Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą

Rygiškių Jono gimnazijos II klasės mokinys Paulius Pultinevičius (gim. 2001 m.) tikrai pakeliui į šachmatų olimpą. Taip mano ir jo treneris Rolandas Martinkus, sakantis, kad vaikinas nestovi vietoje ir turi visus duomenis ten užkopti. Per 30 trenerio darbo metų tai pirmas toks išskirtinis mokinys.

 

Treneris Rolandas Martinkus, suteikęs Pauliui gerą startą, dabar yra daugiau patarėjas ir psichologas.

Treneris Rolandas Martinkus, suteikęs Pauliui gerą startą, dabar yra daugiau patarėjas ir psichologas.

Pradėjo vėliau nei kiti
Marijampolės žaidimų sporto mokykloje (ŽSM) dirbantis R. Martinkus sako, kad Paulius į šachmatų sportą atėjo kaip visi. Nuo 6 metų dar darželyje pradėjo lankyti pamokas, atėjo su visu būriu vaikų. Po pradinių klasių daugelis metė, tik ne Paulius. Nuo tada ėmė pasiekti rezultatų, o baigęs 5 klasę jau vyko į Europos čempionatą Čekijoje, surinko 5,5 taško iš 9 galimų ir tai yra geriau nei vidutiniškai. Nuo tol tapo, kaip sako treneris, etatinis važiuotojas į čempionatus.
Gal atrodys, kad pradėjo žaisti gana anksti, bet tai yra vėlyvas atsiskleidimas, nes kitų šalių vaikai nuo 7–8 metų jau važiuoja į čempionatus, pradėję žaisti nuo 4 metų, su jais dirba po du asmeninius trenerius. Bet R. Martinkus sako, kad gal ir pačiu laiku Paulius pradėjo, nes tokie labai jauni žaidėjai būna, kad perdega ir nebežaidžia. Pasak trenerio, šiandien visi mūsų šalies jaunieji žaidėjai yra surinkę vidutiniškai pusę galimų taškų.

Jauniausias iš lietuvių tarptautinis meistras
Iki šios dienos Paulius tris kartus vyko į pasaulio ir du į Europos čempionatus: 2012 m. Čekijoje (Europos), 2013 m. Juodkalnijoje (Europos), pasaulio: 2014 m. Pietų Afrikos Respublikoje, 2015 m. Graikijoje, 2016 m. Rusijoje. Dabar vėl ruošiasi į Europos.
Paulius pernai pateko į nacionalinę rinktinę, įvykdė du tarptautinio meistro normatyvus. O Baku buvo geriausias rezultatas, ten būdamas įvykdė 3-ią normatyvą ir tapo tarptautiniu meistru, sulaukęs vos 15 metų. Jis jauniausias lietuvių tarptautinis meistras. Rusijoje iš 11 partijų patyrė tik 4 pralaimėjimus, praktiškai visus nugalėjo, tik iraniečių nepavyko. „Jie turi labai daug finansinių galimybių, valstybė gauna pinigų iš naftos ir apmoka geriausius trenerius. Ten daug dėmesio skiriama jaunimui, kuris žaidžia nacionalinėse rinktinėse. Daug investuoja, todėl ir laimi“, – sakė treneris.
Į klausimą, ar mūsų Paulius gerai finansuojamas, treneris atsakė, kad nesiskundžia, bet pinigų visada trūksta. Padeda visi, kas tik gali: Marijampolės savivaldybė, ŽSM, Šachmatų federacija, šachmatų-šaškių klubas „Sūduva“, klubas „Rotaract“. Aišku, labai daug prisideda ir Pauliaus tėvai, visa giminė – ir finansiškai, ir morališkai. O moralinė parama, pasak vaikino, irgi labai svarbi.
Dabar Paulius daugiausia dirba savarankiškai, treneris pataria, konsultuoja, surenka medžiagą. Tokia padėtis jau trunka 2–3 metus. „Paulius dabar labai daug stebi kitų meistrų žaidimą internete, įsidėmi jų taktikas. O atmintį turi labai gerą, tai svarbu šiame sporte. Atsimenu, vieną vasarą, kai būdamas 4-okas po turnyro vyko namo iš Palangos, iš tokios šachmatų taktikos knygelės visas užduotis išsprendė. Tikrai sudėtingas aukšto lygio užduotis. Nustebau, o jo mama pajuokavo, kad gal didmeistris bus… Tada ir pradėjau tuo tikėti“, – pasakojo R. Martinkus.
Treneris labai svarbus išvykose, nes psichologinis palaikymas būtinas. „Aukšto lygio šachmatų sporte psichologija apie 90 proc. pergalės nulemia. Pauliaus dabartiniai varžovai visi daug druskos suvalgę, mokosi su didmeistriais, išmokę viską, žinių pakanka visiems, tad ir nulemia psichologinis pasiruošimas“, – sako treneris.

