Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis.

Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas

Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų, Regioninių radijo stočių bei kitų asociacijų vadovai, kultūrinės, nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos atstovai.

„Šiandien, kai gyvename pandemijos iššūkių akivaizdoje, mums kaip niekad reikalinga laisva žiniasklaida ir nepriklausoma žurnalistika, kurioje nebūtų neapykantą kurstančių kalbų ir dezinformacijos. Deja, kokybiško žiniasklaidos turinio finansavimas vis dar yra nepakankamas, o siekis tobulinti žiniasklaidos rėmimo modelį išlieka aktualus“, – konferencijoje teigė Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis.
2017 m. prie Kultūros ministerijos buvo įkurta Medijų taryba, kuriai pavesta parengti šalies žinių politikos gaires 2019–2022 metams. 2019 m. pradžioje Medijų tarybos parengtas dokumentas buvo patvirtintas tuometinio kultūros ministro ir tapo galiojančiu teisės aktu. Jame be kita ko pažymima, kad kokybiško ir visuomenei svarbaus žiniasklaidos turinio finansavimas nepakankamas, o žiniasklaidos rėmimo būdas tobulintinas.

Žiniasklaidos bendruomenė ir žinių vartotojai, deja, pasigenda konkrečių žingsnių šia linkme. Permainų būtinumą pandemija ir žinių lauko globalizacijos tempai tik paryškino.

Seimo Kultūros komitetas ėmėsi sumanymo suburti visas suinteresuotas puses ir aktualizuoti minėtas Medijų tarybos nustatytas gaires, sutelktomis pastangomis konkretizuoti galimų žiniasklaidos rėmimo pakeitimų patarimus.
Minėtoje konferencijoje ypatingas dėmesys atkreiptas ir į regioninę žiniasklaidą, viena iš forumo dalių buvo skirta diskusijai tema „Regioninė žiniasklaida: išlikimo fenomenas“. Joje pranešimą „Regioninė spauda – suspardytas, bet nepribaigtas demokratijos sarginis šuo“ skaitė Vilija Butkuvienė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė.

Kokie sprendimai padėtų regioninės spaudos atsigavimui bei užtikrintų patikimų ir kokybiškų žinių prieinamumą kiekvienam šalies piliečiui ir pasitarnautų visaverčiam demokratijos veikimui, kalbėjo Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos atstovai Deividas Ridikas, Alvydas Balčiūnas, Rasa Navickienė.

Regioninė spauda „gyva“ deklaracijomis

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė V. Butkuvienė kalbėdama konferencijoje akcentavo, kad Visuomenės informavimo politikos strateginės kryptys 2019–2022 m. regioninės spaudos atstovus lyg ir turėtų nuteikti labai viltingai. Tačiau pranešėja atkreipė dėmesį į šių krypčių deklaratyvumą. Nors pripažįstama, kad regioninė žiniasklaida atlieka svarbų – ne tik kultūros ir žinių nešėjo, bet ir viešojo intereso sergėtojo – vaidmenį šalies regionuose, tačiau vietinė spauda nesulaukia realios paramos. Priešingai – valdžia net kelerius metus buvo panaikinusi spaudai PVM lengvatą, o AB „Lietuvos paštas“, panaikinęs stacionarius paštus kaimiškose vietovėse ir įvedęs mobiliojo paštininko paslaugą, nesugebėjo garantuoti laikraščio prenumeratos ir pristatymo kokybės kaimiškose teritorijose. Deja, vietinės spaudos gyvybingumą ir kultūrinę misiją palaikantis Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fonas per menkai finansuojamas, kad patenkintų regioninės programos kultūriniam turiniui paraiškas. Pasak pranešėjos, ir valstybės institucijų viešinimo kampanijose „liūto dalį“ laimi tarpininkų agentūros, o vietinėms redakcijoms lieka finansavimo trupiniai. „Valdančiųjų koalicijos ir kadencijos keičiasi, tačiau, nepaisant ar į valdžią ateina buvę opozicionieriai, ar vėl grįžta buvę valdantieji, metodai nesikeičia: noras kontroliuoti ir per viešuosius ryšius patiems formuoti sau palankią viešąją nuomonę išlieka gajus. Kritinė žurnalisto mintis ne itin pageidaujama, net priešingai „trumpas pavadėlis“, prilaikantis „vietinį sarginį šunį“, kartais ir smarkiau patempiamas“, – pranešime situaciją apibūdino V. Butkuvienė. Jos nuomone, karantino metu kai kuriuose regionuose beveik perpus kritę laikraščių pardavimai, prenumerata, reklama, o ir nepakankama valstybės parama kirto didžiulį smūgį laikraščių bendrovių finansiniam stabilumui. Redakcijų vidinių resursų trūkumas sukelia neigiamas pasekmes: siaurina galimybes investuoti į modernizavimą, laikraščių žurnalistų socialinę gerovę bei jų profesionalumo ugdymą, ir, svarbiausia, kelia akivaizdų pavojų laikraščio nepriklausomumui.2011 m. Lietuvoje buvo apie 200 vietinių ir regioninių laikraščių, o šiuo metu – perpus mažiau.

