Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą

Rygiškių Jono gimnazijos II klasės mokinys Paulius Pultinevičius (gim. 2001 m.) tikrai pakeliui į šachmatų olimpą. Taip mano ir jo treneris Rolandas Martinkus, sakantis, kad vaikinas nestovi vietoje ir turi visus duomenis ten užkopti. Per 30 trenerio darbo metų tai pirmas toks išskirtinis mokinys.

 

Treneris Rolandas Martinkus, suteikęs Pauliui gerą startą, dabar yra daugiau patarėjas ir psichologas.

Treneris Rolandas Martinkus, suteikęs Pauliui gerą startą, dabar yra daugiau patarėjas ir psichologas.

Pradėjo vėliau nei kiti
Marijampolės žaidimų sporto mokykloje (ŽSM) dirbantis R. Martinkus sako, kad Paulius į šachmatų sportą atėjo kaip visi. Nuo 6 metų dar darželyje pradėjo lankyti pamokas, atėjo su visu būriu vaikų. Po pradinių klasių daugelis metė, tik ne Paulius. Nuo tada ėmė pasiekti rezultatų, o baigęs 5 klasę jau vyko į Europos čempionatą Čekijoje, surinko 5,5 taško iš 9 galimų ir tai yra geriau nei vidutiniškai. Nuo tol tapo, kaip sako treneris, etatinis važiuotojas į čempionatus.
Gal atrodys, kad pradėjo žaisti gana anksti, bet tai yra vėlyvas atsiskleidimas, nes kitų šalių vaikai nuo 7–8 metų jau važiuoja į čempionatus, pradėję žaisti nuo 4 metų, su jais dirba po du asmeninius trenerius. Bet R. Martinkus sako, kad gal ir pačiu laiku Paulius pradėjo, nes tokie labai jauni žaidėjai būna, kad perdega ir nebežaidžia. Pasak trenerio, šiandien visi mūsų šalies jaunieji žaidėjai yra surinkę vidutiniškai pusę galimų taškų.

Jauniausias iš lietuvių tarptautinis meistras
Iki šios dienos Paulius tris kartus vyko į pasaulio ir du į Europos čempionatus: 2012 m. Čekijoje (Europos), 2013 m. Juodkalnijoje (Europos), pasaulio: 2014 m. Pietų Afrikos Respublikoje, 2015 m. Graikijoje, 2016 m. Rusijoje. Dabar vėl ruošiasi į Europos.
Paulius pernai pateko į nacionalinę rinktinę, įvykdė du tarptautinio meistro normatyvus. O Baku buvo geriausias rezultatas, ten būdamas įvykdė 3-ią normatyvą ir tapo tarptautiniu meistru, sulaukęs vos 15 metų. Jis jauniausias lietuvių tarptautinis meistras. Rusijoje iš 11 partijų patyrė tik 4 pralaimėjimus, praktiškai visus nugalėjo, tik iraniečių nepavyko. „Jie turi labai daug finansinių galimybių, valstybė gauna pinigų iš naftos ir apmoka geriausius trenerius. Ten daug dėmesio skiriama jaunimui, kuris žaidžia nacionalinėse rinktinėse. Daug investuoja, todėl ir laimi“, – sakė treneris.
Į klausimą, ar mūsų Paulius gerai finansuojamas, treneris atsakė, kad nesiskundžia, bet pinigų visada trūksta. Padeda visi, kas tik gali: Marijampolės savivaldybė, ŽSM, Šachmatų federacija, šachmatų-šaškių klubas „Sūduva“, klubas „Rotaract“. Aišku, labai daug prisideda ir Pauliaus tėvai, visa giminė – ir finansiškai, ir morališkai. O moralinė parama, pasak vaikino, irgi labai svarbi.
Dabar Paulius daugiausia dirba savarankiškai, treneris pataria, konsultuoja, surenka medžiagą. Tokia padėtis jau trunka 2–3 metus. „Paulius dabar labai daug stebi kitų meistrų žaidimą internete, įsidėmi jų taktikas. O atmintį turi labai gerą, tai svarbu šiame sporte. Atsimenu, vieną vasarą, kai būdamas 4-okas po turnyro vyko namo iš Palangos, iš tokios šachmatų taktikos knygelės visas užduotis išsprendė. Tikrai sudėtingas aukšto lygio užduotis. Nustebau, o jo mama pajuokavo, kad gal didmeistris bus… Tada ir pradėjau tuo tikėti“, – pasakojo R. Martinkus.
Treneris labai svarbus išvykose, nes psichologinis palaikymas būtinas. „Aukšto lygio šachmatų sporte psichologija apie 90 proc. pergalės nulemia. Pauliaus dabartiniai varžovai visi daug druskos suvalgę, mokosi su didmeistriais, išmokę viską, žinių pakanka visiems, tad ir nulemia psichologinis pasiruošimas“, – sako treneris.

