, kad jos ilgametis dalyvavimas „Jaunimas YRA“ užtikrina ir veiklos tęstinumą. Redos BRAZYTĖS nuotrauka Jaunesniems yra ko pasimokyti Marijampolėje veikiančios jaunimo organizacijos vadovė Raimonda tikrai nestokoja entuziaz-mo, įdomių sumanymų, kuriuos realizuoja kartu su „Jaunimas YRA“ komanda. O joje, pasak Raimondos, kiekvienas savaip išskirtinis, visi skirtingų sričių specialistai. – Iš mūsų pagrindinio branduoliuko labai daug ko gali pasimokyti jaunesni. Dalyvaudami ...
  • SUVALKIJOS VYTURYS

    2022-07-27SUVALKIJOS VYTURYS
    Kęstutis ŠUKEVIČIUS Prisirpo vyšnios Suvalkijoj Prisirpo vyšnios Suvalkijoj,Šešupėj braidžioja vaikai… Gerai, kad lietūs vis palijo – Žali dar gojai ir laukai.Bet liepą keičia jau rugpjūtis, Rudens alsavimą jauti Ir vasaros pritvinkę krūtys,Jau rodo – pabaiga arti. Vėl liūdesys aplanko širdį, ...
  • Kristina Tamašauskienė: „Piešiu tada, kai į savo gyvenimą noriu įnešti spalvų“

    2022-07-27Kristina Tamašauskienė: „Piešiu tada, kai į savo gyvenimą noriu įnešti spalvų“
    Liepos 21 dieną Draugystės bibliotekoje atidaryta marijampolietės Kristinos Tamašauskienės tapybos darbų paroda „Šviesios naktys“. Parodos autorė neslepia dažniausiai tapanti naktimis. Draugystės bibliotekos nuotrauka Savo darbus septyniolika metų kaupusi Kristina Tamašauskienė pirmą kartą nusprendė juos parodyti ir kitiems miesto gyventojams. Akrilinių tapybos darbų kolekciją sudaro ryškių spalvų paveikslai, kuriuose atsispindi kalnų, jūros, laivų bei kiti spalvingi motyvai. Autorė teigia, svarbiausia – išdrįsti parodyti save, nebijoti atsiskleisti ir suprasti, kad daryti tai, ką nori, niekada ne per vėlu. Tapytoja sako, kad piešti pradėjo vaikystėje ir šis pomėgis išliko iki dabar. O kurti labiausiai įkvepia spalvingi animaciniai filmukai. „Norą piešti pajutau vaikystėje. Piešiu tada, kai į ...
  • Langų remonto specialistai informuoja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2022-07-27Langų remonto specialistai informuoja:  „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Lietuvių patarlė sako: „Roges ruošk vasarą, o ratus žiemą“. Norėdami kokybiškai ir šiltai gyventi, kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpi­nių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpi­nių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tam­pa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kau­piasi drėgmė. Lango rėmuose pradeda kauptis purvas, užsikemša drenažas ir lietui lyjant, per uždarytus langus ima veržtis vanduo į vidų. Netinkamai eks­ploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, susiploja, ištežta, tampa kaip kramtoma guma arba sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo ...
  • Greitesnis paraiškų įvertinimas – bendrų pastangų rezultatas

    2022-07-27Greitesnis paraiškų įvertinimas – bendrų pastangų rezultatas
    Nuo šiol Lietuvos ūkininkai atsakymų dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones gavimo galės sulaukti greičiau, tačiau tam reikalingos ir pačių ūkininkų pastangos, pabrėžia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Atsižvelgdama į žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-416 patvirtintą KPP administravimo taisyklių pakeitimą, pagal kurį paraiškų vertinimo terminas sutrumpintas iki 2 mėn., NMA atkreipia dėmesį, kad privalu pateikti tik visiškai ir kokybiškai parengtas paraiškas bei suskubti atsakyti į paklausimus.– Tam, kad būtų pasiektas bendras mūsų visų tikslas – parama operatyviai pasiektų atsakingai savo veiklą vykdančius ūkininkus, reikia ir mūsų visų indėlio. Ūkininkams tampa kaip ...
  • Susigrąžinti jaunystę – niekada nevėlu

    2022-07-25
    Bėgantis laikas padovanoja ne tik gyvenimišką patirtį, bet ir nepageidaujamas, vis labiau pastebimas veido raukšles. Tikra tiesa, kad žymiai paprasčiau užkirsti kelią dar nesusidariusių raukšlių formavimuisi, tačiau kaip elgtis, jeigu gilesnės raukšlės jau akivaizdžiai pastebimos? Kaip tinkamai prižiūrėti veido odą brandesniame amžiuje, kad nepageidaujamų raukšlių kiekis ne didėtų, o galbūt net mažėtų? Kremų ignoravimas – prabanga, kurios negalite sau leisti Vyresnio amžiaus, dailiosios lyties damų tarpe, vis dar pasitaiko natūralumo šalininkių, kurios savo grožį puoselėja senamadiškais, liaudies medicinos metodais. Žinoma, liaudies išmintis yra patikrinta laiko ir tikrai tikėtina, kad vienas ar kitas liaudies receptas padės atgaivinti veido odą, tačiau rezultatas greičiausiai bus ...
  • Šunskuose vėl susitiko kraštiečiai