Kultūros pase siūloma prenumerata

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė R. Navickienė konferencijos diskusijoje kalbėdama apie naujo žiniasklaidos paramos modelio būtinybę atkreipė dėmesį į dabar veikiančio Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fondo ribotas galimybes. Šio fondo paramos lėšos ( apie 2,7 mln. eurų) nesikeičia jau dešimtmetį, o juk beveik pusė gautos projektinės sumos sugrįžta valstybei mokesčių pavidalu.
Pernai į regioninės spaudos programą Fonde pretendavo 109 pareiškėjų projektai, o buvo iš dalies paremta tik 79. Kultūrinio šviečiamojo pobūdžio projektų įgyvendinimui reikalinga suma siekė 1 477 000 Eur, o paskirta suma sudarė tik 645 000 Eur. „Skaičių kalba labai akivaizdi – poreikis yra 2 kartus didesnis už esamas lėšas“, – konferencijoje sakė R. Navickienė, pristatydama kuklias valstybės investicijas į regioninės spaudos siekiamybę – kurti kokybišką laikraščio turinį. Pasak jos, valstybei logiška būtų iš dalies remti ir stiprinti ir kasdienę regionų naujienų žurnalistiką, nes žurnalistikos profesionalų rajonuose trūksta labiausiai. „Vertingą turinį gali sukurti tik stiprūs vietos žurnalistai, autoritetingi vietos bendruomenėje. Žurnalistų profesiniai mokymai yra būtini“, – įsitikinusi R. Navickienė, pasiūliusi pasvajoti apie valstybės skatinamą skaitomumo programos dalį: o kodėl vietinio laikraščio prenumeratos neįtraukus į Kultūros paso paslaugų sąrašą?

Investicijos į technologijas – būtinos

Konferencijoje Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos narys, UAB „Utenos diena“ direktorius ir leidėjas D. Ridikas kalbėjo tema „Regioninis portalas kaip technologinės įvairovės skaitytojams užtikrinimas. Socialinė atsakomybė prieš skaitytoją vietos laikraštyje ir interneto portale“. Pranešėjas įvardijo technologijų pritaikymo svarbą vietinėje spaudoje, tačiau vien entuziazmo su šviesolaidžiu nepakanka. Internetinė regioninė svetainė kol kas negeneruoja reikiamų pajamų, reklamos užsakymai yra minimalūs, o dalinė portalo naujienų prenumerata yra neįmanoma dėl skaitytojų įpročio gauti nemokamą turinį. Ir tik didieji ar specializuoti portalai dalį turinio neseniai yra apmokestinę.

„Esame arčiausiai savo skaitytojo ir jį gerai pažįstame, o jis pažįsta mus. Būtent socialinė atsakomybė prieš skaitytoją mus ir skiria nuo didžiųjų internetinių portalų, pavienių blogerių, įvairiausio tipo jutuberių ar vlogerių. Mes negalime nuvilti savo skaitytojų pasitikėjimo“, – įsitikinęs D. Ridikas.

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkės pavaduotojas, Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ leidėjas A. Balčiūnas kalbėdamas konferencijoje kėlė retorinį klausimą, ar valstybei reikia regioninės žiniasklaidos? Kultūros ministerijai šiuo metu deklaruotas bendras spaudos leidinių tiražas yra apie 300 000 egzempliorių. Juk tai galinga informacijos jėga, padedanti stiprinti pilietinę visuomenę, vystyti kritinį mąstymą demokratinėje valstybėje. A. Balčiūnas atkreipė dėmesį į labai svarbų aspektą: vietinių laikraščių gyvybingumas niekada nebuvo palaikytas iš ES paramos fondų. Jo nuomone, atsižvelgiant į ES keliamus tikslus ir ministerijų rengiamus finansavimo aprašus, būtina numatyti galimybę regioninei spaudai gauti paramą investicijoms – informacinių technologijų, kompiuterių ir leidybinių programų atnaujinimui, naujų skaitmeninių produktų sukūrimui ir paleidimui, tokių kaip autorinio redakcijos skaitmeninio turinio (atskirų straipsnių ar viso laikraščio skaitmeniniu formatu) prenumeratos pardavimui; vietinių skelbimų ir reklamos pardavimo skaitmenizavimui.

