Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Muziejus šviečia, paminklas priešais – aptriušęs

Irena Zinkevičienė sakė, kad pastarojo meto renginiai skiriami artėjančiam nepriklausomos Lietuvos jubiliejui.

Irena Zinkevičienė sakė, kad pastarojo meto renginiai skiriami artėjančiam nepriklausomos Lietuvos jubiliejui.

1934 metais miestas, kurio pavadinimas kelis kartus kito, pavadintas Kudirkos Naumiesčiu, jo skvere atidengtas Vinco Grybo sukurtas paminklas. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad autorius ketinęs sukurti skulptūrinę grupę: šalia centrinės V. Kudirkos skulptūros turėjusios būti dar dvi, simbolizuojančios knygnešius bei lietuviško žodžio kelią į žmones… Tačiau didžiojo varpininko skulptūra taip ir liko viena. Išstovėjo per karą, atlaikė tautinei savimonei nepalankius laikus. Bet laiko tėkmė ardo ne tik mūsų atmintį – paminklus taip pat. Problemos neaplenkė ir Kudirkos Naumiestyje esančio: teko restauruoti (paskutinį kartą 2008 metais), kažkada švietęs baltumu pastaruoju metu atrodo varganai…

Dr. Vinco Kudirkos muziejus: atnaujintas, modernus.

Dr. Vinco Kudirkos muziejus: atnaujintas, modernus.

Priešais aikštę stovintis ir naujumu spindintis (tik šių metų vasarį atvėrė duris po rekonstrukcijos) dr. Vinco Kudirkos muziejus – tas pats, kuriam pradžią davė N. Manikienė. Dabar tai – Lietuvos nacionalinio muziejaus (nuo 1998 m.) padalinys, jam vadovauja Irena Zinkevičienė. Aprodydama per du aukštus išsidėsčiusias modernias ekspozicijas, skirtas šio pasienio miesto istorijai, Vincui Kudirkai, knygnešiams, etninei kultūrai, taip pat ir šių dienų aktualijoms, ji pasidžiaugė, kad po ilgokai trukusios rekonstrukcijos dabar ne gėda priimti bet kokius svečius. Jų būna daug, ypač vasarą ir ne tik iš Lietuvos. Štai neseniai lankėsi viešnia iš Los Andželo: V. Kudirkos brolio Jono provaikaitė Daina Kudirkaitė… Paklausta apie priešais esantį paminklą ponia Irena sakė, kad čia – ir muziejininkų, ir seniūnijos bei savivaldybės rūpestis. Mat jis nepriklauso muziejui, turi rūpintis vietinė valdžia, o tam reikia nemažų pinigų. „Sunku būtų suskaičiuoti, kiek visokių raštų, prašymų į visas instancijas prirašyta, kiek visokių „didelių“ žmonių, atvykstančių į rajoną buvo atvežta parodyti šį paminklą. Visi pritaria, kad blogai, bet… Savivaldybė ar seniūnija tiek lėšų neturi. Gal kiti metai, Lietuvos jubiliejus, atneš permainų?“

Vinco Grybo sukurtas paminklas jau ne pirmi metai atrodo varganai.

Vinco Grybo sukurtas paminklas jau ne pirmi metai atrodo varganai.

Vinco Kudirkos kapas.

Vinco Kudirkos kapas.

Prie miesto ir kapinės, kur palaidotas Vincas Kudirka. Muziejaus moterys prižiūri kapą, čia tvarkinga ir kuklu. Beje, apie kapą, antkapį, kaip ir apie daugelį su V. Kudirka susijusių dalykų irgi būtų galima parašyti atskirą kūrinį, nes ir palaidotas šis žmogus, jo pažiūros, plačiai pasklidusios, kai kam tebekėlė nerimą ir baimę, susidoroti bandyta ir su… antkapiu.
…Jei paskaičiuotume, kaip įamžintas V. Kudirkos vardas, rastume daug gatvių, kelias mokyklas, jo vardu pavadintas tiltas Kudirkos Naumiestyje (beje, tai žymintys ženklai irgi atrodo prastokai), yra draugija…

Paminklas 2009 metais atidengtas ir Lietuvos sostinėje jo vardo aikštėje (skulptorius Arūnas Sakalauskas). Beje, ilgai užtruko, kol jis čia atsirado. Pastaruoju metu pasipriešinimo istorinės atminties įamžinimui vis daugiau – ar pastebėjote? Profesorė Vanda Zaborskaitė dar 2010 metais rašė: „Dabar mada ir geru tonu tapo kuo bjauriau kalbėti apie savo istoriją ir kultūrą. Vincą Kudirką, deja, irgi yra palietusi ta pati demitologizacijos ir deherojizacijos mada. Nepasiduokime jai. Vilniaus centre visuomenės iniciatyva pastatytas paminklas yra gražus pagarbos ženklas iškiliam veikėjui ir tautos himno autoriui. (…) Norėtųsi, kad šis paminklas taptų visiems susikaupimo ir dvasinės atgaivos vieta. Kad išmoktume savo didžiuosius gerbti taip, kaip gerbia kitos civilizuotos tautos“.
…Ir baigiant. Zita Ruočkuvienė priminė, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. „Tautiškai giesmei“ – 120, o gruodžio 31 d. Vincui Kudirkai – 160 metų; 2019 m. sausį – 130 metų, kai išleistas pirmasis „Varpo“ numeris, o lapkričio 16 d. sukanka 120 metų nuo Vinco Kudirkos mirties…

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.