Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ugnė Galadauskaitė: „Kad būsiu žurnalistė, žinojau jau vaikystėje“

Iš Marijampolės kilusi jaunoji LRT ikona – laidų vedėja ir žurnalistė Ugnė Galadauskaitė – į tėvų namus jau kuris laikas grįžta kur kas rečiau nei studijų metais. Darbas LRT ir LRT Kultūros kanalų eteryje, laidų ir reportažų filmavimas, renginių vedimas netgi ir itin veržlaus, ugningo temperamento žmogui, kokia, mūsų akimis, ir yra Ugnė, diktuoja naujus įpročius. Beje, „Suvalkietis“, U. Galadauskaitės teigimu, tebėra mylimiausias regiono laikraštis. Būtent „Suvalkiečio“ redakcijoje studijuodama žurnalistiką Vilniaus universitete ji po pirmo kurso atliko praktiką, kada ir įsitikinome, kad Ugnės tėvai nė kiek neprašovė išrinkę jai tokį vardą. Būsimoji žurnalistė nestokojo idėjų, o su visomis redakcijos užduotimis susidorodavo ugnies greičiu, be to, išradingai, tiksliai ir be klaidų. Kai po gerų metų Ugnę išvydome LRT ekrane rengiančią reportažus iš įvairių šalies vietų, tikrai nenustebome. Priešingai – pasidžiaugėme, kad pas mus praktikos įgijusi jaunoji kolegė sėkmingai debiutavo televizijoje. O netrukus darbas televizijoje Ugnei tapo kasdienine duona.
Šiandien skaitytojų dėmesiui – Ugnės GALADAUSKAITĖS interviu.

 

Dar vaikystėje tapti žurnaliste nutarusi Ugnė mano esanti teisingame kelyje.

Dar vaikystėje tapti žurnaliste nutarusi Ugnė mano esanti teisingame kelyje.

