Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Muziejuje – šlovė ir viltys

Muziejaus vedėja Judita Zubavičienė rūpinasi nuolat papildyti stendų informaciją.

Muziejaus vedėja Judita Zubavičienė rūpinasi nuolat papildyti stendų informaciją.

Su Judita Zubavičienė, Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus vedėja, vaikštant tarp stendų gali pamatyti visus gimnazijos istorijos laikotarpius, o kartu – ir visos mūsų šalies istoriją.
Iš stendų žvelgia buvę gimnazijos mokiniai: mokslininkai, kunigai, partizanai, knygnešiai, kariškiai ir kt.

 

Mokslininkai
Gausiausi stendai – mokslininkų. Juose: habil. filologijos m. dr., semiotikos mokslo pradininkas, kelių užsienio universitetų profesorius Algirdas Julius Greimas (1934 m. laida), habl. medicinos m. dr., profesorius Gintautas Čėsnys (1957 m. laida), filologijos mokslų dr., Vilniaus universiteto (VU) docentas Jonas Kabelka (1934 m.), habil. filologijos m. dr.,VU profesorius Vitas Labutis (1952 m.), filologijos mokslų dr., Vilniaus pedagoginio instituto docentas Bronius Kalinauskas (1929 m.), habil. med. mokslų dr. profesorius Vytautas Brasiūnas (1942 m.), chemijos m. dr., profesorius Jonas Venckevičius (1926 m.), veterinarijos m. dr., profesorius, visuomenės veikėjas Konradas Juozas Aleksa (1899 m.), habil. matematikos m. dr. Algis Jurgis Morkeliūnas (1959 m.), technikos mokslų dr., docentas, nusipelnęs išradėjas Kęstutis Eidukevičius (1949 m.), medicinos mokslų dr. Algimantas Čepulis (1940 m.), medicinos m. dr. Gediminas Gribevičius-Grinis (1940 m.), medicinos m. dr., profesorius Blažiejus Abraitis (1928 m. laida), teisės mokslų dr., VU docentas Juozas Galginaitis (1976 m.), archeologijos docentas dr. Algimantas Merkevičius, profesorius archeologijos dr. Albinas Kuncevičius (1975 m.), archeologė, muziejininkė, J. Jablonskio provaikaitė Eglė Lukėnaitė-Griciuvienė, archeologas, humanitarinių mokslų dr. Vygandas Juodagalvis (1975 m.), pedagogikos mokslų dr. Sigutė Montvilaitė (1987 m.) ir dar daugybė kitų.
Iš jaunesnės kartos galima paminėti fizikos m. dr. Paulių Burinską, technikos mokslų dr. Aurimą Ulecką (žuvo kopdamas į Alpes 2013 m.), statybos inžinerijos m. dr. Roką Valančių ir kitus.

Kunigas Kęstutis Žemaitis – dažnas svečias gimnazijoje ir šiandien.

Kunigas Kęstutis Žemaitis – dažnas svečias gimnazijoje ir šiandien.

VU profesorius Algirdas Sabaliauskas visada buvo didžiulis gimnazijos patriotas.

VU profesorius Algirdas Sabaliauskas visada buvo didžiulis gimnazijos patriotas.

Prie mokslininkų reikėtų priskirti ir kanauninką, profesorių, teologijos daktarą kunigą Kęstutį Žemaitį. Jis yra VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas, Marijampolės kolegijos kapelionas. K. Žemaitis – dažnas svečias gimnazijoje ir šiandien. Noriai atsiliepia į kvietimus dalyvauti gimnazistų renginiuose, jo kultūrinė veikla skleidžia ryškią šviesą ir įkvepia gimnazistus.
Dažnas svečias gimnazijoje būdavo ir 1948 metų laidos abiturientas habil. filologijos mokslų daktaras, VU profesorius Algirdas Sabaliauskas – vienas iš tų buvusių gimnazistų, kuriuos gyvai pažinojo ne viena mokinių karta.
A. Sabaliauskas (1929–2016) – mokslininkas kalbininkas, vertėjas, 1953 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo Lietuvių kalbos institute, 1997–2000 m. buvo jo direktorius.
Jis tapo gerais draugais su mokytoju, muziejininku V. Peckumi, taip pat dideliu mokyklos patriotu. „1992 m. pasirodžiusi V. Peckaus parašyta „Senoji Marijampolės gimnazija“ pralenkė visus mano lūkesčius. Mane sužavėjo patriotinis autoriaus nusiteikimas“, – prisimena A. Sabaliauskas. Jį žavėjo V. Peckaus kruopštus darbas renkant medžiagą šiai knygai – daugeliui nežinomus dokumentus, mokinių ir mokytojų atsiminimus. V. Peckus išleido labai daug knygų apie žymius gimnazijos absolventus.