Paulius Pultinevičius turi didelių ir ambicingų planų – greitu laiku tapti didmeistriu.

Paulius Pultinevičius turi didelių ir ambicingų planų – greitu laiku tapti didmeistriu.

Jau turi planą tapti didmeistriu
Paulius Baku olimpiadoje susidraugavo su visais Lietuvos did­meistriais: Vidmantu Mališausku, Eduardu Rozentaliu, Šarūnu Šulskiu, tarpt. meistrais Vaidu Sakalausku, Tomu Laurušu, kurie visi gerokai vyresni už jį.
Vaikinas sakė, kad jo planuose – tapti didmeistriu, o tam reikia įvykdyti tris normas ir pakelti savo tarptautinį reitingą. Taigi būtina nugalėti turnyre visus, net iraniečius… Vaikinas nori didmeistriu tapti dar nebaigęs gimnazijos. Labai daug dirba kompiuteriu – stebi realiuoju laiku vykstančias didmeistrių partijas visame pasaulyje. Analizuoja jas, žiūri, ką kiti naujo sugalvojo, stebi kitų sistemas, o atminties tam daug reikia. „Kombinacijas matai, analizuoji, pats gali spręsti, tad galva turi dirbti kaip kompiuteris, ne tik atmintis. Dabar jokios supersistemos nėra, kaip būdavo seniau. Mes su Pauliumi dirbame šiek tiek archajiniais metodais, ką kur nugirstame, tą padarome. Pauliaus reitingas šiandien yra 2395, 13-as Lietuvoje, o didmeistriui turi būti mažiausiai 2500“, – sakė treneris.
Šansų yra daug, jau numatytas turnyrų ciklas, net yra minčių apie žaidimą kituose klubuose Vokietijoje. Galima savaitgaliais nuvykti į turnyrus, sužaisti po 2 partijas. Sudaromas kontraktas, jei gerai žaidi, kyla reitingas. Ten žaidžiama su kitų šalių stipriausiais žaidėjais, atskiruose klubuose, yra sudaromas sezono grafikas. Kuo stipresnis varžovas, laimint prieš jį daugiau reitingo punktų gauni. Su silpnesniais neapsimoka lošti.

Pauliaus ir trenerio Rolando nuotrauka atminčiai iš šiemet Rusijoje, Kirišo mieste, vykusio turnyro „Nesio taurė“.

Pauliaus ir trenerio Rolando nuotrauka atminčiai iš šiemet Rusijoje, Kirišo mieste, vykusio turnyro „Nesio taurė“.

