Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą

Rygiškių Jono gimnazijos II klasės mokinys Paulius Pultinevičius (gim. 2001 m.) tikrai pakeliui į šachmatų olimpą. Taip mano ir jo treneris Rolandas Martinkus, sakantis, kad vaikinas nestovi vietoje ir turi visus duomenis ten užkopti. Per 30 trenerio darbo metų tai pirmas toks išskirtinis mokinys.

 

Treneris Rolandas Martinkus, suteikęs Pauliui gerą startą, dabar yra daugiau patarėjas ir psichologas.

Treneris Rolandas Martinkus, suteikęs Pauliui gerą startą, dabar yra daugiau patarėjas ir psichologas.

Pradėjo vėliau nei kiti
Marijampolės žaidimų sporto mokykloje (ŽSM) dirbantis R. Martinkus sako, kad Paulius į šachmatų sportą atėjo kaip visi. Nuo 6 metų dar darželyje pradėjo lankyti pamokas, atėjo su visu būriu vaikų. Po pradinių klasių daugelis metė, tik ne Paulius. Nuo tada ėmė pasiekti rezultatų, o baigęs 5 klasę jau vyko į Europos čempionatą Čekijoje, surinko 5,5 taško iš 9 galimų ir tai yra geriau nei vidutiniškai. Nuo tol tapo, kaip sako treneris, etatinis važiuotojas į čempionatus.
Gal atrodys, kad pradėjo žaisti gana anksti, bet tai yra vėlyvas atsiskleidimas, nes kitų šalių vaikai nuo 7–8 metų jau važiuoja į čempionatus, pradėję žaisti nuo 4 metų, su jais dirba po du asmeninius trenerius. Bet R. Martinkus sako, kad gal ir pačiu laiku Paulius pradėjo, nes tokie labai jauni žaidėjai būna, kad perdega ir nebežaidžia. Pasak trenerio, šiandien visi mūsų šalies jaunieji žaidėjai yra surinkę vidutiniškai pusę galimų taškų.

Jauniausias iš lietuvių tarptautinis meistras
Iki šios dienos Paulius tris kartus vyko į pasaulio ir du į Europos čempionatus: 2012 m. Čekijoje (Europos), 2013 m. Juodkalnijoje (Europos), pasaulio: 2014 m. Pietų Afrikos Respublikoje, 2015 m. Graikijoje, 2016 m. Rusijoje. Dabar vėl ruošiasi į Europos.
Paulius pernai pateko į nacionalinę rinktinę, įvykdė du tarptautinio meistro normatyvus. O Baku buvo geriausias rezultatas, ten būdamas įvykdė 3-ią normatyvą ir tapo tarptautiniu meistru, sulaukęs vos 15 metų. Jis jauniausias lietuvių tarptautinis meistras. Rusijoje iš 11 partijų patyrė tik 4 pralaimėjimus, praktiškai visus nugalėjo, tik iraniečių nepavyko. „Jie turi labai daug finansinių galimybių, valstybė gauna pinigų iš naftos ir apmoka geriausius trenerius. Ten daug dėmesio skiriama jaunimui, kuris žaidžia nacionalinėse rinktinėse. Daug investuoja, todėl ir laimi“, – sakė treneris.
Į klausimą, ar mūsų Paulius gerai finansuojamas, treneris atsakė, kad nesiskundžia, bet pinigų visada trūksta. Padeda visi, kas tik gali: Marijampolės savivaldybė, ŽSM, Šachmatų federacija, šachmatų-šaškių klubas „Sūduva“, klubas „Rotaract“. Aišku, labai daug prisideda ir Pauliaus tėvai, visa giminė – ir finansiškai, ir morališkai. O moralinė parama, pasak vaikino, irgi labai svarbi.
Dabar Paulius daugiausia dirba savarankiškai, treneris pataria, konsultuoja, surenka medžiagą. Tokia padėtis jau trunka 2–3 metus. „Paulius dabar labai daug stebi kitų meistrų žaidimą internete, įsidėmi jų taktikas. O atmintį turi labai gerą, tai svarbu šiame sporte. Atsimenu, vieną vasarą, kai būdamas 4-okas po turnyro vyko namo iš Palangos, iš tokios šachmatų taktikos knygelės visas užduotis išsprendė. Tikrai sudėtingas aukšto lygio užduotis. Nustebau, o jo mama pajuokavo, kad gal didmeistris bus… Tada ir pradėjau tuo tikėti“, – pasakojo R. Martinkus.
Treneris labai svarbus išvykose, nes psichologinis palaikymas būtinas. „Aukšto lygio šachmatų sporte psichologija apie 90 proc. pergalės nulemia. Pauliaus dabartiniai varžovai visi daug druskos suvalgę, mokosi su didmeistriais, išmokę viską, žinių pakanka visiems, tad ir nulemia psichologinis pasiruošimas“, – sako treneris.

