Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Valstybės šimtmečio varpas skambės ir 2018-ųjų Lietuvos kultūros sostinėje

 

 

 

 

 

 

 

 

Nugalėtoja pripažinta Saulė Andriuškaitė iš Marijonų gimnazijos.

 

 Atrasti Marijampolę iš naujo

Jaunimo muzikinis konkursas „Žvaigždžių atspindžiai“ gimė prieš 10 metų

„Skulptoriai – atkurtos valstybės šimtmečiui“

Ką mena senos fotografijos?

2018 12 13


Pasirodo muzikali Savickų šeima.

 

Biblioteka jau kviečia ir laukia

„Akcentas“: tolimi metai ir ši diena

Šiaurės rašytojų knygų puslapiais

„Išskleiskime sparnus“

Baigėsi respublikinė paroda

2018 12 04


Po pamaldų liuteronų evangelikų bažnyčioje renginio dalyviai pagerbė Kristijoną Donelaitį.

 

 Žvilgsnis į pasaulį žydų tautybės menininko akimis

Donelaičio, Vydūno – ir mūsų visų Lietuva…

Premjera! Nors – ne visai…

Ką primena senos fotografijos? (Fotomįslė)

2018 11 27


Kada nors nuotrauka bus istorinė: kolektyvas jubiliejaus dieną miesto fone.

 

 Jūrės miestelio gyventojams pristatyta daug metų Lietuvą garsinusi sutuoktinių pora

„Iki šimtmečio jau nebe daug…“

2018 11 20


Štai tokiam orkestrui Marius diriguoja ir vadovauja...

 

 Kol Žemėje gyvens žmonės, poezija neišnyks

Iš tiesų – labai viešas gyvenimas… (Parodos)

Mariaus mostui paklūsta didelis orkestras

III tarptautinė Rimvydo Žigaičio vaikų ir jaunimo kamerinės muzikos savaitė

2018 11 13


Iš buvusių kultūros namų balkono skelbiama apie šios įstaigos atidarymą 1948 metais.

 

Kultūros metraštis: septyni prasmingi dešimtmečiai (Jubiliejus)

Atstovaus Suvalkijai

Nepralaimintis skudučių ansamblis „Tūto“

Svajonės pildosi, jei labai tiki… (Iniciatyvos)

Praskleista užmaršties užuolaida

2018 11 06


Profesionalai gali džiaugtis: jaunimas iš kelių mokyklų parodė, kad pamaina bus.

 

Spalis – ir su „Medynių“ ženklu (mėnesio renginių apžvalga)

„Tarp pilkų debesų“ – mūsų praeitis ir dabartis

Ką primena senos fotografijos?

2018 10 30


Kruizinio kelto turistams ir keleiviams „Gandružis“ ir zanavykų kolektyvai parengė bendrą nuotaikingą programą.

 

 Meilės lyrikos rinktinė

Šimto metų bendrystės akcentai (Parodos)

„Gandružis“ – pirmajame Lietuvos šokių kruize

Festivalis „Nepatogus kinas“ atkeliauja į Marijampolę (Kviečiame apsilankyti)

2018 10 23


Antrąja paroda susidomėjo įvairi publika (ant sienos – V. Babkinytės paveikslai).

 

Kas girdėti Baltame kambaryje?

Projektinė veikla sujungė miestus kultūriniam bendradarbiavimui

„Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“

2018 10 16


Šokyje – ir tradiciniai kabuki teatro elementai.

 

„Mūsų teatras išlieka klasikinis…“

Dar viena pažintis su Japonija (Egzotika)

Dėmesys Lietuvos mokyklai (Parodos)

2018 10 11


Transformuotas (vakar ir šiandien) vaizdas...

 

 Mokęs savo darbais ir visu gyvenimu (2018-ieji – Vydūno metai)

Paroda „Laiko efektai“: Marijampolė prieš šimtą metų ir dabar

Misija, skirta jubiliejui

2018 10 02


 

Skambantys parkai, ambicingi projektai, sezono pradžia…

Dvasinis kelias – poetinėje eseistikoje

Kazlų Rūdos žmonės neabejingi profesionaliajam menui

„Vertinu dešimčia balų iš dešimties!“ (Komentarai, nuomonės)

Ką primena senos fotografijos? (Fotomįslė)

2018 09 25


Renginio vedėjai Vida Mickuvienė ir Karolis Sinskas.

 

Senųjų epochų dvelksmas

„Noriu atsidėkoti, nes čia daug gavau…“

2018 09 18


„Koplytstulpių parkas – tai tik didelio darbo pradžia“, – sako klebonas A. Žukauskas. Jo rankose – Šv. Juozapo skulptūrėlė.