Rezoliucija: įtvirtinti nepriklausomybę

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ tyrime Lietuvos žiniasklaidos laisvė vertinama kaip ir pernai – esame 28-i iš 180 šalių. Vyriausybės programoje yra ambicingas siekis pakliūti į dvidešimtuką. Norint judėti to link, investicijos į regioninę žiniasklaidą yra būtinos. „Kreipiuosi į Vyriausybę, Seimo Kultūros komitetą, Kultūros ministeriją – sukurkime pagaliau naują sisteminį medijų rėmimo modelį, kad regioninei žiniasklaidai nereikėtų balansuoti tarp žemės ir dangaus“, – konferencijoje kreipėsi NRMLL asociacijos direktorė R. Navickienė.

LR Seime vykusios konferencijos „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ pabaigoje priimta rezoliucija dėl žiniasklaidos nepriklausomybės įtvirtinimo gairių ir žiniasklaidos rėmimo modelio tobulinimo, kurią Kultūros komiteto posėdyje jau pristatė minėtos konferencijos iniciatorė Komiteto narė Liuda Pociūnienė.

Konferencijos žiniasklaidos rėmimo tobulinimo baigiamąsias nuostatas dar ketinama pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete bei Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Rezoliucija taip pat pasieks Vyriausybę, Medijų tarybą, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, Seimo valdybą ir, tikimasi, paskatins sutelktomis pastangomis taisyti susidariusią padėtį, įgyvendinti esmines žiniasklaidos rėmimo modelio reformas ir pereiti prie aktualaus pilietiniam atsparumui ir šalies pažangai žiniasklaidos turinio finansavimo.

Parengė Vilija BUTKUVIENĖ

Naujausia informacija

  • Muziejuje gyva Grinių šeimos dvasia

    2017-12-05Muziejuje gyva Grinių šeimos dvasia
    Pernai gruodžio 17 d. sukako 150 metų, kai gimė parlamentinės demokratijos Lietuvoje kūrėjas, Steigiamojo I, II ir III seimų narys, krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų koalicinės vyriausybės Ministras Pirmininkas, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius (1866–1950). Prezidento Kazio Griniaus atminimui Marijampolėje 1997 m. gruodžio 16 d. atidarytas memorialinis muziejus. Jis įsikūrė buvusiame Grinių šeimos name, Bažnyčios gatvėje 23. Čia šeima gyveno nuo 1904 iki 1928 metų. Muziejaus įkūrėjas ir ilgametis vadovas – Vytautas Grinius, dirbęs nuo 1998 m. iki šių metų sausio. Muziejuje saugomas oficialaus Prezidento portreto, kabojusio prezidentūroje, originalas. Jis išliko atitiktinai, nes buvo užsimetęs rūsyje, todėl nepražuvo sovietmečiu. Net ir ...
  • Praeities ir dabarties ryšys Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje

    2017-12-05Praeities ir dabarties ryšys Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje
    Kazys Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Selemos Būdoje, kuri dabar priklauso Kazlų Rūdos savivaldybei. Kazlų Rūdos vidurinei mokyklai teko garbė vadintis šio didžio lietuvio vardu. Vardas jai buvo suteiktas 1995 m. sausio 13 d. Gimnazijos bendruomenė didžiuojasi ir nuoširdžiai puoselėja bei įprasmina Prezidento atminimą. Daugiau nei 18 metų mokykla organizuoja netradicinę akciją, skirtą Kovo 11-ajai ir Prezidentui Kaziui Griniui atminti. Akcijoje dalyvauja gimnazijos bendruomenė, Kazlų Rūdos savivaldybės, mokyk­lų, įmonių, įstaigų atstovai. Akcija pradedama Prezidento amžinojo poilsio vietoje Selemos Būdos kaime. Bėgimo dalyviai bėga simbolinį 11 kilometrų atstumą ir nešą simbolinį fakelą į Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnaziją. Nešamas fakelas simbolizuoja ...
  • Prezidento Kazio Griniaus demokratijos ir tolerancijos pamokos tęsiasi ne vien jo memorialiniame muziejuje