    2022-07-23Šunskuose vėl susitiko kraštiečiai
    Ekspoziciją pristato Onutė Surdokienė ir Romas Linionis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos Apie tai nereikia nė skelbti. Tas, kas gimęs, augęs Šunskuose, kas dar nėra užmiršęs gimtinės, žino: liepai baigiantis, kai šio miestelio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje vyksta tituliniai atlaidai, laukiama visų. Nuo seno į šiuos atlaidus iš tolimiausių kampelių suplūsdavo minios – apie tai ne kartą yra pasakojusi ir iš čia kilusi, didžiąją dalį gyvenimo Amerikoje praleidusi, tėviškę be galo branginusi Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė. Dailininkė, mecenatė, Lietuvos patriotė iki paskutinės gyvenimo dienos. Atlaidų diena, pasak jos, – tai ir džiugus laukimas, sielos apvalymas maldoje, giesmėje, ir susitikimas su gimine, pabuvimas kartu niekur ...
  • Augo, žydėjo, dainomis skambėjo…

    2022-07-23Augo, žydėjo, dainomis skambėjo...
    „Diemedis“ pradeda misteriją… Tai – apie „Diemedį“, Kalvarijos kultūros centro folkloro ansamblį, paminėjusį 25-erių metų jubiliejų. Retame kieme dabar berasi tikrąjį diemedį – o juk nuo seniausių laikų augdavo jis prie kiekvienų namų: buvo tikima, kad apsaugo juos nuo pikto, teikia ramybę (Dievo medis) ir gydo. Tad ir dainose apdainuotas, ir ne vienas muzikos kolektyvas Lietuvoje šį vardą yra pasirinkęs… Ketvirtis amžiaus po diemedžiu Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė – pirmoji ir vienintelė 1997 metais Kalvarijoje suburto kolektyvo vadovė. Tai reiškia, kad pustrečio dešimtmečio gyventa su „Diemedžio“ vardu ir žmonėmis, kuriuos ji ir šis vardas, gal tūkstančius kartų ištartas, sukvietė. Žmonės bėgant metams keitėsi – ateidavo ...
  • „Sau, draugams ir geriems žmonėms“

    2022-07-23„Sau, draugams  ir geriems žmonėms“
    Gintas ir Rasa Baliuliai patys džiaugiasi ir kitus džiugina levandomis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos Jei dar nesate buvę Prancūzijos Provanse, tai griebkit „pleduką“, butelį prancūziško (žinoma, nealkoholinio) vyno, dar įsimeskite gabaliuką pelėsinio sūrio, kokią vynuogę ir – į Liubavą! Jau vien kelionė į šį atokų Kalvarijos savivaldybės miestelį netoli Lenkijos sienos leis „įsijausti į Prancūziją“. O kai pačiame Liubavo centre, netoli bažnyčios, ant kalniuko pamatysite, kaip pasakojama, Adomo ir Ievos iš paties rojaus į žemę atneštas mėlynuojančias levandas, greitai „dėkite ant stabdžio“ – atvažiavote! Į Liubavą – ledų Važiuodamos su fotografe Reda aikčiojome – koks gražus kelias, kokios apylinkės, koks pievų žydėjimas! Važiavome ...
  • Juozas Šeimys: „Runos yra didžiausias mūsų turtas“

    2022-07-23Juozas Šeimys: „Runos yra didžiausias mūsų turtas“
    Runos – senovės rašto simboliai, kurie daugeliui yra nesuprantami ir neperskaitomi, tačiau iš Daukšių kilęs Juozas Šeimys tokius užrašus gali lengvai „išlukštenti“. Senųjų raštų skaitytojas yra išleidęs dvi knygas „Gališkos runos“ ir „Egiptas, skitai ir litai runomis“. Liepos 17-ąją J. Šeimys kraštiečiams pristatė savo eksponatų ir fotografijų parodą. Liepos 17-ąją savo unikalių eksponatų ir fotografijų parodą kraštiečiams pristatęs Juozas Šeimys sulaukė gausių sveikinimų. – Kada atradote pašaukimą domėtis runomis? Nuo ko viskas prasidėjo? – Kai pradėjau rasti radinius, pastebėjau, kad ant jų yra prirašinėta. Tuomet aš pradėjau domėtis, kas čia yra. Pastebėjau, kad ant vienų yra išpjaustyti Egipto hierog-lifai, o ant kitų ...
  • Transporto valdymas ir ekspedijavimas