 

Klebono svajonė – koplytstulpių parkas

Atsinaujina ir plečiasi Kalvarijos biblioteka

Kaune – J. Tumo darbų paroda (Kviečia apsilankyti)

Marijampolėje – istorinio šokio festivalis

2018 09 08


Romas Šapokas sako vitražą interjere pamatęs Vokietijoje ir Belgijoje.

 

Gyvenimo dėlionė – tarsi margi vitražai… (Kūrėjai šalia mūsų)

„Noriu įsilieti į Marijampolės turiningą kūrybinę erdvę“

Ką mena senos fotografijos? (Fotomįslė)

2018 08 23


„Muziejų kelio“ renginiu susidomėję marijampoliečiai galėjo susipažinti ir su paroda „100 m. Herojai Marijampolėje“.

 

„Muziejų kelias“ ir nauja paroda, skirta Valstybės atkūrimo 100-mečiui

„Gražiausias dainuojantis žmogus“

2018 08 21


Vasaros pradžioje surengtos kūrybinės dirbtuvės sulaukė didžiulio vaikų susidomėjimo.

 

Draugystės bibliotekoje esanti komiksų lentyna traukia ir vaikus, ir suaugusius.

Gitaros „Bičnamyje“ skambėjo 19-ą kartą

2018 08 07


Jono Reitelaičio suprojektuota ir statyta bažnyčia (manoma, kad kitos panašios Lietuvoje nėra...).

 

 

„Lietuvos muziejų kelias“: jau Suvalkijoje

Stabtelėta Krikštonyse

2018 07 31


Dalyvauti projekte norėjo daug kūrybingo jaunimo, kasmet savanorių „Malonny“ projekte vis daugėja. Ignui Vieversiui (penktas iš kairės) talkino itin gausus būrys.

 

Iš pasaulio sostinių – į Marijampolę: atgiję kiemai ir „Tautiška giesmė“

„Miestas turi būti atviras: visoks ir visiems“ (Komentarai, nuomonės)

Ką mena senos fotografijos?

Paruošė Nijolė LINIONIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

2018 07 28


Atėję į koncertą Poezijos parke žmonės įsitaiso kaip kam patogiau...

 

 

Poezijos parke – ne tik vasaros karštis

 

Nijolė LINIONIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO ir Gintaro KANDROTO nuotraukos nuotraukos

2018 07 24


 

Jubiliatas šypsosi: kažin ko jam linki buvę kolegos pedagogai?

 

 

…Tiesiog gyventi ir kurti

 

 

Nijolė LINIONIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

2018 07 21


RėjBartkus kalbina Igną Vieversį.

 

 

„Malonny“ paliko įspūdingus piešinius, įvardijo naujas ambicijas

Forume – apie miesto praeitį, dabartį, perspektyvas

Puslapį paruošė Nijolė LINIONIENĖ, Dainiaus ČĖPLOS nuotraukos

2018 07 12


Pirmajame Lietuvos cukraus fabrike – įspūdingas renginys.

 

Unikalaus performanso metu apdovanotas Rėjus (Ray) Bartkus

Renginiai Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai

2018 07 05


Kokia šventė be orkestro? Marijampoliečių vadovas Audrius Pučinskas.

Šimtmečio dainų šventėje – ir Suvalkijos spalvos

Regionai meta iššūkį sostinei

Marijampolės socialinės pagalbos centre pagerbti budintys ir socialiniai globėjai

2018 07 03


Kačių kiemelyje skambėjo jau klasika tapusios populiarios lietuvių kompozitorių dainos. Klausytojų nuotaiką kėlė grupė „CapellaA“, L. Urbikas (saksofonininkas) ir Ąžuolas Paulauskas (mušamieji).

 

 Klasikinės muzikos tradicijos Suvalkijos sostinėje: nuo S. Sondeckio iki V. Urmanos ir Šv. Jurgio sezono

Ką mena senos nuotraukos? (Fotomįslė)

2018 06 26


Mažieji solistai Saulė Andriuškaitė, Rugilė Milkaitytė, Tadas Sakalauskas ir Rapolas Matulevičius, vaidinę vaikus, ieškančius Paukštės, ne mažiau stebino savo puikiu pasirodymu, negu pagrindinį personažą Laiką sukūręs Dominykas Butkus.

 

Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“

Kviečia parodos

2018 06 09


„Trimitas“ ir jo šokėjos neseniai žavėjo Kinijos žiūrovus.