    2017-12-05Prezidento Kazio Griniaus demokratijos ir tolerancijos pamokos tęsiasi ne vien jo memorialiniame muziejuje
    Šiemet pavasarį Kazlų Rūdos gyventojams ir svečiams buvo parodyta premjera – spektaklis „Nerimstanti širdis“ apie vieną iškiliausių kraštiečių Prezidentą Kazį Grinių. Pjesę sukūrė ir pastatė marijampolietė Virginija SAMUOLIENĖ, turinti dvigubą specialybę – lituanistės ir režisierės. Šio vaidinimo kelionė po mūsų šalį ir net užsienį – tai tarsi paties Griniaus, jo aplinkos išėjimas iš muziejaus sienų, knygos puslapių ir susitikimas su gyvais žmonėmis. Keletą klausimų uždavėme pjesės autorei ir režisierei.   – Kodėl domėjaisi K. Griniumi, o ne kuriuo kitu politiku? – Domėtis Kazio Griniaus asmenybe pradėjau ne dėl pjesės, o daug anksčiau. Dėl to, kad atrodė labai įdomi asmenybė, kurią pažinojau nuo vaikystės, mat ...
  • Apsispręsti padeda ir tėvai, ir būreliai bei kursai

    2017-12-05Apsispręsti padeda ir tėvai, ir būreliai bei kursai
    Kas nulemia, kad žmogus pasirenka būtent tą, o ne kitą profesiją ar specialybę? Koks idealiausias kelias ieškoti tikrojo savo pašaukimo? Kaip neseniai teko skaityti tinklapyje www.mokslas.net paskelbtame viename rašinyje, Lietuvos gyventojų vaikų ir jaunimo apsisprendimui vis dar daugiausia įtakos – net 83 proc. – turi tėvų nuomonė ir pačių vaikų mokymosi rezultatai (84 proc.). Priimant sprendimus daugeliu atvejų, be abejo, atsižvelgiama į vaikų gabumus, polinkius, interesus, ateities planus, taip pat šeimos tradicijas, psichologų, o kartais net ir į astrologų rekomendacijas. Na, o vaikų gabumai ir polinkiai dažniausiai išryškėja jiems tebesėdint mokyklos suole ir dalyvaujant popamokinėje veikloje. Juk nesistebime, kad muzikos mokyklą ...
  • Ugnė Galadauskaitė: „Kad būsiu žurnalistė, žinojau jau vaikystėje“

    2017-12-05
    Iš Marijampolės kilusi jaunoji LRT ikona – laidų vedėja ir žurnalistė Ugnė Galadauskaitė – į tėvų namus jau kuris laikas grįžta kur kas rečiau nei studijų metais. Darbas LRT ir LRT Kultūros kanalų eteryje, laidų ir reportažų filmavimas, renginių vedimas netgi ir itin veržlaus, ugningo temperamento žmogui, kokia, mūsų akimis, ir yra Ugnė, diktuoja naujus įpročius. Beje, „Suvalkietis“, U. Galadauskaitės teigimu, tebėra mylimiausias regiono laikraštis. Būtent „Suvalkiečio“ redakcijoje studijuodama žurnalistiką Vilniaus universitete ji po pirmo kurso atliko praktiką, kada ir įsitikinome, kad Ugnės tėvai nė kiek neprašovė išrinkę jai tokį vardą. Būsimoji žurnalistė nestokojo idėjų, o su visomis redakcijos užduotimis ...
  • Opšrūtuose – ginkluotas atkirtis kolonistams

    2017-11-07Opšrūtuose – ginkluotas atkirtis kolonistams
    Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo įsakymu likviduotas atsparos punktas Opšrūtuose, Vilkaviškio r., sustabdė masinį rusų kolonistų apgyvendinimą Lietuvoje. Po karo Rusijoje buvo daug sugriautų miestų, sunaikintų kaimų, minios alkanų žmonių, ieškančių vietos, kur galima būtų prasimaitinti. Ypatingo dėmesio susilaukė Baltijos šalys, nes čia dar nebuvo kolūkių, o pas ūkininkus visada buvo duonos. Okupacinė valdžia palaikė rusakalbius atvykėlius, jais buvo labiau pasitikima, negu vietiniais gyventojais, remiančiais laisvės kovotojus. Kolonistai turėjo visokių lengvatų, jiems nereikėjo atlikti prievolių, kurias privalėjo atlikti vietos gyventojai. Atvykėliai iš valdžios gaudavo ir negrąžinamas pinigines paskolas, ir gyvulių, ir miško. Ne viename Suvalkijos valsčiuje atsirado tokių „naujakurių“, kurie buvo ...
  • Atmintis gyva