– Ugne, teko skaityti, kad apie tai, jog būsite žurnalistė, namiškiams pareiškėte dar gana ankstyvoje vaikystėje, klausydamasi vyresnės sesers ir jos klasės draugės pokalbio apie pastarosios apsisprendimą studijuoti žurnalistiką ir abejones dėl to, ar pavyks ten įstoti. Kas išprovokavo tokį Jūsų pareiškimą – ambicijos ar suvokimas, kad jums žurnalistika irgi yra patraukli profesija?
– Dabar man net sunku pasakyti, kodėl aš taip tuomet pasakiau, nes buvau gal vienuolikos ar dvylikos metų ir mokiausi penktoje ar šeštoje klasėje. Tuomet turbūt visa giminė svarstė, kokią specialybę ir kokias studijas turėtų pasirinkti mano sesuo. Natūralu, kad girdėdama tas kalbas ir aš pradėjau svarstyti, ką gi čia man reikės daryti, kai baigsiu mokyklą. Pamenu, kad tada man labai įstrigo tos sesers klasės draugės pasakojimas, kad įėjusi į auditoriją per stojamąjį pokalbį ji ten išvydo Editą Mildažytę, Henriką Vaitiekūną, Marijoną Mikutavičių ir dar kažką. Aš pagalvojau: „Dieve! Kokie įdomūs žmonės! Aš irgi norėčiau su jais pabendrauti!“. Vis dėlto įdomiausia, kad į tą mano pareiškimą, jog būsiu žurnalistė, tuomet niekas rimtai nesureagavo, galvodami, kad kol baigsiu mokyklą, dar šimtą kartų nuomonę pakeisiu. Bet aš nė karto jos taip ir nepakeičiau. Tik vieną kartą gyvenime man buvo labai baisu, kai laukiau stojimo rezultatų. Aš pirmu numeriu buvau įrašiusi žurnalistiką, o antru – ekonomiką, nes mano mama labai norėjo, kad bent viena iš dukterų būtų ekonomistė. Štai tada ir pagalvojau, kad jeigu neįstosiu į žurnalistiką, pasaulio pabaigos tikrai nebus, bet pasaulio pabaiga man bus, jei įstosiu į ekonomiką. Laimė, taip nenutiko, plano B neprireikė, ir aš labai džiaugiuosi. Manau, kad esu savo vietoje.
– Ar nutarusi, kad būsite žurnalistė, dar mokydamasi mokykloje kryptingai tam rengėtės, pavyzdžiui, ar rašėte straipsnelius į vietos spaudą?
– Ne. Pamenu, tėtis man dažnai pasakodavo apie Marijampolės laikraščius, televiziją, Jaunųjų žurnalistų mokyklą ir dažnai mane grizindavo, klausdamas, ką aš pasakysiu, jei per stojamąjį pokalbį kas nors iš žurnalistų manęs paklaus, ką toje srityje aš jau esu nuveikusi. Aš buvau įsitikinusi, kad mokydamasi mokykloje negaliu sau leisti būti jaunąja žurnaliste, rašyti straipsnelius į spaudą ir leisti savo laiką papildomoms veikloms. Juolab kad ir taip jų daug turėjau. Be to, pasiskaičiau priėmimo taisykles ir sužinojau, kad stojant į žurnalistiką jokių papildomų balų už kažkokius darbus neskiriama. Tad nutariau, kad visas jėgas ir laiką privalau skirti kuo geresniems baigiamųjų egzaminų rezultatams pasiekti. Ši mano taktika pateisino lūkesčius.
– Ar apsisprendusi tapti žurnaliste save matėte būtent televizijoje?
– Nepasakyčiau, kad buvau griežtai nusistačiusi, nors širdis gal labiausiai į televiziją ir linko. Bet man atrodė įdomu dirbti ir žurnaluose, ir laikraščiuose. Vienintelis, kas manęs tikrai netraukė, buvo radijas ir aš čia savęs taip ir neišbandžiau.
– Ar tikrai žurnalisto profesija atitinka Jūsų dinamišką būdą, charakterį ir siekį daug keliauti, daug pažinti, daug sužinoti?
– Taip. Man labai patinka vienos mano kolegės mintis, kad dirbti žurnalistu yra labai gera, nes kasdien tu susiduri su kitų žmonių problemomis. Ryte tu jomis pasidomi, vakarop jau pateiki galutinį produktą – reportažą, ir viską pamiršti. Ir kai vieną dieną domiesi vieno žmogaus problemomis, kitą – kito, o trečią, pavyzdžiui, dalyvauji kokiame nors renginyje, tau pačiam atrodo, kad savo rūpesčių nė neturi. Kitas dalykas labai gerai, kad gali aprėpti daug skirtingų temų, skirtingų prob­lemų. Kai nuolat giliniesi į vieną temą, atsiranda pavojus, kad pradėsi žiūrovui apie tai pasakoti pernelyg sudėtingai, specifine kalba ar naudodama specifinius terminus, kurių žiūrovas gali nesuprasti, ir tai bus jau negerai.
– Ar tiesa, kad Jums dėl darbo televizijoje teko specialiai mokytis dikcijos?
– Aš mokiausi ne dikcijos, o atsikratyti suvalkietiškos tarmės. Tai dariau savo iniciatyva, nes mane pačią šiek tiek erzino eteryje girdimas mano suvalkietiškas akcentas. Tuo tarpu TV naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis, kuriam aš vienąkart kalbėdamasi darbo reikalais pasiguodžiau dėl ryškios savo tarmės, tuomet man pasakė: „Jeigu BBC (didžiausias pasaulio transliuotojas, įsikūręs Jungtinėje Karalystėje – aut. pastaba) laidų vedėjams leidžia kalbėti visomis tarmėmis ir dialektais, kodėl mes čia, Lietuvoje, turėdami tik keturias tarmes negalime jų leisti girdėti per televiziją? Tai nėra nieko blogo, tarmėmis šalis turėtų didžiuotis.“ Ir tie mūsų direktoriaus žodžiai mane ne tik nuramino, bet ir tikrai paglostė širdį. Tik „užmigti ant laurų“ aš tikrai neketinau, nes žinau, kad yra žiūrovų, kuriuos ta tarmė nervina. Nuėjau pas tarmių specialistę, pasitariau ir praėjau netgi tam tikrą kursą. Tiesa, kaip kalbėjau suvalkietiškai, taip ir tebekalbu, bet dabar aš jau išmokau ir dirbdama studijoje, pristatinėdama žinias, žinau, kurią balsę reikia prispausti, kad tarmė būtų kuo mažiau girdima.
– Ar nenorėtumėte savęs realizuoti kokioje nors kitoje žurnalistikos srityje, pavyzdžiui, tiriamojoje ar panašiai?
– Aš turiu visokių minčių, kurios dar plaukioja ore, ir dalintis jomis nelabai noriu. Nuo dabartinio darbo aš tikrai nenutolsiu, nes jau kiekvieną savaitę du kartus skaitau „Panoramos“ žinias ir tris kartus – 17.30 val. žinias. Taigi jau įkėliau koją į pagrindinę Naujienų tarnybos laidą ir tuo labai džiaugiuosi.
Be to, laidoje „Laba diena, Lietuva“ dirbu kaip reporterė, o LRT Kultūros kanale vedu europietiško gyvenimo būdo ir kultūros laidą „Euromaxx“. Kadangi turiu laiko ir esu tokia nenustygstanti, noriu kažką daryti, dar ketinu save išbandyti ir naujuose amplua. Tik kaip jau minėjau, nuo televizijos nutolti neketinu.
– Ar nebandė iš LRT pervilioti komercinių televizijų kanalai?
– Negaliu sakyti, kad bandė pervilioti, bet pasiūlymų buvo ir gana nemažai. Džiaugiuosi, kad jais nesusiviliojau, nes kaip tik buvo pasipylę tuo metu, kai mano karjera LRT tarsi buvo užsistovėjusi. Džiaugiuosi, kad dirbu LRT, nes šis televizijos kanalas man visuomet atrodė būtent tas, kuriame aš geriausiai tikčiau. Nežinau, kaip įvykiai gali susiklostyti ateityje, bet noriu pasakyti, kad labai myliu ir gerbiu žmones, kurie dirba LRT. Tarp jų yra daug, kuriuos nuo seno laikau autoritetais, kokiais kada nors ir aš norėčiau būti. Esu skaičiusi tokią mintį, kad kai ateini į naują darbovietę, pirmiausia turi nesistengti įtikti darbdaviui, o apsidairyti kolektyve ir pažiūrėti, ar jame dirba žmogus, kurio vietoje tu norėtum dirbti po dešimties metų. Aš apsidairiau ir LRT pamačiau daug žmonių, kokiais aš norėčiau tapti po dešimties metų.
Dar vienas niuansas – LRT turi Baltijos šalyse moderniausią žinių studiją, o aš turiu puikias galimybes dirbti ir kaip žinių vedėja, ir kaip reporterė, ir kaip gyvenimo būdo žurnalo vedėja. Taigi tokių galimybių nenoriu prarasti.