Paulius Pultinevičius turi didelių ir ambicingų planų – greitu laiku tapti didmeistriu.

Paulius Pultinevičius turi didelių ir ambicingų planų – greitu laiku tapti didmeistriu.

Jau turi planą tapti didmeistriu
Paulius Baku olimpiadoje susidraugavo su visais Lietuvos did­meistriais: Vidmantu Mališausku, Eduardu Rozentaliu, Šarūnu Šulskiu, tarpt. meistrais Vaidu Sakalausku, Tomu Laurušu, kurie visi gerokai vyresni už jį.
Vaikinas sakė, kad jo planuose – tapti didmeistriu, o tam reikia įvykdyti tris normas ir pakelti savo tarptautinį reitingą. Taigi būtina nugalėti turnyre visus, net iraniečius… Vaikinas nori didmeistriu tapti dar nebaigęs gimnazijos. Labai daug dirba kompiuteriu – stebi realiuoju laiku vykstančias didmeistrių partijas visame pasaulyje. Analizuoja jas, žiūri, ką kiti naujo sugalvojo, stebi kitų sistemas, o atminties tam daug reikia. „Kombinacijas matai, analizuoji, pats gali spręsti, tad galva turi dirbti kaip kompiuteris, ne tik atmintis. Dabar jokios supersistemos nėra, kaip būdavo seniau. Mes su Pauliumi dirbame šiek tiek archajiniais metodais, ką kur nugirstame, tą padarome. Pauliaus reitingas šiandien yra 2395, 13-as Lietuvoje, o didmeistriui turi būti mažiausiai 2500“, – sakė treneris.
Šansų yra daug, jau numatytas turnyrų ciklas, net yra minčių apie žaidimą kituose klubuose Vokietijoje. Galima savaitgaliais nuvykti į turnyrus, sužaisti po 2 partijas. Sudaromas kontraktas, jei gerai žaidi, kyla reitingas. Ten žaidžiama su kitų šalių stipriausiais žaidėjais, atskiruose klubuose, yra sudaromas sezono grafikas. Kuo stipresnis varžovas, laimint prieš jį daugiau reitingo punktų gauni. Su silpnesniais neapsimoka lošti.

Pauliaus ir trenerio Rolando nuotrauka atminčiai iš šiemet Rusijoje, Kirišo mieste, vykusio turnyro „Nesio taurė“.

Pauliaus ir trenerio Rolando nuotrauka atminčiai iš šiemet Rusijoje, Kirišo mieste, vykusio turnyro „Nesio taurė“.

