(Kazio Bridžiaus 115-osioms gimimo metinėms)
Šių metų sausio 15 d. sukako 115 metų, kai gimė tarpukaryje Marijampolėje leisto laikraščio „Suvalkietis“ redaktorius Kazys Bridžius (1908–1982).
Gimė K. Bridžius Šunskuose smulkaus verslininko šeimoje. Tėvai keletą metų uždarbiavo Anglijoje – čia gimė sūnūs Jurgis ir Juozas, o grįžus į Lietuvą – dukra Marytė ir pagrandukas Kazys. Vyresnieji vaikai mažai ragavo mokslo, tad nors jaunylis bus mokytas – nusprendė tėvai ir leido jį į Marijampolės gimnaziją. Jaunuolis buvo smalsus, mėgo literatūrą, ypač Dž. Bairono poeziją, kuri jam darė didžiulį įspūdį. Kai savo šeimoje susilaukė sūnaus (t. y., šių eilučių autoriaus), parinko Manfredo vardą pagal to paties pavadinimo draminę poemą. Labai žavėjosi S. Jesenino eilėraščiais (gerai mokėjo rusų kalbą), vertė juos ir spausdino. Jaunystėje domėjosi žurnalistika, talkino advokatui Andriui Bulotai, bendradarbiavo K. Stikliaus redaguotose „Šešupės bangose“. Jaunas pradėjo rašyti eilėraščius, kurie pateko į 1931 m. išleistą knygutę (pasirašė slapyvardžiu Alfredas Banga, slapyvardžiais pasirašinėjo ir vėliau).
K. Bridžius žurnalistinę veiklą pradėjo Šiauliuose, kur bendradarbiavo ir pats redagavo tokius laikraščius, kaip „Šiaulietis“, „Momentas“. Spausdino aštrius, kritiškus straipsnius po 1926 metų perversmo – tai nepatiko karininkijai. Jauni karininkai Šiauliuose Kaziui Bridžiui porą kartų pagrasino, bet jaunasis korespondentas nenurimo. Vieną naktį su trenksmu išvertę jo kambario duris, karininkai įsiveržė ir ištraukę iš lovos nusivežė jį automobiliu į Šiaulių pakraštį, Piktmiškį. Gerokai aplamdė šonus ir prigrasino iki vidurdienio dingti iš Šiaulių. Antro perspėjimo K. Bridžius nelaukė ir grįžo į Marijampolę…
1930 m. atlikęs karinę tarnybą buvo pakviestas redaguoti „Suvalkietį“. Laikraščio leidėjas buvo Petras Mažunaitis, anksčiau dirbęs Kaune ir turėjęs giminių Amerikoje. Pirmas numeris išėjo 1930 m. balandžio 17 d. Pradžioje laikraštis neturėjo didelio pasisekimo, buvo neįdomus, mažai prenumeratorių – vos 800, bet redaguojant K. Bridžiui, tapo įdomesnis, skelbė apskrities naujienas iš valsčių, dailininkas Juozas Penčyla (1908–1979) paįvairindavo laikraštį šaržais, karikatūromis.
Iliustruodamas „Suvalkiečio“ trečiųjų metinių sukaktį jis nupiešė leidėją P. Mažunaitį besukantį „perpetuum mobile“ (lot. amžinąjį variklį): kad žodžiai ir popieriai virstų pinigais, o redaktorių K. Bridžių – iki prakaito rašantį naują straipsnį ir svajojantį apie vedybas, Nobelio premiją, spaudos balių, loteriją ir dienraštį… Spaudos baliai tuo metu buvo populiarūs, ten rinkdavosi Marijampolės elitas, būdavo loterija, dalyvių aprangos kodas – frakas. Viename šaržų J. Penčyla pavaizdavo savo draugą K. Bridžių su fraku ir madinga tuo metu jauniems džentelmenams lazdele.
K. Bridžiaus straipsniai, kai kurie interviu (pvz., straipsnis apie žydų tautybės dailininką Maksą Bandą (1900–1974), kuris 1933 m. svečiuodamasis JAV nutapė prezidento Franklino Ruzvelto portretą) turi išliekamąją vertę. Dailininko talentą dar 1932m. liepos 17 d. numeryje atskleidė būtent K. Bridžius. Dabar citatos iš to straipsnio yra Gaono muziejuje Vilniuje.
„Suvalkietis“ ėjo iki 1936 m. Keitėsi redaktoriai. Paskutiniais metais trumpai redagavo Jurgis Kalakonis-Kalakauskas. Laikraštį nustota leisti dėl finansinių sunkumų.
