Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Valstybės pagrindus kūrė Steigiamasis Seimas

Nors 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės akte buvo nurodyta, kad Lietuvos Steigiamasis Seimas – institucija, turėjusi nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis, turi būti sušauktas kiek galima greičiau, rinkimai įvyko tik daugiau kaip po dvejų metų.

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje, 1922 m.

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje, 1922 m.

Priimtas Rinkimų įstatymas
Laikinoji valstybės valdžia tik 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės laikinų dėsnių 31 straipsniu pažymėjo, jog ji „nustato ir skelbia įstatymą Steigiamajam Seimui rinkti“. 1919 m. spalio 30 d. buvo sukurti juridiniai pagrindai pirmiesiems demokratiniams rinkimams nepriklausomoje Lietuvoje ir priimtas Lietuvos Steigiamojo Seimo įstatymas. Sudarytos devynios rinkimų apygardos, padalytos į apylinkes, tačiau realiai rinkimai vyko tik I–VI rinkimų apygardose. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku paskirtas žinomas teisininkas Petras Leonas, komisijos nariais – teisėjas Vladas Mačys, kunigas, Vasario 16-osios akto signataras Kazimieras Šaulys, žydų atstovas teisininkas Levas Garfunkelis ir lenkams artimas advokatas Aloyzas Bžozovskis.
Įstatymas nustatė, kad apygardų rinkimų komisijų pirmininkais skiriami vienas iš vietos taikos teisėjų arba apygardos teismo narių, o jos nariais – po du iš kiekvienos apskrities. Įstatymas numatė, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui skiriama 3000 auksinių algos per mėnesį, o jos nariams – po 75 auksinius atlyginimo už dalyvavimą kiekviename Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Numatyta suma buvusi veikiau simbolinė, kompensuojanti galimus finansinius praradimus, vykdant savo pareigas rinkimų komisijoje.

Balsavimas vyko aktyviai
Vadovaujantis Rinkimų įstatymu 1920-ųjų balandžio 14–15 d. įvyko Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimai. Tai buvo pirmieji visuotiniai, lygūs, slapti, tiesioginiai rinkimai Lietuvoje. Balsuoti atėjo net 90 proc. visų balso teisę turėjusių piliečių.
Tačiau Steigiamasis Seimas nebuvo toks gausus, kaip buvo numatyta pagal rinkimų įstatymą. Iš bendro mandatų skaičiaus (229) rinkimuose dėl želigovskininkų kontrolės negalėjo dalyvauti 108 kandidatai iš Rytų Lietuvos su Vilniumi, 9 mandatai buvo skirti Klaipėdos kraštui, kuris dar vis nepriklausė Lietuvai. Šioms teritorijoms, į kurias pretendavo Lietuva, bet kuriose rinkimai faktiškai įvykti negalėjo, buvo rezervuota 117 mandatų, t. y., penkiais mandatais daugiau, nei visai lietuvių valdžios kontroliuojamai teritorijai su laikinąja sostine.
Visuotiniuose, tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu pagal proporcinę sistemą 1920 m. balandžio 14–15 d. išrinkta 112 narių. 59 iš jų atstovavo krikščionių demokratų blokui, 29 – valstiečių sąjungai ir socialistams liaudininkams, 12 – socialdemokratams, 6 – žydams, 3 – lenkams ir 3 nepartiniai. Taip pat išrinktas vokietis Rudolfas Kinderis. Šiam mandato atsisakius, nuo 1920 m. rugsėjo 15 d. iki 1922 m. lapkričio 13 d. vieninteliu vokiečių mažumos atstovu Steigiamajame Seime buvo Oskaras Biuchleris. Iš viso Steigiamojo Seimo nariais buvo 150 atstovų.
Steigiamajame Seime dirbo ir būrelis moterų: Felicija Bortkevičienė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Emilija Spudaitė-Gvildienė, Salomėja Stakauskaitė, Veronika Mackevičiūtė (išrinkta 1921 m.), Morta Lukošytė (išrinkta 1922 m.).
1920–1922 m. parlamente buvo daug jaunų žmonių – dvidešimt devyniems nebuvo nė trisdešimties metų. Tik aštuoni parlamentarai buvo vyresni kaip penkiasdešimties metų.
Tarp parlamentarų buvo įvairių profesijų atstovų: darbininkai ir turintys mokslinius laipsnius, pedagogai ir kunigai, ekonomistai ir bankininkai.