Šių metų „Nesio taurė“ Rusijoje
Ir „Suvalkietis“ nemažai rašė apie šiemet Rusijoje Europos šachmatų sąjungos surengtą turnyrą, į kurį buvo pakviestas P. Pultinevičius. Tai didelis jaunųjų žvaigždžių (iki 16 metų) turnyras „Nesio taurė“, kur susirinko 12 žaidėjų. Jis vyksta jau 15 metų, čia iškilo tokios žvaigždės kaip Sergejus Kariakinas. Tai – čempionų kalvė. Paulius išrinktas pagal jo reitingą ir buvo pirmas lietuvis šiame turnyre.
Etapas vyko Kirišo mieste, P. Pultinevičiaus startas buvo košmariškas… „Papuolėme kaip į pragarą. Kirilas Šubinas buvo išnagrinėjęs Pauliaus žaidimą iki panagių, su didmeistrių pagalba išanalizavęs. Jis pritaikė tokią taktiką, kuri Pauliaus ėjimą praktiškai paneigė“, – pasakoja treneris. Bet Paulius sako nesijaučiantis dėl to blogai, nes pasimokė ir daugiau į tokius spąstus neįklius. Pasak jo, reikia turėti 2–3 atsargines tvirtas sistemas, kad galėtum pasipriešinti stipriausiam. O čia visi buvo labai stiprūs. Etapo nugalėtoju tapo 14-metis K. Šubinas. „Nesio taurė“ dar nesibaigė, bus dar etapas spalį Armėnijoje.

Paulius žodžiais nesimėto
Pauliui žaisti neatsibosta, stengiasi ir aktyviai pasportuoti – pažaidžia futbolą, krepšinį, nesėdi per dienas vien prie lentos. Jo svarbiausias darbas – kartotis, kaip didmeistriai žaidžia, tikrinti jų sistemas, stebėti, kaip kiti lošia. Prieš turnyrus irgi reikia specialiai ruoštis, analizuoti varžovo žaidimą, ieškoti jo silp­niausių vietų, ten ir smogti.
R. Martinus treneriu dirba nuo 1986 metų, dar studentaudamas pradėjo Šiauliuose. Tokių mokinių kaip Paulius dar neturėjo. Mano, kad reikia daug sutapimų gimti didmeist­riui. Šį kartą gali pavykti. Aišku, sunku pralaimėti, tai labai didelė įtampa, bet kartais ranka tiesiog suklysta…. Paulius kol kas jaučiasi stiprus.
Pirmas piniginis prizas jo laimėtas Palangoje 2011 m., dar kai buvo pradinukas. O Biržuose turnyre laimėjo I vietą ir gavo kruizą šeimai į Stokholmą. Pirmas dalyvavimas Europos čempionate susiklostė visai netikėtai ir labai sklandžiai. Treneris sako, kad vaikinukas turi užsispyrimo, yra nekalbus, prašnekinti jį sunku, bet žodžiais nesimėto… užsibrėžia tikslą ir padaro. O pats Paulius mano, kad jau yra nemažai patyręs, todėl sugeba nepasiduoti emocijoms, įtampai. Taigi kelias į olimpą atviras.

Naujausia informacija

  • Asmenybė, kurios įžvalgos ir darbai tebestebina…

    2017-09-05Asmenybė, kurios įžvalgos ir darbai tebestebina...
    Mykolo Krupavičiaus knygos „Atsiminimai“ (išleista 1972 m. Čikagoje jau po autoriaus mirties) įvade leidėjai apžvelgia visos jo veiklos esmę, nors knygoje – jo prisiminimai iki 1919 metų: gyvenimo pažinimo, mokslų, asmenybės, pažiūrų formavimosi tarpsnis. „Atsiminimai yra tik įvadas į plačios ir gilios Krupavičiaus veiklos studijas. (…) Jas tektų dalinti į tris savitas dalis. Pirmąją dalį sudarytų jo veikla Lietuvos nepriklausomybės kūrimo baruose. Čia įeitų jo veikla seimuose, žiedžiant Lietuvos konstituciją, formuojant pagrindinius įstatymus ir pravedant žemės ūkio reformą. Antrąją jo veiklos dalį apimtų laikotarpis, jam pasitraukus iš valdžios. Čia įeitų jo klebonavimai, jo santykiai su Lietuvos valdžia, kovos už ūkininką, santykiai su ...
  • Savanorystė suteikia drąsos