Šių metų „Nesio taurė“ Rusijoje
Ir „Suvalkietis“ nemažai rašė apie šiemet Rusijoje Europos šachmatų sąjungos surengtą turnyrą, į kurį buvo pakviestas P. Pultinevičius. Tai didelis jaunųjų žvaigždžių (iki 16 metų) turnyras „Nesio taurė“, kur susirinko 12 žaidėjų. Jis vyksta jau 15 metų, čia iškilo tokios žvaigždės kaip Sergejus Kariakinas. Tai – čempionų kalvė. Paulius išrinktas pagal jo reitingą ir buvo pirmas lietuvis šiame turnyre.
Etapas vyko Kirišo mieste, P. Pultinevičiaus startas buvo košmariškas… „Papuolėme kaip į pragarą. Kirilas Šubinas buvo išnagrinėjęs Pauliaus žaidimą iki panagių, su didmeistrių pagalba išanalizavęs. Jis pritaikė tokią taktiką, kuri Pauliaus ėjimą praktiškai paneigė“, – pasakoja treneris. Bet Paulius sako nesijaučiantis dėl to blogai, nes pasimokė ir daugiau į tokius spąstus neįklius. Pasak jo, reikia turėti 2–3 atsargines tvirtas sistemas, kad galėtum pasipriešinti stipriausiam. O čia visi buvo labai stiprūs. Etapo nugalėtoju tapo 14-metis K. Šubinas. „Nesio taurė“ dar nesibaigė, bus dar etapas spalį Armėnijoje.

Paulius žodžiais nesimėto
Pauliui žaisti neatsibosta, stengiasi ir aktyviai pasportuoti – pažaidžia futbolą, krepšinį, nesėdi per dienas vien prie lentos. Jo svarbiausias darbas – kartotis, kaip didmeistriai žaidžia, tikrinti jų sistemas, stebėti, kaip kiti lošia. Prieš turnyrus irgi reikia specialiai ruoštis, analizuoti varžovo žaidimą, ieškoti jo silp­niausių vietų, ten ir smogti.
R. Martinus treneriu dirba nuo 1986 metų, dar studentaudamas pradėjo Šiauliuose. Tokių mokinių kaip Paulius dar neturėjo. Mano, kad reikia daug sutapimų gimti didmeist­riui. Šį kartą gali pavykti. Aišku, sunku pralaimėti, tai labai didelė įtampa, bet kartais ranka tiesiog suklysta…. Paulius kol kas jaučiasi stiprus.
Pirmas piniginis prizas jo laimėtas Palangoje 2011 m., dar kai buvo pradinukas. O Biržuose turnyre laimėjo I vietą ir gavo kruizą šeimai į Stokholmą. Pirmas dalyvavimas Europos čempionate susiklostė visai netikėtai ir labai sklandžiai. Treneris sako, kad vaikinukas turi užsispyrimo, yra nekalbus, prašnekinti jį sunku, bet žodžiais nesimėto… užsibrėžia tikslą ir padaro. O pats Paulius mano, kad jau yra nemažai patyręs, todėl sugeba nepasiduoti emocijoms, įtampai. Taigi kelias į olimpą atviras.

Naujausia informacija

  • Darbų ir atminties saugotojai

    2017-08-01Darbų ir atminties saugotojai
    Kur begyveno, V. Kudirka visą laiką buvo žandarų akiratyje, kratos jo namuose buvo nuolatinės – net ir tada, kai jau sunkiai sirgo. Stasys Ankevičius knygelėje „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“ (2000 m.) aprašo daug tokių atsitikimų. „Idealia knygneše“ jis vadina Marcelę Barzdaitytę, kuri „sugebėjo visus Kudirkos rankraščius pernešti per Širvintą, ir nė karto žandarai nesučiupo jos, benešančios tokią jiems vertingą literatūrą. Ji svarbiausia knygnešių knygnešė. Jeigu mes šiandien turime dr. Kudirkos kūrybą-raštus, tai tik šios varguolės, beraštės kaimo moterėlės dėka. Jeigu ne jos pavojingi žingsniai į Širvintą, mes šiandien negiedotume himno.“ Marcelė neapleido Kudirkos iki mirties. …O jei ne ...
  • „Kultūros paveldą būtina išsaugoti“

