renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą

Rygiškių Jono gimnazijos II klasės mokinys Paulius Pultinevičius (gim. 2001 m.) tikrai pakeliui į šachmatų olimpą. Taip mano ir jo treneris Rolandas Martinkus, sakantis, kad vaikinas nestovi vietoje ir turi visus duomenis ten užkopti. Per 30 trenerio darbo metų tai pirmas toks išskirtinis mokinys.

 

Treneris Rolandas Martinkus, suteikęs Pauliui gerą startą, dabar yra daugiau patarėjas ir psichologas.

Treneris Rolandas Martinkus, suteikęs Pauliui gerą startą, dabar yra daugiau patarėjas ir psichologas.

Pradėjo vėliau nei kiti
Marijampolės žaidimų sporto mokykloje (ŽSM) dirbantis R. Martinkus sako, kad Paulius į šachmatų sportą atėjo kaip visi. Nuo 6 metų dar darželyje pradėjo lankyti pamokas, atėjo su visu būriu vaikų. Po pradinių klasių daugelis metė, tik ne Paulius. Nuo tada ėmė pasiekti rezultatų, o baigęs 5 klasę jau vyko į Europos čempionatą Čekijoje, surinko 5,5 taško iš 9 galimų ir tai yra geriau nei vidutiniškai. Nuo tol tapo, kaip sako treneris, etatinis važiuotojas į čempionatus.
Gal atrodys, kad pradėjo žaisti gana anksti, bet tai yra vėlyvas atsiskleidimas, nes kitų šalių vaikai nuo 7–8 metų jau važiuoja į čempionatus, pradėję žaisti nuo 4 metų, su jais dirba po du asmeninius trenerius. Bet R. Martinkus sako, kad gal ir pačiu laiku Paulius pradėjo, nes tokie labai jauni žaidėjai būna, kad perdega ir nebežaidžia. Pasak trenerio, šiandien visi mūsų šalies jaunieji žaidėjai yra surinkę vidutiniškai pusę galimų taškų.

Jauniausias iš lietuvių tarptautinis meistras
Iki šios dienos Paulius tris kartus vyko į pasaulio ir du į Europos čempionatus: 2012 m. Čekijoje (Europos), 2013 m. Juodkalnijoje (Europos), pasaulio: 2014 m. Pietų Afrikos Respublikoje, 2015 m. Graikijoje, 2016 m. Rusijoje. Dabar vėl ruošiasi į Europos.
Paulius pernai pateko į nacionalinę rinktinę, įvykdė du tarptautinio meistro normatyvus. O Baku buvo geriausias rezultatas, ten būdamas įvykdė 3-ią normatyvą ir tapo tarptautiniu meistru, sulaukęs vos 15 metų. Jis jauniausias lietuvių tarptautinis meistras. Rusijoje iš 11 partijų patyrė tik 4 pralaimėjimus, praktiškai visus nugalėjo, tik iraniečių nepavyko. „Jie turi labai daug finansinių galimybių, valstybė gauna pinigų iš naftos ir apmoka geriausius trenerius. Ten daug dėmesio skiriama jaunimui, kuris žaidžia nacionalinėse rinktinėse. Daug investuoja, todėl ir laimi“, – sakė treneris.
Į klausimą, ar mūsų Paulius gerai finansuojamas, treneris atsakė, kad nesiskundžia, bet pinigų visada trūksta. Padeda visi, kas tik gali: Marijampolės savivaldybė, ŽSM, Šachmatų federacija, šachmatų-šaškių klubas „Sūduva“, klubas „Rotaract“. Aišku, labai daug prisideda ir Pauliaus tėvai, visa giminė – ir finansiškai, ir morališkai. O moralinė parama, pasak vaikino, irgi labai svarbi.
Dabar Paulius daugiausia dirba savarankiškai, treneris pataria, konsultuoja, surenka medžiagą. Tokia padėtis jau trunka 2–3 metus. „Paulius dabar labai daug stebi kitų meistrų žaidimą internete, įsidėmi jų taktikas. O atmintį turi labai gerą, tai svarbu šiame sporte. Atsimenu, vieną vasarą, kai būdamas 4-okas po turnyro vyko namo iš Palangos, iš tokios šachmatų taktikos knygelės visas užduotis išsprendė. Tikrai sudėtingas aukšto lygio užduotis. Nustebau, o jo mama pajuokavo, kad gal didmeistris bus… Tada ir pradėjau tuo tikėti“, – pasakojo R. Martinkus.
Treneris labai svarbus išvykose, nes psichologinis palaikymas būtinas. „Aukšto lygio šachmatų sporte psichologija apie 90 proc. pergalės nulemia. Pauliaus dabartiniai varžovai visi daug druskos suvalgę, mokosi su didmeistriais, išmokę viską, žinių pakanka visiems, tad ir nulemia psichologinis pasiruošimas“, – sako treneris.