    2017-08-22Savanorystė suteikia drąsos
    Pasak Ritos, atrasti savanorystę jai nebuvo sunku, nes šia veikla užsiėmė jos vyresnioji sesuo. Tad natūraliai, sulaukusi tinkamo amžiaus, į savanorystę įsijungė ir Rita. Pirmoji jos, kaip savanorės, patirtis – Vilkaviškio vyskupijos centro vykdyta prevencinė jaunimo programa „Sniego gniūžtė“, kuri skatina jaunimą išmokti linksmintis, įdomiai leisti laiką be alkoholio ir psichotropinių medžiagų. Taip pat Rita savanoriavo Vilkaviškio vyskupijos centro organizuotose stovyklose paaugliams. „Kai pritrūkdavo veiklos, eidavau savanoriauti įvairiuose renginiuose, tokiuose, kaip „Protų mūšis“ ir panašiai“, – sako Rita. Kuo ją patraukė savanorystė? Anot Ritos, Marijampolė – mažas miestas, jame daug veiklos nėra, o savanoriaudamas atrandi daugiau jos, sutinki panašiai mąstančių žmonių. „Po ...
  • „Aš negaliu nieko neveikti“

    2017-08-22„Aš negaliu nieko neveikti“
    Aistė Jaudegytė, Rygiškių Jono gimnazijos abiturientė, savanorių veikloje dalyvauja jau trečius metus. Anot Aistės, savanoryste ji užsiima, kai tik lieka laisvo laiko, kai atranda ką nors įdomaus. O to laisvo laiko, ypač per mokslo metus, Aistė praktiškai neturi. Mergina mokosi gerai ir dar turi daugybę pomėgių ir užsiėmimų. Šiais metais Aistė baigė muzikos mokyklą. Keletą metų lankė Marijampolės dramos teatro studiją „Nauja karta“, kur repeticijos prieš premjerą būdavo vos ne kasdien. Aistė sako su teatru jau atsisveikinsianti, nes nerimauja dėl mokslų, kad gali visur nesuspėti. „Šiais mokslo metais susitelksiu į mokslus“, – sako Aistė. Be to, jų mylima režisierė ir studijos ...
  • Birutė Taraskevičiūtė: nuo veiklos bendruomenėje iki skautų vadovės

    2017-08-22Birutė Taraskevičiūtė: nuo veiklos bendruomenėje iki skautų vadovės
    Iš Liudvinavo seniūnijos Želsvos kaimo kilusi Birutė Taraskevičiūtė savojo krašto žmonėms žinoma kaip aktyvi bendruomenės narė, metraštininkė. Būdama moksleivė rašė straipsnius į spaudą, dalijosi savo mintimis ir išgyvenimais. Marijampolės krašto jaunimui ji pažįstama per savanoriavimo liniją. Ši veikla Birutei tapo gyvenimo prasme, mėgstamu darbu. Jau keletą metų ji dirba nevyriausybinėje organizacijoje „A.C. Patria“. Beje, savanoriaudama Birutė surado ir savo antrąją pusę – daugiau nei prieš metus ji sumainė žiedus su vyru Mariumi ir tapo Birute Daugėliene. Anot moters, su savu kraštu ją sieja tvirti šeimyniniai ryšiai, darbiniai ir skautiški reikalai. Šiandien su Birute kalbamės apie savanorystės veiklą, kuri populiarėja Lietuvoje, apie ...
  • Negalima iš visų reikalauti didvyriškumo, bet…

    2017-08-17Negalima iš visų reikalauti didvyriškumo, bet...
    Kai Slavickų šeimą – tėvus ir tris sūnus – trėmė į Sibirą, Vytautui buvo dešimt metų. Atšiauriame Irkutsko krašte jis užaugo, baigė mokyklą, ir… buvo pašauktas į tarnybą sovietų kariuomenėje.   Šeima buvo įskųsta Vytautui buvo dveji, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Vaiko atmintin įstrigo vokiečių kareiviai, kurie jam davė saldainių, ir pilnas tėvų sodybos kiemas kareiviškų mašinų. Ryškesnis vaizdas iškyla jau 1944-aisiais, kai atsitraukdami vokiečiai kieme pasistatė haubicą, artilerijos pabūklą su į viršų iškeltu vamzdžiu… Dar po penkerių metų, 1949-ųjų kovo 25 d., kieme ir vėl šeimininkavo svetimi… – Į namus Išlandžių kaime, prie Šeštokų, įsiveržė rusas ir keli stribai. Visą naktį prasėdėjo ...
  • Tremtis paženklino žmonių gyvenimus visam laikui