Skambėjo miestas ir dar toli aplink…

Belėkdama trumpam nutūpė…

Puslapį paruošė Nijolė LINIONIENĖ, Dainiaus ČĖPLOS nuotraukos

2018 06 05


*

 

Kaip iš gausybės rago ir dar daugiau…

Parodos „Miesto dienų“ išvakarėse

Nutinka neįtikėtinų dalykų (sugrįžimas po 60 metų)

Marijampolės menų mokykla – regiono kultūros proceso dalis

Kviečia į pasaką po saulėtu dangumi

Kiekvieną dieną – ir ne po vieną

Valentinas Juraitis: kiekvienas turėtų dalyvauti (Nuomonės, komentarai)

2018 05 29


Daktarą Grinių skubiai kviečia pas ligonį: žmona, paduodama visada paruoštą lagaminėlį, susirūpinusi, ar jis viską spės...

 

Muziejų naktį atgyja praeities vaizdai…

Pasipuodeliavimas su Nomeda: svarbu nepamiršti šypsenos

Ką liudija senos fotografijos? (Fotomįslė)

2018 05 22


Valentinas Juraitis pristato Juliaus Miežlaiškio sūnų Zenoną, daug prisidėjusį prie šios parodos atsiradimo.

Smetoninė Lietuva Juliaus Miežlaiškio fotografijose

Dovanų Kultūros sostinei daugėja…

Pirmą kartą Marijampolėje – mozaikų miniatiūros

2018 05 15


Bendras miesto svečių ir vietinių gyventojų šokis – „flashmob“.

Marijampolė – šokantis miestas

Praturtėjo fotografijos istorija (ekspozicijoje – seniausi Kultūros sostinės vaizdai)

Tarpukario istorijos tarpsnis ir asmenybės nepraranda aktualumo

„Stebuklų yra ir visada bus“

2018 05 08


Lietuvos dailininkų sąjungos narys Kęstutis Balčiūnas įsitikinęs, kad skulptūra, kaip ir kiti menai, visada turi stovėti ant klasikos pamatų...Jubiliejaus proga – dešimtmečio kūrybos paroda

Restauruojamas tarpukario statybos medinis paveldo objektas

Sparnus išskleidė „Poezijos paukštė“

„Marijampolė – tautos atgimimo sostinė“

Sieks „Sidabro vainikėlio“

2018 05 03


Vilniaus technologijos ir dizaino kolegijos šokių ansamblio „Sietuva“ spektaklis „B + K“ (legendos apie Birutę ir Kęstutį motyvais).Tradicinis festivalis, Šimtmečio žygis ir seniausios Marijampolės fotografijos

„Išeisiu vienišas į amžinąją naktį…“

Dvi dienos su japonišku kinu

Kviečia ir lankosi patys

Skaitytojų nuomonės, komentarai

2018 04 26


Laurynas Bernotas, pristatęs ekspoziciją, visus kvietė būti savo miesto ir Lietuvos herojais...Miestui ir Lietuvai: šimtmečio žmonės ir ženklai

Danutės Saukaitienės šieno skulptūros – tai ne tik pievų kvapas…

Istorinį romaną pristatė gimtajame mieste

2018 04 24


Koncertuoja renginio šeimininkės – Marijampolės klubo „Mo­zaika“ ansamblio moterys.Pravoslavų dvasinė muzika – Marijampolės klausytojams

Gavaltuvoje – popietė „Sveikas, pavasari“

Lėlių teatrų festivalyje „Lėlių pasakos 2018“

2018 04 17


Diplomai, dovanos, skirtos parodos laureatams...Iš Punsko – apdovanojimai Suvalkijos kūrėjams

„Šviesos bokštai“ – ne vienkartinis reiškinys

Dalyvaus pirmą kartą (Šimtmečio dainų šventė)

Paroda ir knygos pristatymas (Kviečiame apsilankyti)

2018 04 14


Šmaikštaudamas Liudas Mažylis sakė, kad labiausiai didžiuojasi ne savo atradimu, o tuo, kad yra jaunas, geras rašytojas ir kvietė paskaityti savo knygą „99 metai po įvykio“. Joje – daug tiesos ir daug išmonės...

 

Liudas  Mažylis: „Į  Berlyną  važiavau  per  Marijampolę…“

Protėvių palikimas, liudijantis mūsų unikalumą (Projektai)

Fotomįslė

2018 04 12


Pasirodymuose tarp šokių įpinama šiek tiek pasakojimų, temą atspindinčios poezijos. Šia dalimi dažniausiai rūpinasi skaitovė Vida Mickuvienė. Pastarąjį kartą vesti renginį jai padėjo Tautvydas Džiuga.

 

Suradę savo nišą

„Mikališkių stebuklai“. Nejuokinga? Ir gerai

2018 04 07


Tautkaičių kaimo žmonės, kuriems svarbus klojimo teatras „Gegnė“ ir laikas, praleistas kartu.

Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ auginamas jaunimas

Už Atlanto – bet taip arti…

Paminėjo Pasaulinę poezijos dieną

Kuo daugiau keistesnių „ant Lietuvos“…

2018 04 05


Kunigas Antanas Saulaitis ne tik papasakojo daug įdomių dalykų apie žmones, su kuriais bendravo, bet ir įteikė galerijai dovaną – savo knygą (šalia parodų koordinatorė Rasa Žukienė).

 

Kovas: iš praeities – stiprybė, dabartyje – viltys (renginių apžvalga)

(Ne) šventinės mintys

Išnykus šiapus atsirasti anapus…

Kultūros sostinė: svarbiausi balandžio renginiai

Parengė Nijolė LINIONIENĖ, autorės nuotraukos

2018 03 29


Praėjusio amžiaus pirmoji pusė... Gal turite parko nuotraukų ir jūs?

 

Vytauto parkas: primena praeitį, džiugina šiandien…

Ką primena fotografijos? (Fotomįslė)

2018 03 15


Rimvydas Urbonavičius sako, kad kiek betyrinėtum bet kurį istorinį laikotarpį, visada dar randi svarbių dalykų, tad sustoti negalima.

 

 

Prisiminti – ir ieškoti toliau…

Iš savanorio pasakojimų

2018 03 10


Remigijus Gulbinas Kalvarijoje lankosi ne pirmą kartą.

 

 

„Ačiū žmonėms, besidomintiems istorija“

,,Lietuviški obuoliukai“ – Bartaškevičių trejetukui

2018 03 08


Biruta Pėveraitytė-Giraitienė su koncerte dalyvavusiais atlikėjais ir kompozitoriais.

 

 

Vietoj tradicinio knygos pristatymo – koncertas miesto žmonėms

Marijampolėje nacionalinis diktantas – su ilgiausiu linkėjimu miestui!

Radijo laidoje aptartas žurnalas „Baltas kambarys“

2018 03 06


Atidengta atminimo lenta „Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios akto signatarai“.

 

 

 

Vasaris: mėnesio renginių apžvalga

Eksperto komentaras

Kultūros sostinė: svarbiausi kovo renginiai

Įspūdžiai, nuomonės

2018 02 24


Iškilmės Jono Basanavičiaus aikštėje.

 

Pagarba didžiavyriams, varpų dūžiai, šviesos bokštai…

 

 

Šunskuose plazdėjo įspūdingo dydžio Trispalvė

Valstybė prasideda nuo žmogaus

Nuščiuvusioje salėje – „Kraujas ir pelenai“

Šventė Tautkaičiuose

Vasario 16-ajai ruošėmės jau nuo rudens…

Puslapį paruošė Nijolė LINIONIENĖ

2018 02 20

 


Mano Tėvyne

100-mečio akcentai Liudvinavo seniūnijoje

Liudvinavo seniūnijos seniūnė Jolanta Maceikienė rūpinosi, kad kiekvienas gyventojas Lietuvos šimtmetį švęstų su geromis emocijomis.

 

 

Susiėmus už rankų – iki tūkstantmečio…

 

 

Šimtmečio padėka

Ką primena fotografijos? (Fotomįslė)

2018 02 17


Skautų vadovės: jūrų skautų „Šešupės“ tunto Filomena Galavočienė ir sausumos skautų Sūduvos tunto Audronė Levickienė.

 

 

„Marijampolės skautai: vakar ir šiandien“

Grojantis ir dainuojantis jaunimas – šalies šimtmečiui

Kasryt – dainos Lietuvai

Marijonų gimnazistai švenčia Lietuvos gimtadienį

2018 02 15


Pasiruošti integruotai pamokai moksleiviams padėjo profesijos mokytojos Vaida Lukšienė, Giedrė Abraitienė, Lina Lelešienė ir Ramunė Žilinskienė.

 

Valstybės kelias – per mados prizmę

 

Renginiai Lietuvos nepriklausomybės dienai

2018 02 13


 

Premjeras Saulius Skvernelis artimai ir nuoširdžiai pabendravo su vietos gyventojais.

 

Premjeras Antanave išdalijo 50 Trispalvių

 

 

Valstybės atkūrimo šimtmečiui – ypatinga ūkininko dovana

 

 

Valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejaus renginių paletė

 

Parengė Birutė MONTVILIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

2018 02 10


Marijampolės istoriją atspindinti projekcija buvo tikrai įspūdinga.

