Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Ilga kelionė į laisvę: signatarai, valstybės kūrėjai, tremtiniai, disidentai

Ateinančiais metais minėsime Lietuvos Nepriklausomybės 100-metį. Šiai garbingai sukakčiai „Suvalkiečio“ redakcija skiria 2017 metų publikacijų ciklą „Ilga kelionė į laisvę: signatarai, valstybės kūrėjai, tremtiniai, disidentai“.
Dalinę finansinę paramą (4000 eurų) šiam projektui skyrė Lietuvos spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas.
Projektas „Ilga kelionė į laisvę: signatarai, valstybės kūrėjai, tremtiniai, disidentai“ apima Lietuvos valstybės laikotarpį nuo Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais iki atkūrimo 1990 metais.
Istorija taip jau lėmė, kad šeši iš aštuoniolikos Nepriklausomybės Akto signatarų buvo kilę iš Suvalkijos. Daugelis šio krašto žmonių po Nepriklausomybės paskelbimo tiesiogiai dalyvavo kuriant valstybingumo pamatus, tarpukariu vedė Lietuvą link modernios vakarietiškos valstybės. Jų veikla keitė ir gimtosios Užnemunės, kaip valstybės regiono, gyvenimą. Apie tai pasakosime šio ciklo publikacijose.
Kalbėsime ir apie karo, pokario dramas Suvalkijos krašte – rezistentus, tremtinius, partizanus. Apie sovietinės okupacijos laikus ir pasipriešinimą jai, apie mūsų krašto žmonių indėlį į disidentų judėjimą. Kalbėsime, kad taptume stipresni. Kitokie ir negalime būti, kai iki laisvės buvo nueitas toks kelias…


Valstybės pagrindus kūrė Steigiamasis Seimas

 

Steigiamojo Seimo darbe – ir svarus Suvalkijos krašto žmonių indėlis

Jo žodžiai tapo priesaku

Marijampolei atstovavo ir dvi moterys

Visose apygardose buvo iš Suvalkijos kilusių žmonių

Paruošė Marija BURBIENĖ, nuotraukos Ričardo Pasiliausko ir iš Centrinio valstybės archyvo

2017 12 09


Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: intelektualiu laisvės keliu Tėvynėje ir išeivijoje

 

Suvalkijos inteligentai vokiečių okupacijos metais

Inteligentai tapo nacių koncentracijos lagerių kaliniais

Marijampolės teatro šviesa negeso ir karo sūkuriuose

Paruošė Marija BURBIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš archyvo

2017 11 25


Prezidento Kazio Griniaus demokratijos ir tolerancijos pamokos tęsiasi ne vien jo memorialiniame muziejuje

Prezidento darbai ir mintys nelieka pamiršti

Praeities ir dabarties ryšys Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje

Muziejuje gyva Grinių šeimos dvasia

Parengė Loreta AKELIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

2017 11 18


Antanas Baltūsis-Žvejys: nuo atsargos karininko iki Tauro apygardos partizanų vado

 

Kovos už laisvę kryžkelės

Atmintis gyva

Opšrūtuose – ginkluotas atkirtis kolonistams

Paruošė Marija BURBIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš Algimanto Lelešiaus archyvo

2017 10 14


Asmenybė, kurios įžvalgos ir darbai tebestebina…

 

Prelato Mykolo Krupavičiaus pėdsakai Suvalkijos krašte ir pamokos, kaip reikia tvarkyti žemę

Jie paaukojo jaunystę, laisvę ir gyvybę

Alva Zita Rinkevičiūtė-Sidaravičienė (Bedalė, Vosilka)

Paruošė Loreta AKELIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

2017 09 30


Žemės reformos šalininkas ir vykdytojas

Kalvarijoje

Parengė Nijolė LINIONIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš Kalvarijos viešosios bibliotekos fondų

2017 09 02


„Vežė tuos, kas mokėjo užsidirbti duoną sau ir dar kitam“

 

Tautos istorija ir valstybės vizija atgimsta tremtinių lūpose

Tremtis paženklino žmonių gyvenimus visam laikui

Negalima iš visų reikalauti didvyriškumo, bet…

Paruošė Marija BURBIENĖ
Nuotraukos Redos BRAZYTĖS, Ričardo PASILIAUSKO ir iš pašnekovų albumų

2017 08 12


1990-aisiais valstybę atkūrė Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai

 

Aukščiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) Sūduvos krašto atstovų akimis