Paulius Pultinevičius turi didelių ir ambicingų planų – greitu laiku tapti didmeistriu.

Paulius Pultinevičius turi didelių ir ambicingų planų – greitu laiku tapti didmeistriu.

Jau turi planą tapti didmeistriu
Paulius Baku olimpiadoje susidraugavo su visais Lietuvos did­meistriais: Vidmantu Mališausku, Eduardu Rozentaliu, Šarūnu Šulskiu, tarpt. meistrais Vaidu Sakalausku, Tomu Laurušu, kurie visi gerokai vyresni už jį.
Vaikinas sakė, kad jo planuose – tapti didmeistriu, o tam reikia įvykdyti tris normas ir pakelti savo tarptautinį reitingą. Taigi būtina nugalėti turnyre visus, net iraniečius… Vaikinas nori didmeistriu tapti dar nebaigęs gimnazijos. Labai daug dirba kompiuteriu – stebi realiuoju laiku vykstančias didmeistrių partijas visame pasaulyje. Analizuoja jas, žiūri, ką kiti naujo sugalvojo, stebi kitų sistemas, o atminties tam daug reikia. „Kombinacijas matai, analizuoji, pats gali spręsti, tad galva turi dirbti kaip kompiuteris, ne tik atmintis. Dabar jokios supersistemos nėra, kaip būdavo seniau. Mes su Pauliumi dirbame šiek tiek archajiniais metodais, ką kur nugirstame, tą padarome. Pauliaus reitingas šiandien yra 2395, 13-as Lietuvoje, o didmeistriui turi būti mažiausiai 2500“, – sakė treneris.
Šansų yra daug, jau numatytas turnyrų ciklas, net yra minčių apie žaidimą kituose klubuose Vokietijoje. Galima savaitgaliais nuvykti į turnyrus, sužaisti po 2 partijas. Sudaromas kontraktas, jei gerai žaidi, kyla reitingas. Ten žaidžiama su kitų šalių stipriausiais žaidėjais, atskiruose klubuose, yra sudaromas sezono grafikas. Kuo stipresnis varžovas, laimint prieš jį daugiau reitingo punktų gauni. Su silpnesniais neapsimoka lošti.

Pauliaus ir trenerio Rolando nuotrauka atminčiai iš šiemet Rusijoje, Kirišo mieste, vykusio turnyro „Nesio taurė“.

Pauliaus ir trenerio Rolando nuotrauka atminčiai iš šiemet Rusijoje, Kirišo mieste, vykusio turnyro „Nesio taurė“.