    2017-08-01„Kultūros paveldą būtina išsaugoti“
    Tai akcentavo Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėjas Martynas Vasiliauskas, paklaustas apie istorinės atminties išsaugojimo problemas mūsų regione. Ir ne tik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras prieš kurį laiką perspėjo, kad ima nykti paminklai, įamžinę kovotojus už laisvę, jų žūties vietas, rezistentus. Nemažai paminklų, kryžių statė visuomenininkai, vienminčiai, daug kas vyko stichiškai, tad dabar daug tų atminimo ženklų nebeprižiūrima, nes ir tų žmonių nebėra… Nors po nepriklausomybės atkūrimo praėjo daug metų, ne visada deramai rūpinamasi ir Lietuvos kūrėjų, signatarų atminimu. Pasak M. Vasiliausko, daug problemų saugant kultūros paveldą kyla todėl, kad vis dar vyrauja griovimo nuotaikos, jos ypač ryškios ...
  • Muziejus šviečia, paminklas priešais – aptriušęs

    2017-08-01Muziejus  šviečia, paminklas priešais – aptriušęs
    1934 metais miestas, kurio pavadinimas kelis kartus kito, pavadintas Kudirkos Naumiesčiu, jo skvere atidengtas Vinco Grybo sukurtas paminklas. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad autorius ketinęs sukurti skulptūrinę grupę: šalia centrinės V. Kudirkos skulptūros turėjusios būti dar dvi, simbolizuojančios knygnešius bei lietuviško žodžio kelią į žmones… Tačiau didžiojo varpininko skulptūra taip ir liko viena. Išstovėjo per karą, atlaikė tautinei savimonei nepalankius laikus. Bet laiko tėkmė ardo ne tik mūsų atmintį – paminklus taip pat. Problemos neaplenkė ir Kudirkos Naumiestyje esančio: teko restauruoti (paskutinį kartą 2008 metais), kažkada švietęs baltumu pastaruoju metu atrodo varganai… Priešais aikštę stovintis ir naujumu spindintis (tik šių metų vasarį ...
  • Paliko kaip testamentą…

    2017-08-01Paliko kaip testamentą...
    Taip „Tautišką giesmę“ įvardijo Stasys Ankevičius – mokytojas, V. Kudirkos (ir viso šio krašto kultūros palikimo) saugotojas ir puoselėtojas, įkūręs ir bene keturis dešimt-mečius varpininko gimtuosiuose Paežeriuose prižiūrėjęs muziejėlį su brangiomis relikvijomis. Čia įkurtas visuomeninis dr. Vinco Kudirkos muziejus 1965 metais buvo oficialiai atidarytas ir tapo žinomas visoje Lietuvoje. S. Ankevičiaus ir bendraminčių, bendražygių (tarp jų – ir tuometis Paežerių mokyklos, vėliau – Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius) dėka čia buvo sukaupta vertingų ir unikalių eksponatų, vienas tokių – V. Kudirkos smuikas. Juo tautos himno autorius vingiavo melodiją savo žodžiams – tai vargu ar kas girdėjo: nebent ...
  • Vis minime Vincą Kudirką, skamba himnas, o paminklas Kudirkos Naumiestyje vis labiau šempa

    2017-08-01Vis minime Vincą Kudirką, skamba himnas, o paminklas Kudirkos Naumiestyje vis labiau šempa
    …Ant šimto ar daugiau piliakalnių, didžiųjų miestų aikštėse ir prie kuklių paminklų ar kryžių miesteliuose ir kaimuose, taip pat ir tolimose šalyse – ten, kur istorijos sūkurių nublokšti ar savo noru išvykę gyvena lietuviai – liepos 6-ąją vėl skambėjo „Tautiška giesmė“. Lietuvos himnas. Gimęs beveik prieš 120 metų, kvietęs ir raginęs lietuvius pasijusti… lietuviais. Tai, kas oficialu – tarsi savaime suprantama, dažnas net ir iš širdies traukdamas „Tautišką giesmę“ ir žinodamas, kas jos autorius, nelabai ką daugiau ir tepasakytų. O juk Vinco Kudirkos kelias iki jos, kaip ir paties kūrinio likimas, atspindi sudėtingiausią istorijos tarpsnį. Nes tai buvo metas, kai ...
  • „Sūduvos sakalai“ – už miesto ir šalies garbę

