Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Jubiliejų mini kartų kartos

Archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Albinas Kuncevičius, kurio tyrimų sritis – Lietuvos viduramžių archeologija, taip pat buvęs šios gimnazijos mokinys.

Archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Albinas Kuncevičius, kurio tyrimų sritis – Lietuvos viduramžių archeologija, taip pat buvęs šios gimnazijos mokinys.

Balandžio 28 d. Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenė pakvietė į dar vieną jubiliejinę konferenciją. 150 metų jubiliejų mininti seniausia šio krašto gimnazija šį kartą pranešimus skaityti pakvietė kelis savo buvusius mokinius: Vilniaus universiteto profesorių dr. Albiną Kuncevičių, docentą dr. Algimantą Merkevičių, archeologę, muziejininkę Eglę Lukėnaitę-Griciuvienę, kunigą, prof. Kęstutį Žemaitį, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus muziejaus l. e. p. direktorių Tomą Kukauską ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentą Darių Dumčių.
Lietuvos archeologijos draugijos narys prof. dr. A. Kuncevičius kalbėjo, kad jo gyvenimą lėmė trys svarbiausi veiksniai.
Tai – tėvai, ši gimnazija ir Vilniaus universitetas. Archeologas ragino gimnazistus atrasti tai, ko jis nespėjo, ko dar neatkasė ir neištyrinėjo, tad ragino juos studijuoti archeologiją. Sakė labai susižavėjęs vienu marijampoliečių užmoju – balandžio 23 d. vienu metu uždegtais laužais ant aštuonių šio krašto piliakalnių.
A. Kuncevičius kvietė visus apsilankyti Dubingiuose, čia jis kasinėjo ir surado Lietuvai Radvilų giminės kapus. „Radvila Rudasis, Radvila Juodasis buvo iškilūs mūsų didikai, kuriuos visai nepelnytai primiršome. Jiems įėjus į menę karaliai eidavo pasveikinti“, – kalbėjo žinomas archeologas. Kasinėjant Senuosiuose Trakuose jam pavyko surasti mūrinės pilies liekanų, nors iki tol buvo manyta, kad tuo laiku buvę tik medinės.
Profesorius sakė besitikintis, kad šioje gimnazijoje kaip ir ilgus metus buvo, taip visada ir bus humanitarinio išsilavinimo židinys, kur kažkada subrendo ir mūsų šalies inteligentijos branduolys. Jis gimnazistams papasakojo apie iškiliausius šiandienos Lietuvos archeologus, su kuriais kartu mokėsi ir dirbo.
*Išsamiai apie archeologinius tyrinėjimus Sūduvoje pasakojo doc. dr. Algimantas Merkevičius.
Eglė Lukėnaitė-Griciuvienė pasidalijo prisiminimais apie savo šeimą, mat ji yra Jono Jablonskio provaikaitė.
Ir kiti kalbėtojai įvairiais aspektais kalbėjo apie tam tikrus gimnazijos gyvavimo etapus, buvusius mokinius, jų nuopelnus ir laimėjimus.
Antroji konferencijos dalis buvo skirta kartų atstovams, nes gimnazijos jubiliejų mini kartų kartos. Kalbėjo buvę ir dabartiniai gimnazistai Perpetua Mozūraitytė-Dumšienė ir jos anūkė gimnazistė Gabija Dumšaitė, Druskių šeima: Gražina Druskienė, dukra Kristina, sūnus Karolis ir anūkė Rugilė (Rugilė parodė savo sukurtą modernų filmuką apie Druskių šeimos ir gimnazijos ryšį). Savo atsiminimais pasidalijo grafikė Viktorija Daniliauskaitė, buvusio gimnazijos direktoriaus Antano Daniliausko dukra.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.