Šių metų „Nesio taurė“ Rusijoje
Ir „Suvalkietis“ nemažai rašė apie šiemet Rusijoje Europos šachmatų sąjungos surengtą turnyrą, į kurį buvo pakviestas P. Pultinevičius. Tai didelis jaunųjų žvaigždžių (iki 16 metų) turnyras „Nesio taurė“, kur susirinko 12 žaidėjų. Jis vyksta jau 15 metų, čia iškilo tokios žvaigždės kaip Sergejus Kariakinas. Tai – čempionų kalvė. Paulius išrinktas pagal jo reitingą ir buvo pirmas lietuvis šiame turnyre.
Etapas vyko Kirišo mieste, P. Pultinevičiaus startas buvo košmariškas… „Papuolėme kaip į pragarą. Kirilas Šubinas buvo išnagrinėjęs Pauliaus žaidimą iki panagių, su didmeistrių pagalba išanalizavęs. Jis pritaikė tokią taktiką, kuri Pauliaus ėjimą praktiškai paneigė“, – pasakoja treneris. Bet Paulius sako nesijaučiantis dėl to blogai, nes pasimokė ir daugiau į tokius spąstus neįklius. Pasak jo, reikia turėti 2–3 atsargines tvirtas sistemas, kad galėtum pasipriešinti stipriausiam. O čia visi buvo labai stiprūs. Etapo nugalėtoju tapo 14-metis K. Šubinas. „Nesio taurė“ dar nesibaigė, bus dar etapas spalį Armėnijoje.

Paulius žodžiais nesimėto
Pauliui žaisti neatsibosta, stengiasi ir aktyviai pasportuoti – pažaidžia futbolą, krepšinį, nesėdi per dienas vien prie lentos. Jo svarbiausias darbas – kartotis, kaip didmeistriai žaidžia, tikrinti jų sistemas, stebėti, kaip kiti lošia. Prieš turnyrus irgi reikia specialiai ruoštis, analizuoti varžovo žaidimą, ieškoti jo silp­niausių vietų, ten ir smogti.
R. Martinus treneriu dirba nuo 1986 metų, dar studentaudamas pradėjo Šiauliuose. Tokių mokinių kaip Paulius dar neturėjo. Mano, kad reikia daug sutapimų gimti didmeist­riui. Šį kartą gali pavykti. Aišku, sunku pralaimėti, tai labai didelė įtampa, bet kartais ranka tiesiog suklysta…. Paulius kol kas jaučiasi stiprus.
Pirmas piniginis prizas jo laimėtas Palangoje 2011 m., dar kai buvo pradinukas. O Biržuose turnyre laimėjo I vietą ir gavo kruizą šeimai į Stokholmą. Pirmas dalyvavimas Europos čempionate susiklostė visai netikėtai ir labai sklandžiai. Treneris sako, kad vaikinukas turi užsispyrimo, yra nekalbus, prašnekinti jį sunku, bet žodžiais nesimėto… užsibrėžia tikslą ir padaro. O pats Paulius mano, kad jau yra nemažai patyręs, todėl sugeba nepasiduoti emocijoms, įtampai. Taigi kelias į olimpą atviras.

Naujausia informacija

  • „Mėgautis tuo, ką darai“

    2017-02-15„Mėgautis tuo, ką darai“
    Nuo vaikystės Marius susijęs su muzika. Mėgo groti būgneliais, bet kadangi Muzikos mokykloje tuomet jais groti nemokė, mokytojų įkalbintas pasirinko ir baigė smuiko klasę. Keletą metų grojo liaudiškos muzikos kapeloje „Giriniai obuolukai“, dainavo vaikų ir jaunimo chore „Vyturėlis“, vėliau – kameriniame chore „Suvalkija“. Po vidurinės mokyklos pasirinktos techninių mokslų studijos Kauno technikos universitete buvo susijusios su elektronika. Įgijęs telekomunikacijų specialybės bakalauro diplomą, Marius toliau tobulinosi – tęsė magistrantūros studijas, gilinosi į ultragarsą. – Visada rūpėjo renginiai – kaip jie organizuojami, kokia scena, apšvietimas. Joje vaidinantys ar dainuojantys žmonės nebuvo taip svarbu. Dar vaikystėje namuose įsirengdavau sceną – susistatydavau taburetes vieną ant ...
  • Svajonę padėjo įgyvendinti užsispyrimas

