„Suvalkietis“ pristato publikacijas iš ciklo „Žmogus ir laikas: Sūduvos šviesuoliai istorijos ir kultūros fone“, skirto Sūduvos krašto asmenybėms, palikusioms ryškius pėdsakus krašto gyvenime, skatinusioms kraštiečių saviraišką, etninės tapatybės paieškas, puoselėjusioms mūsų krašto savitumą.
Projektą parėmė Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, skirdamas 8000 eurų paramą.
Tikimės, kad šis iki metų pabaigos numatytas kultūrinis šviečiamasis projektas bus įdomus mūsų skaitytojams, paskatins juos ne tik labiau branginti savo krašto savitumą, tradicijas, kalbą, kultūrinį paveldą, bet ir kurti aplinką, kurioje savo kultūrinį, etninį paveldą galėtų perduoti vaikams, jaunimui, praturtinti naujomis spalvomis ir atspalviais.
Redakcija
Aldonas Pupkis: Kazluose gimęs kalbininkas dešimtmečius skyrė kalbai puoselėti
Bendrinės kalbos lopšio išsūpuoti (suvalkiečiai – bendrinės lietuvių kalbos puoselėtojai)
„Didi gėda savo kalbos nemokėti“
„Kalbai nuolat reikia mūsų dėmesio“
„Kalbos kultūra – tautos kultūra“
Parengė Loreta AKELIENĖ, Gintaro KANDROTO ir Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Lietuvos rašytojų sąjungos narys Justinas Sajauskas: apie tai, kas knygose nesudėta
Suvalkijos dešimtmečiai „Sugrįžimuose“, „Neužmirštamuose Suvalkijos varduose“, senųjų fotografijų albumuose ir pokario laikų dokumentikoje
Filologinį išsilavinimą turintis Justinas Sajauskas visada labai domėjosi istorija. Redagavo Marijampoliečių bendrijos laikraštį „Sugrįžimai“, etnokultūros žurnalą „Suvalkija“, rašė knygas, parašė daugybę straipsnių laikraščiams, žurnalams, recenzijų. Taip pat su broliu Stanislovu, technikos mokslų habl. daktaru, profesoriumi, išleido nuotraukų albumą „Marijampolė. Partizaninis karas“.
Marijampoliečių bendrijos laikraštis „Sugrįžimai“
Lituanistas, kuris domėjosi ne tuo, kuo reikia
„Marijampolė. Partizaninis karas“
Paruošė Loreta AKELIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai
Suvalkijos medžio skulptūra: tarp kryžių ir stogastulpių
„XVI amžiaus pabaigoje į pagonišką Lietuvą atėjusi krikščionybė atnešė naują simbolį – kryžių, kuris ilgainiui tapo bene vieninteliu žmonių išgyvenimų ir dvasinės būsenos liudytoju. Statomais kryžiais žmonės išreiškė savo džiaugsmą ir liūdesį, prašymą ir padėką Dievui. Taip jie pažymėdavo kūdikio gimimą, protėvių atminimą, reiškė meilę Kristui.
Gabūs meistrai, gyvenantys kaimuose arba keliaujantys iš kaimo į kaimą, kūrė įvairios architektūrinės formos, savitos meninės išraiškos medinius paminklus. Vėliau atsirado ir akmeninių, geležinių kryžių. Greta jų buvo statomi koplytstulpiai ir įvairios koplytėlės.“ (Alvydas Totoris „Kalvarijos krašto kryžiai ir koplytstulpiai“)
„Lietuva vadinama medžio drožėjų, skulptorių karalyste…“
Medžio skulptūra: tradicija ir neišvengiamos naujovės
Parengė Nijolė LINIONIENĖ, nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO, autorės ir iš Marijampolės kraštotyros muziejaus fondų
Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“
Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“…
Laikas, paaukotas V. Šlekio darbams puoselėti
Parengė Rita LIŽAITYTĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis…
Molio dirbinių žiedimas žinomas nuo seniausių laikų. Be molinių indų – lėkščių, ąsočių, puodų, puodelių neapsieinama ir dabar, ypač pastaraisiais dešimtmečiais, kai vis atsigręžiama į tradicijas, siekiama autentiškumo, prisimenama senoji ornamentika, bet pridedama ir kažkas savito, per daug nenutolstant nuo tautiškumo.
Kiekviename ornamente gieda paukštelis
Puslapius parengė Marija BURBIENĖ, Gintaras KANDROTAS
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO, Gintaro KANDROTO, Marijos BURBIENĖS ir iš A. Kisnieriūtės albumo
Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
Poeto vardą garbingai neša gimnazija
Paruošė Loreta AKELIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
Parengė Nijolė LINIONIENĖ, Romo LINIONIO nuotraukos
Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta
Prisiminimais apie K. Knorą dalijasi jo kolegos, kūrybos bičiuliai:
Buvo ryškus… – Vytautas VILIŪNAS, ilgametis Marijampolės kolegijos darbuotojas:
Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega – Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė:
„Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“… – Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė:
Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos
Pedagoginės mokyklos patriotai
„Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“
Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje
Parengė Loreta AKELIENĖ. Nuotraukos Redos BRAZYTĖS, Loretos AKELIENĖS ir iš pašnekovų asmeninių albumų
Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…
Puslapį paruošė Loreta TUMELIENĖ, Redos BRAZYTĖS, Romo LINIONIO ir Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“
„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“
Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…
„Gal čia likimas kiekvienam parašo…“
„Vabalkšnė – tai mažas upelis…“
Paruošė Nijolė LINIONIENĖ, Redos BRAZYTĖS, Ričardo PASILIAUSKO ir ansamblio archyvo nuotraukos
M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
Parengė Rita LIŽAITYTĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis…
Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas
Parengė Rita LIŽAITYTĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Kraštotyrininkė T. Vizbarienė: ieškoti, atrasti, kaupti, pasidalinti
Knygoje prisiminimai apie kun. Joną Maksvytį
Paruošė Loreta TUMELIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Romas Linionis: keturi dešimtmečiai su fotoaparatu
Fotografo A. Senkaičio genus paveldėjo jo vaikaitis
Marijampolės fotografijos puslapiai
Parengė Birutė MONTVILIENĖ.
Ričardo PASILIAUSKO, Romo LINIONIO, Vytenio SKROBLO, Antano SENKAIČIO ir Marijampolės kraštotyros muziejaus archyvo nuotraukos
Mokytoja D. VIDRINSKIENĖ: lituanistika, esperanto kalba, sovietmečio disidentų likimai
Gana netikėtas gyvenimo posūkis – kurti poeziją
Kraštotyrininkės darbo rezultatas – mokyklos muziejus
Sausio 13-osios didvyris Rimantas Juknevičius
Paruošė Loreta AKELIENĖ, nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš P. D. Vidrinskienės šeimos albumo
Akmenorius Juozas Adomaitis: prakalbinti akmenį ir išlikti…
Gandrai nepalieka meistro sodybos
Paruošė Nijolė LINIONIENĖ, nuotraukos iš Adomaičių šeimos albumų ir Romo LINIONIO
Rimorius V. Burčikas – paskutinis savo amato mohikanas?
Marijampolietis – 1000-mečio tradicijas atitinkančių statinių meistras
Geroji energija žmogui – per žolynus
Senieji amatai – jaunųjų rankose
Informaciją parengė Marija BURBIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO ir autorės nuotraukos