    2017-11-07Atmintis gyva
    Tauro apygardos partizanų ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai – vienas ryškiausių pokario istorijoje. Tie įvykiai neužmiršti lig šiol. Apie tai byloja atkurtos nepriklausomybės metais partizanų žūties vietose pastatyti paminklai, partizanų tėviškes žymintys kryžiai. O visa medžiaga partizanų kovoms Suvalkijoje ir šio krašto žmonių tremtims atminti eksponuojama Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje.   Muziejuje – ne tik Tauro apygardos istorija Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus – vienas informatyviausų šios rūšies muziejų šalyje. Vietos politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva 1992 m. įsteigtas Marijampolės kraštotyros muziejaus filialas nuo 1999 m. įsikūrė erdviose patalpose Vytauto g. 29. Pirmąja jo vedėja tapo didžiausia tokio muziejaus įkūrimo iniciatorė, ...
  • Antanas Baltūsis-Žvejys: nuo atsargos karininko iki Tauro apygardos partizanų vado

    2017-11-07Antanas Baltūsis-Žvejys: nuo atsargos karininko iki Tauro apygardos partizanų vado
    Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Rytų frontas priartėjo prie Lietuvos. Iki 1944 m. pabaigos sovietai vėl užėmė ir okupavo Lietuvą. Prasidėjo represijos prieš šalies gyventojus, prievartinis šaukimas į sovietų karo tarnybą. Norėdami to išvengti gyventojai pasitraukė į miškus, organizavo būrius ir pradėjo kovą su okupantais ir vietiniais jų rėmėjais.   Tauro partizanų apygarda – viena pirmųjų Lietuvoje 1944–1953 m. šalis buvo padalinta į 3 partizaniškas sritis (Pietų Lietuvos arba Nemuno, Vakarų Lietuvos arba Jūros, Rytų Lietuvos arba Kalnų, Karaliaus Mindaugo) ir 10 apygardų. Visa Lietuvos teritorija, išskyrus pajūrį, buvo suskirstyta į partizaniškas apygardas, kurias sudarė rinktinės. Viena pirmųjų 1945 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje Marijampolės ...
  • Amžius mokslui ne kliūtis: suaugusiųjų švietimas padeda atsitiesti ir atrasti save

    2017-11-07Amžius mokslui ne kliūtis: suaugusiųjų švietimas padeda atsitiesti ir atrasti save
    Lietuvoje populiarėja suaugusiųjų švietimas. Vis daugiau žmonių supranta, kad užvėrus mokyklos ar universiteto duris, mokymasis nesustoja. Norintieji tobulinti profesines žinias ar paįvairinti laisvalaikį prasminga veikla renkasi iš gausybės suaugusiems rengiamų programų ir kursų. Suaugusiuosius moko specialiai parengti mokytojai – andragogai.   Tobulėjimas – vidinis variklis Marijampolietė Roma Koncevičienė švietimo srityje dirba daugiau nei dvidešimt metų ir pasirinko ji ne įprastą darbą su vaikais, o kiek kitokią kryptį. Ji – andragogė, arba suaugusiųjų mokytoja, ir šiandien šios profesijos sako nekeistų į nieką. „Man patinka griauti sienas, paprastai egzistuojančias tarp mokytojo ir mokinio. Pedagogai turi būti panašūs į besimokančiuosius“, – priduria ji, ne vienerius metus dirbanti ...
  • Kuo gyvena Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centras?