    2017-02-15Svajonę padėjo įgyvendinti užsispyrimas
    – Sportas nuo vaikystės visada buvo šalimais – pati labai norėjau, o ir tėvai skatino sportuoti. Lankiau ir šokių repeticijas. Nuo pilnametystės pradėjau domėtis kūno rengyba. Į Marijampolę pas Rinaldą Česnaitį, kurį visi žino kaip patį geriausią trenerį Lietuvoje, atvažiuodavau kas savaitę, dažnai po du kartus, o prieš varžybas ir dažniau. Daug treniruodavausi savarankiškai Vilniuje. Mano tikslas buvo sustiprinti, sustangrinti kūną ir, priešingai negu kitoms merginoms, norinčioms numesti svorio, norėjosi kaip tik priaugti, nes tesvėriau vos 40 kilogramų. Treniruotėmis, tikslingu sportu ir mityba tobulindama savo kūną priaugau dešimtį kilogramų, pasikeitė ir išvaizda, – pasakoja Greta. Greta ilgą laiką prioritetą teikė dainavimui, ...
  • Klubo „Siena“ baikeriai – Lietuvos istorijai neabejingi žmonės

    2017-02-15Klubo „Siena“ baikeriai – Lietuvos istorijai neabejingi žmonės
    Jaunuolius suvienijo aistra motociklams 1990–1991 metai: Sąjūdis, Lietuvos nepriklausomybės atgavimas ir Marijampolės baikerių klubo „Siena“ istorijos pradžia. – Klubas gimė paskui, pradžioje mes buvome tiesiog draugų kompanija, – sako klubo įkūrėjas Heraldas Kalesevičius. – Lakstėme motocik­lais, grojome gitaromis, buvome metalistai įkūrę grupę „Garrote“. Bet Lietuva kėlėsi naujam gyvenimui, tad ir mes degėme noru kažką daryti kitaip. Klubo branduolys ir jam prijaučiantieji formavome veik­lą, ieškojome idėjų. Taip gimė Marijampolės rokerių klubas, sukūrėme savo herbą. Mus, dvidešimtmečius, vienijo bendra aistra motociklams, tranki „metalinė“ muzika, vienodos emblemos ant dermantininių striukių, o pagrindinis išskirtinumas – perdaryti pagal tuometes madas ir poreikius čekoslovakiški ir rusiški motociklai, kuriuos ...
  • „Kalbos kultūra – tautos kultūra“

    2016-12-30
    Nuolatiniai mūsų skaitytojai turbūt dar prisimena, kad 2006 metais nuo liepos iki gruodžio mėnesio vykdėme projektą „Kalbos kultūra – tautos kultūra“. Ėjo kasmėnesinis kalbos skyrelis. Jame pristatėme, kas yra Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir kalbos inspekcija. Marijampolės savivaldybės kalbos tvarkytoja M. Žvinakevičienė patarė, kaip reikia rašyti oficialius raštus, kad jie būtų taisyklingi ir atitiktų šiandienius kalbos reikalavimus. Dailininkė O. Gustaitienė iliustravo rubriką „Piešiame kalbos klaidas“. Straipsniuose palietėme tokias temas: ar Marijampolės viešoji informacija tinkama bendrinės kalbos požiūriu (iškabos, plakatai, skelbimai; parduotuvės, viešojo maitinimo įstaigos ir pan.), ar automobilių turguje laikomasi kalbos normų, ar taisyklingai įvardijamos naujos įstaigos, bendrovės, firmos. Taip pat mokėme, ...
  • „Kalbai nuolat reikia mūsų dėmesio“

    2016-12-30„Kalbai nuolat reikia mūsų dėmesio“
    Marija Žvinakevičienė 24 metus dirbo Marijampolės savivaldybės kalbos tvarkytoja. Uždavėme jai kelis klausimus apie darbą ir kalbą. – Skaitytojams būtų įdomu, kaip sekėsi dirbti savivaldybės kalbos tvarkytoja. – Per tuos metus buvo visko. Bet pirma mintis, kuri šauna į galvą prisiminus darbo metus – buvo šaunu. Aišku, romantizuoju… Pradžia darbą gaišina, o įsivažiavus viskas lyg upeliu tekėjo. Nors ne – ramumo buvo maža. Tai lyg į duobę krenti, tai verpetas pagauna ir šonus į akmenis apsidaužai – kaip tikras upeliukas iš vaikiško filmuko. O jeigu rimtai – tai sunkiausia bausti. Gal todėl tik vieną kartą ir skyriau administracinę nuobaudą. Mano manymu, žmones ...
  • „Didi gėda savo kalbos nemokėti“

