Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Bankai Sūduvos krašte

A. Kapsevičiaus teigimu, bankais Suvalkijoje žmonės naudojosi atsargiai.

A. Kapsevičiaus teigimu, bankais Suvalkijoje žmonės naudojosi atsargiai.

Naudojosi vangiai
Kraštotyrininko ir publicisto Arūno Kapsevičiaus teigimu, tarpukariu Marijampolėje veikė 3 bankai: Lietuvos banko skyrius, Ūkio banko skyrius ir Žydų liaudies bankas. Pasak jo, bankines paslaugas taip pat teikė savitarpio pagalbos įstaigos, tarnautojų fondas, žemdirbių taupmenų skolinamoji kasa. Nepaisant gausaus pasirinkimo, suvalkiečiai bankais ir bankinėmis paslaugomis naudodavosi atsargiai.
– Nebuvo tokios mados, susiformavusio įpročio. Turėdami tikslą atidaryti parduotuvę, įsigyti daiktą ar nekilnojamąjį turtą žmonės rinkdavosi taupyti užuot skolinęsi. Jei ir skolindavosi, tai dažniau vienas iš kito. Manyta, kad tokie finansiniai santykiai yra patikimesni nei sutartys su bankais ar bankines paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Tačiau vienas kitu besąlygiškai irgi nepasitikėjo – finansinius santykius registruodavo vekseliais, – sakė A. Kapsevičius.

 

Populiariausias tarpukario Marijampolėje galėjo būti Vailokaičiams priklausęs Ūkio banko filialas.

Populiariausias tarpukario Marijampolėje galėjo būti Vailokaičiams priklausęs Ūkio banko filialas.

Populiariausias –  Ūkio bankas
Bankai klientų turėjo – kitaip būtų neišsilaikę, tačiau dažniau jais naudodavosi inteligentija. Kraštotyrininko ir publicisto teigimu, populiariausias Marijampolėje buvo brolių Jono ir Juozo Vailokaičių Ūkio banko filialas.
– Skaitant tarpukario spaudą pranešimų, atsiliepimų ir kitokios informacijos daugiausia surasti pavyko apie Ūkio banką. Gali būti, kad populiariausias jis buvo dėl to, jog buvo privataus kapitalo. Ūkio bankas galėjo būti sietinas su banko steigėjais, privačiais asmenimis. Kadangi žmonės buvo linkę skolintis vienas iš kito, gali būti, kad toks bankas jiems atrodė patikimesnis, – svarstė kraštotyrininkas.
Daugiau finansinių santykių
Anot jo, mieste vyko ir kitokie finansiniai santykiai. Per radiją ir laikraščius konkretūs asmenys buvo kviečiami atsiimti laiškus, kuriuose pinigus į Lietuvą siųsdavo giminės iš užsienio. Nemažai darbo turėjo antstoliai, kurie pardavinėdavo įsiskolinusių žmonių daiktus. A. Kapsevičius sako, kad susidaro įspūdis, jog žmogui tuomet lengviau buvo prarasti kažkokį daiktą nei susimokėti skolą. Jis taip pat minėjo, kad tarpukariu Marijampolėje žmonės lošdavo, žaisdavo loterijose.
– Nuo to laiko niekas per daug nepasikeitė. Galbūt tik tai, kad mes esame drąsesni. Per daug nesibaimindami skolinamės nekilnojamo turto įsigijimui, kelionėms, kitokiems poreikiams. Anksčiau žmonės tiek daug nežinojo apie bankus, buvo jų pradžia, todėl natūralu, kad nuo jų laikėsi šiek tiek per atstumą, – kalbėjo A. Kapsevičius.
Jis pripažino, kad finansinių santykių, bankų atsiradimo ir jų gyvavimo istorija Marijampolėje bei Suvalkijoje yra labai įdomi, tačiau mažai nagrinėta. Taigi šios temos nagrinėjimas yra puiki užduotis miesto istorikams bei tyrinėtojams.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.