    2017-10-10
    „Gera matyti besišypsančius veidus, girdėti linksmus balsus, atsakinėti į keliamus klausimus, palydėti jauną žmogų – padėti jam žengiant gyvenimo keliu grįsti pamatus krikščioniškomis vertybėmis. Tuo gyvena ir kvėpuoja Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centras“, – sako centro referentė Rūta Jurkšaitė. Pasak Rūtos, sutikdami jaunuolius iš visos Vilkaviškio vyskupijos – nuo Šakių iki Lazdijų, nuo Vilkaviškio iki Aleksoto, Alytaus ir Prienų – jie įsitikino, kaip labai jaunimui reikia tikro pavyzdžio, nesumeluoto nuoširdumo, paprastumo, išklausymo, supratimo ir liudijimo, kad Kristus yra tas asmuo, kuris visada laukia ir besąlygiškai priima. Jaunimo centro komanda rūpinasi, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos susitikimui vieniems su kitais ir su Kristumi. Jaunimo ...
  • „Apskritas stalas“ jungia daugiau kaip 20 jaunimo organizacijų

    2017-10-10„Apskritas stalas“ jungia daugiau kaip 20 jaunimo organizacijų
    Marijampolės jaunimo organizacijų taryba „Apskritas stalas“ (MJOTAS) – tai skėtinė organizacija, vienijanti daugiau kaip 20 jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, kurios tikslas – vienyti Marijampolės regione veikiančias organizacijas, koordinuoti jų veiklą, atstovauti jų interesams visuomenėje, valdžios institucijose ir tenkinti kitus viešuosius interesus. Pasak šios organizacijos vadovės Aistės Mikulionytės, MJOT savo struktūra skiriasi tuo, jog šios organizacijos nariai – tai kitos organizacijos, turinčios juridinį statusą. Pagrindinis valdymo organas – visuotinis susirinkimas, kurio metu organizacijų narių vadovai renka naujuosius MJOT valdymo organus, tvirtina finansines bei veiklos ataskaitas, teikia siūlymus Savivaldybės administracijai, aptaria kitus jaunimo politikos klausimus. Kaip ir visos organizacijos, taip ir MJOT ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Noriu išjudinti savo miestą, savo žmones“

    2017-10-10Andrius Vyšniauskas: „Noriu išjudinti savo miestą, savo žmones“
    Marijampolės savivaldybės Tarybos nario Andriaus Vyšniausko marijampoliečiams pristatinėti nereikia. Miestelėnams jis puikiai žinomas ne tik dėl to, kad dalyvavo Seimo ir savivaldos rinkimuose, bet ir dėl aštrių pasisakymų viešoje erdvėje, „švogerizmo“ kritikos, drąsos, savos nuomonės gynimo. Politika susidomėjo anksti Andrius pasakoja, kad dar besimokydamas 6-ojoje vidurinėje (dabar Sūduvos gimnazija) pradėjo domėtis politika. Tėvų namuose nė vienas vakaras neprabėgdavo be prie vakarienės stalo įjungtų žinių, o kartu ir gyvo politinių aktualijų aptarimo. Mokykloje jam labiausiai sekėsi istorija. Andrius dėkingas šauniems mokytojams Vaidai ir Sauliui Pituškams, kurie savo mokinius pratino domėtis politika ir skatino sveiką diskusiją apie politines idėjas ir kasdienybės įvykius. Tai buvo ...
  • Povilo Isodos moto – džiaugtis kiekviena diena

    2017-10-10Povilo Isodos moto – džiaugtis kiekviena diena
    Kitų metų pradžioje trisdešimtmetį švęsiantį Marijampolės savivaldybės vicemerą Povilą Isodą galima vadinti vienu jauniausių vicemerų šalyje. Politikoje Povilo naujoku nepavadinsi. Šiuo keliu jis ėjo pamažu, bet užtikrintai. Šiandien skaitytojams Povilas pasakoja apie savojo kelio paieškas.   Veikla studentų atstovybėje Pasak vicemero, vaikystėje jis nebuvo aktyvus moksleivis, kaip ir daugelis to laiko mokinių, mėgo sportą, gana gerai mokėsi, bet iš anksto tikrai nebuvo numatęs „kuo bus užaugęs“. Povilas pasirinko verslo vadybos studijas Marijampolės kolegijoje, nes jam atrodė, kad vadyba – platus mokslas, leisiantis ateityje rinktis platų spekt­rą darbo variantų. Studijos buvo tik­rai įdomios, bet daugiausia patirties jis įgijo dirbdamas Marijampolės kolegijos studentų atstovybėje, kuriai ...
  • Alva Zita Rinkevičiūtė-Sidaravičienė (Bedalė, Vosilka)