    2016-12-30„Didi gėda savo kalbos nemokėti“
    Lietuvių kalbos sąžinė Jonas Jablonskis (1860–1930) – didžiausias bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas bei normintojas: kalbos pagrindų kūrėjas, pirmasis bendrinės kalbos sintaksės, terminologijos ir apskritai rašomosios kalbos teoretikas, kalbos mokslo kūrėjas ir, anot Vydūno, ,,lietuvių kalbos sąžinė“. J. Jablonskis gimė Kubilėliuose, netoli Kudirkos Naumiesčio, mokėsi Marijampolės gimnazijoje, Maskvos universitete studijavo klasikinę filologiją. Universitete didelę įtaką jam padarė prof. F. Fortunatovas ir prof. F. Koršas, kurie gerai mokėjo lietuvių kalbą ir rėmėsi jos pavyzdžiais paskaitose. Iki universiteto J. Jablonskis save laikė lenku, tautiškai jam apsispręsti, kaip ir V. Kudirkai, padėjo laikraštis „Aušra“. Iki universiteto jis buvo mokęsis 7 kalbų, žinoma, ir lietuvių, bet ...
  • Aldonas Pupkis: Kazluose gimęs kalbininkas dešimtmečius skyrė kalbai puoselėti

    2016-12-30Aldonas Pupkis: Kazluose gimęs kalbininkas dešimtmečius skyrė kalbai puoselėti
    Žinomas kalbininkas, pedagogas Aldonas Pupkis (gim. 1939 m. Kazlų Rūdoje) neveda kalbos valandėlių, Vilniaus universitete oficialiai nedirba nuo 2000 m. Šiuo metu jis susitelkęs prie kalbotyros istorijos darbų, netrukus turi išeiti nauja knyga. A. Pupkis sutiko atsakyti į kelis klausimus.   – Vyresnieji Suvalkijos krašto žmonės Jus prisimena iš Lietuvos radijo ir televizijos kalbos valandėlių ir laidų. Ilgus metus buvote jų vedėjas, dabar iš ten Jūsų negirdėti… – Dabar jau kiti laikai ir tokio pobūdžio kalbos populiarinimo nei mokymo ten nebėra. Antra vertus, kai gerai pagalvoju, tai tas anuometinis buvimas eteryje, nors teikė nemaža pasitenkinimo ir džiaugsmo, nežmoniškai ėsdavo laiką, – prisėsti prie ...
  • Lituanistas, kuris domėjosi ne tuo, kuo reikia

    2016-12-06Lituanistas, kuris domėjosi ne tuo, kuo reikia
    Tarp Justino Sajausko kūrinių yra istorinis romanas „Voverė ant vilkų tako“. Paklaustas, kaip susidomėjo istorinėmis temomis, kur, nebūdamas istorikas, įgijo istorijos išmanymą, autorius sakė: „Aš išmanau viską, ko man nereikia. Kadangi esu lituanistas, turėčiau sėdėti su vaikais ir mokyti juos rašyti be klaidų, bet man įdomiau istorija. Visada ja domėjausi. Seniai turėjau minčių parašyti istorinį romaną. Ir džiaugiuosi, kad parašiau būtent apie Mindaugo laikus. Sunkiai ėjosi rašyti tą istoriją, bet reikėjo. Ne pati prasčiausia išėjo. Idėją pakišo Rašytojų sąjungos pirmininkas V. Sventickas. Matė, kaip rašau, pasiūlė parašyti romaną, kurį išleistų sąjunga. Prisipažinau, kad galvojau istorinį dalyką rašyti, kartu aptarėme temas, pasirinkau ...
  • „Marijampolė. Partizaninis karas“