 

Lituanistas ir muziejininkas Vincas Peckus buvo iš tų, kurie stovėjo prie gimnazijos muziejaus ištakų, labai daug savo asmeninio laiko ir lėšų skyrė įamžindamas čia dirbusias ir brendusias iškilias asmenybes. Jam muziejuje skirtas atskiras stendas.

Lituanistas ir muziejininkas Vincas Peckus buvo iš tų, kurie stovėjo prie gimnazijos muziejaus ištakų, labai daug savo asmeninio laiko ir lėšų skyrė įamžindamas čia dirbusias ir brendusias iškilias asmenybes. Jam muziejuje skirtas atskiras stendas.

Partizanai
Atskiras stendas muziejuje primena partizanų ir disidentų veiklą.
II pasaulinio karo metu dabartinė Rygiškių Jono gimnazija vadinosi Marijampolės pirmąja gimnazija ir buvo aštuonklasė. Po karo visoje šalyje kūrėsi pogrindinės organizacijos, o mūsų krašte jas paskatino Tauro partizanų veiklos pradžia.
Įsteigto Vytenio laisvės kovotojų būrio vadu buvo paskirtas Marijampolės gimnazijos 7 klasės gimnazistas Jonas Valaitis-Žaibas. Pogrindinis Vytenio būrys egzistavo neilgai. 1946 m., per vasaros atostogas, saugumas suėmė vienuolika Vytenio būrio partizanų.
Po beveik keturis mėnesius trukusių tardymų ir kankinimų karo tribunolas Vilniuje paskelbė nuosprendį. Septyni kovotojai buvo įkalinti dešimčiai metų lageriuose, o keturiems – Algimantui Gustaičiui-Kimui, Jurgiui Bekampiui-Šalmui, Vincui Baronui-Vyšneliui ir Alfonsui Žukauskui-Lizdeikai – skirta mirties bausmė. 1947 m. kovo 26 d. visi keturi buvo nužudyti MGB vidaus kalėjime Vilniuje. Palaidoti bendrame kape Tuskulėnuose. 2001 m. perlaidoti Marijampolės naujosiose kapinėse. V. Peckaus surinkta medžiaga apie Vytenio būrio kovotojus sudėta į knygą „Nežinomos legendos“.
Gimnazistų komanda, vadovaujama istorijos mokytojos D. Žarskienės, pernai sukūrė filmą apie vyteniečius.
J. Zubavičienė papasakojo, kad buvusi gimnazistė Alva Sidaravičienė rūpinasi monumento statyba, kur bus įamžintos žuvusių partizaninio judėjimo dalyvių pavardės.
Buvęs gimnazistas, poetas, publicistas Edmundas Simanaitis irgi buvo vienas iš Vytenio būrio narių. Buvęs krašto apsaugos viceministras parašė apie tai knygą „Tuskulėnų varpas pradeda gausti“ (1997 m.).

 
Laisvės gynėjas
Vyčio kryžiaus ordinu po mirties apdovanotas buvęs gimnazijos mokinys laisvės gynėjas Stasys Mačiulskas. Jis žuvo gindamas televizijos bokštą 1991 metais.
S. Mačiulskas gimė 1952 m. liepos 5 dieną Marijampolės r. Tarprubežių kaime. Mokėsi Tarp­rubežių kaimo mokykloje, vėliau baigė Jono Jablonskio vidurinę mokyklą Marijampolėje. Įstojo į Vilniaus elektromechanikos technikumą, įgijo elektriko specialybę. Nuo mokslų baigimo dirbo grąžtų gamykloje operatoriumi.
Buvo tarp tų, kurie vieni pirmųjų visa širdimi ėmė siekti Lietuvos Nepriklausomybės. Maždaug pusę metų pervedinėjo savo atlyginimą į Lietuvos Nepriklausomybės fondą. 1990 m. S. Mačiulskui buvo įteikta Vyriausybės padėka už paramą įtvirtinant Nepriklausomybę.
Lemtingąją sausio 13-osios naktį budėjo prie netoli namų esančio televizijos bokšto. Kaip rašoma ligoninės pažymoje, S. Mačiulskas „…buvo atvežtas į 1-ąją klinikinę ligoninę 1991-01-13 apie 2–3 valandą. Traumuotas prie televizijos bokšto…“. Buvo gydomas keliose ligoninėse, tačiau nuo patirtų sužalojimų 1991 m. balandžio 14 d. mirė. Palaidotas Karveliškių kapinėse.
1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 1995 m. apdovanotas 3-io laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