1937 m. gruodį K. Bridžius pradėjo redaguoti laikraštį „Suvalkų kraštas“, užpildydamas „Suvalkiečio“ paliktą tuštumą. Leidėjas Bronius Sirutis buvo „Dirvos“ bendrovės savininkas. Šis laikraštis buvo mažesnio formato nei „Suvalkietis“, bet talpesnis ir įdomesnis. Korespondentams pajėgė mokėti honorarus. Laikraštis ėjo iki pat sovietų invazijos 1940 m., B. Sirutis buvo areštuotas.
K. Bridžius nelaukė, kol jį sovietai areštuos ar ištrems, ir pasitraukė į Vokietiją. Ten dirbo informacinėje tarnyboje, kino filmų apžvalgininku ir kt. Baigiantis karui vos nežuvo bombarduojant Berlyną. Pokariu daug lietuvių apsigyveno DP (perkeltųjų asmenų) stovyklose. K. Bridžius pateko į Hanau stovyklą anglų zonoje. Rusų karinė vadovybė ragino pabėgėlius grįžti į „išlaisvintą“ sovietinę Lietuvą, tačiau nė vienas nepasidavė agitacijai. K. Bridžius (1945–1947 m.) stovykloje leido periodinį leidinį „Hanau lietuviai“, taip pat tapo radijo žinių apžvalgininku.
1946 m. gegužę Hanau vyko lietuvių žurnalistų suvažiavimas, atnaujinęs Lietuvos žurnalistų sąjungą, kurią sovietai panaikino 1940 m. Buvo pakviestas ir K. Bridžius, tarp jaunųjų – būsimas avangardinio kino kūrėjas Jonas Mekas, kurio gimimo šimtmetį pažymėjome pernai. 1947–1948 metais pabėgėliai, nesulaukdami Lietuvos išvadavimo, pasklido po įvairias šalis. K. Bridžius su rašytoju J. Kralikausku pateko į Kanados šiaurę – aukso kasyklas. Buvusiems inteligentams teko tapti juodadarbiais šachtininkais – vis geriau, nei Sibire, nors ir sunku, bet laisvas… Vienos avarijos metu K. Bridžius išgelbėjo gyvybę J. Kralikauskui.
…Man teko su juo 1997 m. pasikalbėti Vilniuje, kai sulaukęs Nepriklausomybės grįžo Tėvynėn. Jis pasakojo: „Gerai pažinojau Bridžių. Jis buvo intelektualus žmogus, po darbo aukso kasyklose nemėgo kortuoti, tuščiai leisti laiko, mėgo skaityti. Nemažai bendraudavome, nes ir likimai buvo panašūs: liko Lietuvoje šeimos, jautėmės vieniši. Aš buvau abstinentas, o Kazys savo gėlą kai kada ramindavo taurele.“ Atsisveikindamas rašytojas padovanojo savo knygelę „Urviniai“ apie aukso kasyklos laikotarpį.
Po privalomo metų darbo K. Bridžius nebesiryžo vykti į didesnius Kanados miestus kaip kiti, o užsidarius kasyklai buvo priverstas persikelti jau ligotas, palaužta sveikata į Torontą. Ten, retkarčiais susitikdamas likimo draugus, vienišas baigė gyvenimą 1982 m. gruodžio 2 -ąją. Dar sovietiniais metais man pavyko gauti vizą ir pargabenti tėvo palaikų urną į Šiaulius ir palaidoti Donelaičio kapinėse, kur ilsisi jo jaunystės bendražygis Kazys Tumkevičius. Čia 1984 m. atgulė ir mano mama Bronislava Bridžiuvienė. Tik kapas sujungė juos po daugelio išsiskyrimo metų.
Pagerbiant tėvą 2011 m. jo tėviškėje Šunskuose Varpo gatvės namas Nr. 12 buvo pažymėtas memorialine lentele, ją atidengė tuometis Seimo narys Albinas Mitrulevičius. „Bočių“ ansamblis padainavo keletą dainų, Šunskų mokinukės padeklamavo K. Bridžiaus eilėraščių. Seniūnijoje vyko pokalbis apie K. Bridžiaus teatrinę veiklą, kurią pristatė šviesaus atminimo pedagogas Vytautas Viliūnas. Buvo akcentuotas K. Bridžiaus ir K. Tumkevičiaus vaidmuo rūpinantis teatro įkūrimu Marijampolėje (1940 m. buvo įkurtas Darbo teatras, jo vadovu paskirtas K. Bridžius, o režisieriumi – K. Tumkevičius). Šis teatras iki sovietų invazijos suspėjo pastatyti keletą vykusių spektaklių.
Manfredas BRIDŽIUS, Biržai, 2023-01-10