    2016-12-06„Marijampolė. Partizaninis karas“
    Tokiu pavadinimu 2012 metais išleistas Justino Sajausko ir Stanislovo Sajausko parengtas fotografijų albumas. Jame sudėtos partizanų, jų rėmėjų, ryšininkų ir ryšininkių nuotraukos. Ieškota jų, kaip rašoma pratarmėje, po visą Suvalkiją ir ne tik po ją. Beveik 400 puslapių fotografijų suskirstytos pagal partizanų rinktines. Prie nuotraukų yra išsami informacija apie asmenį, kai kur – žūties vieta ir data. Žvelgiant į šiuos veidus sunku pajausti, ką jiems teko iškentėti dėl Tėvynės, dar sunkiau atspėti, kas būtų, jeigu šiandien tektų taip pasiaukoti. Knyga išleista 400 egzempliorių tiražu. Priešlapyje yra autorių padėka rėmėjams – koncernui „Alga“, Audriui Linkui ir Antanui Linkui. Taip pat dėkojama pagalbininkams, yra ...
  • Žurnalas „Suvalkija“

    2016-12-06Žurnalas „Suvalkija“
    Nuo 1997 metų Marijampolėje pradėjo eiti kultūros žurnalas „Suvalkija“. Jo redaktoriumi idėjos sumanytojas mokytojas Zenius Šileris pakvietė dirbti Justiną Sajauską. „Apie 1997 metus buvau kaip tik be darbo, taigi ėmiausi. Redagavau tris pirmus žurnalo numerius, paskui po Šilerio mirties dar kelis suredagavau. Pradžioje leidybą finansavo Zeniaus brolis Valdas“, – prisimena Sajauskas. Z. Šileris tais pačiais metais su broliu Valdu Marijampolėje įkūrė leidyklą „Ramona“, kuri ir leido žurnalą „Suvalkija“. Pirmųjų žurnalo numerių viršelius puošia Sajausko sūnaus Vytauto nupieštos prieverpstės. Viršelio dailininkė – Jolita Bičkienė. Zenius Šileris pirmo numerio pratarmėje rašė: „Suvalkija“ skirta Suvalkijai pagražinti, laiko išbandymus atlaikiusioms krašto (ir kaimynų) dvasinėms vertybėms atskleisti, lyg ...
  • Marijampoliečių bendrijos laikraštis „Sugrįžimai“

    2016-12-06Marijampoliečių bendrijos laikraštis „Sugrįžimai“
    „Kažkada jaunystėje norėjau žurnalistu būti, dabar – jokiu būdu. Nebuvau žurnalistas niekada, tik redaktorius, o ir nelaikiau savęs žurnalistu“, – sako J. Sajauskas. Jis mano, kad šiandien žurnalistai per lengvai pasiduoda įvairioms įtakoms. „Vos paskaitęs iškart jauti, į kieno bures pučia žurnalistas“. Apie tai, kaip ėmėsi redaguoti laikraštį „Sugrįžimai“, prisimena: „Atgimimo laiku Vytautas Gaulia ateina pas mane ir sako: „Mes, Marijampolės sąjūdiečiai, norime leisti laikraštį. Ar tu redaguosi?“ Sutikau. Tuo laiku dar buvo daug mano kartos inteligentų, galėjai lengvai pririnkti medžiagos. Namie turiu visus „Sugrįžimų“ numerius, nelabai žinau, kur dar galėtum rasti visų metų komplektą, nebent biblio­teka turi arba pats Gaulia.“ V. ...
  • Lietuvos rašytojų sąjungos narys Justinas Sajauskas: apie tai, kas knygose nesudėta