Paulius Pultinevičius turi didelių ir ambicingų planų – greitu laiku tapti didmeistriu.

Paulius Pultinevičius turi didelių ir ambicingų planų – greitu laiku tapti didmeistriu.

Jau turi planą tapti didmeistriu
Paulius Baku olimpiadoje susidraugavo su visais Lietuvos did­meistriais: Vidmantu Mališausku, Eduardu Rozentaliu, Šarūnu Šulskiu, tarpt. meistrais Vaidu Sakalausku, Tomu Laurušu, kurie visi gerokai vyresni už jį.
Vaikinas sakė, kad jo planuose – tapti didmeistriu, o tam reikia įvykdyti tris normas ir pakelti savo tarptautinį reitingą. Taigi būtina nugalėti turnyre visus, net iraniečius… Vaikinas nori didmeistriu tapti dar nebaigęs gimnazijos. Labai daug dirba kompiuteriu – stebi realiuoju laiku vykstančias didmeistrių partijas visame pasaulyje. Analizuoja jas, žiūri, ką kiti naujo sugalvojo, stebi kitų sistemas, o atminties tam daug reikia. „Kombinacijas matai, analizuoji, pats gali spręsti, tad galva turi dirbti kaip kompiuteris, ne tik atmintis. Dabar jokios supersistemos nėra, kaip būdavo seniau. Mes su Pauliumi dirbame šiek tiek archajiniais metodais, ką kur nugirstame, tą padarome. Pauliaus reitingas šiandien yra 2395, 13-as Lietuvoje, o didmeistriui turi būti mažiausiai 2500“, – sakė treneris.
Šansų yra daug, jau numatytas turnyrų ciklas, net yra minčių apie žaidimą kituose klubuose Vokietijoje. Galima savaitgaliais nuvykti į turnyrus, sužaisti po 2 partijas. Sudaromas kontraktas, jei gerai žaidi, kyla reitingas. Ten žaidžiama su kitų šalių stipriausiais žaidėjais, atskiruose klubuose, yra sudaromas sezono grafikas. Kuo stipresnis varžovas, laimint prieš jį daugiau reitingo punktų gauni. Su silpnesniais neapsimoka lošti.

Pauliaus ir trenerio Rolando nuotrauka atminčiai iš šiemet Rusijoje, Kirišo mieste, vykusio turnyro „Nesio taurė“.

Pauliaus ir trenerio Rolando nuotrauka atminčiai iš šiemet Rusijoje, Kirišo mieste, vykusio turnyro „Nesio taurė“.

Šių metų „Nesio taurė“ Rusijoje
Ir „Suvalkietis“ nemažai rašė apie šiemet Rusijoje Europos šachmatų sąjungos surengtą turnyrą, į kurį buvo pakviestas P. Pultinevičius. Tai didelis jaunųjų žvaigždžių (iki 16 metų) turnyras „Nesio taurė“, kur susirinko 12 žaidėjų. Jis vyksta jau 15 metų, čia iškilo tokios žvaigždės kaip Sergejus Kariakinas. Tai – čempionų kalvė. Paulius išrinktas pagal jo reitingą ir buvo pirmas lietuvis šiame turnyre.
Etapas vyko Kirišo mieste, P. Pultinevičiaus startas buvo košmariškas… „Papuolėme kaip į pragarą. Kirilas Šubinas buvo išnagrinėjęs Pauliaus žaidimą iki panagių, su didmeistrių pagalba išanalizavęs. Jis pritaikė tokią taktiką, kuri Pauliaus ėjimą praktiškai paneigė“, – pasakoja treneris. Bet Paulius sako nesijaučiantis dėl to blogai, nes pasimokė ir daugiau į tokius spąstus neįklius. Pasak jo, reikia turėti 2–3 atsargines tvirtas sistemas, kad galėtum pasipriešinti stipriausiam. O čia visi buvo labai stiprūs. Etapo nugalėtoju tapo 14-metis K. Šubinas. „Nesio taurė“ dar nesibaigė, bus dar etapas spalį Armėnijoje.