 

 Direktorius Vilhelmas Petkevičius Rygiškių Jono gimnazijai vadovauja jau 20 metų.

Direktorius Vilhelmas Petkevičius Rygiškių Jono gimnazijai vadovauja jau 20 metų.

Dabartis ir ateitis
Tarp garsių buvusių mokinių, šiandien garsinančių mūsų kraštą ir šalį, reikėtų paminėti 10 metų Kauno apskrities policijos viršininku buvusį Algirdą Kaminską, dabartinį Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį (1988 m. laida), diplomatą, nuolatinį Lietuvos atstovą prie NATO, nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Vytautą Leškevičių (1988 m.), krepšininką Andrių Giedraitį (1991 m.), žurnalistą Aurelijų Katkevičių, juvelyrą Kazimierą Barišauską, dailininką Joną Kvederavičių, režisierių Juozą Sabolių, verslininką Justą Kučinską (2004 m.), humanitarinių mokslų dr. Neringą Klišienę ir daugelį kitų.
Gausus buvusių gimnazistų – menininkų būrys, ir jau išėjusių amžinybėm, ir dar tebekuriančių: rašytojai Kazys Puida, Antanas Venclova, Kazys Boruta, Romas Gudaitis, Albinas Herbačiauskas, Antanas Škėma, skulptoriai Vytautas Kašuba, Petras Deltuva, Petras Aleksandravičius, operos dainininkė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, dailininkas Vytautas Ciplijauskas, režisierius Gytis Lukšas ir kiti.
Kaip sakė J. Zubavičienė, tarpukario Nepriklausomybės laiku gimnazijoje buvo aukštai iškelta kokybės kartelė, nenuleista ji ir iki šiol.
„Mūsų dabartinis direktorius Vilhelmas Petkevičius, šiemet skaičiuojantis 20-us vadovavimo metus, yra korektiškas, aukštos moralės, sugebantis rasti bendrą kalbą su kolektyvu ir kiekvienu atskirai. Jis demokratiškas, taktiškas, santūrus vadovas, jo indėlis puoselėjant gimnaziją – didžiulis. Aišku, mokykla nebūtų tiek pasiekusi be puikių pedagogų, dirbusių ir tebedirbančių mūsų gimnazijoje“, – sakė muziejaus vedėja.
Rygiškių Jono gimnazija jau daug metų yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu. Jis įsteigęs pereinamąjį prizą, kurį kasmet įteikia geriausiam absolventui ir pakviečia studijuoti.

 
„Buvome, esame ir būsime“
Toks jubiliejinis šūkis žymi šventę. Direktorius V. Petkevičius sako, kad gimnazija jubiliejų pasitinka atsinaujinusi: renovuoti pastatai, stadionas, sutvarkyta aplinka. „Mūsų gimnaziją renkasi tie, kurių šeimos nariai, tėvai, seneliai čia mokėsi. Tai kartų mokykla“. Per pastaruosius 10 metų ją baigė 2339 abiturientai. Didžiausia laida per visą ilgą istoriją buvo 2010 metais – baigė 310 dvyliktokų. Šiandien gimnazijoje dirba 70 pedagogų, 45 iš jų – metodininkai, keturi – ekspertai. Tai didelis gimnazijos intelektinis potencialas, kuriantis mokiniams geras ateities galimybes.
Direktorius, jubiliejaus proga prisimindamas buvusio gimnazijos auklėtinio šalies himno autoriaus V. Kudirkos žodžius, bendruomenei linki: „Vardan tos Lietuvos gimnazija težydi“.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.