    2017-08-17Tremtis paženklino žmonių gyvenimus visam laikui
    Angelė ir Kazimieras Juodžiai į tremtį 1948 metais išvežti iš skirtingų Lietuvos vietovių: ji – iš Prienų rajono, jis – iš Kauno r. Kaip vėliau išaiškėjo, abu į nežinią vežti tuo pačiu ešelonu. Į Lietuvą sugrįžo po dešimties metų.   Gegutė iškukavo tremties dešimtmetį Angelės tėvai Vaikšniai, pasiturintys Važatkiemio kaimo ūkininkai, dirbę 40 hektarų žemės, auginę septynias dukras ir sūnų, viską prarado – išdraskyta šeima, nacionalizuota žemė, į tremtį išvežta motina, sūnus ir dukra, po naktinių stribų tikrinimų sveikatą praradęs tėvas… Laimė, baisios nežinios išvengė kitos dukros. Angelė su viena iš seserų mokėsi Prienuose, „Žiburio“ gimnazijoje, tėvai dukroms buvo išnuomoję kambarį. Mergina ruošėsi baigiamiesiems ...
  • „Vežė tuos, kas mokėjo užsidirbti duoną sau ir dar kitam“

    2017-08-17„Vežė tuos, kas mokėjo užsidirbti duoną sau ir dar kitam“
    Gražiausius gyvenimo metus prievarta praleidę Sibiro platybėse: Krasnojarske, Igarkoje, prie Laptevų jūros, Norilske, Novosibirske, Omske, Magadane, Tomske, lietuviai neprarado tikėjimo gimtosios šalies laisve. Viltį susigrąžinti Lietuvos nepriklausomybę įžiebė 1988 metais pakilusi tautinio Atgimimo banga.   Tremtiniai būrėsi į sąjungą Kartu su Sąjūdžiu buvę sovietinių lagerių politiniai kaliniai ir Sibiro tremtiniai pirmieji susibūrė į klubą „Tremtinys“, kuris 1990 m. buvo pavadintas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Visoje šalyje susikūrė 58 tremtinių skyriai, vienijantys apie 76 tūkstančius žmonių. Sąjungos lėšomis ir pastangomis Lietuvoje pastatyta šimtai paminklų ir keletas memorialų žuvusiems Lietuvos partizanams ir okupantų nukankintiems Laisvės kovotojams atminti. Daugelyje miestų ir miestelių įrengti ...
  • Netekusios darbo vietų jas susikūrė pačios

    2017-08-08Netekusios darbo vietų jas susikūrė pačios
    Už neseniai Marijampolėje duris atvėrusio „Bordo Boutique“ prekystalio stovi dvi žavios merginos Aurelija Kliučinykaitė ir Judita Galeckienė. Jos – parduotuvės įkūrėjos ir savininkės. Anksčiau merginos dirbo vienoje įmonėje, tačiau jai bankrutavus abi liko be darbo. Kito darbo taip ir neradusios rankų sudėjusios nesėdėjo – darbo vietas susikūrė pačios. Suvedė buvusi darbovietė Kai liko be darbų, merginos iš karto negalvojo, kad imsis kurti nuosavą verslą. Kurį laiką svarstė, kuo galėtų užsiimti, pirmiausia, žinoma, dairėsi į darbo skelbimus. – Marijampolė – mūsų miestas ir mūsų namai. Nesinorėjo išvažiuoti, nors tai gal būtų buvę lengviausia. Tačiau ir darbo pasiūlymų, kurie tenkintų mūsų lūkesčius, neradome. Ėmėme ieškoti ...
  • Jei galėtų, bandytų įsitvirtinti kitame mieste