U. Galadauskaitė drauge su buvusia auklėtoja A. Paplauskiene šių metų spalį Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinėje mokykloje vedė mokyklos 25-mečio jubiliejinį renginį.

U. Galadauskaitė drauge su buvusia auklėtoja A. Paplauskiene šių metų spalį Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinėje mokykloje vedė mokyklos 25-mečio jubiliejinį renginį.

– Jūs jauna, gabi, žavi ir populiari. Ar nesate sulaukusi, pavyzdžiui, milijonierių pasiūlymų po kojų „sukloti visas žvaigždes“ ar nupirkti Jums kokį televizijos kanalą?
– Tokių konkrečių dviprasmiškų pasiūlymų nesu sulaukusi. Manau, kad kokią energiją pats skleidi, tokią energiją ir trauki. Aš niekada nesitikėjau, kad man kas nors ką atneš ant lėkštutės. Esu įsitikinusi, kad žingsnis po žingsnio viską galiu pasiekti pati. Tad kokio nors dviprasmiško pasiūlymo aš ne tik nesvarstyčiau, bet jo net neišklausyčiau iki galo.
– O kokio keisčiausio pasiūlymo esate sulaukusi?
– Vesti draugų vestuves. Man tai buvo labai netikėta ir aš to pasiūlymo atsisakiau, nes tiesiog nenorėjau sugadinti draugų šventės. Šiaip aš galiu vesti renginius, tačiau privalau nepažeisti savo ir LRT sutarties. Štai, pavyzdžiui, spalį su buvusia savo auklėtoja Andžela Paplauskiene vedžiau „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos 25 metų jubiliejaus šventę. Su kolega Ignu Krupavičiumi Marijampolės kultūros centre rytoj vesime vaikų ir jaunimo populiariosios muzikos festivalį „Rasos lašeliai“, kuris bus transliuojamas LTR Kultūros kanalu.
– Ugne, buvote išrinkta mylimiausia visų laikų LRT laidų vedėja. Ką Jums tai reiškia?
– Aš, aišku, labai džiaugiuosi ir man labai malonu, bet galvoju, kad taip tiesiog sutapo, jog balsavo daug jaunų žmonių, kurie yra mano „Facebook“ draugai, nes šioje televizijoje tikrai dirbo ir tebedirba daug asmenybių, pradedant legendine Gražina Bigelyte, baigiant kitomis žvaigždėmis, kurios, mano nuomone, tikrai buvo daug vertesnės tokio titulo. Man labai malonu, kad aš bent į tą žiūrovams pasiūlytą sąrašą patekau. Tik to apdovanojimo ir titulo tikrai nesitikėjau. Tad jį priėmiau su avansu, manydama, kad man tai yra paskatinimas ir savotiškas spyris dar labiau stengtis. Kartu manau, kad tai tiesiog įrodymas, jog esu teisingame kelyje.
– Dėkoju už pokalbį.