    2016-12-06Lietuvos rašytojų sąjungos narys Justinas Sajauskas: apie tai, kas knygose nesudėta
    Marijampolietis rašytojas, Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus direktorius Justinas Sajauskas gimė 1944 m. Kalvarijoje. Tėvai Elžbieta Viskačkaitė ir Jonas Sajauskas kilę iš to paties Suvalkijos pakraščio. Abu bežemiai, vos po 2 klases baigę, abu vertėsi atsitiktiniais darbais. Šeima augino tris sūnus ir dukterį. 1949 m. buvo ištremti į Sibirą. Ten prabuvo iki 1957 metų. Nors buvo paleisti metais anksčiau – po Stalino mirties, bet dar kurį laiką teko taupyti traukinio bilietams… Grįžę apsigyveno Marijampolėje. Sibire Justinas baigė 6 klases, grįžęs Marijampolėje tęsė mokslus ir baigė 4-ąją vidurinę (dabar Petro Armino) mokyklą. Studijuoti J. Sajauskas įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą. ...
  • Medžio skulptūra: tradicija ir neišvengiamos naujovės

    2016-12-06Medžio skulptūra: tradicija ir neišvengiamos naujovės
    Kaip rašo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jazerskas, pristatydamas katalogą „Sūduvos krašto drožyba, skulptūra ir kryždirbystė“ (2006 m.), „tradicinė liaudies skulptūra nebuvo savarankiška, ją visada supo drožyba ir mažoji architektūra – sudėtinė koplytstulpio, koplytėlės ar kryžiaus dalis. Todėl kalbėdami apie tradicinę skulptūrą, siejame ją su drožyba ir kryždirbyste (kryždirbystės sąvoka apima mažąją architektūrą, skulptūrą ir dekoratyvinę drožybą). Ši gyvoji liaudies tradicija Lietuvoje išgyveno tris etapus“. Iki maždaug 1972 metų ji buvo suvenyrinė, parodinė, mažai ką turinti bendro su tradicine ikonografija. Maždaug dvidešimtmetį vyko monumentalėjimas: buvo kuriami skulptūrų parkai, pvz., Ablingos ansamblis, M. K. Čiurlionio kelias, „Raganų kalnas“… Su ...
  • Daug kas užfiksuota, bet…

    2016-12-06Daug kas užfiksuota, bet...
    Pasidomėjus pastarųjų poros dešimtmečių medžio skulptorių, kryždirbių darbais, jų kūrybinėmis biografijomis, įvairios medžiagos, leidinių būtų galima rasti nemažai. Šiuolaikinė technika ir technologijos leidžia fiksuoti ir išsaugoti tai, kas Lietuvoje yra tiek viešose erdvėse, tiek privačiose teritorijose – taip pat ir užsienyje. Kad fiksuoti reikia – akivaizdu, nes, kaip minėjo K. Kvainauskas, matome jau nykstančių ir naujųjų, šių laikų statinių… Dėmesys šiai tautodailės šakai ypač padidėjo po to, kai kryždirbystė buvo įrašyta į UNESCO paveldo sąrašą. Kultūros ministerija, apskričių administracijos, kai kurie fondai, savivaldybės, taip pat ir pavieniai žmonės rėmė leidinius ir jų per keletą metų išėjo gana daug ir įvairių. Pagal ...
  • „Lietuva vadinama medžio drožėjų, skulptorių karalyste…“

    2016-12-06„Lietuva vadinama medžio drožėjų, skulptorių karalyste...“
    Tai – Algimanto Sakalausko, vieno labiausiai žinomų ne tik mūsų krašte, bet ir Lietuvoje medžio skulptorių, ypač daug nuveikusių prikeliant, gaivinant senąją tradiciją, žodžiai. Turi teisę taip sakyti, nes žino, dešimtmečius ne tik dirba su medžiu, kuria, bet ir gilinasi į šios srities dar neatrastas paslaptis. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, turintis meno kūrėjo statusą, Lietuvos kultūros premijos laureatas, turintis daug kitų apdovanojimų… Jo iniciatyva 1990 metais Prienuose grupelė darbščių ir gabių vyrų susibūrė į dirbtuves „Prienų drožėjai“. Dabar tai VšĮ „Meninė drožyba“, bet tikslai ir uždaviniai per ketvirtį amžiaus nepakito, o darbai – kaip šio laiko ženklas ir praėjusių įvykių ...