Signataras Romas Gudaitis: „Mes vadovavomės idealais ir sąžine“

Signataras Jonas Mačys: „Norėjosi padaryti kiek galima daugiau“

Paruošė Birutė MONTVILIENĖ
Redos BRAZYTĖS, signataro J. Mačio šeimos archyvo, Igliaukos bibliotekos ir „Eltos“ nuotraukos

2017 07 22


Vis minime Vincą Kudirką, skamba himnas, o paminklas Kudirkos Naumiestyje vis labiau šempa

Paliko kaip testamentą…

 

Istorinės atminties įamžinimo problemos Sūduvoje

Muziejus šviečia, paminklas priešais – aptriušęs

„Kultūros paveldą būtina išsaugoti“

Darbų ir atminties saugotojai

Parengė Nijolė LINIONIENĖ,

Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO, Romo LINIONIO ir iš Martyno VASILIAUSKO albumo

2017 07 08


Nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis – spaustuvininkas ir kultūros veikėjas

Spausdinto žodžio keliais

Linotipininkės specialybę atrado atsitiktinai

Su spauda – beveik 50 metų

Leidybos istorija Marijampolėje

Paruošė Loreta TUMELIENĖ,  Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

2017 06 23


Tremties vaikai sugrįžo į Lietuvą. Gydė, mokė, kentėjo

76-eri metai praėjo nuo pirmųjų masinių trėmimų į Sibirą pradžios 1941 m. birželio 14-ąją. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, visu 1940–1953 m. laikotarpiu iš Lietuvos į nežinią, šaltį, badą, kančias buvo ištremta 131600 žmonių. Kas dešimtas Lietuvos tremtinys buvo vaikas. Gimusiųjų ten gyvenimai taip pat pažymėti tremties ženklu, o išlikę skriaudos randai paslėpti giliai širdyse…

Praeitis visada šalia

Gaila, kad žmonės nevertina to, ką turi

Iš Sibiro mergaitę mama „pavogė“

Paruošė Marija BURBIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš pašnekovų albumų

2017 06 10


Savanorio Jurgio Guogos sūnus Juozas tėviškę prikėlė antram gyvenimui

„Ėjo vyrai nemunais“

Parengė Birutė MONTVILIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir savanorio J. Guogos artimųjų

2017 05 30


Rygiškių Jono gimnazijos absolventai valstybės ir visuomenės gyvenime

 

150  metų  preitis  įpareigoja

Muziejuje – šlovė ir viltys

Jubiliejų mini kartų kartos

„Ne skambiais žodžiais, o kietu darbu ir sunkiomis kovomis“

Parengė Loreta AKELIENĖ, 

Ričardo PASILIAUSKO ir Gintaro KANDROTO nuotraukos

2017 05 13


Tautinio banko kūrėjai – Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis ir jo brolis Juozas

Lietuviškų pinigų sugrįžimas

Lietuviško lito keliai ir klystkeliai

Bankai Sūduvos krašte

Parengė Rita LIŽAITYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO reprodukcijos

2017 04 29


Petras Klimas iš Kalvarijos krašto

Keli štrichai apie šeimą

 

Nelengvi jaunos valstybės diplomatijos žingsniai skverbiantis tarp Europos galingųjų

Neišvengiamas reikalų gynimas internacionalinėje plotmėje…

Toks jis buvo…

Atmintis

Paruošė Nijolė LINIONIENĖ
Nuotraukos iš R. Gulbino asmeninio albumo (talkinant Kalvarijos bibliotekai), Ričardo PASILIAUSKO ir autorės

2017 04 15


Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia…“

 

Sūduvos krašto kunigai „antisovietčikai“

Dėl tikėjimo – persekiojimai, kratos ir tardymai

Igliauka mena monsinjorą A. Svarinską

Parengė Marija BURBIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš pašnekovų albumų

2017 kovo 30 d.


Dialogai su istorija ir dabartimi – Jono Basanavičiaus tėviškėje

„Atvažiuoju čia įkvėpt lietuvybės…“

Tapo ypatinga vieta

Ąžuolynas – kaip tautos simbolis…

Pagerbtas, įamžintas, bet…

Paruošė Nijolė LINIONIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir autorės

2017 kovo 4 d.


Vyčio kavalierių ir savanorių iš Suvalkijos pėdsakais

Knygą apie Lietuvos didvyrius rašė daugiau nei 10 metų

Savanoris, partizanų ryšininkas

Nenustojo tikėti laisva Lietuva

Puslapius paruošė Loreta TUMELIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO, Loretos TUMELIENĖS ir iš knygos „Prie Šešupės, Dovinės ir Sūduonios“

2017 vasario 25 d.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.