    2022-07-21Transporto valdymas ir ekspedijavimas
    Transporto valdymo sistema arba „TMS“ yra platforma, skirta supaprastinti siuntimo procesą. Tai tiekimo grandinės valdymo pogrupis, susijęs su transportavimo sprendimais. TMS leidžia siuntėjams automatizuoti vykdomus procesus ir gauti vertingų įžvalgų, leidžiančių sutaupyti laiko ir sumažinti išlaidas būsimoms siuntoms. Platinimo įmonės, elektroninės prekybos organizacijos ir visi kiti, kurie reguliariai perveža krovinius, supranta, kad siuntimo procese yra daug judančių dalių, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Nuo kainų siūlymo iki pristatymo – krovinius gabenantys asmenys beveik visada ieško būdų, kaip optimizuoti išlaidas ir pagerinti procesus. Transporto valdymo sistemų (TMS) dėka siuntėjai turi sprendimą, kaip tai padaryti. TMS privalumai. Technologinės galimybės: Naudodami transportavimo valdymo sistemą jūs, kaip ...
  • Kaip sukurti išskirtinę lauko reklamą?

    2022-07-21Kaip sukurti išskirtinę lauko reklamą?
    Lauko reklama vaidina svarbų vaidmenį versle. Kasdieniame gyvenime nuolat matome įvairias reklamos priemones. Ir nors mes praktiškai į tai nekreipiame dėmesio, pasąmonėje šią informaciją vis tiek prisimename. Taigi, tikslas pasiektas. Pagrindinės lauko reklamos funkcijos Rinkoje yra didelė konkurencija tarp gamintojų. Todėl išleisdami kokybiškus produktus turite mokėti tai reklamuoti ir daryti efektyviai. Informacija apie produktą turi būti pateikta taip, kad vartotojas iš karto norėtų jį įsigyti. Reklama gali būti dedama ant reklaminių skydų, iškabų, pastatų fasadų, viešajame transporte ir kt. Informacija gali būti perduota ypatingais būdais: reklaminiais baneriais, kurie iškyla ekrane, 3D vaizdais ant pastatų. Matydamas tokią reklamą, ją prisimindamas, pirkėjas nesąmoningai vis labiau ...
  • Kaip paprastai perdažyti baldus?

    2022-07-21Kaip paprastai perdažyti baldus?
    Tinkamai nudažę baldus padėsite atnaujinti senus medinius namų elementus. Nesvarbu, ar norite kreidinės, matinės ar blizgios apdailos, yra begalės galimybių. Ir šiuo metu yra daugybė puikių baldams skirtų dažų, iš kurių galite rinktis – kad tiktų dirbiniui, su kuriuo dirbate, ir papildytų jūsų interjero dizaino schemą. Baldų dažymas yra gana paprastas „pasidaryk pats“ projektas, kurį atlikti gali būti smagu, be to, tai reiškia, kad galite išgelbėti ir atnaujinti baldus, kurie kitu atveju būtų atsidūrę sąvartyne. Nesvarbu, ar norite dažyti medinius, laminato ar metalinius baldus, dirbate su senu šeimos palikimu, ar puošiate naujausią brangakmenį, kurį radote eBay, „Facebook Marketplace“ ar ...
  • Prioritetas – aplinką tausojantiems inovatyviems sprendimams

    2022-07-20Prioritetas – aplinką tausojantiems inovatyviems sprendimams
    VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas Mindaugas Maciulevičius pastebi, kad mąstymą reikia keisti pradedant nuo ūkininkų, agronomų, ekonomistų ir vartotojų – visose srityse turime siekti veikti kuo tvariau, racionaliai naudoti turimus resursus. Bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius: „Beatliekinė gamyba, kur kiekvienas šapelis kuria pridėtinę vertę, yra klestėjimo garantas“. VDU Žemės ūkio akademijos nuotrauka Bioekonomikos principais paremta gamyba – energetinei nepriklausomybei „Bioekonomikos koncepcijoje nėra atliekų – mėšlas, žolė, šiaudai yra žaliava. Svarbiausia, kad būtų darnu – kad ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis ramsčiai būtų vienodai atspindėti. Jei iš šiaudų gaminsime granules ir jas pardavinėsime, tai nebus bioekonomika. Bet jeigu šiaudus naudosime biojėgainei ir ...
  • Kryptis – į regionus

    2022-07-20Kryptis – į regionus
    Vis daugiau iššūkių kelianti klimato kaita, augantis visuomenės ir rinkos dalyvių sąmoningumas, siekis dirbti ir gyventi tvariau veda į neišvengiamus pokyčius. Šiems pokyčiams kurti ir valdyti trūksta kvalifikuotų bioekonomikos verslo vadybos specialistų. Apie aplinką tausojančias inovatyvias idėjas, atvirą rinką, pokyčių neišvengiamumą bei svarbą pradedančius suprasti verslus, būsimų specialistų laukiančius iššūkius kalba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai. Tikimės, kad, skaitydami jų išsakytas idėjas, pagalvosite: „O gal ir aš tai galiu?“. Nes mokslininkai akcentuoja, kad didžiulės verslo perspektyvos yra būtent regionuose, ypač kaimuose. Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis: „Bioekonomika – perspektyvi ateities tendencija“ Doc. dr. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.