    2017-08-01„Sūduvos sakalai“ –  už miesto ir šalies garbę
    Klubo, miesto ir tautine atributika „apsiginklavę“ Marijampolės futbolo komandos „Sūduva“ fanai, susibūrę į klubą „Sūduvos sakalai“, lydi futbolininkus į visas rungtynes išvykose, visada būna ir „Arvi“ futbolo arenoje vykstančiose varžybose. Į ovacijomis, skanduotėmis savo komandą palaikantį spalvingą sirgalių būrį atkreipiamas dėmesį, o atslūgus aistroms klausinėjama apie miestą ir šalį, iš kurios atvažiavę. Liepos 6-ąją, po pergalingai pasibaigusių „Sūduvos“ varžybų su svečių iš Baltarusijos komanda „Šachtior“, klubo fanai susirinko į J. Basanavičiaus aikštę, kad su lietuviais visame pasaulyje sugiedotų Lietuvos himną. – Mes gerbiame savo šalį, saugome jos vertybes. Visada, kur bevažiuotume ar su „Sūduvos“ komanda, ar su Lietuvos rinktine, vežamės Trispalvę, Marijampolės ...
  • Tarp geriausių Lietuvos kariuomenės istorijos žinovų – ir moksleivė iš Kalvarijos

    2017-08-01Tarp geriausių Lietuvos kariuomenės istorijos žinovų – ir moksleivė iš Kalvarijos
    Pirmoji pažintis su Lietuvos istorija Kalvarijos gimnazijos dešimtokei Aivarai Šitkauskaitei prasidėjo vaikystėje, beklausant prosenelės pasakojimų, o dalyvauti konkursuose „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ paskatino brolis ir nuo penktos klasės istorijos ją mokantis mokytojas Algimantas Babeckas, todėl, pasak Aivaros, jos pasiekimai – abiejų su mokytoju darbas. Tokie mokiniai – laimė „Ugdyti pagarbą savo Tėvynei, jos praeičiai, tautinėms tradicijoms, skatinti jaunosios kartos patriotiškumą, puoselėti tautinius jausmus, domėtis savo valstybės ir Lietuvos kariuomenės istorija, dabartine veikla ir aktualijomis, formuoti pilietinę mokinių savimonę – tai pagrindiniai mokytojų uždaviniai, ruošiant mokinius ne tik konkursams, bet ir gyvenimui“, – sako Kalvarijos gimnazijos istorijos mokytojas Algimantas Babeckas. Jo organizuojama regioninė ...
  • Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ – bendruomenės gyvenimo šerdis

    2017-08-01Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ – bendruomenės gyvenimo šerdis
    Jauno žmogaus pasaulėžiūros kūrimas prasideda nuo pagarbos šeimai ir savo valstybei. Ir klysta tie, kurie mano, kad meilė Tėvynei, jos tradicijų puoselėjimas – tik gražūs žodžiai švenčių metu iš tribūnų. Patriotinius jausmus puoselėjantis jaunimas buriasi į klubus, vienija bendraminčius, rašo projektus ir ne garsiais lozungais apie patriotizmą ir pilietiškumą, o aktyvia veikla formuoja jaunų žmonių pagarbą valstybei. Tokią veiklą jau antras dešimtmetis vykdo ir Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“. „Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – akcentuoja jo nariai.   Jaunimą vienijo didžiulis entuziazmas Klubo susikūrimo pradžia – 2003 metai. Idėja suburti jaunus žmones kilo dviem entuziastingoms studentėms Evelinai Didvalienei ir ...
  • Svajonių darbas – dantų techniko