 

 

Nuo sausio 20-osios – jau Lietuvos kultūros sostinė

 

Pirmas blynas – neprisvilęs (nuomonė)

Kultūros sostinė: svarbiausi vasario renginiai

2018 01 23

 

Naujausia informacija

  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės pamokos galimybėmis. Mokiniai skaitė poetų eiles, dainavo dainas apie rudenį ir gamtos grožį. Mokytojos lituanistės Aušros Brusokienės vadovaujamų literatūrinės kūrybos dirbtuvių nariai skaitė savo kūrybą. A. Brusokienė sako, kad ši sodyba – labai jauki ir šilta vieta ne tik pamokai, bet ir renginiams. Ji tikisi, kad neįprastos pamokos čia taps tradicija. Paskutinę gražią šių metų rudens dieną Matutynė atgijo nuo vaikų šurmulio, jie šmirinėjo po senaisiais kaštonais rinkdami jų vaisius, žvalgėsi po sodybą. Pavėsinėje prie tvenkinio virė darbas su dažais ir teptukais. Nors diena buvo saulėta, bet ...
  • Poeto vardą garbingai neša gimnazija

    2016-10-25Poeto vardą garbingai neša gimnazija
    1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija. Geros ugdymo sąlygos Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose. „Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes taip pat turime labai daug galimybių, tik reikia noro jas išnaudoti. Džiaugiuosi iniciatyviu pedagogų kolektyvu, kuris turi įdomių idėjų ir jas įgyvendina. Tai padeda labiau sudominti, motyvuoti mokinius, jie noriau mokosi, pasiekia geresnių rezultatų“, – sako direktorė. Jai pritaria pavaduotoja Edita Miklovienė, sakydama, kad vyksta ir bendros literatūros, šokio pamokos su Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija. Netradicinės pamokų formos patinka mokiniams, padeda paįvairinti kasdienį mokymąsi, susirasti naujų draugų, pabendrauti su kitų mokyklų kolektyvais, pasidalinti patirtimi, pasimokyti vieni iš kitų. „Neturime jokių sunkumų išsivežti vaikus į naujas erdves, vietas, ...
  • Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

    2016-10-25Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
    Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime. Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas. Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Savo talentą A. Matutis paskyrė vaikų literatūrai. Daugiau kaip ket­virtį amžiaus dirbęs mokytoju, jis vaikus pažinojo kaip reta puikiai. Poeto veikla neliko neįvertinta – gavo ne vieną sovietinę premiją, taip pat jam buvo suteiktas nusipelniusio mokytojo vardas ir nusipelniusio kultūros veikėjo vardas. Didžiausio įvertinimo A. Matutis sulaukė 1984 m., kai jo rinktinė „Margaspalvė genio kalvė“ buvo apdovanota Hanso Kristijano Anderseno diplomu. Rašytojo knygos išleistos daugiau kaip milijono egzempliorių tiražu. Daugelis rinkinių išversti į užsienio kalbas. A. Matutis mirė 1985 m. rugsėjo 21 d. Alytuje. 1991 m. atidarytas A. Matučio memorialinis muziejus ...
  • Ne tik pažiūrėti…

    2016-10-18Ne tik pažiūrėti...
    Beveik tuo pat metu, kai buvo rengiamas pirmasis, juostų, katalogas, muziejuje prasidėjo intensyvi edukacinė veikla. Buvo siūloma pabandyti įvairių dalykų, tarp kitų – ir patiems pasidaryti juosteles. Šie užsiėmimai sulaukė didelio dėmesio, muziejininkai sako nė patys nesitikėję, kad susidomėjimas taip ilgai neslūgs. Reikėjo registruotis iš anksto ir dar palaukti eilės – mat, be marijampoliečių, į muziejų ėmė plūsti grupės iš Kauno… Viena priežasčių, tai paskatinusių, buvo paroda Kaune „Sūduvos spalvos“ (tų parodų buvo daug – su muziejaus eksponatais, tarp kurių buvo ir šio krašto tautinis kostiumas, pabuvota ir Danijoje). Ją pristatant Jurgita Jasevičienė, atsakinga už edukacinę veiklą, taip mokėjo sudominti kauniečius, kad vieni po kitų jie ėmė važiuoti į užsiėmimus Marijampolės kraštotyros muziejuje – vėliau ir ne vien į tekstilės. Dalyvaujantieji Miesto dienų ir kitose šventėse (taip pat Vilkaviškyje, Paežerių dvare, bendruomenių renginiuose) dažnai mato muziejininkus, demonstruojančius įvairius primirštus amatus – taip pat ir juostų audimą, pynimą. Į šią veik­lą įsijungia ir Danutė Katkuvienė: muziejuje žmonių nedaug, tad visi dirba ne ...
  • Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