    2017-08-08Jei galėtų, bandytų įsitvirtinti kitame mieste
    Marijampolietis Ričardas Patackas – picerijos „Pizza House“ savininkas. Vaikinas sako visada svajojęs turėti nuosavą verslą, todėl džiaugiasi pagaliau galėdamas dirbti sau. Visgi jei galėtų viską pradėti iš naujo, verslą steigtų didesniame mieste. Anot Ričardo, Marijampolė traukiasi – žmonių mažėja, jų perkamoji galia menksta, tad ir vietiniai smulkieji verslininkai ne aukso amžių išgyvena.   Apie nuosavą verslą svajojo seniai Noras turėti nuosavą verslą Ričardui kilo tada, kai baigęs vidurinę mokyklą vasarą įsidarbino picų išvežiotoju. Vaikinas matė, kad verslas juda, picas marijampoliečiai mėgsta ir dažnai jas perka. Jis taip pat suprato, jog maistas yra ta sritis, kuri Marijampolėje gali duoti pelną, nes yra paklausi. Anot ...
  • Ieva Vasiliauskaitė: „Marijampolė – mano namai, Marijampolė – mano darbai“

    2017-08-08Ieva Vasiliauskaitė: „Marijampolė – mano namai, Marijampolė – mano darbai“
    Iš Vilkaviškio kilusi Ieva Vasiliauskaitė neseniai Marijampolėje duris atvėrusioje grožio studijoje „Studio IV“ dūzgia it bitė. Mergina planuoja jos veiklą, dėlioja darbus – užsiima organizacine veikla. Nors baigė studijas Vilniuje ir gyvenimą buvo pradėjusi kurti ten, gimtojo krašto trauka buvo tokia stipri, jog nuosavą verslą nusprendė kurti Marijampolėje.   Mokslams – teisė, laisvalaikiui – grožis ir mada Nors šiandien sukasi grožio ir estetikos pasaulyje, baigdama mokyklą ir rinkdamasi specialybę mergina save įsivaizdavo dirbant visai kitoje srityje. Teisė – štai kas domino Ievą. Krimsdama mokslus mergina buvo patenkinta savo pasirinkimu, tačiau laisvalaikiu domėjosi stiliumi, mada, grožio naujienomis. Dar studijuodama ėmė ieškoti darbo. Ieva sako, ...
  • Signataras Jonas Mačys: „Norėjosi padaryti kiek galima daugiau“

    2017-08-01Signataras Jonas Mačys: „Norėjosi padaryti kiek galima daugiau“
    Igliškėlių kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkų šeimoje gimęs ir drauge su keturiais broliais bei seserimi augęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) Kovo 11-osios akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras Jonas Mačys jį pažinojusių mūsų krašto žmonių, signatarų ir artimųjų atmintyje išliko kaip labai darbštus, atkaklus ir veržlus, optimistiškos prigimties žmogus. Šie, matyt, su tėvų kraujo genais paveldėti ir dėl gana sunkios vaikystės bei jaunystės įgyti bruožai J. Mačiui padėjo siekti žinių, išsilavinimo, o paskui tapti vienu iš tų, kurie Lietuvoje prasidėjus Atgimimui net nesvarstydami apie gresiančius pavojus, atsidurti kokiame nors Rusijos pakraštyje esančiame lageryje ar psichiatrijos ligoninėje, telkė apie save tuos, ...
  • Signataras Romas Gudaitis: „Mes vadovavomės idealais ir sąžine“