Naujausia informacija

  • Tik šiaip sau besivažinėjant… (Istorijos be datų)

    2021-06-02Tik šiaip sau besivažinėjant... (Istorijos be datų)
    Besibaigiantis pavasaris ir jau visur atvertos savivaldybių „sienos“ paskatino sutvarkyti ne savo valia atidėtus reikalus. (Kas būtų galėjęs kada pamanyti, kad ilgus mėnesius negalėsi aplankyti už dešimties kitos kilometrų esančių artimųjų kapų ar valandą kitą pasisvečiuoti pas tolokai gyvenančią krikštamotę ypatinga jos gyvenimo proga?) Kitaip sakant – pribrendo būtinybė apsukti nemažą ratą šio krašto keliais. O kadangi šeštadienis, kaip reta šią gegužę, išpuolė net ir saulėtas, tai atsirado proga pasidairyti po vietas, kuriose seniai bebūta. Savo malonumui, neturint kokio didesnio visuomeninio tikslo. Vis dėlto – važiuoji, pamatai, imi svarstyti… …Daug būtų galima kalbėti apie gegužės gražumynus – pradedant dar tądien nespėjusia ...
  • Tikrai minėsime Sūduvos metus (Seimas sutarė dėl atmintinų metų 2022-aisiais)

    2021-06-02
    Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 13 d. pranešime žiniasklaidai informuojama, kad posėdyje pritarta 13 iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais, „skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktis, atkreipti dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis. Vyriausybei pasiūlyta parengti minėjimų programas ir 2022 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti“. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje 2022-uosius yra nusprendęs paskelbti Lietuvos karaimų metais, nes kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi 2022-aisiais iš viso minėsime 14 atmintinų metų. Kaip jau esame informavę anksčiau, marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko iniciatyva buvo teikiamas siūlymas ...
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Pasauliui reikia žiedų ir… poezijos (Sukaktis)

    2021-05-26Pasauliui reikia žiedų  ir... poezijos (Sukaktis)
    Nijolė LINIONIENĖ …1991 metų gegužės 24 dieną Kazlų Rūdos viešojoje bibliotekoje (dabar – Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka) gimė ypatingas reiškinys – Kazlų Rūdos krašto literatų ir menininkų klubas, pavadintas, tiesa, ne iš karto, gražiu ir paslaptingu „Girių versmės“ vardu. Jo turtas – kuriantys žmonės, kuriuos pakalbėti apie poeziją, pasidalinti savo kūryba tąsyk pakvietė Vitalija Filipova, nuo pradžios visų tik vardu vadinama. Ir jau 30 metų Vitalija vis dar visus myli, buria, skatina, organizuoja… Kiek būta smagių ir prasmingų savojo būrio susirinkimų, kelionių pas bičiulius ir renginių, priimant svečius pas save, kaip džiaugtasi pirmosiomis kukliomis knygelėmis – ir 2016 metais išėjusiu solidžiu ...
  • Antroji „Sibiro Madonos“ laida

    2021-05-26
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido antrąją knygos „Sibiro Madona“ laidą. Pirmoji laida pasirodė šių metų pradžioje ir buvo išpirkta per 2 mėnesius. „Mums žinoma daugiau kaip trys tūkstančiai tremties vietų, apie 1200 kalinimo vietų, apie 700–800 represuotųjų kapinių, tačiau tik vienose kapinėse – Korbiko – kaip centrinė maldos vieta stovėjo Švenčiausios Mergelės Marijos skulptūra, išdrožta politinio kalinio Jono Maldučio“, – sako knygos „Sibiro Madona“ sudarytoja Birutė Panumienė. Pasak LGGRTC vyr. istorikės Birutės Panumienės, centre yra surinkta apie 70 tūkst. represuotų Lietuvos piliečių prisiminimų ir apie 50 tūkst. nuotraukų iš represuotų vietų. Apie Korbiko arba kitaip vadinamą Sibiro Madoną taip ...
  • Muziejų naktis Paežerių dvare