    2017-08-01Svajonių darbas – dantų techniko
    22 metų marijampolietis Linas Rubinas – laimingas žmogus, nes turi mėgstamą darbą, kurį dirba su dideliu užsidegimu. Tokią laimę patiria tikrai ne kiekvienas, daugeliui pasirinkimas ir apsisprendimas, kuo būti, būna itin sunkus ir neretai nesėkmingas. Linas yra tikras praktikas, įgijęs dantų techniko profesiją, kurią pasirinko sąmoningai, jai rimtai ruošėsi ir iki šiol nenusivylė.   Visada buvo „krapštukas“ Bandydamas prisiminti, kas pakreipė jo kelią link odontologijos, Linas sako, jog visada mėgo knebinėti, ardyti, taisyti, nuo mažens buvo „krapštukas“. „Sėdėdavau garaže, kažką ardydavau, man tai buvo įdomu. Pradžioje viską laužydavau norėdamas pažiūrėti, kaip pagaminta, kas yra viduje“. Tarp Lino giminaičių buvo odontologų, ko gero, galimybė matyti jų ...
  • „Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“

    2017-08-01„Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“
    Apie „moksliuko“ kelią kalbamės su buvusiu marijampoliečiu Roku Valančiumi, kuris šiandien yra Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros lektorius, mokslų daktaras. – Kas paskatino rinktis mokslininko kelią? – Apie mokslininko ir dėstytojo kelią tikrai negalvojau nei vaikystėje, nei pradėjęs studijas universitete. Pirmieji paskatinimai stoti į doktorantūros studijas buvo iš tuomečio baigiamojo magistro darbo vadovo prof. A. Jurelionio. Vėliau, kai jau turėjau oficialų kvietimą studijuoti doktorantūroje, labai skatino artimieji. Jeigu atvirai, ilgai pats dvejojau, ar verta eiti šiuo keliu, nes žinojau, kad jis nebus lengvas ir pareikalaus daug laiko ir kantrybės. Studijuojant doktorantūroje buvo tikrai nelengvų periodų, kai strigo ...
  • Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą

    2017-08-01Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą
    Rygiškių Jono gimnazijos II klasės mokinys Paulius Pultinevičius (gim. 2001 m.) tikrai pakeliui į šachmatų olimpą. Taip mano ir jo treneris Rolandas Martinkus, sakantis, kad vaikinas nestovi vietoje ir turi visus duomenis ten užkopti. Per 30 trenerio darbo metų tai pirmas toks išskirtinis mokinys.   Pradėjo vėliau nei kiti Marijampolės žaidimų sporto mokykloje (ŽSM) dirbantis R. Martinkus sako, kad Paulius į šachmatų sportą atėjo kaip visi. Nuo 6 metų dar darželyje pradėjo lankyti pamokas, atėjo su visu būriu vaikų. Po pradinių klasių daugelis metė, tik ne Paulius. Nuo tada ėmė pasiekti rezultatų, o baigęs 5 klasę jau vyko į Europos čempionatą Čekijoje, surinko ...
  • Su spauda – beveik 50 metų

    2017-06-27Su spauda – beveik 50 metų
    UAB „TeleSAT pressa“ spaustuvės direktoriumi dirba Juozas Bilinskas, turintis beveik 50 metų darbo patirtį. Anot paties direktoriaus, su spauda jis draugauja nuo 1970-ųjų. Darbo pradžia buvo Baltarusijoje, Minske, kur mokėsi poligrafijos. Teko dirbti prie leidinių spausdinimo, laužymo, rinkimo linotipu. Šakių rajone gimęs ir užaugęs J. Bilinskas negali pasakyti, kas jį paskatino rinktis tuo metu mažai kam žinomą specialybę. „Tiesiog man patiko šis darbas“, – sako spaustuvės direktorius, nuo 1973 metų pradėjęs dirbti Šakių spaustuvės vedėju. Pasak J. Bilinsko, Šakių spaustuvėje tuo metu buvo spausdinamas rajono laikraštis „Draugas“, tebeeinantis iki šių dienų, ir visa blankinė produkcija. Buvo vienas linotipas (teksto eilučių rinkimo ...
  • Linotipininkės specialybę atrado atsitiktinai