    2017-08-01Signataras Romas Gudaitis: „Mes vadovavomės idealais ir sąžine“
    Rašytojas, scenaristas, politikas Romas Gudaitis gimė ir augo Marijampolės rajono Pielkavos kaime. Baigęs studijas Vilniaus universitete ir įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę būsimasis rašytojas ir politikas dirbo pedagoginį darbą, atliko tarnybą sovietų armijoje. R. Gudaičiui teko redaguoti „Ekrano naujienų“ žurnalą, dirbti Lietuvos kino studijos scenarinėje kolegijoje. Rašytojas kūrė ne tik prozos kūrinius, bet ir rašė scenarijus kino filmams. Būtent pagal jo scenarijus Lietuvos kino studijoje buvo pastatyti kino filmai „Laimingas laimės neradęs“, „Perskeltas dangus“. Lietuvos rašytojų sąjungos nariu mūsų kraštietis tapo 1982 m. Jo plunksnai priklauso romanai „Sėjėjai“, „Kartos“, „Metaforų medžiotojai“, „Chamskio eros rytas“, „Invazija į Prahą ir širdis: ...
  • 1990-aisiais valstybę atkūrė Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai

    2017-08-011990-aisiais valstybę atkūrė Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai
    1990 m. vasario 24 d. Lietuvoje pirmą kartą per 50 šalies okupacijos metų įvyko daugiapartiniai demokratiški Aukščiausiosios Tarybos, kuri 1996 m. buvo pavadinta Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu (AT-AS), rinkimai. Istorikų ir politologų vertinimu, jie faktiškai prilygo referendumui dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, nes dainuojamajai Lietuvos revoliucijai dirigavusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) rinkimuose pasiekta pergalė (LPS kandidatams atiteko 96 deputatų vietos iš 141) išreiškė tautos valią nedelsiant, parlamentiniu būdu atkurti Lietuvos valstybingumą.     Valstybė buvo atkurta de facto Tad po gerų dviejų savaičių, Kovo 11-ąją, vykusiame istoriniame AT-AS posėdyje, kuriame dalyvavo 130 tuomet jau išrinktų deputatų, 124 tautos atstovai paskelbė ir pasirašė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos ...
  • Darbų ir atminties saugotojai

    2017-08-01Darbų ir atminties saugotojai
    Kur begyveno, V. Kudirka visą laiką buvo žandarų akiratyje, kratos jo namuose buvo nuolatinės – net ir tada, kai jau sunkiai sirgo. Stasys Ankevičius knygelėje „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“ (2000 m.) aprašo daug tokių atsitikimų. „Idealia knygneše“ jis vadina Marcelę Barzdaitytę, kuri „sugebėjo visus Kudirkos rankraščius pernešti per Širvintą, ir nė karto žandarai nesučiupo jos, benešančios tokią jiems vertingą literatūrą. Ji svarbiausia knygnešių knygnešė. Jeigu mes šiandien turime dr. Kudirkos kūrybą-raštus, tai tik šios varguolės, beraštės kaimo moterėlės dėka. Jeigu ne jos pavojingi žingsniai į Širvintą, mes šiandien negiedotume himno.“ Marcelė neapleido Kudirkos iki mirties. …O jei ne ...
  • „Kultūros paveldą būtina išsaugoti“

    2017-08-01„Kultūros paveldą būtina išsaugoti“
    Tai akcentavo Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėjas Martynas Vasiliauskas, paklaustas apie istorinės atminties išsaugojimo problemas mūsų regione. Ir ne tik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras prieš kurį laiką perspėjo, kad ima nykti paminklai, įamžinę kovotojus už laisvę, jų žūties vietas, rezistentus. Nemažai paminklų, kryžių statė visuomenininkai, vienminčiai, daug kas vyko stichiškai, tad dabar daug tų atminimo ženklų nebeprižiūrima, nes ir tų žmonių nebėra… Nors po nepriklausomybės atkūrimo praėjo daug metų, ne visada deramai rūpinamasi ir Lietuvos kūrėjų, signatarų atminimu. Pasak M. Vasiliausko, daug problemų saugant kultūros paveldą kyla todėl, kad vis dar vyrauja griovimo nuotaikos, jos ypač ryškios ...