    2017-10-10Alva Zita Rinkevičiūtė-Sidaravičienė (Bedalė, Vosilka)
    Gimė 1931 metais Panevėžyje. Gyvenimo vėtros Rinkevičių šeimą 1937 m. atbloškė į Suvalkiją. Alva nuo 1945 m. Marijampolėje pradėjo lankyti Marijampolės 1-ąją gimnaziją, kaip tuo metu vadinosi Rygiškių Jono gimnazija. Netruko įsitraukti į laisvės kovas, nes tai jau darė bendraklasiai, kaimynai. Pirmieji žingsniai buvo nedrąsūs: numestas laiškelis, pašnibždomis persakytas nurodymas… 1949 m. ją suėmė saugumas, tada ji jau buvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininkė. Kalėjo iki 1965 m. A. Sidaravičienė – rezistencinės kovos dalyvė ir politinė kalinė, išleido knygą, kurioje sudėjo savo atsiminimus apie šeimą, apie artimuosius, kurių daugelis patyrė sovietų valdžios represijas, tremtis, slapstymąsi, nuolatinį persekiojimą. „Beveik visa Lietuva kilo ...
  • Jie paaukojo jaunystę, laisvę ir gyvybę

    2017-10-10Jie paaukojo jaunystę, laisvę ir gyvybę
    Ketvirtadienį prie Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas memorialas žuvusiems gimnazistams, kovotojams su sovietine okupacija, už Lietuvos laisvę. Šis paminklas inicijuotas senosios Marijampolės gimnazijos auklėtinės, buvusios partizanų ryšininkės Alvos Sidaravičienės-Bedalės, o pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis. Kaip sakė šio centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, be vietinių žmonių iniciatyvos ir pagalbos centras nieko nebūtų galėjęs padaryti. Su gimnazijos ir miesto bendruomene atidengimo iškilmėse dalyvavo gausus būrys svečių. Tarp jų buvo Seimo narys Juozas Olekas, Marijampolės merė Irena Lunskienė, Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorė ...
  • Sovietų valdžios priešai – ir Rygiškių Jono gimnazijoje

    2017-10-10Sovietų valdžios priešai – ir Rygiškių Jono gimnazijoje
    Okupavus Lietuvą, rezistencinė kova truko apie 10 metų: 1945–1955 m. Tie, kas nenorėjo paklusti sovietų valdžiai, nenorėjo tarnauti sovietinėje kariuomenėje, lankstytis okupantams, išėjo į miškus, tapo „miškiniais.“ Dalis jaunimo buvo jų ryšininkai, padėjėjai. Visi jie buvo laikomi sovietų valdžios priešais, persekiojami, gaudomi, žudomi ir kankinami. Net už Stalino vardo paniekinimą, ištarimą nepagarbiai jau galėjo būti žmogus sušaudytas ar ištremtas.   Gimnazistai nebuvo abejingi 1945 m. susikūrė Vytenio laisvės kovotojų būrys, bet jo nariai dar nebuvo tikrieji partizanai, tik kandidatai. Tauro partizanų apygardos vadovybė duodavo jiems užduotis: sekti partorgus, susprogdinti geležinkelį, kad nevežtų žmonių Sibiran, platinti atsišaukimus, slaptą literatūrą. Daug tarp jų buvo Rygiškių ...
  • Idėjų pakankamai, žmonių joms įgyvendinti – menkai

    2017-09-12Idėjų pakankamai, žmonių joms įgyvendinti – menkai
    Bagotosios kaimo jaunimo klubas „Bigeris“ veikia jau 14 metų. Įsikūręs kaip jaunimo galimybių klubas, vėliau ėmė įgyvendinti įvairius ES projektus, turinčius pagerinti jaunimo ir kitų amžiaus grupių vietinių žmonių gyvenimą. Minčių ir idėjų, kaip prisidėti prie Bagotosios gerovės, „Bigeris“ turėjo ir daugiau, tačiau organizacija susidūrė su ta pačia kaip ir ankstesnės organizacijos problema – motyvuotų žmonių trūkumu.   Jaunimą subūrė vyresnieji Bagotosios kaimo jaunimo organizacija „Bigeris“ buvo įkurta 2003 metų rudenį. Organizacijos vadovo Audriaus Raškausko pasakojimu, iniciatyvinę grupę, sumaniusią įkurti jaunimą vienijančią organizaciją, sudarė vyresnioji karta. – Norėjome jaunimui suteikti galimybę realizuoti save, rasti užsiėmimą, susitikti, bendrauti, kurti. Kadangi pats jaunimas iniciatyvos susiburti nerodė, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.