    2016-10-18Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
    Rengiant visus tekstilės katalogus viena sudarytojų, lydėjusi leidinius visu keliu, buvo Asta Vandytė – tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė, įmonės „Tautinio kostiumo studija“ Kaune vadovė, pati surinkusi, atgaivinusi daug tradicinės tekstilės pavyzdžių, išleidusi leidinių. Paprašėme išsakyti savo minčių apie sritį, į kurią yra giliai panirusi. „Kiek prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje vartant namuose buvusį Mikalinos Glemžaitės tautinių kostiumų leidinį, vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors taip apsirengti… Buvo gražu žiūrėti į plačius, „kaip karalaitės“, sijonus, liemenes ir švarkelius. Vaikystės noras išsipildė vėliau, baigus studijas Šiaulių pedagoginiame institute, Kaune pradėjus lankyti folkloro ansamblį. Iškilo būtinybė pasisiūti kostiumą, pradėjau giliau domėtis – ir panirau… Kostiumuose man, pirmiausia, viskas labai gražu. Įdomu suprasti, kaip sukirpta ir pasiūta kiekviena detalė, žavi papuošimai, kanteliai, siūlelės. Malonu atrasti ir išbandyti naujas technikas, audimo būdus. Per praėjusius dvidešimt metų Lietuvoje tautinio kostiumo kūrimas grįžo arčiau ištakų, XIX a. vidurio nešiosenos tradicijos. Pirmaisiais Nepriklausomybės metais vyravo nuomonė, kad folkloro ansambliai būtinai turi remtis muziejiniais drabužių pavyzdžiais, o kuriant liaudiškų šokių kolektyvų kostiumus ...
  • Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

    2016-10-18Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
    Vilkaviškio kultūros centre veikianti Mažoji audimo artelė šiemet minėjo pirmąjį apvalų jubiliejų. Prieš dešimtmetį, po netrumpo parengiamojo darbo (kultūros centrui pritarus projektui ir skyrus patalpas, reikėjo surasti ne tik stakles, bet ir audėjas – vienas, kad mokytų, kitas – kad norėtų išmokti šio nelengvo amato, tampančio ir kūryba) ji buvo iškilmingai atidaryta. Buvo garbių svečių, gražių palinkėjimų, nuostabos – panašių centrų ar sambūrių visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas, ne ką daugiau ir dabar… Idėja suburti bei mokyti moteris tradicinio audimo buvo užvaldžiusi ilgametę kultūros centro darbuotoją etnografę Nijolę Skinkienę, vadovaujančią ir folkloro ansambliui „Sūduviai“. Nežinia, kas labiausiai lėmė, bet visi gerieji linkėjimai tikrai ėmė pildytis: atsirado ir norinčių austi, o pasklidęs garsas po kurio laiko ėmė traukti užsakovus. Jau praėjus ilgesniam laikui Nijolė yra prisipažinusi, kad pradžioje ir pati negalėjo numatyti, kad viskas taip pasisuks. Norėjosi, kad bent metus kitus įsukta veikla neuždustų – apie dešimtmetį tuomet gal tik pati sau pasvajojo… „Tas projektas buvo pačiu laiku: Kultūros ministerija finansavo, savivaldybė ...
  • Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

    2016-10-18Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
    „Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“   Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… Juo labiau smagu, kad šiame muziejuje, kaip retame kitame, drobulių kolekcija itin gausi, jos pasižymi ir paties audimo įvairove, raštų sudėtingumu, nemažai itin puošnių. Iškėlus iš saugyklos tokį praeities liudininką (net nesinori jo vadinti daiktu ar eksponatu…) norisi ne tik gėrėtis to meto moterų kruopštumu, išmone, bet ir perskaityti kaip seną rankraštį: neretai muziejininkai, dėliodami tarsi vienas su kitu nesusijusius dalykus – detales, citatas, konkretaus audeklo gabalėlį – atranda nuostabių dalykų. „Ko gero, tik muziejininkai, restauratoriai, archyvų darbuotojai, praleidžiantys gyvenimą tarp senų daiktų, iš tiesų ...
  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, kad amžius tobulėjimui – ne kliūtis. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad norint išlikti reikalingam darbo rinkoje, neprarasti įgūdžių bei tobulėti, būtina mokytis visą gyvenimą. „Kažkada vyravo įsitikinimas, kad užtenka kartą baigti universitetą ir turėsi darbo visam gyvenimui. Šiandien ši taisyklė nebegalioja, nuolat turime įgyti naujų gebėjimų“, – tikina jis.   Savivaldybėse darbą pradėjo neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatoriai, kurie gali patarti, kur ir ko galima mokytis arčiausiai namų.    Nuo bibliotekų  iki interneto „Diena be mokslo – tuščiai praleista diena“, – yra sakęs ...
  • „Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“…

    2016-09-26
    Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė: Tai paskutinės eilutės iš nuoširdaus paties K. Knoro sukurto eilėraščio apie gimtinę, jos grožį, apie save. Atviras, vyriškai lyriškas gimtųjų vietų ir savo gyvenimo apdainavimas, kuris vėliau sugulė į dainų knygą „Esu čia, gimtine“. Pirmasis susitikimas su Maestro K. Knoru įvyko, kaip ir daugeliui marijampoliečių, tuometiniame J. Bendoriaus muziejuje. Koks renginys ar vakaras tada buvo, jau nepamenu. Širdin įstrigo gražaus, aukšto, žilo, be galo inteligentiško vyriškio (jau vien rankos pabučiavimas man anuomet, apie 1994-uosius, reiškė nepaprastai daug) įspūdingas siluetas. O jau kai uždainavo! Ypatingas balsas, gražus baritonas, jausmų gelmė. Kolegė iš Pedagogikos mokyklos laikų Frida Lokomina taip pat akcentavo gražų solinį kompozitoriaus ir pedagogo dainavimą. Nes solo dainuojančių ne tiek daug buvo ir anuomet, ir dabar, todėl Maestro išsiskyrė iš kolegų. O ir dainuoti Jis mėgo. Nebuvo nė vieno susitikimo su Juo, nė vieno vakaro, kad paprašytas (o dažnai net to nereikėdavo), nepadainuotų. Taip, rodos, ir dabar matau: išdidžiai, toks išlakus kaip ąžuolas, atsisėda prie J. ...
  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, nuoširdžių patarimų kaip organizuoti chorą, kaip pasirinkti repertuarą; pasidalijo ir neįkainojamomis žiniomis apie vokalą. Be to, tai buvo labai taktiška, kitus suprantanti asmenybė, mokėjo gražiai bendrauti. Beje, vėliau teko dirbti ir su jo dukra, kuri ilgokai buvo „Suvalkijos“ choro koncertmeisterė. Kai imdavomės mokytis Maestro parašytų kūrinių, visuomet sulaukdavome patarimų dėl vokalo technikos. K. Knoro kūriniai patinka ir klausytojams, ir choristams – jie melodingi, lengvai atliekami. Su „Suvalkijos“ choru iki šiol dainuojame K. Knoro „Suvalkiją“, „Neliūdėk“, kitus kūrinius, o su Šv. Cecilijos gimnazijos berniukais – „Rugsėjo varpelį“. ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ir giesmes, balades, įvairaus žanro dainas, Maestro tekstų kūrybai ieškojo ir tarp vietos literatų – taip teko susipažinti ir mums. Iš šių dienų žvelgiant – prieš 36-erius metus… Kaip nenumaldomai lekia laikas… Bet pirmosios bendros dainos užgimimo istorija atmintin yra įstrigusi ryškiai – taip, tarytum tai vyko visai neseniai. Atmenu, buvo 1980-ųjų ankstyvas pavasaris, berods – kovo pabaiga. Su naujų eilėraščių pluoštu vieną gražią saulėtą dieną nuėjau į anuometinę „Naujojo kelio“ redakciją. Pasitiko mane poetas Juozas Andriuškevičius, dirbęs tuomet redaktoriaus pavaduotoju; šnektelėjome apie kūrybą, pasiteiravo, ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp mūsų. Labai trūksta to tikro, nesuvaidinto nuoširdumo, skalsios išminties, patarimų, paskatinimų, dosnių padėkos žodžių po eilinės mano surengtos muzikos valandėlės (jos būna skirtos pasaulio kompozitorių jubiliejams). Tais metais, patekusi į avariją, ilgą laiką nedirbau. Nustebino ir pradžiugino Jo telefono skambutis, apgailestavimas, kad taip ilgai sergu ir kvietimas kuo greičiau sugrįžti. Aš sugrįžau, bet… suspėjau tik į Jo laidotuves. Maestro K. Knoras mokėjo suprasti bet kurio amžiaus, išsilavinimo ar profesijos žmones, buvo įdomus, puikus pašnekovas, sugebantis įtraukti į pokalbį taip, kad galėdavai pamiršti greitai prasidėsiantį darbą, renginį ar susitikimą… Niekada ...
  • Buvo ryškus…

