Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

„Kultūros paveldą būtina išsaugoti“

Martynas Vasiliauskas sako, kad daug kas priklauso nuo savivaldybių ir pačių žmonių požiūrio.

Martynas Vasiliauskas sako, kad daug kas priklauso nuo savivaldybių ir pačių žmonių požiūrio.

Tai akcentavo Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėjas Martynas Vasiliauskas, paklaustas apie istorinės atminties išsaugojimo problemas mūsų regione. Ir ne tik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras prieš kurį laiką perspėjo, kad ima nykti paminklai, įamžinę kovotojus už laisvę, jų žūties vietas, rezistentus. Nemažai paminklų, kryžių statė visuomenininkai, vienminčiai, daug kas vyko stichiškai, tad dabar daug tų atminimo ženklų nebeprižiūrima, nes ir tų žmonių nebėra… Nors po nepriklausomybės atkūrimo praėjo daug metų, ne visada deramai rūpinamasi ir Lietuvos kūrėjų, signatarų atminimu.
Pasak M. Vasiliausko, daug problemų saugant kultūros paveldą kyla todėl, kad vis dar vyrauja griovimo nuotaikos, jos ypač ryškios Marijampolėje – apskritai, skiriasi savivaldybių vadovų ar jų tarnybų požiūriai. Yra manančių, kad paveldas – tik kliūtis. „Tačiau didėja ir sąmoningumas, o mes visas geras iniciatyvas sveikiname ir palaikysime. Svarbiausia, kad būtų išlaikyta tai, kas autentiška. Teisinė bazė iš tiesų pernelyg sudėtinga, paprastesni objektai turėtų būti paprasčiau ir tvarkomi: žmonės išsigąsta, kad daug dokumentų, iš to kyla ir nuostata, kad „paveldas nieko neleidžia“. Manyčiau, kad biurokratinių kliūčių turėtų būti mažiau. Lengviau rasti sprendimą, kai objektas yra valstybinėje žemėje, o dėl esančių privačiose valdose kyla įvairių problemų“. Kaip vieną tokių pašnekovas paminėjo Nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo tėviškę: aplink privati žemė, privažiavimas prastas. Nors pastaruoju metu jau daugiau iniciatyvos reiškia Kalvarijos savivaldybė, ypač jaunimo klubas. Prano Dovydaičio tėviškės vieta Kazlų Rūdos savivaldybėje irgi privačioje žemėje.
M. Vasiliauskas pasidžiaugė, kad ši savivaldybė atsakingai pažiūrėjo į Lietuvos prezidento Kazio Griniaus kapo ir paminklo aplinkos problemas. Jis mano, kad 2018 metai neturėtų nuskambėti kaip koks vienkartinis renginys Vasario 16-ąją: norėtųsi, kad savivaldybės bendradarbiautų, kad „susipintų“ signatarų keliai, nes tai, kas susiję su valstybės šimtmečiu, galima pateikti labai įvairiai – ir vaikams, ir suaugusiems. Praktika rodo, kad dėmesys, naujovių paieškos atsiperka: štai atgimusiuose dvaruose žmonės lankosi, ten gyva.
Objektų, kurie laukia dėmesio ir tvarkymo, yra daug. Dalis jų net neįtraukta į registrą – dabar tai daroma. Tai ne tik Atgimimo laikotarpiu spontaniškai išdygę nauji ar tuo metu atstatyti seni kryžiai (neretai dėl jų atnaujinimo kreipiasi kaimų bendruomenės) ar paminklai. Minint Lietuvos nepriklausomybės 20-metį 1938 metais irgi buvo statomi paminklai, jiems taip pat jau reikia ypatingo dėmesio.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.