    2021-05-26Muziejų naktis Paežerių dvare
    Penktadienio, gegužės 21-osios, pavakarę visus, išsiilgusius renginių, į oficialų turizmo sezono atidarymą pakvietė Vilkaviškio sav. Paežerių dvaras, kuriame vyko Muziejų nakties renginys „Pro šimtmečio miglas sugrįžta Suvalkijos dvarų kasdienybė“. Marija BURBIENĖ Po didelę Paežerių dvaro teritoriją pasklidę Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus lankytojai mėgavosi ne tik vakaro gaiva, bet ir galėjo ledainėje ir oficinoje nemokamai apžiūrėti senovinės technikos, buities rakandų ekspozicijas, pasigrožėti apylinkėmis iš 17 metrų aukščio belvederio bokšto, dalyvauti edukacijose „Senojo pašto paslaptys“, „Istorija iš močiutės šėpukės“, „Tai iš sapno pasakėlės pas vaikus keliauja lėlės“ ir kitose, pavaikščioti po dvaro rūmus ir susipažinti su jo istorija, taip pat pasiklausyti puikaus koncerto ant ...
  • Kalvarijietis – konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finale

    2021-05-26Kalvarijietis – konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finale
    Šiais metais organizuotame 26-ajame moksleivių konkurse „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ dalyvavo 140 moksleivių iš visos šalies. Kalvarijos gimnazijos istorijos mokytojas Algimantas Babeckas turi ilgametės patirties ruošti mokinius šiam konkursui. Ne kartą jie laimėję prizines vietas. Šiemet Kalvarijos gimnazijos gimnazistas Lukas Kubilius, vienintelis iš Suvalkijos moksleivių, taip pat pateko į šio konkurso respublikinį finalą. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos stadione įrengtame palapinių miestelyje vyresnių klasių moksleiviai varžėsi dėl geriausio Lietuvos kariuomenės ir karo istorijos žinovo vardo. Dalyvaudamas ketvirtą kartą Lukas garbingai atstovavo savo kraštui ir gimnazijai. Dalį jo atsakymų komisija įvertino aukščiausiais balais, tačiau patekti tarp prizininkų nepavyko. „Suvalkiečio“ informacija
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Rėjus (Ray) Bartkus: „Esu perfekcionistas“

    2021-05-22Rėjus (Ray) Bartkus:  „Esu perfekcionistas“
    Rėjų Bartkų – menininką, gyvenantį Niujorke ir Filadelfijoje (JAV), žinome, kaip išskirtinio reiškinio – Marijampolėje vykstančio tarptautinio meno simpoziumo „Malonny: Marijampolė, Londonas, Niujorkas, idėjų migracija“ („Malonny“) – sielą, iniciatorių, organizatorių. Tačiau yra ir kita R. Bartkaus asmenybės pusė – tai talentingas menininkas, vizualinei išraiškai naudojantis įvairias, kartais neįprastas, rafinuotas meno formas. Mūsų miestui R. Bartkus kasmet padovanoja po sienų tapybos darbą – ne vienas laukiame, kokį piešinį pristatys būtent jis, nes visuomet geba nustebinti originalia idėja ir dažniausiai – harmonija, sklindančia iš jo darbų. Taigi – pažintis su R. Bartkumi, kuris neabejingas mūsų miestui ir jau laukia vasarą vyksiančio tradicinio „Malonny“. – Kaip ...
  • Marijampolę garsinanti sienų tapyba

    2021-05-22Marijampolę garsinanti sienų tapyba
    Mūsų miestą garsinanti sienų tapyba – reiškinys, žinomas visoje šalyje ir net užsienyje. Mieste yra arti trijų dešimčių sienų piešinių, kai kurie iš jų – išskirtiniai gatvės meno pavyzdžiai. Įdomūs ir vizualine išraiška, ir originaliomis idėjomis. Įvairovę, originalumą lemia tai, kad piešinius kasmet kuria iš įvairių šalių suvažiavę talentingi, žinomi menininkai, kuriuos suburia tarptautinio meno simpoziumo iniciatorius, pagrindinis organizatorius Rėjus Bartkus iš JAV. Marijampolės sienų tapyba įvairiuose turistiniuose giduose įvardijama kaip reiškinys, dėl kurio verta aplankyti mūsų miestą. Tarptautinis meno simpoziumas „Malonny: Marijampolė, Londonas, Niujorkas, idėjų migracija“ jau tapo kasmetiniu, tradiciniu renginiu. Per aštuonerius simpoziumo metus buvo ne tik sukurti miestą garsinantys piešiniai, bet ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.