    2016-09-26
    Vytautas VILIŪNAS, ilgametis Marijampolės kolegijos darbuotojas: Pedagogas, kūrėjas, vokalo meistras – K. Knoro asmenybė buvo daugialypė. Gana reiklus ir griežtas pedagogas, tačiau tuometinių pedagoginės mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kontekste – išskirtinė asmenybė. Buvo darbštus, reiklus, šiek tiek žemaitiškai užsispyręs. Moksleiviai jo griežtumo gal kiek ir prisibijojo, tačiau jis pats buvo labai ryškus visuomenėje, gabumų nestokojantis žmogus – tai, be abejo, imponavo studentams ir tarsi kompensavo pedagogo griežtumą. Įsimintinas vokalistas, atlikdavęs ir boso, ir baritono partijas (kaip solo atlikėjas mėgėjas yra pelnęs net prizinių vietų konkursuose). Vyrų choro „Garsas“ vadovas. Kūrėjas, intensyviai rašęs dainas bei didesnės apimties kūrinius, taip pat ir sakralinius. Kai kurios dainos buvo labai populiarios, netgi skambėdavo pageidavimų koncertuose. Dainų yra parašęs gal per 100. Su malonumu dalyvaudavo kompozitorių mėgėjų kursuose, apskritai buvo muzikai visiškai atsidavęs žmogus. Parėjęs iš darbo į namus sėsdavo prie pianino ir improvizuodavo arba kurdavo… Savo kūrybiniais gebėjimais džiugindavo ir kolegas – mielai rašydavo atskiriems žmonėms (kaip pavyzdžiui, L. Šepkui ir kitiems kolegoms) skirtas dainas ...
  • Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta

    2016-09-26Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta
    Talentingas kūrėjas, charizmatiška asmenybė Šiuos puslapius skiriame Kazimiero Knoro (1921–2004) atminimui. Tai – Marijampolės pedagogas ir kompozitorius, solistas, chorvedys ir vargonininkas. Įsimintina, charizmatiška asmenybė, palikusi nemenką kūrybinį kraitį. Senosios kartos inteligentas. Tokios asmenybės nenueina užmarštin netgi iškeliavusios anapus… Kazimieras Knoras gimė Žemaitijoje, Telšių rajone, mokėsi tenykštėje gimnazijoje, o vėliau specialiuosius muzikos mokslus tęsė Klaipėdoje. Vos pradėjęs dirbti pasižymėjo kaip puikus pedagogas ir organizatorius. Į tuometinį Kapsuką atvyko 1955-aisiais, dirbo pedagoginėje mokykloje (dabartinė kolegija), vadovavo chorams, šioje srityje pasiekė nemenkų laimėjimų. Puikiai atsiskleidė ir kaip solistas – yra tapęs netgi respublikinio solistų-vokalistų konkurso laureatu (1961 m.). K. Knoras buvo ne tik puikus pedagogas bei charizmatiškas solistas. Talentų gamta jam nepašykštėjo, tad žmonių atmintyje išliko ir kaip kompozitorius – jo dainos atliekamos iki šiol. Parašė per 100 dainų vaikams, solo atlikėjams, chorams ir ansambliams, sukūrė ciklą choreografijos ir muzikos pamokoms. Tobulinosi Kompozitorių sąjungos rengtuose konkursuose. Jo sukurtas dainas atliko profesionalai ir mėgėjiški kolektyvai. Kompozitorius rengdavo autorinius koncertus, o kartu su kolektyvais yra parengęs, pasak kolegų, ...
  • Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje

    2016-09-26Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje
    Vos atėjusi 1989 metais dirbti į pedagoginę mokyklą Vida Mickuvienė ėmė organizuoti renginius, juos vesti, pamažu į šią veiklą vis labiau įtraukė studentus. Perėmė skaitovų ruošimą, kuris iki šiol vyksta jos vadovaujamoje dabar jau Marijampolės kolegijos raiškiojo žodžio studijoje. 2001 metais V. Mickuvienei buvo pavesta vadovauti vienai grandžiai seniausio pedagoginės mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblio (veikia nuo 1964 m.). Dabar tai – tautinio meno ansamblis „Sūduonėlė“, kuriam ir vardą pati sugalvojo: nuo upeliuko, iš kurio kildinamas ir Sūduvos vardas. Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą, per saviraišką yra labai paveikus, nelieka vien sauso informacijos perteikimo, ji pateikiama su jausmu, su nuotaika. O didžiausia galimybė pasiekti studentų širdis – renginiai, skirti įvairioms mūsų šaliai svarbioms datoms ir progoms. Štai šį pavasarį skaitovai su programa vyko į Lenkiją – Punsko licėjuje, taip pat Dariaus ir Girėno gimnazijoje atliko Vasario 16-ajai skirtą programą. Su panašiomis programomis ne kartą vykta į Marijampolės senelių globos namus. Labai populiarūs Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje ruošiami rašytojų, kitų iškilių asmenybių jubiliejiniai ...