Paulius žodžiais nesimėto
Pauliui žaisti neatsibosta, stengiasi ir aktyviai pasportuoti – pažaidžia futbolą, krepšinį, nesėdi per dienas vien prie lentos. Jo svarbiausias darbas – kartotis, kaip didmeistriai žaidžia, tikrinti jų sistemas, stebėti, kaip kiti lošia. Prieš turnyrus irgi reikia specialiai ruoštis, analizuoti varžovo žaidimą, ieškoti jo silp­niausių vietų, ten ir smogti.
R. Martinus treneriu dirba nuo 1986 metų, dar studentaudamas pradėjo Šiauliuose. Tokių mokinių kaip Paulius dar neturėjo. Mano, kad reikia daug sutapimų gimti didmeist­riui. Šį kartą gali pavykti. Aišku, sunku pralaimėti, tai labai didelė įtampa, bet kartais ranka tiesiog suklysta…. Paulius kol kas jaučiasi stiprus.
Pirmas piniginis prizas jo laimėtas Palangoje 2011 m., dar kai buvo pradinukas. O Biržuose turnyre laimėjo I vietą ir gavo kruizą šeimai į Stokholmą. Pirmas dalyvavimas Europos čempionate susiklostė visai netikėtai ir labai sklandžiai. Treneris sako, kad vaikinukas turi užsispyrimo, yra nekalbus, prašnekinti jį sunku, bet žodžiais nesimėto… užsibrėžia tikslą ir padaro. O pats Paulius mano, kad jau yra nemažai patyręs, todėl sugeba nepasiduoti emocijoms, įtampai. Taigi kelias į olimpą atviras.

Naujausia informacija

  • Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje

    2016-09-26Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje
    Vos atėjusi 1989 metais dirbti į pedagoginę mokyklą Vida Mickuvienė ėmė organizuoti renginius, juos vesti, pamažu į šią veiklą vis labiau įtraukė studentus. Perėmė skaitovų ruošimą, kuris iki šiol vyksta jos vadovaujamoje dabar jau Marijampolės kolegijos raiškiojo žodžio studijoje. 2001 metais V. Mickuvienei buvo pavesta vadovauti vienai grandžiai seniausio pedagoginės mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblio (veikia nuo 1964 m.). Dabar tai – tautinio meno ansamblis „Sūduonėlė“, kuriam ir vardą pati sugalvojo: nuo upeliuko, iš ...
  • Pedagoginės mokyklos patriotai

    2016-09-26Pedagoginės mokyklos patriotai
    Tai Stasė ir Vytautas Alenskai, dabar gyvenantys Klaipėdoje. Stasė Alenskienė – Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė, o Vytautas Alenskas – Klaipėdos universiteto Menų akademijos docentas. Abu susiję su buvusia Kapsuko pedagogine mokykla. Vytautas Alenskas 1966–1977 metais Kapsuko pedagoginėje mokykloje dirbo muzikos dėstytoju. Dėstė instrumentinę muziką (fortepijoną ir akordeoną), grojo mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblyje. Tuo laiku ansambliui vadovavo Algis Vitlipas, vėliau apie 30 metų – Frida Lokomina. Repertuaras buvo daugiausia lietuviškas, tik viena ...
  • „Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“

    2016-09-26„Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“
    Savo prisiminimais apie mokslo metus Marijampolės pedagoginėje mokykloje sutiko pasidalinti Saulius Andriuška, Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius: „Prisiminus Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą (dabar kolegija), kur mokiausi 1990–1995 m., pirmiausia pagalvoju apie žmones, kurie ten dirbo: R. Klasavičienę, O. Sakalauskienę, A. Uzėlą, I. Šalčiūnienę, A. ir L. Šepkus, O. Dumčiuvienę, L. Leonavičienę ir daug kitų. Pamiršau kai kurias jų perteiktas akademines žinias, kitą informaciją, datas, bet dėstytojų parodyta bendravimo kultūra su studentais, gebėjimas išklausyti ir padėti rasti ...
  • Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos

    2016-09-26Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos
    Aleksandra ir Lionginas Šepkai – du lituanistai, kurie pusę amžiaus dirbo pedagoginėje mokykloje – pradžioje Kapsuko, paskui Marijampolės. Aleksandra dėstė lietuvių kalbos dalykus (dirbo iki 1994 m., 50 metų stažas), o Lionginas (dirbo iki 1996 m., 52 m. stažas) dėstė literatūrą, vaikų literatūrą, pedagoginę praktiką ir kt.   „Normalioje laisvoje valstybėje, kuriai niekas negrasina, nereikia įrodinėti savo tautinių ir valstybingumo teisių, todėl patriotizmo (išorinio, matomo) nedaug. Tie patriotiniai šūkiai suskamba, kai atsiranda priešų“, – tai L. Šepkaus ...
  • Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams

    2016-09-16Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams
    Iš viso šiemet jau tradiciniu tapusiame konkurse sulaukėme 450 nuotraukų. Pirmą kartą jas visas publikavome laikraščio feisbuko paskyroje. Taigi ir nugalėtojai buvo išrinkti du – vieną rinko visi feisbuko lankytojai, kitą – mūsų redakcijos sudaryta komisija.   Antradienį buvo paskelbti nugalėtojai ir įteikti redakcijos įsteigti prizai. Plačiosios visuomenės favorite, feisbuke surinkusi 1665 balsus, tapo Audronės Mikulionienės nuotrauka – paežerės peizažas. Mūsų komisija nugalėtoja išrinko Karolinos Giraitytės nuotrauką, kurioje užfiksuota varliuko ir vaikinuko draugystė. Redakcijos komisijos dar išrinkti ...
  • Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis

    2016-09-15Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis
    Prasidėjus naujiems mokslo metams tėvams pravartu pagalvoti, kuo jų atžala užsiims po pamokų – lankys šokio užsiėmimus, patriotinio ugdymo būrelį, o gal lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius. Šiemet, kaip ir pernai, būreliams skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, o pasirinkimas – dar gausesnis. Tik norintiems pasinaudoti krepšeliu reikėtų suskubti – pasirašyti sutartis su finansuojamų būrelių organizatoriais reikia iki savivaldybės nustatytos datos.     Išaugo pasirinkimas  Neformaliojo vaikų švietimo veikloms nuo 2015 m. spalio 1 d. skiriamas tikslinis valstybės finansavimas bus tęsiamas ...
  • Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…

    2016-08-29Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai...
    Kasmet prieš Vėlines simbolinį generolo A. Gustaičio kapą senosiose Marijampolės kapinėse aplanko Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų atstovai, padeda gėlių, uždega žvakę, nes tikrojo generolo kapo neturima.   Artėjant aviacijos šimtmečiui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialistas Gintautas Deksnys ruošiasi išleisti knygą apie aviacijos istoriją „Praeities laiškai“. Joje bus laiškas ir generolui Antanui Gustaičiui. „Marijampolė turėtų dar daugiau dėmesio skirti aviacijai, nes šis kraštas padovanojo daugiausia lakūnų. Tai didelis indėlis besivystančiai aviacijai“, – sakė ...
  • Atgaivino tėviškę

    2016-08-29Atgaivino tėviškę
    Maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“ susikūrusios iniciatyvinės grupės, kuri rūpinosi Antano Gustaičio tėviškės sutvarkymu ir atstatymu, entuziastas Vidmantas Kačergis ir šiandien prisimena, kaip prasidėjo jo pažintis su Antano Gustaičio gyvenimo istorija. „1980 metais Obelinėje dalino sklypus kolektyviniams sodams. Gavo sklypą ir mūsų šeima. Apie tai, kad netoliese yra Antano Gustaičio tėviškė, apie jį patį, nieko nežinojome. Tik to sklypo niekam neskyrė. Buvo likę medžiai ir sodas“, – pasakojo Marijampolėje gyvenantis Vidmantas Kačergis. Tuo metu jis dirbo maisto ...
  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano ...
  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir ...