Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Valstybės pagrindus kūrė Steigiamasis Seimas

Nors 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės akte buvo nurodyta, kad Lietuvos Steigiamasis Seimas – institucija, turėjusi nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis, turi būti sušauktas kiek galima greičiau, rinkimai įvyko tik daugiau kaip po dvejų metų.

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje, 1922 m.

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje, 1922 m.

Priimtas Rinkimų įstatymas
Laikinoji valstybės valdžia tik 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės laikinų dėsnių 31 straipsniu pažymėjo, jog ji „nustato ir skelbia įstatymą Steigiamajam Seimui rinkti“. 1919 m. spalio 30 d. buvo sukurti juridiniai pagrindai pirmiesiems demokratiniams rinkimams nepriklausomoje Lietuvoje ir priimtas Lietuvos Steigiamojo Seimo įstatymas. Sudarytos devynios rinkimų apygardos, padalytos į apylinkes, tačiau realiai rinkimai vyko tik I–VI rinkimų apygardose. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku paskirtas žinomas teisininkas Petras Leonas, komisijos nariais – teisėjas Vladas Mačys, kunigas, Vasario 16-osios akto signataras Kazimieras Šaulys, žydų atstovas teisininkas Levas Garfunkelis ir lenkams artimas advokatas Aloyzas Bžozovskis.
Įstatymas nustatė, kad apygardų rinkimų komisijų pirmininkais skiriami vienas iš vietos taikos teisėjų arba apygardos teismo narių, o jos nariais – po du iš kiekvienos apskrities. Įstatymas numatė, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui skiriama 3000 auksinių algos per mėnesį, o jos nariams – po 75 auksinius atlyginimo už dalyvavimą kiekviename Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Numatyta suma buvusi veikiau simbolinė, kompensuojanti galimus finansinius praradimus, vykdant savo pareigas rinkimų komisijoje.

Balsavimas vyko aktyviai
Vadovaujantis Rinkimų įstatymu 1920-ųjų balandžio 14–15 d. įvyko Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimai. Tai buvo pirmieji visuotiniai, lygūs, slapti, tiesioginiai rinkimai Lietuvoje. Balsuoti atėjo net 90 proc. visų balso teisę turėjusių piliečių.
Tačiau Steigiamasis Seimas nebuvo toks gausus, kaip buvo numatyta pagal rinkimų įstatymą. Iš bendro mandatų skaičiaus (229) rinkimuose dėl želigovskininkų kontrolės negalėjo dalyvauti 108 kandidatai iš Rytų Lietuvos su Vilniumi, 9 mandatai buvo skirti Klaipėdos kraštui, kuris dar vis nepriklausė Lietuvai. Šioms teritorijoms, į kurias pretendavo Lietuva, bet kuriose rinkimai faktiškai įvykti negalėjo, buvo rezervuota 117 mandatų, t. y., penkiais mandatais daugiau, nei visai lietuvių valdžios kontroliuojamai teritorijai su laikinąja sostine.
Visuotiniuose, tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu pagal proporcinę sistemą 1920 m. balandžio 14–15 d. išrinkta 112 narių. 59 iš jų atstovavo krikščionių demokratų blokui, 29 – valstiečių sąjungai ir socialistams liaudininkams, 12 – socialdemokratams, 6 – žydams, 3 – lenkams ir 3 nepartiniai. Taip pat išrinktas vokietis Rudolfas Kinderis. Šiam mandato atsisakius, nuo 1920 m. rugsėjo 15 d. iki 1922 m. lapkričio 13 d. vieninteliu vokiečių mažumos atstovu Steigiamajame Seime buvo Oskaras Biuchleris. Iš viso Steigiamojo Seimo nariais buvo 150 atstovų.
Steigiamajame Seime dirbo ir būrelis moterų: Felicija Bortkevičienė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Emilija Spudaitė-Gvildienė, Salomėja Stakauskaitė, Veronika Mackevičiūtė (išrinkta 1921 m.), Morta Lukošytė (išrinkta 1922 m.).
1920–1922 m. parlamente buvo daug jaunų žmonių – dvidešimt devyniems nebuvo nė trisdešimties metų. Tik aštuoni parlamentarai buvo vyresni kaip penkiasdešimties metų.
Tarp parlamentarų buvo įvairių profesijų atstovų: darbininkai ir turintys mokslinius laipsnius, pedagogai ir kunigai, ekonomistai ir bankininkai.

 

Steigiamojo Seimo rinkimų komisija po balsavimo.

Steigiamojo Seimo rinkimų komisija po balsavimo.

Nepriklausomą Lietuvą oficialiai pripažino pasaulis
Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune, miesto teatro salėje. Jame dalyvavo 104 parlamentarai. Pirmajam posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, sekretoriavo Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė, į Steigiamąjį Seimą išrinkta I rinkimų apygardoje (Marijampolės).
Posėdžiavusieji parlamentarai Seimo pirmininku išrinko krikščionį demokratą Aleksandrą Stulginskį, kuris 1922 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, perrinktas 1923 m. birželio mėn., pareigas ėjo iki 1926 m. birželio.
Pirmajame posėdyje Steigiamasis Seimas paskelbė, kad atstatyta nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika. Jau gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos Konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. paskelbė antrąją laikinąją Konstituciją, kurioje pirmą kartą deklaruota parlamentinė santvarka. „Visiems Lietuvos piliečiams laiduojama asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybės bei tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų, susirinkimų ir draugijų laisvė. Mirties bausmė naikinama.“
Nepriklausoma Lietuvos Respub­lika oficialiai buvo pripažinta daugumos pasaulio valstybių. 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, ratifikuotos kitos tarpvalstybinės sutartys su Rusija, Latvija, Estija ir kitomis šalimis.
1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva tapo Tautų Sąjungos nare, o rugsėjo 30 d. prisijungė prie tarptautinės Konvencijos dėl kovos prieš prekybą moterimis ir vaikais.

 

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje, 1922 m.

Steigiamojo Seimo pirmo posėdžio 1920 m. gegužės 15 d. pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė (centre), posėdžio sekretorė, į Seimą išrinkta I rinkiminėje apygardoje, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė (antra iš kairės) ir parlamento narės: Emilija Spudaitė-Gvildienė, Salomėja Stakauskaitė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė, 1921 m.

Priimti svarbūs šalies įstatymai
Steigiamasis Seimas dirbo 29 mėnesius, turėjo 257 plenarinius posėdžius ir 963 komisijų posėdžius, priėmė per 300 įstatymų. Nepaisant jauno Seimo narių amžiaus, skirtingo išsilavinimo ir valstybinio darbo patirties, parlamentarų nuveikti darbai įspūdingi. Svarbiausias iš jų – 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta pirmoji nuolatinė Konstitucija, kuri užbaigė iki tol buvusių trijų laikinųjų – 1918 m. lapkričio 2 d., 1919 m. balandžio 4 d. ir 1920 m. birželio 10 d. – konstitucijų ciklą.
1921 m. kovo 29 d. patvirtinti nauji Lietuvos viešosios ir ypač padidinti kriminalinės milicijų etatai, kurie įsigaliojo nuo gegužės 1 d.
1922 m. Seimas priėmė Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo įstatymą.
1922 m. vasario 15 d. priimtas Žemės reformos įstatymas – žemė išdalinta ją dirbantiems ūkininkams, mažažemiams ir bežemiams, buvo uždrausta pirkti ir parduoti didesnius žemės sklypus, nusavinti didesni negu 25 ha ploto miškai.
1922 m. kovo 24 d. patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto statutas.
1922 m. rugpjūčio 9 d. priimtas Piniginio vieneto įstatymas, o remiantis Lietuvos banko įstatymu tų pačių metų spalio 1 d. buvo įvesta nacionalinė valiuta – litas.

Seimas sustabdė savo darbą
Nors 1920 m. rugpjūčio 6 d. Seimas ratifikavo taikos sutartį su Rusija, tačiau netrukus po to sovietinė Rusija pradėjo karą su Lenkija, buvo užimtas Vilnius, o rugpjūčio 27 d. buvo bandyta išprovokuoti karą ir su Lietuva. Vydami bolševikus iš savo krašto 1920 m. rugsėjo 23-osios naktį karo veiksmus prieš Lietuvą pradėjo lenkai, o vėliau ir latviai.
Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs. Lenkijos legionams puolant Lietuvą, Seimo nariai gynė valstybę. Tuo metu veikė vadinamasis Mažasis Seimas, kurį sudarė pirmininkas ir šeši Steigiamojo Seimo nariai. Pagal Mažojo Seimo sudarymo įstatymą šiai institucijai buvo pavestos pagrindinės Steigiamojo Seimo funkcijos: leisti būtiniausius įstatymus, tvirtinti kreditus vykdomajai valdžiai, prižiūrėti įstatymų vykdymą. Per beveik 3 mėnesių laikotarpį Mažasis Seimas sušaukė 45 posėdžius, apsvarstė 51 įstatymų sumanymą, priėmė 25 įstatymus, skirtus įvairioms gyvenimo sritims. Visą tą laiką dirbo Steigiamojo Seimo komisijos.
Steigiamasis Seimas savo darbą baigė 1922 m. lapkričio 13 d.
Įvairiai susiklostė Steigiamojo Seimo narių likimai: vieni jų žuvo gindami mūsų šalies nepriklausomybę, 14 iš jų mirė tremtyje Sibire, didelė dalis buvo priversta emigruoti į Europą, vėliau Šiaurės ir Pietų Ameriką, kiti paliko ryškų pėdsaką Lietuvos moksle, kultūroje, švietime.

Naujausia informacija

  • Mantas Varaška: „Linkiu kuo platesnio požiūrio į viską, kas mus supa“

    2022-01-28Mantas Varaška: „Linkiu kuo platesnio požiūrio į viską, kas mus supa“
    Apie praėjusius metus, kokie jie buvo Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams, ko galime tikėtis 2022-aisiais, kalbamės su meru Mantu VARAŠKA. Loreta TUMELIENĖ – 2021-ieji buvo neeiliniai metai. Pandemija, karantinas, priverstinai sustabdytas gyvenimas, įtampa šalies viduje ir užsienio politikoje. Kaip šiame kontekste sekėsi gyventi Kazlų Rūdos savivaldybei? – Taip pat sunkiai – kaip ir visiems kitiems. Kuo mažesnė savivaldybė, tuo iššūkiai didesni. Tą patį moksleivių testavimą, vakcinavimą, bendrąjį testavimą, priemonių organizavimą privalėjo ir privalo daryti labai mažas skaičius žmonių, kurie iš esmės neturėjo teisės atostogauti, sirgti. Metus pradėjome nuo labai suvaržyto biudžeto. Vėliau paaiškėjo, kad dėl padidinto mokesčių surinkimo (pirmiausia gyventojo pajamų), savivaldybių pajamos didės. ...
  • Nepaisant pandemijos, metai geri

    2022-01-28Nepaisant pandemijos, metai geri
    Apie tai, kokie praėjusieji metai buvo Marijampolės savivaldybei ir jos žmonėms, kuo džiaugtasi ir didžiuotasi, kokie planai 2022 metams, kalbamės su Savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU. Loreta TUMELIENĖ – Kaip vertinate praėjusius metus iš Savivaldybės administracijos direktoriaus pozicijų? – Metai buvo intensyvūs, įgyvendinta daug svarbių projektų, tvarkytos viešosios erdvės, pastatai, gyventojams teiktos įvairios administracinės paslaugos. Džiaugiuosi, jog kartu su savivaldybės Taryba, Administracija ir bendruomene radome geriausius sprendimus įgyvendinti reikiamiems pokyčiams.   – 2021 metais, kaip ir 2020-aisiais, savivaldybei vėl teko kovoti su COVID-19 pandemija, padėti gydymo įstaigoms, mokykloms, darželiams. Kaip sekėsi šiame fronte? – Nors pandemija niekur nesitraukė ir praėjusiais metais, tačiau ji buvo valdoma, jau ...
  • Iššūkių ir suvaržymų nestokojusiais metais – daug šviesių ir džiugių dalykų

    2022-01-28Iššūkių ir suvaržymų nestokojusiais metais – daug šviesių ir džiugių dalykų
    Įprasta, kad metų sandūroje atidžiau žvelgiame į nueinančius metus, analizuojame, kokie jie buvo, ką pozityvaus pavyko nuveikti. Su Marijampolės savivaldybės meru Povilu ISODA kalbamės apie 2021-ųjų Savivaldybės darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas. Loreta TUMELIENĖ – 2021-ieji buvo neeiliniai metai. Pandemija, karantinas, sustabdytas gyvenimas, įtampa šalies viduje ir užsienio politikoje. Kaip šiame kontekste sekėsi Marijampolės savivaldybei? – 2021-ieji, kaip ir prieš tai buvusieji, tikrai buvo kupini iššūkių ir suvaržymų, tačiau buvo ir daug šviesių, džiugių pasiekimų, įgyvendintų darbų, kuriais norisi pasidžiaugti. Dėkoju visiems, kurie praėjusiais metais buvo kartu, savo sąžiningu darbu stengėsi, kad savivaldybėje gyvenantys žmonės jaustų pokyčius, vykstančius vardan visų mūsų gerovės. Žinau, ...
  • Paramos vakaras – gerų darbų Marijampolės visuomenei tąsa

    2022-01-28Paramos vakaras – gerų darbų Marijampolės visuomenei tąsa
    Šeštadienį Marijampolės „Rotary“ klubas sukvietė visuomenę į Paramos vakarą, kurio tikslas kilnus – surinktas lėšas už koncertą paaukoti Marijampolės ligoninėje kuriamai Skausmo klinikai. Loreta TUMELIENĖ Jau antrasis pagalbos ligoninei projektas Skausmo klinikos projektas Marijampolės rotariečių ir ligoninės administracijos iniciatyva pradėtas įgyvendinti dar praėjusiais metais. Marijampolės ligoninės vadovo Manto Čėsnos teigimu, idėja steigti Marijampolėje skausmo kliniką gimė bendradarbiaujant su Marijampolės „Rotary“ klubu, „Mantingos“ valdybos pirmininku Klemencu Agentu, kuris šalį apėmus COVID-19 pandemijai buvo didžiausias iniciatorius, kad verslo, visuomenės padedama Marijampolės ligoninė turėtų visą reikalingą įrangą, kuri padėtų gydytojams gydyti ir išgelbėti kuo daugiau žmonių. Pandemijos akivaizdoje susivienijęs verslas Marijampolėje padarė tai, apie ką kitų ...
  • Saulės energija – išsigelbėjimas regionams?

    2022-01-27Saulės energija – išsigelbėjimas regionams?
    Saulės energijos parkai gali tapti išsigelbėjimu regionams, kuriuose dėl nederlingų žemių žemdirbiams kyla sunkumų. Tačiau šis „žalias“ energijos gavimo būdas tampa vis labiau patrauklus visiems regionams. Gruodžio mėnesį Marijampolės savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl vietovės lygmens inžinerinės infrastruktūros vystymo plano, numatant saulės elektrinių statybą Marijampolės sav. Liudvinavo seniūnijoje, rengimo pradžios ir planavimo tikslų“. Kol kas – planavimo stadija UAB „Aura Power Developments“ Marijampolės sav. Liudvinavo sen. planuoja įrengti 70 MW saulės elektrinių parką. Kadangi planuojama saulės elektrinių galia viršija 500 kW, šiuo atveju turi būti rengiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. Specialusis planas bus rengiamas privačios iniciatyvos pagrindu, jam ...
  • Tarsi koralų vėrinys, sidabru apkraštuotas…

    2022-01-26Tarsi koralų vėrinys, sidabru apkraštuotas...
    Aliuzija šmėstelėjo natūraliai: 35-erių metų bendro (šeimos) gyvenimo sukaktis vadinama koraline. O iš už jūrų marių pas mus atgabentais koralų vėriniais, karoliais jau nuo seno mielai puošėsi merginos Dzūkijoje ir pas mus (sako, čia tie vėriniai buvę prabangesni, daugiau eilių turėję…), būtent koralų vėriniai dabar laikomi ir tautinio šių regionų kostiumo dalimi. Tiesa, Marijampolės kultūros centro senjorų šokių kolektyvo „Sidabra“ moterys puošiasi ne koralų, o gintaro karoliais – vienais už kitus gražesniais. Tačiau tai, kad kolektyvas pažymi būtent 35-erių metų gyvavimo sukaktį, bendrą veiklą, tiek trunkančią, tikrai galima palyginti su didelės šeimos gyvenimo keliu – ir toji metų virtinė iškilo ...
  • Kaunas tapo viena didele visos Europos scena

    2022-01-26Kaunas tapo viena didele visos Europos scena
    Praėjusio šeštadienio vakarą įvyko tai, kam buvo ruoštasi penkerius metus – Kaune surengtas oficialus „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ atidarymas. Prie „Žalgirio“ arenos apie keturiasdešimt tūkstančių žiūrovų stebėjo šiuolaikinio Kauno mito trilogijos pirmąjį veiksmą „Sukilimas“. Dėl šio vakaro šimtai žmonių iš Kauno, Lietuvos ir užsienio dirbo kelerius metus ir organizatoriai surengė šou, kokio Kaunas turbūt dar niekada neregėjo. Tai buvo šiuolaikinės muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų ir poezijos sintezė, papasakojusi istoriją apie miestą, kaip gyvą, nuolat atsinaujinantį stebuklą. Šios unikalios idėja ir apimtimi programos tikslas yra visus ir kiekvieną įtraukti į miesto kūrybos sukilimą. „Gal ne tik įspūdingi skaičiai ir kiti ...
  • Ką reikėtų žinoti: COVID-19 ir PGR tyrimas (pgr testas) bei greitasis antigeno testas

    2022-01-25Ką reikėtų žinoti:  COVID-19 ir PGR tyrimas (pgr testas) bei greitasis antigeno testas
    Tepinėlis iš nosiaryklės PGR testas COVID-19 nustatymui yra tikslus ir patikimas testas diagnozuojant COVID-19. Teigiamas testas reiškia, kad greičiausiai sergate COVID-19. Neigiamas testas reiškia, kad tyrimo metu tikriausiai nesirgote COVID-19. Ištirkite, jei turite COVID-19 simptomų arba buvote susidūrę su asmeniu, kurio COVID-19 testas buvo teigiamas. Kas yra PGR testas? PGR reiškia polimerazės grandininę reakciją. Tai testas, skirtas aptikti konkretaus organizmo, pavyzdžiui, viruso, genetinę medžiagą. Testas nustato viruso buvimą, jei tyrimo metu turite virusą. Testas taip pat gali aptikti viruso fragmentus net tada, kai nesate užsikrėtęs. Kas yra COVID-19 PGR testas? Polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testas COVID-19 nustatymui yra molekulinis testas, kuriuo analizuojamas viršutinių kvėpavimo ...
  • Mediko kelią parodė mama

    2022-01-24Mediko kelią parodė mama
    Praėjusių metų gruodį vykusiame Marijampolės savivaldybės mero padėkos vakare buvo pagerbti Marijampolės ligoninės medikai, pasiaukojančiai gydę ligonius nuo pasaulį užpuolusios COVID-19 ligos, organizavę darbą taip, kad gydymo paslaugos būtų kiek įmanoma prieinamos visiems, kad kuo mažiau žmonių užsikrėstų šia sunkia liga. Dviem ligoninės darbuotojoms buvo įteikti Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliai. Apie Vidaus ligų gydytoją Nelią Radzevičiūtę jau pasakojome „Suvalkiečio“ skaitytojams. Šiandien kalbamės su ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vyresniąja slaugos administratore Inga Ragaišiene, kuri Šv. Jurgio medaliu apdovanota už darbo organizavimą įveikiant COVID-19 iššūkius. Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius – tarsi ligoninės veidrodis. Būtent pabuvojęs jame ...
  • Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo

    2022-01-24Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo
    Sparčiai šalyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, sumušti visi sergamumo rekordai. Statistikos departamentas vakar pranešė , kad ketvirtadienį Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų registruota 7057. Tai didžiausias naujų susirgimo atvejų per parą skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios. Keturiolikos dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 2005 atvejus. Automatiškai išaugo ir darbo mobiliuose punktuose, laboratorijose. Dėl to ilgiau tenka laukti eilės tyrimui ir atsakymo. Loreta TUMELIENĖ Pasak Marijampolės savivaldybės mobilaus punkto koordinatorės Ilmos Lementauskienės, jau nuo sausio pradžios stebimas smarkiai išaugęs PGR tyrimų poreikis. Punkte atsirado daugiau darbo, gali būti ir eilių, kada galima gauti tyrimą, gali tekti palaukti ir iki ...
  • Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti

    2022-01-24Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti
    Per 2021-uosius Marijampolės savivaldybės teritorijoje nustatyta 170 transporto priemonių lenkimo taisyklių pažeidimų, o Marijampolės apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje – 241. Per šių metų dvi sausio savaites Marijampolės savivaldybėje – jau 21 toks atvejis. Šią informaciją pateikęs Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys sako, kad dažnas tokį pažeidimą padaręs vairuotojas nemaloniai nustemba sužinojęs, kad jam gresia ne tik bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas mažiausiai trims mėnesiams. Vairuotojai negali patikėti, kad toje vietoje lenkti buvo draudžiama, kad už tai taip skaudžiai baudžiama. Dirbtinai provokavo situaciją Sausio pradžioje į tokią situaciją patekęs marijampolietis Arvydas savo istorija pasidalijo su skaitytojais, kad jie žinotų, ...
  • Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)

    2022-01-24Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)
    Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių Civilinės metrikacijos skyrių vadovės apžvelgė 2021-uosius metus: kiek gimimų, santuokų ir ištuokų, mirčių per metus įregistruota skyriuose, kokie populiariausi buvo vaikų vardai. Loreta TUMELIENĖ Marijampolės savivaldybėje Pasak Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Romos Grigienės, praėjusiais metais Marijampolės savivaldybėje gimė 482 vaikučiai: 226 mergaitės ir 256 berniukai. Praėjusiais metais sulaukta šešių porų dvynių: vienos mergaičių poros ir penkių berniukų porų. Į Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą įtraukti 92 naujagimiai, gimę užsienyje. Mūsų kraštiečiai daugiausia vaikų susilaukė Jungtinėje Karalystėje – 30, Vokietijoje – 14, Norvegijoje – 11, Airijoje – 7, Danijoje – 8, Švedijoje – 3, Nyderlanduose – 4, Rusijoje – ...
  • Paprastėja daugiabučių modernizacijos procesai

    2022-01-22Paprastėja daugiabučių modernizacijos procesai
    Įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pagal kurią šalies gyventojai gali pasinaudoti valstybės teikiama parama, per 2021 m. šalyje atnaujinta daugiau kaip 340 daugiabučių. Dabar Lietuvoje atnaujinama dar 600 daugiabučių namų, o iš viso nuo 2013 m., kai į renovacijos procesus įsitraukė savivaldybės, iki 2021 m. atnaujinta daugiau kaip 3000 daugiabučių arba 92 tūkst. butų. Pasak APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) pastatų energinio taupumo departamento direktoriaus Vytauto Vrubliausko, pastarųjų metų rezultatai išryškina svarbią tendenciją – vis daugiau daugiabučių gyventojų ne tik nori modernizuoti savo būstą, bet ir imasi realių veiksmų. 2021 m. gruodžio 31 d. baigėsi aštuntas kvietimas atnaujinti daugiabučius – gautų ...
  • Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška

    2022-01-19Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška
    Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte, liaudies menui ir laisviesiems kūrėjams skirtoje parodų erdvėje, pirmoji šių metų paroda – Viktorijos Rūtos Jurgutienės paveikslų ekspozicija. Jos darbų per pastarąjį dešimtmetį esame matę porą kartų, bet šį kartą tai ypatinga paroda: visa, ką pamatysite joje, yra padovanota Marijampolės kultūros centro dailės galerijos fondui. Deja, trečiosios parodos mūsų mieste atidarymas – jau be pačios autorės… Viktorija Jurgutienė gimė 1936 metais Marijampolėje ir nors likimas susiklostė taip, jog augo Alytuje, vėliau gyveno Kaune, save visada priskyrė ne dzūkams, o suvalkiečiams… Vasaromis dažnai lankydavosi Kermušinės kaime netoli Igliškėlių – gal ir iš šių įspūdžių po dešimtmečių gimė ...
  • Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu

    2022-01-19Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu
    Neseniai, sausio 6 d., buvo minimos rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino 129-osios gimimo metinės. Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybių paribyje esančiame Pilotiškių kaime gimęs rašytojas buvo prisimintas ir jo gimtinėje esančiame muziejuje, o po ten vykusio renginio į Marijampolę atvyko rašytoja, buvusi ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Įsimintinų, įdomių ir daugelio pamėgtų knygų apie Žemaitę, Maironį, Salomėją Nėrį, Vytautą Mačernį autorė A. Ruseckaitė susitikimo Bulotų namuose metu pradžiugino literatūros mėgėjus – naujasis jos romanas „Vilko plaukas“ yra būtent apie V. Mykolaitį-Putiną, ir jis, tikimasi, skaitytojus pasieks 130-ųjų rašytojo gimimo metinių proga. Visas gyvenimas – viename muziejuje Renginys Bulotų namuose prasidėjo V. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.