 

Steigiamojo Seimo rinkimų komisija po balsavimo.

Steigiamojo Seimo rinkimų komisija po balsavimo.

Nepriklausomą Lietuvą oficialiai pripažino pasaulis
Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune, miesto teatro salėje. Jame dalyvavo 104 parlamentarai. Pirmajam posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, sekretoriavo Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė, į Steigiamąjį Seimą išrinkta I rinkimų apygardoje (Marijampolės).
Posėdžiavusieji parlamentarai Seimo pirmininku išrinko krikščionį demokratą Aleksandrą Stulginskį, kuris 1922 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, perrinktas 1923 m. birželio mėn., pareigas ėjo iki 1926 m. birželio.
Pirmajame posėdyje Steigiamasis Seimas paskelbė, kad atstatyta nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika. Jau gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos Konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. paskelbė antrąją laikinąją Konstituciją, kurioje pirmą kartą deklaruota parlamentinė santvarka. „Visiems Lietuvos piliečiams laiduojama asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybės bei tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų, susirinkimų ir draugijų laisvė. Mirties bausmė naikinama.“
Nepriklausoma Lietuvos Respub­lika oficialiai buvo pripažinta daugumos pasaulio valstybių. 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, ratifikuotos kitos tarpvalstybinės sutartys su Rusija, Latvija, Estija ir kitomis šalimis.
1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva tapo Tautų Sąjungos nare, o rugsėjo 30 d. prisijungė prie tarptautinės Konvencijos dėl kovos prieš prekybą moterimis ir vaikais.

 

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje, 1922 m.

Steigiamojo Seimo pirmo posėdžio 1920 m. gegužės 15 d. pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė (centre), posėdžio sekretorė, į Seimą išrinkta I rinkiminėje apygardoje, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė (antra iš kairės) ir parlamento narės: Emilija Spudaitė-Gvildienė, Salomėja Stakauskaitė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė, 1921 m.

Priimti svarbūs šalies įstatymai
Steigiamasis Seimas dirbo 29 mėnesius, turėjo 257 plenarinius posėdžius ir 963 komisijų posėdžius, priėmė per 300 įstatymų. Nepaisant jauno Seimo narių amžiaus, skirtingo išsilavinimo ir valstybinio darbo patirties, parlamentarų nuveikti darbai įspūdingi. Svarbiausias iš jų – 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta pirmoji nuolatinė Konstitucija, kuri užbaigė iki tol buvusių trijų laikinųjų – 1918 m. lapkričio 2 d., 1919 m. balandžio 4 d. ir 1920 m. birželio 10 d. – konstitucijų ciklą.
1921 m. kovo 29 d. patvirtinti nauji Lietuvos viešosios ir ypač padidinti kriminalinės milicijų etatai, kurie įsigaliojo nuo gegužės 1 d.
1922 m. Seimas priėmė Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo įstatymą.
1922 m. vasario 15 d. priimtas Žemės reformos įstatymas – žemė išdalinta ją dirbantiems ūkininkams, mažažemiams ir bežemiams, buvo uždrausta pirkti ir parduoti didesnius žemės sklypus, nusavinti didesni negu 25 ha ploto miškai.
1922 m. kovo 24 d. patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto statutas.
1922 m. rugpjūčio 9 d. priimtas Piniginio vieneto įstatymas, o remiantis Lietuvos banko įstatymu tų pačių metų spalio 1 d. buvo įvesta nacionalinė valiuta – litas.

Seimas sustabdė savo darbą
Nors 1920 m. rugpjūčio 6 d. Seimas ratifikavo taikos sutartį su Rusija, tačiau netrukus po to sovietinė Rusija pradėjo karą su Lenkija, buvo užimtas Vilnius, o rugpjūčio 27 d. buvo bandyta išprovokuoti karą ir su Lietuva. Vydami bolševikus iš savo krašto 1920 m. rugsėjo 23-osios naktį karo veiksmus prieš Lietuvą pradėjo lenkai, o vėliau ir latviai.
Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs. Lenkijos legionams puolant Lietuvą, Seimo nariai gynė valstybę. Tuo metu veikė vadinamasis Mažasis Seimas, kurį sudarė pirmininkas ir šeši Steigiamojo Seimo nariai. Pagal Mažojo Seimo sudarymo įstatymą šiai institucijai buvo pavestos pagrindinės Steigiamojo Seimo funkcijos: leisti būtiniausius įstatymus, tvirtinti kreditus vykdomajai valdžiai, prižiūrėti įstatymų vykdymą. Per beveik 3 mėnesių laikotarpį Mažasis Seimas sušaukė 45 posėdžius, apsvarstė 51 įstatymų sumanymą, priėmė 25 įstatymus, skirtus įvairioms gyvenimo sritims. Visą tą laiką dirbo Steigiamojo Seimo komisijos.
Steigiamasis Seimas savo darbą baigė 1922 m. lapkričio 13 d.
Įvairiai susiklostė Steigiamojo Seimo narių likimai: vieni jų žuvo gindami mūsų šalies nepriklausomybę, 14 iš jų mirė tremtyje Sibire, didelė dalis buvo priversta emigruoti į Europą, vėliau Šiaurės ir Pietų Ameriką, kiti paliko ryškų pėdsaką Lietuvos moksle, kultūroje, švietime.