    2017-06-27Linotipininkės specialybę atrado atsitiktinai
    Marijampolės spaustuvėje ilgiausiai dirbanti Laima Kunigonienė pirmuosius žingsnius laikraščių leidyboje pradėjo 1977 metais. Tuomet Marijampolės spaustuvė priklausė Alytaus spaustuvei. Patalpos buvo įsikūrusios P. Butlerienės gatvėje, kur dabar archyvas, joje dirbdavo apie 12–13 žmonių. Laima linotipininkė, jai tekdavo rinkti „Naujojo kelio“ tekstus. Darbas buvo rankinis, raidės liejamos metalinėmis eilutėmis, jas surinkus daromas maketas. Krūvis didžiulis, reikėdavo labai sekti, kad nepadarytum klaidų, nors jos būdavo neišvengiamos. Laima prisimena, kaip kartą atvirkščiai įdėtoje nuotraukoje antys išėjo žemyn galvomis. Dirbama buvo su kenksmingomis medžiagomis švinu, stibiu, alavu. Nuo garuojančio švino spaustuvėje tvyrodavo specifinis kvapas. Didelis krūvis tekdavo ir akimis, visą laiką reikėdavo akylai žiūrėti, kad ...
  • Leidybos istorija Marijampolėje

    2017-06-27
    Vikipedijos enciklopedijoje apie spaustuves Marijampolėje pateikiami tokie duomenys. Pirmąją spaustuvę įkūrė E. Novojevska 1882 metais. Prie jos buvo knygynas. Spaustuvė spausdino kvietimus, sveikinimus, vizitines korteles, veikė apie metus. 1884–1987 m. Marijampolėje dirbo K. Majevskos spaustuvė. 1884 m. spaustuvę įkūrė Z. Rozenfeldas. Jis turėjo knygyną, prekiavo rusiškais vadovėliais. Ši spaustuvė veikė iki Pirmojo pasaulinio karo. 1899–1940 m. dirbo Abramo Aguševičiaus, Raseinių spaustuvininko, spaustuvė. Po tėvo mirties spaustuvę paveldėjo sūnus Aronas Aguševičius. 1941 metais ji nacionalizuota. 1909–1914 m. veikė A. Stoklickio spaustuvė, perkelta iš Kalvarijos. Žinoma ne tik Marijampolėje, bet visoje Lietuvoje, „Dirvos“ bendrovės spaustuvė veikė 1919–1941 metais. Jos įkūrėjai Adomas Dundzila ir Bronius ...
  • Spausdinto žodžio keliais

    2017-06-27Spausdinto žodžio keliais
    Marijampolėje, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje, vyr. fondų saugotoju dirbantis Tomas Kukauskas sako, kad nuo mažens jį domino istorija. Muziejininkui, gimusiam ir užaugusiam Marijampolėje, ypač įdomi gimtojo miesto istorija.   Marijampolė garsi spaustuvėmis Anot Tomo, įdomiausias laikotarpis XIX–XX amžius, iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai tiek visko vyko, tiek kūrėsi. Apie tai muziejininkas veda ir ekskursijas. „Besidomėdamas, kas šiuo laikotarpiu vyko Marijampolėje, atradau ir marijonų spaustuvę“, – sako Tomas. Pasak jo, sudėtinga vienareikšmiškai įvardinti Marijonų spaustuvės veiklos pradžią. Įdomu tai, kad 1938 metų surašymo duomenimis, Marijampolėje buvo apie 15 tūkstančių gyventojų, o mieste veikė keturios ar net penkios spaustuvės. Mūsų mieste buvo įsikūrusi ...