Naujausia informacija

  • Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai

    2021-09-27Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai
    Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo kūną ir tuo pačiu sveikatą, kuri gali būti gera arba gali būti bloga ir dažniausiai tai yra susiję su prastais žmogaus gyvenimo įpročiais. Bet kuriuo atveju gera sveikata yra didelis lobis, kurį reikia laikyti savo rankose kuo tvirčiau. Apie tai kalbamės su Affidea klinikos specialistu, kuris tikina, kad lietuviai pradėjo vis daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Rūpintis savimi yra paprasta Kalbant apie didesnį dėmesį sau pirmiausia reikia pastebėti tai, jog šiuo metu rūpintis savimi yra tiesiog kur kas paprasčiau nei buvo prieš 10 metų. Yra ne tik daug klinikų, tačiau taip pat ir labai daug informacijos, kuri ...
  • Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams

    2021-09-24Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams
    Rugsėjo 10–11 dienomis regioninės ir vietos žiniasklaidos atstovai, gidai ir turizmo paslaugas teikiančių asociacijų atstovai buvo pakviesti į išskirtinį turą po Jotvos pasienio turistinę teritoriją. Eglė BURBAITĖ Šis pirmą kartą gyvai pristatytas maršrutas parengtas įgyvendinant „Interreg V–A“ Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos projektą „Lietuvos-Lenkijos funkcinė teritorija – naujos galimybės turizmo plėtrai“. Tai tarsi susipažinimas su vienuolika naujų skirtingų turizmo maršrutų, kviečiančių keliauti senoviniu jotvingių, kulinarinio paveldo, gamtos, istoriniais, dviračių ir pėsčiųjų, piligrimų, lėto gyvenimo, kalbų, šeimos, amatų ir pirties keliais. Projektu, kuris jungia net 12 partnerių – Lazdijų, Vilkaviškio r., Kalvarijos savivaldybių administracijas, Seinų regiono savivaldybių asociaciją, vienijančią septynias savivaldybes, Rūtelės (lenk. Rutka-Tartak) ...
  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...
  • Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?

    2021-09-22Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet organizuoja specialius gyventojams skirtus seminarus, kurių metu ilgametę patirtį sukaupę specialistai pasakoja gyventojams apie naujausias būstų modernizavimo aktualijas ir atsako į jiems rūpimus klausimus. Kokių užklausų specialistai dažniausiai sulaukia šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais vykstančių seminarų metu? Kokį laiko tarpą daugiabučių renovacijai bus teikiama parama? Tol, kol galios tą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. ...
  • Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?

    2021-09-21Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?
    Kaip apie tvarką namuose galima spręsti įžengus pro duris į prieškambarį, taip ligoninės darbą visuomenei atspindi Priėmimo skyrius. Sunkiai sutiksi žmogų, kuriam per gyvenimą neteko lankytis šiame skyriuje. Ir tikrai nesunkiai rasi tokių, kurie iš ligoninės priimamojo grįžo su karčiomis nuosėdomis širdyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ neretai pasirodo įskaudintų pacientų pasakojimų apie tai, kaip su jais nežmoniškai buvo elgiamasi atvykus į ligoninę, kaip ilgai turėjo laukti, kol juos apžiūrėjo gydytojas. Gerų atsiliepimų matome tikrai mažiau, gal todėl, kad kai viskas gerai, žmogus tiesiog nerašo, pasidžiaugia viduje, o kai skauda – nori išsikalbėti. Loreta TUMELIENĖ Per parą priima apie šimtą pacientų Marijampolės ligoninės direktorius Mantas ...
  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.